- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- e2S-1815-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03501-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- G. N., (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. N. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) teismo prašo:
1.1. santuoką tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau ir atsakovas), sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1057) nutraukti dėl atsakovo kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti (duomenys neskelbtini) pavardę;
1.3. išlaikymo iš atsakovo ieškovei neskirti;
1.4. nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove;
1.5. priteisti (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaikymą, (duomenys neskelbtini) – 250 Eur išlaikymą ir (duomenys neskelbtini) – 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikams sukaks pilnametystė, nustatant, kad vaikų lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė;
1.6. priteisti iš atsakovo 2 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
1.7. nustatyti bendravimo su vaikais tvarką:
1.7.1. atsakovas bendrauja su vaikais poriniais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.;
1.7.2. atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;
1.7.3. atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienais metais 30 kalendorinių dienų atostogų metu, išskaidant šį laiką po 15 dienų, ar kitaip, tačiau apie pasirinktą atostogų laiką pranešdamas vaikų mamai SMS žinutėmis ar el. paštu prieš vieną mėnesį. Šalys susitaria, kad apie numatomą atostogų laiką, kuris šalių sutarimu nustatomas 30 dienų, ieškovė analogiškai praneša atsakovui SMS žinutėmis ar el. paštu prieš vieną mėnesį. Esant atostogų laiko sutapimui, atostogas su vaikais praleidžia nurodytu laiku tas asmuo, kuris pirmiau pranešė kitai šaliai;
1.7.4. atsakovas bendrauja su vaikais nelyginiais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš šv. Velykas 12 val. ir bendrauja iki šv. Velykų 1-os dienos 18 val., parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tokiais metais šv. Velykų 2-ąją dieną vaikai bendrauja su mama;
1.7.5. lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais antrą šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val., parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
1.7.6. atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais metais šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šv. Kalėdų 1-ąją dieną 15:00 val. Nelyginiais metais šv. Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną vaikai praleidžia su mama;
1.7.7. nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais šv. Kalėdų 1-ą dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 15:00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą kitą dieną 20:00 val. Šiais metais šv. Kūčių ir Kalėdų 1-ąją dieną vaikai bendrauja su mama;
1.7.8. atsakovas bendrauja su vaikais Naujų metų šventės metu, kas antri metai, pradedant bendrauti nuo 2021 m. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12:00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18:00 val.;
1.7.9. atsakovas bendrauja su vaikais tėvo dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Motinos dieną vaikai praleidžia su mama;
1.7.10. atsakovas bendrauja su vaikais kas antri metai vaikų gimtadienio dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Jeigu organizuojama bendra gimtadienio šventė – atsakovas turi teisę joje dalyvauti;
1.7.11. vaikų ligos atveju atsakovas turi tokias pačias teises slaugyti vaikus kaip ir jų mama ir vaikų mama įsipareigoja leisti tėvui vaikų ligos atveju aplankyti vaikus jų gyvenamosios vietos adresu;
1.7.12. ieškovė įsipareigoja skubiai (iki 30 min. bėgyje) pranešti atsakovui apie vaikams iškviestą greitąją pagalbą, vietą, kurioje vaikai tuo metu yra, iš anksto pranešti apie vaikų vizitus pas gydytojus ir gydymo įstaigas, suteikiant galimybę vaikų tėvui dalyvauti gydymo įstaigose;
1.7.13. abi šalys susitaria ir įsipareigoja pranešti viena kitai apie suplanuotas keliones su vaikais į užsienį;
1.7.14. abi šalys įsipareigoja laikytos šios tvarkos ir abiem šalims suprantama, kad nesilaikius jos gali būti išduodamas vykdomasis raštas;
1.7.15. šalys susitaria, kad atsakovas, negalėdamas bendrauti su vaikais nustatyta tvarka, gali prieš dvi dienas įspėti ieškovę SMS žinutėmis ar el. paštu apie negalėjimą bendrauti su vaikais, ir tokiu atveju nelaikoma, kad atsakovas pažeidė bendravimo tvarką.
1.8. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 800 EUR vidutinės rinkos vertės, išmokant ieškovei 400 Eur kompensaciją;
1.9. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 6 000 EUR vidutinės rinkos vertės, išmokant atsakovui 3 000 Eur kompensaciją;
1.10. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 6 580 Eur, išmokant ieškovei 3 290 Eur kompensaciją;
1.11. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 11 600 Eur, išmokant atsakovui 5 800 Eur kompensaciją;
1.12. pripažinti atsakovei (duomenys neskelbtini) paskolintą 20 000 Eur sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe;
1.13. pripažinus atsakovei (duomenys neskelbtini) paskolintą 20 000 Eur sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, ieškovei priteisti iš atsakovės Z. V. 10 000 Eur skolą;
1.14. pripažinti į atsakovės (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), investuotą 40 000 Eur sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe;
1.15. pripažinus į atsakovės (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), investuotą 40 000 Eur sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, ieškovei priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 20 000,- Eur kompensaciją už atsakovei (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą;
1.16. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymu teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą: (duomenys neskelbtini) 300 Eur, (duomenys neskelbtini) po 250 Eur iki bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Nurodė, kad atsakovas išlaikymo teikia nepakankamai, po 66 Eur kiekvienam vaikui. Šalių vaikus išlaikyti padeda ieškovės giminaičiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į pateiktą prašymą nurodė, kad sutinka mokėti po 66 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui. Jo darbo užmokestis per mėnesį yra 547,25 Eur, jam turėtų būti sudarytos galimybės daugiau bendrauti su vaikais, taip ieškovei sumažėtų vaikų išlaikymo našta, tuomet prie vaikų išlaikymo galėtų prisidėti atsakovo giminaičiai, atsakovas gamintų vaikams maistą, daugiau pramogautų su vaikais lauke, sūnus (duomenys neskelbtini) turėtų būti leidžiamas į valstybinį darželį; šeima yra daugiavaikė, todėl ugdymo įstaigoje vaikams maitinimas nemokamas. Ieškovė uždirba daugiau nei jis, atsakovas pagal savo turtinę padėtį prisidėti daugiau prie vaikų išlaikymo negali. Be to, po 111 Eur kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį skiria valstybė, kas taip pat įskaičiuotina į vaikams skirtiną išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečių sūnų (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškovės prašymo pateikimo dienos (2021-08-05) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Likusią prašymo dalį atmetė. Pavedė nutartį vykdyti skubiai. Nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui.
5. Nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Atsakovas, būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, gera valia neteikia pakankamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, nors, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2016 m. liepos 18 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir, vertinant gaunamą paskutinių 2 metų darbo užmokesčio dydį, pastarasis iki 2021 m. sausio 1 d. buvo didesnis nei vidutinis. Šioje bylos stadijoje teismas netyrė, dėl kokių aplinkybių atsakovo darbo užmokestis yra sumažėjęs, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad priteistina laikina išlaikymo kiekvienam vaikui suma yra mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri yra orientacinis išlaikymo dydžio vaikui nustatymo kriterijus. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį ir formą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti, o atsakovo prašoma nustatyti 66 Eur išlaikymo suma vienam vaikui yra akivaizdžiai per maža ir vaikų interesus pažeistų. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, jo darbingumą, sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad jis deda maksimalias pastangas ir imasi visų priemonių gauti didesnes pajamas bei maksimaliai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, t. y. SODROS duomenyse nurodytą darbo užmokestį. Atsakovas yra pateikęs pažymą iš darbovietės, kurioje nurodyta, kad, pvz., už 2021 m. liepos mėn. priskaičiuota darbo užmokesčio suma yra 904,55 Eur. Šios sumos atsakovas negavo, jam buvo išmokėta 547,25 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad darbo užmokestis būtų sumažintas, kaip nurodo teismas, darbo užmokestis visada buvo toks pat. Nėra aišku, kaip atsakovas gali įvykdyti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jei gauna 547,25 Eur, t. y. 52,80 Eur daugiau nei uždirba.
1.2. Teismas pažeidė CPK 14 straipsnyje įtvirtintą betarpiškumo principą. Nagrinėjamoje byloje nėra teismo motyvuose nurodytų duomenų, kad atsakovo darbo užmokestis yra sumažėjęs, todėl neaišku, kokiais duomenimis vadovaujantis teismas padarė tokią išvadą.
1.3. Atsakovas už buto nuomą moka 300 Eur. Jis išsinuomojo butą, kad būtų arčiau vaikų, kad galėtų ir darbo dienomis su jais praleisti laiką, nuvežti ir parvežti iš ugdymo įstaigos.
1.4. Realiai šalių vaikai nepatiria ieškovės prašyme nurodytų išlaidų, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių, netyręs vaikų poreikių, teismas nustatė tokį didelį laikiną išlaikymą.
1.5. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnį, kuriame nurodyta, kad aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas, priėmęs sprendimą priteisti laikiną išlaikymą, atsakovą paliko be išlaidų maistui.
1.6. Teismas pažeidė kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, kad kasacinio teismo konkrečioje kasacine tvarka priimtoje nutartyje pateikti teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant bylas, kurios pagal faktines aplinkybes yra analogiškos ar iš esmės panašios į tos bylos, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į atsakovo amžių, jo darbingumą, sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad jis deda maksimalias pastangas ir imasi visų priemonių gauti didesnes pajamas bei maksimaliai prisidėtų prie nepilnamečių vaikų išlaikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-367-381/2016). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuri nėra pagal faktines aplinkybe iš esmės panaši bylą į nagrinėjamą bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas nepilnamečių vaikų išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
10. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 19 d. pažymą apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio ir liepos mėn. atsiskaitymo lapelius.
11. Kauno apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 28 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais nesutinkama su atskirojo skundo teiginiais. Nurodoma, kad atsakovas nepranešė, jog darbe gauna ar bent jau gaudavo premijas. Pavyzdžiui, 2020 m. rugpjūčio mėnesį premija buvo 652 Eur, o kompensacija už (duomenys neskelbtini) Eur. Taigi bendrai pajamos sudarė 1 828 Eur, o į rankas atsakovas gavo 1 213,77 Eur. 2020 m. liepos mėnesį premija buvo 588 Eur, o kompensacija už (duomenys neskelbtini) Eur, taigi bendrai pajamos sudarė 1 777 Eur, o į rankas – 1 188,05 Eur. Atsakovo ir jo darbdavio santykiai yra labai geri, todėl galimai prasidėjus skyrybų procesui darbdavys nebeskaičiuoja premijos prie draudžiamųjų pajamų ir skaičiuoja tik fiksuotą darbo užmokestį. Būtų logiškai nepaaiškinama, kaip darbingas vyras, turintis tris vaikus, dirbtų už 550 Eur ir neieškotų geriau apmokamo darbo. Labai gerus atsakovo ir jo darbdavio santykius rodo ir tai, kad darbdavys buvo suteikęs atsakovui paskolą. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas tik preliminariai įvertina byloje pateiktus duomenis, kas reiškia, jog teismas neturėjo pareigos išsamiai tirti ir vertinti kiekvieno byloje pateikto įrodymo. Ieškovė mano, kad ne pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normas, o atsakovas pažeidžia savo kaip tėvo pareigas teikti vaikams normalų išlaikymo ir neperkelti visos išlaikymo naštos ieškovei. Ieškovė su rašytiniais paaiškinimais pateikė ir prašė priimti į bylą naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio ir rugpjūčio mėn. atsiskaitymo lapelius.
12. Kauno apygardos teisme 2021 m. lapkričio 18 d. gauti atsakovo nauji įrodymai: 2021 m. lapkričio 12 d. pažyma apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, 2021 m. rugsėjo – lapkričio mėn. atsakovo darbo grafikai.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, priima šalių pateiktus naujus įrodymus.
15. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečio sūnų laikino išlaikymo klausimai, kurių sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
17. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atsakovo atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo vieno vaiko išlaikymui priteisė 200 Eur. Paminėtina, kad atsakovas 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimu į ieškinį teismo prašė priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nurodydamas, kad tokią sumą gali teikti, tačiau atsiliepdamas į ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo, nurodė, kad sutinka mokėti tik po 66 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, kuris akivaizdžiai neužtikrintų nepilnamečio vaiko interesų.
19. Nesutiktina su atsakovu, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl atsakovo gaunamo darbo užmokesčio.
20. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodros) duomenų nustatė, kad atsakovas nuo 2016 m. liepos 18 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir, vertinant gaunamą paskutinių 2 metų darbo užmokesčio dydį, jis iki 2021 m. sausio 1 d. buvo didesnis nei vidutinis. Neginčytina, kad atsakovas negauna darbo užmokesčio, nurodyto Sodros duomenyse, kadangi joje nurodyta suma yra su priskaičiuotais mokesčiais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad atsižvelgiant į atsakovo amžių, jo darbingumą, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog jis deda maksimalias pastangas ir imasi visų priemonių gauti didesnes pajamas bei maksimaliai prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nors atsakovas apeliuoja į savo mažą atlyginimą, pastebėtina, kad atsakovo atlyginimas nuo 2020 m. spalio mėn. pradėjo žymiai mažėti (šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2020 m. spalio mėnesio pabaigos gyvena skyrium), pvz. už 2020 m. sausio mėn. atsakovas gavo 1491 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, už 2020 m. vasario mėn. 1434,24 Eur, už 2020 m. kovo mėn. 1595,06 Eur, už 2020 m. balandžio mėnesį atsakovas gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, už 2020 m. gegužės mėn. gavo 1433,39 Eur darbo užmokestį, už 2020 m. birželio mėn. 1485,68 Eur, už 2020 m. liepos mėn. 1598,27 Eur, už 2020 m. rugpjūčio mėn. 1555 Eur, už 2020 m. rugsėjo mėn. 2168,31 Eur, už 2020 m. spalio mėn. 1111,82 Eur, už 2020 m. lapkričio mėn. 1045,8 Eur, už 2020 m. gruodžio mėn. 1015,45 Eur, už 2021 m. sausio ir vasario mėn. po 903 Eur, už 2021 m. kovo mėn. 907,30 Eur, už 2021 m. balandžio ir gegužės mėn. po 903 Eur, už 2021 m. birželio mėn. 920,70 Eur, už 2021 m. liepos mėn. 904,55 Eur. Atsakovas preliminariai nepagrindė, dėl kokių priežasčių jo darbo užmokestis nuo 2020 m. spalio mėn. pradėjo žymiai mažėti. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo duomenų taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. vykdė individualią veiklą ne pagal verslo liudijimą, o tai preliminariai paneigia jo argumentas, kad jis negali gauti daugiau pajamų.
21. Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas paliekamas be išlaidų maistui.
22. Kaip nurodyta nutarties 17 punkte, nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, t. y. kad būtų nepažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentus, kad teismui priteistus vaikams laikiną jų išlaikymą apeliantas liko be būtinųjų išlaidų maistui, paneigia vien faktas, jog jis išsinuomojo būstą už 300 Eur. Atsakovo noras gyventi arčiau vaikų, kad galėtų daugiau su jais bendrauti, pramogauti ir jais rūpintis, piniginę vaikų išlaikymo naštą faktiškai perkeliant ieškovei, nepaneigia vaikų interesų gauti tinkamą laikiną išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmestinas, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.