Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo jį panaikinti, administracinę bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas išnagrinėjo bylą esant pagrindams, darantiems administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, kadangi A. L. serga ligomis, t. y. vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu (diagnozė F32.10) ir adaptacijos sutrikimas (diagnozė F43.20), kurios leidžia pagrįstai abejoti jo pakaltinamumu pažeidimo padarymo metu. Iš 2014-07-04 medicininio pažymėjimo matyti, jog jo emocinė būklė yra sunki, yra lėtinio susirgimo paūmėjimas, dėl ko reikalingas ambulatorinis ir stacionarinis gydymas. Be to, A. L. dėl minėtų susirgimų paskirtas neįgalumas iki senatvės pensijos, pripažįstant jį iš dalies darbingu (50 proc. darbingumo). A. L. sirgo šiomis ligomis iki pažeidimo padarymo, vartojo stiprius raminamuosius, todėl, apeliantės manymu, byloje būtina nustatyti, ar A. L. pažeidimo padarymo metu ir po to, t. y. skiriant nuobaudą, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, ar supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti dabar. Teismas bylą išnagrinėjo nesiaiškinęs, ar traukiamas atsakomybėn asmuo yra pakaltinamas, kam nustatyti būtina skirti psichiatrinę ekspertizę, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-23 nutarimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neužtikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – išnagrinėjo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nors ir buvo pateikti duomenys dėl ligos bei prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, iš kurių matyti, jog A. L. negalėjo tinkamai savęs atstovauti, teismas nepasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimui ir nesudarė galimybės A. L. pasveikus dalyvauti byloje bei duoti paaiškinimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Šios nuostatos įpareigoja teimą būti aktyvų nagrinėjant bylą bei renkant įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pažeidė LR ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nutarimą priėmė išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl toks teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L. kaltę dėl pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokole pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko dėl ligos. Eilę kartų jo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos tenkinti, paskutinį kartą, prieš posėdį toks prašymas nebuvo gautas, šaukimas įteiktas, todėl teismas nusprendė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, neįsigilinęs į paskutinę prie prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pridėtą medicininę pažymą (b. l. 33), iš kurios matyti, jog A. L. turi rimtų psichikos problemų. Šioje medicininėje pažymoje nurodyta, jog A. L. paūmėjęs lėtinis susirgimas, reikalingas ilgas ambulatorinis ir stacionarinis gydymas. Teisines problemas rekomenduojama spręsti tik pasitarus su gydančiu gydytoju ar gydytojų konsultacine komisija. Nurodytos diagnozės F 32.10, F 43.2. Šie duomenys kelia rimtų abejonių tiek pačia A. L. sveikata, tiek jo sugebėjimu save atstovauti teisme, tačiau teismas šių duomenų netikrino, detaliau jų nenagrinėjo, nesiaiškino nustatytų diagnozių bei jų įtakos asmens gebėjimui atstovauti save teisme bei atsakyti už padarytą pažeidimą, o tai yra viena iš bylai ypač reikšmingų aplinkybių, nes ATPK 19 str. nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą ar neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Be to, ATPK 250 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, pradėtoji turi būti nutraukta kai padaręs priešingą teisei veikimą ar neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje.

Iš duomenų, pridėtų prie apeliacinio skundo, matyti, jog A. L. ligos lėtinės, t. y. vidutinio sunkumo depresijos epizodas, adaptacijos sutrikimai. Turint omenyje jų paūmėjimą bei tai, kad galimai dėl šių ligų nustatytas ilgalaikis neįgalumas A. L., yra pagrindas abejoti jo pakaltinamumu pažeidimo padarymo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu. Apylinkės teismas neišsiaiškinęs duomenų dėl A. L. psichinės sveikatos būklės, dėl jos įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pakaltinamumui, bylą išnagrinėjo nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui vien formaliai įvertinęs tai, kad nebuvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Apylinkės teismas sprendimą priėmė remdamasis vien rašytiniais bylos duomenimis, visiškai nesiaiškinęs anksčiau minėtų bylai ypatingai reikšmingų aplinkybių, neišnaudojęs galimų priemonių neaiškumams pašalinti (kviesti specialistą, skirti ekspertizę), todėl toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas pažeidė ATPK 257 straipsnio ir 284 straipsnio normas, t.y. padarė esminį procesinių normų pažeidimas, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Kaišiadorių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.