Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-14 · Byla Nr. ATP-809-593/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-362-753/2014Nutarimas · 2014-07-23Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1006-579/2014Nutartis · 2014-09-09Kauno apygardos teismas
  3. A2.6.-2-359/2015Nutarimas · 2015-06-12Kauno apylinkės teismas
  4. ATP-809-593/2015Nutartis · 2015-08-14Kauno apygardos teismas
  5. A2.6.-1-810/2016Nutarimas · 2016-01-26Kauno apylinkės teismas
  6. ATP-283-319/2016Nutartis · 2016-03-24Kauno apygardos teismas
  7. A2.13.-74-840/2017Nutartis · 2017-02-06Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-14
Bylos Nr.
ATP-809-593/2015
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00269-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Pažeidėjas
A. L.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-809-593/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00269-2014-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 11 d., apie 18.05 val., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 80,20 km vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,74 promilių girtumo laipsnis). Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimu A. L. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. L. prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas, siekdamas įvertinti jo psichinę būklę, pakaltinamumą administracinio teisės pažeidimo byloje, priėmė nutarimą paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę, kuri nebuvo atlikta dėl jo ligos, kadangi jis iki šiol yra gydomas, kas matyti tiek iš pateiktų medicininių dokumentų, tiek iš gydytojos L. K. paaiškinimų. Tai, kad teismas siekė jį atvesdinti į teismo posėdį, jam tapo žinoma tik iš šio nutarimo, kadangi jokie policijos pareigūnai jo neieškojo, o netgi tuo atveju, jeigu buvo atvykę ir jo nerado, jie nepaliko jokio pranešimo, iš kurio būtų matyti, kad jis yra ieškomas. Administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2014 m. gegužės 11 d., t.y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo sunkios depresijos diagnozavimo ir paskirto gydymo. Tai yra byloje neginčytinai nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo metu jis sirgo psichikos liga bei vartojo paskirtus vaistus. Mano, kad teismas privalėjo aiškintis kokia buvo jo psichinė būklė administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ir ar jis tuo metu dėl psichinės būklės galėjo būti pakaltinamas. Šios aplinkybės teismo nėra nei nustatytos, nei tinkamai ištirtos, t.y. teismas tesiekė nustatyti ar jis gali dalyvauti teismo posėdyje ir konstatavęs, kad jis teismo posėdžiuose dalyvauti vengia, o policijos pagalba nebuvo atvesdintas, bylą išnagrinėjo. Jis susirgo dar iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, iki jo jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas, kuris tęsiamas iki šiol, dėl ko jis vartoja stiprius raminamuosius vaistus, kuriuos vartojo ir pažeidimo padarymo metu, todėl pagrįstai mano, kad byloje būtina nustatyti ar jis administracinio teisės pažeidimo padarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, ir ar savo veiksmus supranta dabar ir gali juos valdyti, t.y. ar buvo pakaltinamas tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tiek skiriant jam bausmę. Šios aplinkybės nebuvo tirtos nagrinėjant ir šią bylą, todėl pagrįstai mano, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nevykdė Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, dėl ko bylą išnagrinėjo neobjektyviai, netyrė esminių bylos aplinkybių, susijusių su jo, kaip pažeidėjo kalte, gebėjimu suprasti savo veiksmus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas su A. L. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

A. L. apeliacinis skundas tenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pažeidė LR ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nutarimą priėmė išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal LR ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, kuria Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarimas A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, konstatuota, kad yra pagrindas abejoti jo pakaltinamumu pažeidimo padarymo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau teismas bylą išnagrinėjo neišsiaiškinęs duomenų dėl A. L. psichinės sveikatos būklės ir jos įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pakaltinamumui. Konstatuojama, kad ir šiuo atveju apylinkės teismas A. L. už administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobaudą paskyrė neišsiaiškinęs visų aplinkybių dėl A. L. psichinės sveikatos būklės. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. spalio 7 d. teismo nutartimi A. L. byloje buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau jam nenuvykus į komisiją bei nepavykus jo priverstinai pristatyti, ši ekspertizė nebuvo atlikta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir įvairiais būdais buvo siekiama pristatyti A. L. į komisiją bei atlikti jam paskirtą ekspertizę, tačiau, nepavykus to padaryti, teismas negalėjo pripažinti A. L. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, kadangi likus nepašalintoms abejonėms dėl jo pakaltinamumo toks sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Nors teismas ir dėjo daug pastangų šioms abejonėms pašalinti, tačiau vien tai, kad to padaryti nepavyko, savaime nesuponuoja išvados, jog administracinio teisės pažeidimo metu A. L. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, t. y. į tai, kad A. L. ligos yra lėtinės, t. y. vidutinio sunkumo depresijos epizodas, adaptacijos sutrikimai, išvadą apie jo pakaltinamumą administracinio teisės pažeidimo padarymo metu bus galima padaryti tik atlikus ambulatorinę teismo psichiatrinė ekspertizę.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas sprendimą priėmė nesiaiškinęs bylai ypatingai reikšmingos aplinkybės – ar A. L. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas pažeidė LR ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normas, t.y. padarė esminį procesinių normų pažeidimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Kaišiadorių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

A. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Jankauskienė