Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. L. surašytas už tai, kad jis 2014-05-11, apie 18 val. 05 min., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 80.20 km, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 2,74 prom.). Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutarimu A. L. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje už ką jam paskira nuobauda – 579,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

A. L. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutarimą ir prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teismui, paskirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę, o ekspertams pateikti visus iš gydymo įstaigų medicininius dokumentus ir iš naujo svarstyti apie jo galėjimą suvokti savo veiksmus pažeidimo padarymo metu.

Skunde nurodo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo psichiatrinė komisija akte nepažymėjo pagrindinio jo psichikos sutrikimo - vidutinio sunkumo depresinis epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu F32.10, todėl apelianto teigimu, tikslinga atlikti naują psichiatrinę ekspertizę išsikeliant jo ligos istoriją iš gydytojų psichiatrų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų, kur yra aprašyta jo psichinė būklė administracinio teisės pažeidimo padarymo momentu, bei apklausti jį gydančius gydytojus psichiatrus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutarimą palikti nepakeistą, o A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tačiau skundą argumentuoja tuo, kad nebuvo įvertinta svarbi aplinkybė – dėl pagrindinio jo psichikos sutrikimo, galinti patvirtinti, jog jis pažeidimo padarymo metu galėjo nesuvokti savo veiksmų prasmės ir tai galėjo sutrukdyti teismui priimti teisingą sprendimą.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. L. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, teismo išvadas pagrindė nepakankamai išsamiai analizuodamas bylos duomenis, tačiau konstatuoja, kad įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikomas priimtas nepažeidus ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų.

Nesutiktina su skundo argumentu, kad apeliantui atliktos ekspertizės akte nebuvo pažymėtas vienas iš jam diagnozuotų susirgimų, būtent vidutinio sunkumo depresinis epizodas, ko teismas neįvertino ir tai sutrukdė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE 180-2015 (t. 3, b. l. 8) ekspertas nurodė, kad, A. L., administracinio teisės pažeidimo padarymo metu (2014-05-11) konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimai bei paprasto girtumo būklė (sunkus girtumo laipsnis), kas netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. L. konstatuojama situacinė depresinė reakcija, kuri netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakymuose ekspertas nemini A. L. apeliaciniame skunde nurodyto jam diagnozuoto psichinio susirgimo – vidutinio sunkumo depresinio epizodo ir jo įtakos padarytai veikai, tačiau tai savaime nereiškia, kad tyrimas buvo atliktas nepilnai ir neišsamiai. Iš ekspertizės akto turinio ir visos jos eigos aprašymo matyti, kad ekspertui buvo pateikti medicininiai dokumentai iš visų gydymo įstaigų, kuriose A. L. buvo gydomas. Šiuos dokumentus ekspertas detaliai ir nuosekliai išanalizavo ir įvertino. Ekspertizės metu betarpiškai buvo tirtas ir pats apeliantas.

Pagal ekspertui pateiktus medicininius dokumentus, akte nurodoma, kad: diagnozė, susijusi su psichikos sutrikimais A. L. pirmą kartą buvo nustatyta 2008 metais, jam diagnozuotas depresijos epizodas ( F 32). 2019-05-18 atliktas psichologinis tyrimas, kurio metu nustatyta ta pat diagnozė (F32). Po psichotraumuojančio įvykio A. L. nuo 2014-03-16 iki 2014-03-21 gydytas stacionare, atliktas tyrimas, kurio metu aktyvios psichopatologijos nekonstatuota. 2014-03-18 jam buvo atliktas psichologinis tyrimas, kurio metu emocinėje būsenoje nustatyti nedideli diskomforto požymiai (pablogėjusi nuotaika, labilumas), asmenybės pasyvumas, sensityvumas, neryžtingumas. Nustatyta diagnozė - adaptacijos sutrikimai (F43.2.) (iš ligos istorijos Nr. PL14-654). 2014-04-07 A. L. kreipėsi į gydytoją ambulatoriškai dėl nedarbingumo, gydytojo įraše pažymėta, kad ligonis po reanimacijos ir psichiatrinio gydymo. Paskirtas ambulatorinis gydymas namuose. Būklė dar nestabili, nustatyta diagnozė - F43.2. 2014-04-10 jis vėl kreipėsi į gydytoją, nustatyta ta pati diagnozė. 2014-04-23 - 2014-05-14 A. L. buvo gydomas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus Krizių intervencijos centro dienos stacionare, kur jam buvo nustatyta ta pati diagnozė: adaptacijos sutrikimai (F43.2). 2014-05-15 A. L. kreipėsi pas gydantį psichiatrą ambulatoriškai, nustatyta diagnozė F32.10 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas). A. L. vėliau buvo nuolat gydomas dėl vidutinio sunkumo depresijos ambulatoriškai bei stacionariai (2015-08-09 - 2015-08-19), nustatyta diagnozė -F32.10 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas).

Iš šių duomenų analizės matyti, kad neįgalumas A. L. nustatytas ne dėl psichikos ligų, o visai kitokio pobūdžio lėtinių sveikatos sutrikimų. Sveikatos sutrikimai, susiję su laikinu psichikos sveikatos sutrikimu, jam buvo diagnozuoti periodiškai – vidutinio sunkumo depresijos epizodas 2009 m., 2011 m., 2014 m. jau po įvykio, o adaptacijos sutrikimai jam diagnozuoti 2014-03-18. Stacionare jis buvo gydomas nuo 2014-04-23 iki 2014-05-14, t.y. laikotarpiu, kurio metu ir padarė pažeidimą, už kurį nubaustas skundžiamu nutarimu, kur jam taip pat nustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimai. Pažymėtina, kad kelios dienos prieš pažeidimą – 2014-05-09 gydytojo įraše pažymėta, kad pacientas jaučiasi ramesnis, miegas pakankamas, nerimas, įtampa situaciniai, buvo tęsiamas gydymas, o diena po pažeidimo – 2014-05-12 gydytojas įrašo, kad paciento būklė geresnė, mažiau nerimo, įtampos, būklei dar labiau pagerėjus, 2014-05-14 jis iš stacionaro buvo išrašytas. Taigi, šios aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad ekspertas, atsakydamas į klausimą, ar pažeidimo padarymo metu A. L. serga kokia nors psichine liga ar laikinu psichikos sutrikimu, būtent ir nurodė pagal medicininius duomenis tuo laikotarpiu jam diagnozuotą sveikatos sutrikimą – adaptacinį sutrikimą, o ne prie tai pasireiškusį laikiną sutrikimą – vidutinio sunkumo depresijos epizodą.

A. L. psichikos būsenos tyrimo metu tiriamasis pasakojo apie savo savijautą, gydymą, kad aktyviai lankosi pas psichiatrus bei vartoja medikamentus, A. L. teigimu, dėl šios priežasties jis buvo pripažintas 50 proc. nedarbingu iki 2047 metų. Tačiau darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad jis pripažintas nedarbingu 50 proc. dėl įvairių somatinių sutrikimų, jokio psichikos sutrikimo diagnozės nenurodyta. Paklaustas dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, papasakojo, kad sėdo už vairo išgėręs vaistų ir maždaug apie 4 litrus alaus, jautėsi tarsi išgėręs tik raminamųjų vaistų diazepamo. Kai tik išvažiavo, po 5 min. sustabdė policija. Paklausus, ar jis suprato, kad negalima vairuoti girtam, atsakė, kad žino, kad negalima vairuoti girtam, bet galvojo, kad bus iki 0,4 promilių, nemanė, kad pripūs tiek daug. Paklaustas dėl kokių priežasčių nenuvykdavo į teismo posėdžius, paaiškino, kad nenori, kad būtų atimtos teisės, nes negalės važinėti darbą. Paklaustas, ar šiuo metu jis galėtų nuvykti į teismo posėdį, atsako: „prisigėręs vaistų, galėčiau dalyvauti teisme“. Tiriamasis yra kritiškas susiklosčiusiai teisminei situacijai ir savo padėčiai bei neslepia suinteresuotumo ekspertinio tyrimo baigtimi, ekspertinio tyrimo pradžioje ir pabaigoje atvirai prašydamas jam palankaus ekspertinio sprendimo. Aktyvios psichopatologijos, kliedėjimo idėjų bei haliucinacijų nenustatyta.

Ekspertas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, t.y. iš medicininių dokumentų gautus aptartus duomenis apie A. L. susirgimus ir jam nustatytas diagnozes bei paties A. L. psichikos būsenos tyrimą, nustatė, kad A. L. psichikos būsena nuo 2014-03-21 iki įvykio, t.y. 2014-05-11, buvo pagerėjusi (kovo mėn. - mąstymas normalaus tempo, nuoseklus, emocijos stabilesnės, atstatytas darbingumas, balandžio - gegužės mėn. buvo visapusiškai orientuotas, nuoseklaus, normalaus tempo mąstymo, jautėsi ramesnis, aktyvios psichopatologijos nekonstatuota, nerimas ir įtampa buvo tik situacinio pobūdžio), todėl galima daryti išvadą, kad A. L. įvykio dieną, 2014-05-11, nebuvo išreikštų psichikos sutrikimų, įtakojančių jo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jo socialinė buitinė adaptacija nebuvo sutrikusi, jis savarankiškai vairavo automobilį, palaikydavo tarpasmeninius kontaktus, buvo komunikabilus, teisingo elgesio. Kitą dieną po administracinės teisės pažeidimo (2014-05-12) A. L. psichikos būsena ne tik, kad nepablogėjo, o net buvo stebėtas jos ženklus pagerėjimas: sumažėjo nerimas, teigė galėsiantis pradėti dirbti bei turintis daug jėgų tvarkytis su esama situacija, jautė mažesnį nerimą bei įtampą, kūrė ateities planus, būklė buvo žymiai stabilesnė. Įvertinus šiuos duomenis, buvo padaryta išvada, kad A. L. administracinio teisės pažeidimo metu, t.y. 2014-05-11, turėjo laikiną psichikos sutrikimą - adaptacijos sutrikimą (F43.2), tačiau jis netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Vertinant dabartinę jo psichikos būseną, nustatyta, kad ekspertizės metu tiriamajam stebėta tik situacinė depresinė reakcija, kuri yra adekvati susidariusiai teisminei situacijai.

Be šių duomenų, aplinkybę, kad A. L. pažeidimo padarymo metu suvokė savo veiksmų prasmę, patvirtina kiti bylos duomenys. Pats pažeidėjas teisme paaiškino, kad jis suprato, jog vairavo automobilį neblaivus, žinojo kad tai daryti negalima, tik nesitikėjo, kad pripūs tiek daug promilių, labai gailisi dėl padaryto. Jį sustabdžiusių policijos pareigūnų S. Petravičiaus ir G. J. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kad sustabdžius A. L. ir įtarus, jog jis gali būti neblaivus, jie pasiūlė pasitikrinti blaivumą, o apeliantas prašė nenustatinėti jam neblaivumo ir už tai žadėjo atsilyginti pinigais, pareigūnų automobilyje tarp sėdynių padėjo 50 Lt kupiūrą, pasakė, kad atlygis už neblaivumo nenustatinėjimą. Jie nurodė, kad pažeidėjo kalba buvo nerišli, tačiau tik dėl girtumo. Iš A. L. elgesio, kokį nurodė pareigūnai – kad jis sustabdytas kalbėjo su policijos pareigūnais, atsakinėjo į klausimus, klausė nurodymų eiti į policijos automobilį, pasakius, kad reikia patikrint blaivumą, pradėjo prašyti to nedaryti, matyti, kad jis pilnai suvokė situaciją, kas vyksta ir kokos gali būti pasekmės, taigi, jokių požymių, kurie galėtų leisti įtarti jį nesuvokus savo veiksmų esmės ir negalėjus jų valdyti, nebuvo nustatyta.

Darytina išvada, kad A. L. suvokė, jog sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, elgiasi neteisėtai, pažeidžia kelių eismo taisykles, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK, tačiau vis tiek taip elgėsi, todėl turi būti baudžiamas.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė įrodytu, kad A. L., 2014 m. gegužės 11 d., apie 18 val. 05 min., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 80.20 km, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 2,74 prom.) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nustatyti visi šio pažeidimo sudėties požymiai, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t. y. kaip transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto subjektyvus aptartų faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota teisingai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-26 nutarimą palikti nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.