Panevėžio apygardos teismo sprendimas, 2A-192-828/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Data: 2023-04-18
Bylos Nr.: 2A-192-828/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00639-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vygintas Mažuika
Suinteresuotas asmuo: I. V., P. V.
Pareiškėjas: Skemų socialinės

Kategorijos

2.5.4.3Teisė į privalomąją palikimo dalį
3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-192-828/2023Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00639-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.3; 3.4.5.19; 3.4.5.20; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-6749-762/2022 pagal pareiškėjo Skemų socialinės globos namų, atstovaujančių neveiksnią L. V., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo priimti palikimą, išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. V., P. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Skemų socialinės globos namai (atstovaujant neveiksnią L. V.) pareiškimu prašė atnaujinti pareiškėjui terminą palikimui priimti L. V. vardu po motinos A.Ž. mirties (duomenys neskelbtini).; leisti pareiškėjui priimti palikimą L. V. vardu po jos motinos A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V., jos motinos A. Ž. mirties dieną (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

2. Pareiškime nurodė, kad globos namuose gyvena L.V.. Ji 2017 m. sausio 12 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo bei 2018 m. birželio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimais pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Skemų socialinės globos namai paskirti L. V. globėju. (duomenys neskelbtini) mirė L. V. mama A. Ž., po jos mirties liko gyvenamasis namas su ūkio pastatais bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo mėnesį gavo raštą iš Panevėžio miesto 1-ojo notaro biuro, kad mirus globotinės motinai rugsėjo 10 d. bus skelbiami A. Ž. testamentai. Pareiškėjo atstovas buvo nuvykęs ir, kaip suprato, visas turtas buvo paliktas kitai dukrai I.V.. Manydami, kad testatoriaus valia neginčytina, daugiau nieko nedarė, neturėjo savo juristo, su kuriuo būtų galima tuoj pat pasikonsultuoti. Tik vėliau išsiaiškino, kad vis tiek jiems reikia kreiptis į teismą ir atsisakyti palikimo ar jį priimti, įrodinėjant išlaikymo faktą. Todėl šių metų pradžioje kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo L. V. ir atitinkamos bylos dėl palikimo priėmimo užvedimo. Mano, kad terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl prašo šį terminą atnaujinti ir leisti priimti palikimą L. V. vardu po jos motinos mirties. Dėl L. V. nedarbingumo, psichikos sutrikimo, ji neturi jokių galimybių užsidirbti lėšų pragyvenimui, neturi jokio nekilnojamojo turto, gauna šalpos neįgalumo pensiją, našlaičių pensiją (moka SoDra) ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (moka Rokiškio rajono savivaldybes administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius). 80 procentų nuo šių sumų yra atskaičiuojama už L. V. išlaikymą globos namams. L. V. negali visiškai patenkinti savo poreikių, turi taupyti gaunamą pensiją bei išmokas ir apsiriboti tik minimalių poreikių tenkinimu, kas leidžia daryti išvadą, kad L. V. jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškimas patenkintas. Teismas pareiškėjui atnaujino praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti globotinės L. V. vardu, po jos motinos A.Ž. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas išdavė pareiškėjui teismo leidimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje pripažintos globotinės L. V. vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties. Išaiškino pareiškėjui, kad vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, pateikus jam pareiškimą ir šią teismo nutartį. Teismas taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V. jos motinos A. Ž. mirties dieną (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Juridinis faktas nustatytas palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimo tikslu.

4. Teismas nustatė, kad L. V. yra A. Ž. duktė. (t. 1, b. l. 5). 2013 m. balandžio 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu L. V. buvo pripažinta neveiksnia ir jai 2013 m. to paties teismo nutartimi nustatyta globa ir globėju paskirti Kupiškio socialinės globos namai. 2017 m. sausio 12 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytos sritys, kuriose L. V. yra neveiksni, viena iš kurių yra paveldėjimo teisinių santykių sritis. 2017 m. rugsėjo 14 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi L. V. globėju paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 4 d. L. V. apgyvendinta Skemų socialinės globos namuose ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi Skemų socialinės globos namai buvo paskirti L. V. globėju. (t. 1, b. l. 7-9, 13-16).

5. Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė L. V. motina A. Ž.. (t. 1, b. l. 4). Mirus A. Ž. Panevėžio miesto 1-ajame notaro biure užvesta A. Ž. paveldėjimo byla, o 2021 metais ši byla perduota Panevėžio m. 7-ajam notaro biurui. (t. 1, b. l. 33). Po A. Ž. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas - žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 26, 63-66) Notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo pateikė A. Ž. duktė I. V. (t. 2, b. l. 1) ir A. Ž. sutuoktinis P.V.. (t. 2, b. l. 7). 2020 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio 1-ame notaro biure dalyvaujant įpėdiniams ir suinteresuotiems asmenims – P. V., I. V. įgaliotinei R. Š., L. V. globėjo įgaliotai atstovei G. Š. (t. 2, b. l. 46-47), buvo paskelbti testatorės A. Ž. 2007 m. balandžio 13 d. ir 2011 m. spalio 26 d. testamentai (t. 2, b. l. 37). 2007 m. balandžio 13 d. testamente A. Ž. buvo nurodžiusi, kad visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ji palieka savo dukrai I. V.. Testamente taip pat nurodyta, kad testatoriui buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio „Teisė į privalomąją palikimo dalį“ turinys (t. 2, b. l. 23). Testamento paskelbimo protokole L. V. globėjo atstovei pasirašytinai buvo išaiškinta, kad dėl palikimo priėmimo būtina kreiptis į teismą. (t. 2, b. l. 37). 2011 m. spalio 26 d. testamentas nevertintinas, nes juo testatorė paliko konkretų turtą, kuris jos mirties dieną jai nepriklausė.

6. Nustatė, kad Skemų socialinės globos namai, atstovaujantys neveiksnia pripažintą L. V., 2022 m. sausio 24 d. su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl palikimo priėmimo mirus motinai ir kitų susijusių klausimų išsprendimo kreipėsi į VGTPT ir 2022 m. sausio 27 d. VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimu L. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant šią pagalbą teikti advokatui V. S. (t. 1, b. l. 48-49). 2022 m. liepos 14 d. advokatas V. S. atstovaujantis L. V. ir Skemų socialinės globos namų interesus pateikė pareiškimą teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo priimti palikimą, išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo.

7. Teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo vadovavosi CK 5.50 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatomis, numatančiomis galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas. Pažymėjo, kad įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas neveiksnia pripažintos L. V. vardu priimti po jos motinos A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2020 m. rugsėjo 24 d. ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis kaip įstatyminis globėjas įstatymo nustatytu terminu globotinės L. V. vardu nesikreipė į notarą ar į teismą dėl leidimo gavimo palikimui priimti, nelaikytinos svarbiomis ir pagrįstomis, nes globėjas turi tinkamai ir atsakingai vykdyti globėjo pareigas, tame tarpe ir globojamo neveiksnaus asmens paveldėjimo procese. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad teisė į palikimą atsirado ne L. V. globėjui, o pačiai L. V., kuri teismo yra pripažinta neveiksnia ir nustatyta, kad ji be atstovo (globėjo) pagalbos negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Pripažino, jog globėjo neveiklumas tinkamai ir laiku įgyvendinant globotinės interesus negali būti priežastimi L.V. prarasti teisę į palikimą. Vertino, kad L.V. praleido CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priimti palikimą dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių (negebėjimo įgyvendinti savo teisių, globėjo neveiklumo, pavėluoto kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo), todėl atnaujino CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminas L. V. priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 straipsnis).

9. Nors suinteresuotas asmuo I. V. prašė taikyti ieškinio senaties terminą kaip savarankišką pagrindą pareiškimui (ieškiniui) atmesti, numatytą CK 5.8 straipsnyje, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija suinteresuoto asmens I. V. palikimo priėmimo teisėtumo, paveldėjimo teisės liudijimas A. Ž. paveldėjimo byloje taip pat nėra išduotas, todėl negali būti ginčijamas. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuris nepatenka į CK 5.8 straipsnio reglamentavimą, todėl negali būti taikomas kaip pagrindas pareiškėjo prašymui atmesti.

10. Nesant duomenų, kad palikimo priėmimas gali pažeisti neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjui išduotas teismo leidimas priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą globotinės vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties (CK 3.240 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas vadovavosi CK 5.20 straipsnio nuostatomis, numatančiomis teisę į privalomąją palikimo dalį, kasacinio teismo išaiškinimais. Vertino, kad L. V., A. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra, jokio kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo (t. 2, b. l. 97-98), jai nuo 2018 m. kovo 29 d. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ji nuo 2018 m. kovo 29 d. yra nedarbinga (netektas darbingumas 80 proc.). L. V. 2013 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia ir jai nustatyta institucinė globa ir nuo to laiko ji yra apgyvendinta socialinės globos namuose pagal ilgalaikio socialinio apgyvendinimo sutartį. L. V. gauna tik socialinio pobūdžio išmokas iš valstybės, tai yra gauna šalpos neįgalumo ir našlaičių pensijas, kurių dydis 2000 metais buvo šalpos neįgalumo pensijos 267,40 Eur ir našlaičių pensijos 106,49 Eur, iš kurių vykdomos išskaitos (80 proc.) L. V. išlaikymui socialinės globos namuose, L. V. 2020-2022 metais taip pat buvo skiriamos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos 105,68 Eur – 138,00 Eur per mėnesį ribose, kurios pasak išvadą teikiančios institucijos atstovės 100 proc. skiriamos jos išlaikymui socialinės globos namuose kompensuoti. L. V. (vertinant 2020 metų laikotarpį) kas mėnesį buvo išmokama 74,78 Eur (53,48 Eur + 21,30 Eur) dalis nuo jai skiriamų išmokų. Nors L. V. socialinės globos namuose yra aprūpinta visais būtiniausiais gyvenimui reikalingais dalykais, jos papildomai sukauptos lėšos yra naudojamos papildomiems jos poreikiams, kurios nenumatytos ilgalaikio socialinio apgyvendinimo sutartyje, tai yra papildomos paslaugos, papildomas maistas, jos poreikiams pritaikyti baldai, įrankiai ir pan. Pareiškėjas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad L.V. iš jos sukauptų lėšų buvo perkamas neįgaliojo vežimėlis, funkcinė lova, spintelė, trintuvas (t. 1, b. l. 28-30). Teismas pripažino, jog dėl nurodytos L. V. turtinės ir socialinės padėties (duomenys neskelbtini) jai buvo reikalingas išlaikymas, todėl šis išlaikymo reikalingumo faktas nustatytinas. Pažymėjo, jog pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, nepaisant testamento turinio, nustačius išlaikymo reikalingumo faktą, L. V. turėtų teisę į ¼ privalomąją palikimo dalį, tai yra pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš įpėdinių tektų pagal įstatymą .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo I. V. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Nurodo, jog teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos CK 5.20 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos, nes dėl išlaikymo reikalingumo sprendė atsižvelgdamas ne į L.V. turtinę padėtį, o išimtinai į jos socialinę padėtį (jos neįgalumą, nedarbingumą, neveiksnumą, tai, kad jos pajamų šaltinis yra socialinio pobūdžio išmokos iš valstybės), nors nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo ne įpėdinio turtinę padėtį, o jo atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau jo nepakanka, kad konstatuoti išlaikymo reikalingumą. Išvada, kad L. V. (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas prieštarauja teismo nustatytiems faktams, kad L. V. jos motinos palikimo atsiradimo dieną turėjo teisę ir buvo pilnai išlaikoma valstybės, todėl visi jos būtini poreikiai buvo patenkinti. Tai patvirtina, kad jai tuo metu išlaikymas, privalomosios palikimo dalies paveldėjimo aspektu, nebuvo reikalingas, nes jį turėjo pilną valstybės išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pačios L. V. gaunamų pajamų, tarp jų sukauptų lėšų - santaupų, pakankamumą jos konkrečių poreikių sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą patenkinimui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad L. V. trūksta lėšų jos papildomų poreikių tenkinimui. Priešingai, jie patenkinami iš jos sukauptų lėšų (pareiškėjas pateikė dokumentus, kad L. V. iš jos sukauptų lėšų 2020-2021 m. buvo nupirktas neįgaliojo vežimėlis, funkcinė lova, spintelė, trintuvas, buvo perkami maisto produktai), o jokių kitų papildomų poreikių, išskyrus L. V. pomėgiui piešti reikalingas priemones, kurios neabejotinai gali būti tenkinamos iš kas mėnesį, atskaičius išlaikymo socialinės globos namuose išlaidas, L. V. gaunamų lėšų (20 proc. nuo šalpos neįgaliojo ir našlaičių pensijų), pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė įrodymais. Pareiškėja nepateikė duomenų apie (duomenys neskelbtini) buvusį L. V. lėšų likutį jos banko sąskaitoje. Teismas išvadą apie išlaikymo reikalingumą padarė įvertinęs ne visą L. V. turimą turtą. L.V. jau daug metų, galimai nuo 2013 m., gauna valstybės socialinio pobūdžio išmokas, kurių 20 proc. yra kaupiamos (kas mėnesį buvo išmokama 74,78 Eur), tačiau byloje nėra duomenų, kad jos sukauptos lėšos buvo naudojamos iki palikimo atsiradimo (pareiškėja į bylą pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad L. V. iš jos sukauptų lėšų už apie 1000 Eur buvo nupirkta daiktų, maisto produktų tik 2020-2021 m. - laikotarpiu po palikimo atsiradimo). Teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nesiėmė veiksmų išreikalauti įrodymus visapusiškai apibūdinančius L. V. turtinę padėtį, konkrečiai - jos (duomenys neskelbtini) turėtas santaupas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. V. jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir palikimo priėmimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.

15. Teismas nepagrįstai pateisinamomis ir svarbiomis termino palikimui priimti priežastimis laikė neveiksnios L. V. negebėjimą įgyvendinti savo teisių ir globėjų neveiklumą. Sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo teismas turėjo vertinti priežastis, dėl kurių globėjas nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo globotinio vardu ir pagal jas spręsti termino palikimui priimti (ne) atnaujinimo klausimą, o ne atnaujinti praleistą terminą vien tik atsižvelgiant į asmens neveiksnumą. Globėjui buvo žinoma apie palikimo atsiradimą (atstovas net dalyvavo testamento paskelbime), vadinasi globėjas turėjo objektyvias galimybes globotinės vardu priimti palikimą įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu (CK 5.50 str. 3 d.), tačiau to nepadarė be jokių svarbių priežasčių, į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neveiksnios L. V. vardu globėjas kreipėsi ženkliai, t. y. daugiau kaip dviem metais, praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Pats teismas pripažino, kad priežastys, dėl kurių įstatyminis globėjas įstatymo nustatytu terminu globotinės vardu nesikreipė į notarą ar į teismą dėl leidimo gavimo palikimui priimti, nelaikytinos svarbiomis ir pagrįstomis, nes globėjas turi tinkamai ir atsakingai vykdyti globėjo pareigas, tame tarpe ir globojamo neveiksnaus asmens paveldėjimo procese. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškimui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo priimti palikimą ir išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo prieštarauja testamentinė įpėdinė, kuri palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu ir turi teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad yra viso jos motinai mirties dieną priklausiusio turto savininkė. Teismas L. V. daugiau kaip 2 metus be jokių svarbių priežasčių praleistą terminą priimti palikimą po motinos mirties atnaujino, nors tam nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas Skemų socialinės globos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti.

17. Suinteresuoto asmens L. V. atstovo advokato V.S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad teismo sprendime aiškiai pasisakyta, jog L. V. dėl turimos negalios ir neveiksnumo negeba ir negali savęs išsilaikyti, neturi jokio turto, todėl jos išlaikymo pareigą yra prisiėmusi valstybė. Dėl nurodytos L. V. turtinės ir socialinės padėties (duomenys neskelbtini) jai buvo reikalingas išlaikymas. Teismo pasisakyta, kad teisė į palikimą atsirado ne L. V. globėjui, o pačiai L. V.. Ji teismo pripažinta neveiksnia ir nustatyta, kad be atstovo (globėjo) pagalbos negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Taigi, pati L. V. negalėjo ir ne gebėjo imtis veiksmų įgyvendindama savo teisę į palikimą.

18. Pareiškėjas Skemų socialinės globos namai, Panevėžio apygardos teismui 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi pasiūlius pateikti duomenis apie L. V. turėtas pinigines lėšas mamos mirties dieną, pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo 3713,81 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

20. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pareiškėjas Skemų socialinės globos namai, Panevėžio apygardos teismui 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi pasiūlius pateikti duomenis apie L. V. turėtas pinigines lėšas mamos mirties dieną, pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) sąskaitoje buvo 3713,81 Eur suma. Kadangi byloje reikalinga nustatyti, ar L. V. jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, šie duomenys yra reikšmingi bylos nagrinėjimui ir apeliacinės instancijos teismo priimami.

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atnaujintas praleistas terminas palikimui priimti globotinės vardu, po jos motinos mirties, išduotas pareiškėjui teismo leidimas priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą globotinės vardu palikimą bei nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. V. jos motinos mirties dieną, buvo reikalingas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliantė nurodo, kad L. V. jos motinos mirties dieną išlaikymas, privalomosios palikimo dalies paveldėjimo aspektu, nebuvo reikalingas, nes jį turėjo pilną valstybės išlaikymą, taip pat nebuvo atsižvelgtą į pačios L. V. gaunamų pajamų, tarp jų sukauptų lėšų - santaupų, pakankamumą jos konkrečių poreikių sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą patenkinimui. Teismas nesiėmė veiksmų išreikalauti duomenis apie L. V. (duomenys neskelbtini) turėtas santaupas. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad L. V. jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir palikimo priėmimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą.

23. Pažymėtina, jog teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai, įtėviai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 5.20 straipsnio 1 dalį, yra išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 15 punktas).

25. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktas).

26. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas.)

27. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 18 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu L. V., kurios mama A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) mirė, pripažinta neveiksnia. Jai buvo nustatyta institucinė globa ir ji apgyvendinta socialinės globos namuose pagal ilgalaikio socialinio apgyvendinimo sutartį. 2020 m. gegužės 4 d. L. V. apgyvendinta Skemų socialinės globos namuose (t. 1, b. l. 7-9, 13-16). L. V. jokio kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b. l. 97-98), jai nuo 2018 m. kovo 29 d. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ji nuo 2018 m. kovo 29 d. yra nedarbinga (netektas darbingumas 80 proc.). L. V. gauna tik socialinio pobūdžio išmokas iš valstybės, tai yra gauna šalpos neįgalumo ir našlaičių pensijas, kurių dydis 2000 metais buvo šalpos neįgalumo pensijos 267,40 Eur ir našlaičių pensijos 106,49 Eur, iš kurių vykdomos išskaitos (80 proc.) L. V. išlaikymui socialinės globos namuose, L. V. 2020-2022 metais taip pat buvo skiriamos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos 105,68 Eur – 138,00 Eur per mėnesį ribose, kurios pasak išvadą teikiančios institucijos atstovės 100 proc. skiriamos jos išlaikymui socialinės globos namuose kompensuoti. Akivaizdu, kad L. V. neturi galimybių dėl savo sveikatos būklės gauti pajamų, jai (vertinant 2020 metų laikotarpį) kas mėnesį buvo išmokama 74,78 Eur (53,48 Eur + 21,30 Eur) dalis nuo skiriamų išmokų ir tik šia suma galima laisviau disponuoti. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad iš šių sukauptų lėšų pirkti L.V. reikalingi buitiniai prietaisai (2020-09-30 pirktas trintuvas už 31,99 Eur), jos specialiems poreikiams reikalingi neįgaliojo vežimėlis, funkcinė lova (2021-03-03 pirkta už 973 Eur), spintelė prie lovos (2021-07-12 pirkta už 318 Eur). Nors L. V. socialinės globos namuose yra aprūpinta visais būtiniausiais gyvenimui reikalingais dalykais, t.y. užtikrinamas globotinės minimalių poreikių patenkinimas, tačiau byloje yra duomenys, kad papildomai įsigyjami maisto produktai, sąsiuviniai, pieštukai, užsakomi leidiniai (pateiktos 2022-01-07, 2022-07-19 sąskaitos faktūros). Taigi, akivaizdu, kad papildomiems L.V. poreikiams, kurių nekompensuoja valstybė, tenkinti papildomai yra reikalingos piniginės lėšos. Nustatyta, kad L. V. sąskaitoje (duomenys neskelbtini) buvo 3713,81 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2020 metais L.V. kas mėnesį buvo išmokama po 74,78 Eur (53,48 Eur + 21,30 Eur) nuo skiriamų išmokų, nepaneigia fakto, kad (duomenys neskelbtini) jai buvo reikalingas išlaikymas dėl jos turtinės ir socialinės padėties. Priešinga teismo išvada prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, nebūtų vykdoma valstybės bei teismų pareiga užtikrinti labiausiai pažeidžiamų asmenų interesus. Aplinkybė, kad mamos mirties dieną buvo sukaupta nurodyta suma savaime nepatvirtintų, kad ji tuo metu iš nurodytos sumos galėjo save išlaikyti visą likusį gyvenimą, minėtos išmokos buvo kaupiamos papildomų poreikių patenkinimui.

28. Įvertintina aplinkybė, kad teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl tokios teisės įgijimo. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), proporcingumo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) bei CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtį – užtikrinti materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad L. V. dėl sveikatos sutrikimų teismo sprendimais pripažinta neveiksnia ir yra globojama valstybės, savo turto neturi, o gaunamos pensijos nėra didelės. Teismo sprendimais pripažinus L. V. neveiksnia ir jos globėju paskyrus valstybės instituciją, akivaizdu, kad globotinei buvo reikalingas išlaikymas ir ji išlaikoma iš valstybės tam skiriamų lėšų. Apeliantės teiginiai, kad sesers poreikius tenkina ir tenkins valstybė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jai reikalingas išlaikymas nepagrįsti. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog valstybė skiria asmeniui socialinę paramą, patvirtina faktą, kad šiam asmeniui yra reikalingas išlaikymas. Dėl ko toks asmuo turi teisę ir į privalomąją palikimo dalį. Priešinga išvada neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė išlaikymo reikalingumo faktą.

29. Apeliantės nuomone, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškimui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo priimti palikimą ir išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo prieštarauja testamentinė įpėdinė, kuri palikimą priėmė įstatymo nustatytu terminu ir turi teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad yra viso jos motinai mirties dieną priklausiusio turto savininkė. Taip pat nepagrįstai teismas L. V. daugiau kaip 2 metus be jokių svarbių priežasčių praleistą terminą priimti palikimą po motinos mirties atnaujino.

30. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą

31. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Šiuo atveju pareiškėjos įvardinta aplinkybė dėl L. V. neveiksnumo paveldėjimo santykių srityje kaip pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, turi būti vertinama kaip objektyvus jos galimybių savarankiškai priimti palikimą neturėjimas.

33. Pareiškėjos teises ir pareigas įgyvendina paskirtas globėjas, todėl turi būti atsižvelgiama ar globėjas rūpestingai įgyvendino savo pareigas pareiškėjos atžvilgiu, atliekant su palikimo priėmimu susijusius veiksmus. Šiuo atveju nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio 1-ame notaro biure dalyvaujant įpėdiniams ir suinteresuotiems asmenims – P. V., I. V. įgaliotinei R. Š., L. V. globėjo įgaliotai atstovei G. Š. (t. 2, b. l. 46-47), buvo paskelbti testatorės A. Ž. 2007 m. balandžio 13 d. ir 2011 m. spalio 26 d. testamentai (t. 2, b. l. 37). Testamento paskelbimo protokole L. V. globėjo atstovei pasirašytinai buvo išaiškinta, kad dėl palikimo priėmimo būtina kreiptis į teismą. (t. 2, b. l. 37). Tačiau, Skemų socialinės globos namai, atstovaujantys neveiksnia pripažintą L. V., tik 2022 m. sausio 24 d. su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl palikimo priėmimo mirus motinai ir kitų susijusių klausimų išsprendimo kreipėsi į VGTPT ir 2022 m. sausio 27 d. VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimu L. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant šią pagalbą teikti advokatui V. S. (t. 1, b. l. 48-49). 2022 m. liepos 14 d. advokatas V. S. atstovaujantis L. V. ir Skemų socialinės globos namų interesus pateikė pareiškimą teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo priimti palikimą, išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo. Minėtos aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog priežastys, dėl kurių įstatyminis globėjas įstatymo nustatytu terminu globotinės L. V. vardu nesikreipė į notarą ar į teismą dėl leidimo gavimo palikimui priimti, nelaikytinos svarbiomis.

34. Nors byloje nėra duomenų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis pareiškėjui/globėjui per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti globotinės paveldėjimo teisę, tačiau įvertinus tai, kad byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su neveiksnaus tam tikrose srityse (ir paveldėjimo teisinių santykių srityje) asmens teisėmis, o atsisakymas atnaujinti terminą palikimui priimti, kurį įpėdinė praleido ne dėl savo kaltės, t. y. todėl, kad ji neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose ir, kad jos įstatyminis atstovas neatliko veiksmų dėl palikimo priėmimo dėl galimai teisinių žinių stokos, pažeistų L. V. interesus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas išimtinai į socialiai pažeidžiamo, neįgalaus asmens interesus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad globėjo neveiklumas tinkamai ir laiku įgyvendinant globotinės interesus negali būti priežastimi L. V. prarasti teisę į palikimą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinta, jog pareiškėjo nurodytas terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių ir gali būti atnaujinamas.

35. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Šiuo atveju, terminas priimti palikimą praleistas daugiau nei 2 metus. Pastebėtina, kad CK 5.57 straipsnis nenumato naikinamojo termino, kada nebegalima atnaujinti praleisto termino palikimui priimti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teisę palikėjo kreditoriams atnaujinti trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Todėl nors terminas praleistas ženkliai, tačiau, įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, minėta aplinkybė šiuo atveju nesudaro pagrindo atsisakyti atnaujinti terminą palikimui priimti.

36. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Teisingas teisėtų interesų balansas nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/ 2017). Kadangi nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei pagal testamentą nėra išduotas, ji paveldimu po mamos mirties laisvai disponuoti iki šiol negalėjo, kaip matyti iš bylos duomenų, pati negyvena mamai priklausiusiame gyvenamajame name (nurodoma gyvenamoji vieta A., palikimą priimti suteiktas įgaliojimas dukrai), o nesudarius galimybės L.V. pasinaudoti teise į privalomąją palikimo dalį nukentėtų neįgalaus asmens interesai, nėra pagrindo vertinti, kad atnaujinus terminą palikimui priimti būtų iš esmės pažeistos apeliantės teisės.

37. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjas Vygintas Mažuika