- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-48-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00569-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- V. Ž., D. P.
- Ieškovas
- V. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-298-901/2019 pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atsakovui D. P. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB ir Bendrovė) (duomenys neskelbtini) 12 323,66 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir priteisti ieškovui iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Bendrovė laikotarpiu, kuriuo atsakovas ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, patyrė 12 323,66 Eur turtinę žalą atsakovui neteisėtai pasididinus atlyginimą (2 176,89 Eur žala), atsakovui išmokėjus avansus (4 500 Eur sumai) už komandiruotes, į kurias jis nevyko ir dėl kurių neteikė ataskaitų, atsakovui išsigryninus Bendrovės pinigus (4 300 Eur) ir atsakovui atlikus pavedimus tretiesiems asmenims ne Bendrovės naudai (1 346,77 Eur žalos suma). Teigia, kad yra nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei taikytinos sąlygos – jo neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir Bendrovei kilusios turtinės žalos, o atsakovo kaltė šiuo konkrečiu atveju yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 246– 6.249 straipsniai), to pagrindu iš atsakovo prašoma priteisti Bendrovės nurodytą žalos atlyginimą. Ieškovo atstovo teigimu, vadovaujantis teismine praktika ieškovas kaip Bendrovės akcininkas turi teisę reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Bendrovės vadovo Bendrovei ir teismo posėdžio metu palaikė pareikštus ieškinio reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo D. P. 650 Eur žalos sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 650 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. Ž. (V. Ž.) naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
3.1. Teismas pripažino, kad į teismą kreipėsi tokią subjektinę teisę turintis asmuo, o atsakovo teiginiai, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti atsakovui ieškinio, yra atmestini.
3.2. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikti įrodymai, kad vyko visuotinis akcininkų susirinkimas dėl bendrovės vadovo darbo užmokesčio padidinimo, tačiau teismine tvarka neginčytoje darbo sutartyje ir jos pakeitime yra abiejų akcininkų parašai ir pritarimas tokiam direktoriaus atlyginimo pakeitimui. Sprendimas padidinti bendrovės vadovo atlyginimą priimtas ne tik vadovo, kuris turi pusę Bendrovės akcijų, bet kito tuo metu valdžiusio likusias 50 proc. akcijų akcininko pritarimu, be to, toks sprendimas įformintas atitinkamu vadovo darbo sutarties pakeitimu. Teismas nurodė, kad atlyginimas vadovui nėra padidintas neadekvačiai, ir padarė išvadą, kad Bendrovė dėl to nepatyrė jokios žalos, o atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2 176,89 Eur žalos priteisimo iš atsakovo yra atmestas kaip nepagrįstas.
3.3. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčija, kad jis Bendrovei neteikė jokių komandiruočių ataskaitų, taip pat kad nėra pateikęs jo komandiruočių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau pažymėjo, kad atsakovas jam avansu išmokėtas komandiruotės išlaidas – visą 4 500 Eur sumą – 2017 m. spalio 19 d. grąžino BUAB (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju Bendrovė jokios žalos patirti negalėjo, o atsakovas nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų.
3.4. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas padarė Bendrovei 4 300,00 Eur žalą, kad pasisavino ar ne Bendrovės interesams perdavė ar pervedė tretiesiems asmenims tokią sumą ar kad atliko neteisėtus veiksmus, disponuodamas iš Bendrovės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d. išgryninta 4 300 Eur suma.
3.5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo už atliktus mokėjimus ne Bendrovės naudai, nurodė, kad atsakovui sutinkant su 650 Eur suma, kuri faktiškai Bendrovės vardu buvo panaudota ne BUAB (duomenys neskelbtini) poreikiams, yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus iš dalies ir priteisti iš atsakovo šią žalos atlyginimo sumą BUAB (duomenys neskelbtini) naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. Ž. ieškinį tenkinti visiškai arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, siekdamas persvarstyti savo darbo užmokesčio dydį, turėjo sušaukti visuotinį susirinkimą, kuris pagal įstatymus turėjo kompetenciją spręsti klausimus dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir sprendime nepasisakė apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas paaiškino, jog dėl darbo užmokesčio padidinimo buvo šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, o byloje susirinkimo protokolo nėra todėl, kad jis yra pas V. Ž.. Teismas netenkino ieškovo prašymo apklausti V. Ž. dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, būtent dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo ir parašo tikrumo, esančio ant atsakovo darbo sutarties.
4.3. Nors atsakovas ir teigia, kad jo darbo užmokesčio padidinimo klausimas buvo sprendžiamas visuotinio akcininkų susirinkimo metu, tačiau apie šio susirinkimo šaukimą, pranešimą kitam Bendrovės akcininkui nei atsakovas, nei trečiasis asmuo duomenų nepateikė, todėl toks visuotinis akcininkų susirinkimas negali būti laikomas tinkamu nei pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, nei pagal bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
4.4. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovės įstatuose nėra reglamentuota dienpinigių ir komandiruočių apmokėjimo tvarka, nėra numatytas reikalavimas grįžus iš komandiruotės teikti komandiruotės ataskaitas, tačiau Teismas visiškai nevertino to, kad tiek 2017 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. K17-1, tiek 2017 m. birželio 19 d. įsakyme Nr. K17-31, tiek ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme Nr. K17-63 buvo nurodyta, kad „visos komandiruotės išlaidos (išskyrus dienpinigius) apmokamos tik pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus. Dokumentus pateikti per 3 dienas po grįžimo iš komandiruotės“. Teismas nevertino to, kad atsakovas į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų atsakovo patirtas išlaidas komandiruotėse, ar už tai bendrovė gavo adekvačią naudą.
4.5. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog atsakovas neginčija, kad jis Bendrovei neteikė jokių komandiruočių ataskaitų, taip pat kad nėra pateikęs jo komandiruočių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai ir pažeisdamas įrodymų vertinimą rėmėsi vien atsakovo paaiškinimais. Ieškovas pažymi, kad atsakovo paaiškinimai neįrodo tos aplinkybės, jog atsakovas vyko į komandiruotes Švedijoje ir Olandijoje, kadangi dokumentais ir patirtomis faktinėmis išlaidomis šios komandiruotės nėra pagrįstos.
4.6. Teismas neįvertino to, kad 2019 m. kovo 4 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad 4 500 Eur 2017 m. spalio 19 d. buvo grąžinti ir už komandiruotes, ir už ūkio išlaidas (2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 4.55–5.10). Atsižvelgiant į tai, kad šios komandiruotės visiškai neatsispindėjo Bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, tai sudaro pagrindą išvadai, jog jos apskritai neįvyko, o atsakovas neteisėtai pasisavino komandiruotei skirtus pinigus (avansus kelionės išlaidoms).
4.7. Teismas visiškai nevertino ir nieko nepasisakė dėl byloje esančio įrodymo – 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog atsakovo į bylą pateiktas 2017 m. spalio 19 d. kasos pajamų orderis neatitinka numeracijos eiliškumo.
4.8. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neįvertino byloje pateikto įsiteisėjusio Valstybinės darbo inspekcijos DGS Klaipėdos ginčų komisijos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo DGKS - (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrovės darbuotojos ir buvusios akcininkės V. Ž. atleidimas iš Bendrovės buvo pripažintas neteisėtu.
4.9. Atsakovas pirmosios instancijos teismo metu visiškai neįrodė iš Bendrovės sąskaitos išgrynintų 4300 Eur panaudojimo Bendrovės reikmėms.
4.10. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad 400 Eur iš avansu sumokėtos 900 Eur sumos O. K. 2017 m. rugsėjo 22 d. grąžino Bendrovei, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog bylos įrodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Bendrovės vadovas atsakovas bankiniu pavedimu sumokėjo 500 Eur sumą O. K. už buto nuomą, tai patvirtino ir VMI operatyvaus tikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini).
4.11. Pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, rėmėsi išimtinai atsakovų ir bankroto administratoriaus atstovo paaiškinimas, tai neleido pirmosios instancijos teismui atlikti išsamų įrodymų tyrimą ir priimti teisingą sprendimą byloje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu į bylą buvo pateiktas atsakovo, kaip BUAB (duomenys neskelbtini) vadovo, darbo sutarties pakeitimas, sudarytas 2017 m. rugpjūčio 1 d., juo atsakovui buvo nustatytas 810 Eur darbo užmokestis. Nurodytą darbo sutarties pakeitimą pasirašė tuometinė 50 proc. BUAB (duomenys neskelbtini) akcijų savininkė ir darbuotoja V. Ž. (apelianto dukra). Kadangi tuo metu BUAB (duomenys neskelbtini) akcijas valdė V. Ž. (50 proc.) ir atsakovas (50 proc.), ant nurodyto darbo sutarties pakeitimo buvo tiek jos, tiek atsakovo parašai, t. y. 100 proc. BUAB (duomenys neskelbtini) akcijų turinčių asmenų parašai. Apeliantas viso proceso metu nereiškė reikalavimo pripažinti šį darbo sutarties pakeitimą negaliojančiu. Tuometinė 50 proc. BUAB (duomenys neskelbtini) akcijų turėtoja V. Ž. ne tik žinojo apie atsakovo darbo užmokesčio padidinimą, bet ir su juo sutiko, kadangi būtent ji pasirašė BUAB (duomenys neskelbtini) vardu ant atsakovo darbo sutarties pakeitimo.
5.2. Atsakovo avansinėje apyskaitoje atsispindėjo tiek iš bendrovės gauti pinigai, tiek bendrovės poreikiams patirtos išlaidos, kurios įrodytos pirminiais dokumentais, perduotais bankroto administratoriui. Ne visos lėšos, skirtos avansu komandiruotėms, kaip ir ne visi grynieji pinigai, kuriuos atsakovas išėmė iš bendrovės sąskaitos, buvo panaudoti. Bendrai nepanaudotų pinigų (tiek iš avansų komandiruotėms, tiek iš išimtų grynaisiais pinigais) liko 4 500 Eur, kuriuos ir atsakovas grąžino 2017 m. spalio 19 d. Visi kiti atsakovui patikėti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį bendrovės poreikiams, tai patvirtina pirminiai ir buhalterinės apskaitos dokumentai, perduoti įmonei ir esantys bankroto administratoriaus žinioje.
5.3. BUAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kuriam buvo perduoti visi BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai. Bankroto administratorius patikrino jam perduotus dokumentus ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jam buvo perduoti visi buhalterinės apskaitos dokumentai (tiek pirminiai, tiek išvestiniai), ir pateiktų dokumentų bei duomenų užteko tam, kad būtų įsitikinta, kad atsakovo avansinėje apyskaitoje nurodyta informacija yra teisinga.
5.4. Pinigai, kuriuos atsakovas grąžino į bendrovės kasą 2017 m. spalio 19 d., buvo panaudoti įmonės kasdienių poreikių tenkinimui (atsiskaitymams už paslaugas, darbo užmokesčio mokėjimui ir pan.), tai atsispindi įmonės balanse ir su tuo sutinka pats bankroto administratorius, peržiūrėjęs visus jam perduotus įmonės dokumentus ir nenustatęs jokių trūkumų.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Bankroto administratoriui perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (juos analizuojant pateikto ieškinio reikalavimo kontekste) nepatvirtina lėšų trūkumo įmonėje, todėl palaikyti ieškovo pareikštą ieškinį BUAB (duomenys neskelbtini) neturėjo tam pagrindo.
6.2. Apeliuodamas dėl darbo užmokesčio nustatymo, apeliantas sandorio, t. y. darbo sutarties pakeitimo, kurį pasirašė 100 proc. turintys akcininkai (t. y. V. Ž. ir atsakovas D. P.), kuriuo buvo padidintas iki 810 Eur darbo užmokestis, neginčijo. Nepanaudoti avansiniai mokėjimai buvo grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 19 d. (4 300 Eur). Nenustatyta ir kitų lėšų trūkumo, kurios yra įvardijamos apeliaciniame skunde. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo tikrinama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, o ieškovas V. Ž. buvo inicijavęs ikiteisminį tyrimą, kurio eigoje taip pat jokių pažeidimų, įmonės turto trūkumo ar jo iššvaistymo nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
9. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteistas 650 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl žalos atlyginimo, padidinus Bendrovės vadovo darbo užmokestį
10. Apeliantas remiasi pagrindiniu argumentu, kad atsakovui darbo užmokestis galėjo būti padidintas tik sušaukus visuotinį akcininkų susitarimą ir tik rašytine forma įformintas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas yra vienintelis leistinas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad vadovui darbo užmokestis galėjo būti padidintas teisėtai, o jo nebuvimas byloje visais atvejais savaime lemia besąlygišką išvadą, jog tokio sprendimo nebuvo.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009 konstatuota, jog „... apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė esmine bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą patvirtinančia aplinkybe rašytinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų padidinti bendrovės vadovo atlyginimą nebuvimo faktą. Pažymėtina, kad iš ieškinio reikalavimų buvusiam administracijos vadovui pagrindu nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovo veiksmų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad jis vienašališkai, be bendrovės akcininkų sprendimo, pasididino sau atlyginimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju tas faktas, jog nagrinėjant bylą nebuvo pateikta rašytinių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo, savaime neįrodo, kad atsakovas pats vienašališkai nustatė sau didesnį atlyginimą“.
12. Kitoje byloje kasacinis teismas, pažymėjęs, kad „...nors bendrovės akcininkai formaliai nepriėmė sprendimo dėl bendrovės vadovo atlyginimo dydžio, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog jie žinojo apie vadovo atlyginimo dydį“, konstatavo, kad teismai pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pareikšto nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2006).
13. Iš paminėtų kasacinio teismo nutarčių motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad tam tikrais atvejais visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo dėl vadovo darbo užmokesčio formalus nepriėmimas, jei akcininkai faktiškai yra pritarę gaunamam darbo užmokesčio dydžiui, per se nebūtinai lemia (tik) išvadą, kad vadovas padidintą darbo užmokestį gavo neteisėtai. Būtina įvertinti ir kitas šalių santykių aplinkybes.
14. Pagal bendrąją taisyklę, civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik teismui nustačius neteisėtus veiksmus. Siekiant nustatyti, ar asmuo elgėsi teisėtai, būtina konstatuoti, kam ir kokias pareigas šis asmuo turėjo, t. y. atsakomybės subjektas yra asmuo, padaręs žalą dėl tam tikrų pareigų pažeidimo. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo pripažįstamas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Tik nustačius atsakovo, kuris buvo bendrovės vadovu, neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad sprendimas padidinti bendrovės vadovo atlyginimą priimtas ne tik vadovo, kuris turi pusę Bendrovės akcijų, bet kito tuo metu valdžiusio likusias 50 proc. akcijų akcininko (V. Ž.) pritarimu, be to, toks sprendimas įtvirtintas atitinkamu vadovo darbo sutarties pakeitimu. Tai leidžia preziumuoti, kad 50 proc. BUAB (duomenys neskelbtini) akcijų turėtoja V. Ž. ne tik žinojo apie atsakovo užmokesčio padidinimą, bet ir tam neprieštaravo, pasirašydama BUAB (duomenys neskelbtini) vardu ant darbo sutarties pakeitimo. Ieškovas šios prezumpcijos nepaneigė. Pažymėtina, kad apeliantas nereiškė reikalavimo pripažinti darbo sutarties pakeitimą negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui teisėtai ir pagrįstai išmokėtas padidintas atlyginimas, taip pat pažymima, kad atlyginimas vadovui nėra padidintas neadekvačiai, Bendrovė dėl to nepatyrė jokios žalos, o atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.
16. Dėl minėtų kasacinio teismo išaiškinimų, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog sprendimas dėl darbo užmokesčio atsakovui padidinimo ar – bet kuriuo atveju – akcininko pritarimas tam buvo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas jam mokėtą padidintą darbo užmokestį gavo neteisėtai. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 2 176,89 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.
Dėl žalos atlyginimo išmokėjus avansus už komandiruotes
17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėta veika pasireiškė tuo, kad jam 2017 m. balandžio 18 d., 2017 m. birželio 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakymų pagrindu 2017 m. gegužės 19 d., 2017 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 27 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo išmokėta 4 500 Eur, mokėjimo paskirtis – „avansai kelionės išlaidoms“, tačiau atsakovas negrąžino Bendrovei nepanaudotų pinigų, kuriuos Bendrovė jam buvo perdavusi darbo funkcijoms atlikti, nepateikė Bendrovei komandiruočių ataskaitų ir komandiruočių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, už kurių neišsaugojimą atsakovas yra atsakingas. Šiuo atveju atsakovo žala pasireiškė 4 500 Eur nuostoliais, susidariusiais nepanaudojus šių pinigų įmonės veiklai dėl atsakovo darbinės veiklos, taip pat negrąžinus sumokėto avanso Bendrovei.
18. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis, o jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys turi jas kompensuoti. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau nei viena darbo diena (pamaina) ar darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis).
19. 2017 m. balandžio 18 d. įsakyme Nr. K17-1, 2017 m. birželio 19 d. įsakyme Nr. K17-31, 2017 m. rugpjūčio 21 d. įsakyme Nr. K17-63 buvo nurodyta, kad „visos komandiruotės išlaidos (išskyrus dienpinigius) apmokamos tik pagal išlaidas patvirtinančius dokumentus“.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas neteikė bendrovei jokių komandiruočių ataskaitų, taip pat jo komandiruočių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tačiau jam avansu už komandiruotes išmokėtą 4 500 Eur sumą atsakovas Bendrovei grąžino pagal 2017 m. spalio kasos pajamų orderį, serija (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, nurodo, kad teismas nevertino, jog atsakovas į bylą nepateikė patirtas išlaidas komandiruotėse pagrindžiančių dokumentų, o atsakovo paaiškinimai neįrodo aplinkybės, jog atsakovas vyko į komandiruotes Švedijoje ir Olandijoje, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo atveju nėra taip svarbu, kad atsakovas nepateikė minėtų dokumentų, kadangi jis avansu išmokėtas komandiruotės išlaidas grąžino. 4 500 Eur grąžinimo faktą BUAB (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje esantis minėtas kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini), kuris yra Bendrovės 2017– 2018 m. kasos knygoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Bendrovėje atliko operatyvų tikrinimą ir 2018 m. gegužės 31 d. surašė operatyvaus tikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nenustatyta, kad atsakovas būtų pasisavinęs minėtas lėšas, be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriui susipažinus su BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, šios sumos trūkumo taip pat nenustatyta.
21. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nevertino ir nieko nepasisakė dėl byloje esančio įrodymo – 2017 m. balandžio 5 d. kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog atsakovo į bylą pateiktas 2017 m. spalio 19 d. kasos pajamų orderis neatitinka numeracijos eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog 2017 m. spalio 19 d. kasos pajamų orderis, serija (duomenys neskelbtini), yra suklastotas, todėl netikėti jo tikrumu teismui nėra teisinio pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į skunde išdėstytus apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neįsigilino į tai, kad 2017 m. spalio 19 d. kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) atsakovas tik „imitavo pinigų perdavimą“, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes, kaip teisingai pažymėjo atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, bankroto administratorius patvirtino, kad kasoje nebuvo nustatyta pinigų trūkumo, o to neįmanoma nenustatyti, jeigu kasos pajamų orderiai būtų „imituojami“.
23. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad prie bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
24. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 4 500 Eur žalos priteisimo iš atsakovo.
Dėl žalos atlyginimo išgryninus pinigus iš Bendrovės sąskaitų.
25. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl atsakovo 4 300 Eur išgrynintų pinigų iš Bendrovės sąskaitų, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) operatyvaus tikrinimo pažyma. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai dėl Bendrovei padarytų nuostolių, kurie buvo nagrinėjami Pirmosios instancijos teisme, nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, o VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje buvo tikrinamas Bendrovės mokestinės prievolės dydis, todėl civilinei atsakomybei reikšmingų aplinkybių vertinimas ir sąlygų tokiai atsakomybei kilti egzistavimas pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamas visa apimtimi. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
26. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams.
27. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017). Teismų praktikoje taip pat suformuluota bendrovės vadovo pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek iš prijungtos baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos), tiek iš VMI operatyvaus tikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) bei bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos dokumentų nenustatyta, kad atsakovas ieškinyje nurodytu laikotarpiu, jo vadovavimo Bendrovei laikotarpiu išgrynindamas iš Bendrovės sąskaitų įvairias sumas (nuo 100 Eur iki 400 Eur, iš viso 4300 Eur sumą), būtų šias sumas pasisavinęs ar panaudojęs ne Bendrovės interesams, ne einamosioms Bendrovės ūkio išlaidoms ir atsiskaitymams.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad darbuotojo avansinėje apyskaitoje atsispindi visos atsakovui patikėtos lėšos, taip pat išlaidos, kurias konkretus darbuotojas patyrė bendrovės poreikių tenkinimui ir kurias įrodė, pateikdamas pirminius išlaidas patvirtinančius apskaitos dokumentus, t. y. visus čekius, sąskaitas ir kt. Kaip matyti iš trečiojo asmens BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo bankroto administratoriaus, pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą, BUAB (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad bankroto administratoriui perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai (juos analizuojant pateikto ieškinio reikalavimo kontekste) nepatvirtina lėšų trūkumo įmonėje.
30. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 4 300 Eur žalos priteisimo iš atsakovo.
Dėl žalos atlyginimo už atliktus mokėjimus ne Bendrovės naudai
31. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nusprendė, kad atsakovas privalo grąžinti 500 Eur (900 Eur - 400 Eur) sumą dėl Bendrovės vardu sumokėtos sumos O. K.. Apelianto nuomone, teismas visiškai neįsigilino ir nevertino to, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog 2017 m. rugsėjo 2 d. O. K. iš Bendrovės sąskaitos buvo pervesta 900 Eur, mokėjimo paskirtis „avansinis mokėjimas pagal buto nuomos sutartį“. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad 400 Eur iš avansu sumokėtos 900 Eur sumos O. K. 2017 m. rugsėjo 22 d. grąžino Bendrovei, tačiau visiškai neatkreipė dėmesio į tai, jog bylos įrodymai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Bendrovės vadovas atsakovas bankiniu pavedimu sumokėjo 500 Eur sumą O. K. už buto nuomą, tai patvirtino ir VMI operatyvaus tikrinimo pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme reikalavimo dėl 500 Eur žalos atlyginimo Bendrovei už tai, kad atsakovas, ieškovo nuomone, be teisėto pagrindo 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pervedė 500 Eur O. K., nebuvo pareiškęs, todėl toks apelianto reikalavimas apeliaciniame skunde laikytinas nauju reikalavimu.
33. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 314 straipsnis, 347 straipsnio 2 dalis).
34. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir neatkreipė dėmesio į tai, kad bylos įrodymai patvirtina, jog 2017 m. rugsėjo 30 d. pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Bendrovės vadovas atsakovas bankiniu pavedimu sumokėjo 500 Eur sumą O. K. už buto nuomą, yra nepagrįstas ir atmestinas.
36. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
37. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
39. Trečiasis asmuo BUAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini), pateikė įrodymus apie turėtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Trečiojo asmens turėtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo V. Ž. (V. Ž.) priteisti trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) atstovaujamai bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.