Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo - Skemų socialinės globos namų, atstovaujančių neveiksnią L. V., atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,

išvadą teikiančios institucijos atstovei – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotojai Zitai Čaplikienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Skemų socialinės globos namų, atstovaujančių neveiksnią L. V., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo priimti palikimą, išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. V., P. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. ŠALIŲ REIKALAVIMAI, ATSILIEPIMAI, PAAIŠKINIMAI

- atnaujinti pareiškėjui Skemų socialinės globos namams, kodas 190796039, terminą palikimui priimti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu po motinos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

2.2. Šios kategorijos bylose, terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei pareiškimo padavimo momentu dar yra išlikęs palikimas. Šiuo atveju I. V. kaip paveldėtoja palikimą priėmė tinkamai ir paveldėto turto savininke tapo nuo (duomenys neskelbtini) (motinos mirties momento), todėl pareiškėjas nebeturi teisės į paveldėto turto dalį.

II. FAKTINĖS GINČO APLINKYBĖS

11. Notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo pateikė A. Ž. duktė I. V. (t. 2, b. l. 1) ir A. Ž. sutuoktinis P. V.. (t. 2, b. l. 7)

12. 2020 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio 1-ame notaro biure dalyvaujant įpėdiniams ir suinteresuotiems asmenims - P. V., I. V. įgaliotinei R. Š., L. V. globėjo Skemų socialinės globos namų įgaliotai atstovei G. Š. (t. 2, b. l. 46-47), buvo paskelbti testatorės A. Ž. 2007 m. balandžio 13 d. ir 2011 m. spalio 26 d. testamentai (t. 2, b. l. 37). 2007 m. balandžio 13 d. testamente A. Ž. buvo nurodžiusi, kad visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ji palieka savo dukrai I. V.. Testamente taip pat nurodyta, kad testatoriui buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos CK 5.20 straipsnio „Teisė į privalomąją palikimo dalį“ turinys (t. 2, b. l. 23). Testamento paskelbimo protokole L. V. globėjo Skemų socialinės globos namų atstovei G. Š. pasirašytinai buvo išaiškinta, kad dėl palikimo priėmimo būtina kreiptis į teismą. (t. 2, b. l. 37) 2011 m. spalio 26 d. testamentas nevertintinas, nes juo testatorė paliko konkretų turtą, kuris jos mirties dieną jai nepriklausė.

13. Skemų socialinės globos namai, atstovaujantys neveiksnia pripažintą L. V., 2022 m. sausio 24 d. su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl palikimo priėmimo mirus motinai ir kitų susijusių klausimų išsprendimo kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir 2022 m. sausio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu L. V. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, paskiriant šią pagalbą teikti advokatui V. Sketeriui (t. 1, b. l. 48-49).

14. 2022 m. liepos 14 d. advokatas V. Sketeris atstovaujantis L. V. ir Skemų socialinės globos namų interesus pateikė pareiškimą teismui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, leidimo priimti palikimą, išlaikymo reikalingumo juridinio fakto nustatymo.

III. PRAŠYMŲ IŠSPRENDIMO MOTYVAI

Dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo

Motyvuojamoji dalis

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje numatyta galimybė atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, nurodant teismui svarbias aplinkybes, dėl kurių jis buvo praleistas.

16. Remiantis byloje pateiktais dokumentais L. V. yra mirusiosios A. Ž. dukra, tai yra įstatyminė pirmosios eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Bylos duomenimis neveiksnia pripažintos L. V. globėjas – Skemų socialinės globos namai per įstatymo nustatytą terminą pas notarą ar į teismą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti, leidimo išdavimo, globotinės vardu nesikreipė.

18. Nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas neveiksnia pripažintos L. V. vardu priimti po jos motinos A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą baigėsi 2020 m. rugsėjo 24 d. ir yra praleistas, nes neatlikti CK 5.50 straipsnyje nustatyti veiksmai dėl palikimo priėmimo.

19. Pareiškėjas - neveiksnia pripažintos L. V. bei jos globėjo – Skemų socialinės globos namų atstovas nurodo, jog Skemų socialinės globos namų įgaliota atstovė pagal notarės atsiųstą pakvietimą buvo nuvykusi į testamento paskelbimą, tačiau suprato, kad visas turtas buvo paliktas kitai dukrai I. V., todėl manydami, kad testatoriaus valia neginčytina, bei neturėdami pakankamai teisinių žinių daugiau nieko nedarė. Tik vėliau išsiaiškino, kad vis tiek jiems reikia kreiptis į teismą dėl leidimo palikimui priimti, įrodinėjant išlaikymo reikalingumo faktą. Tuo tikslu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo L. V., po ko paskirtasis advokatas pradėjo rinkti bei ruošti procesinius dokumentus teismui.

20. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis kaip įstatyminis globėjas įstatymo nustatytu terminu globotinės L. V. vardu nesikreipė į notarą ar į teismą dėl leidimo gavimo palikimui priimti, nelaikytinos svarbiomis ir pagrįstomis, nes globėjas turi tinkamai ir atsakingai vykdyti globėjo pareigas, tame tarpe ir globojamo neveiksnaus asmens paveldėjimo procese.

21. Nepaisant to, teismas, vis dėl to atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju teisė į palikimą atsirado ne L. V. globėjui, o pačiai L. V.. Kaip minėta L. V. teismo yra pripažinta neveiksnia ir nustatyta, kad ji be atstovo (globėjo) pagalbos negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Iš to seka, kad pati L. V. negalėjo ir negebėjo imtis veiksmų įgyvendindama savo teisę į palikimą. Šios savo teisės ji be globėjo ar atstovo pagalbos negebėtų įgyvendinti ir šiuo metu. Tuo tarpu globėjo neveiklumas tinkamai ir laiku įgyvendinant globotinės interesus negali būti priežastimi L. V. prarasti teisę į palikimą.

22. Teismo išdėstytos aplinkybės rodo į tai, kad L. V. praleido CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priimti palikimą dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių (negebėjimo įgyvendinti savo teisių, globėjo neveiklumo, pavėluoto kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo), todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas – atnaujintinas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas L. V. priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.57 straipsnis).

23. Suinteresuotas asmuo I. V. prašo taikyti ieškinio senaties terminą kaip savarankišką pagrindą pareiškimui (ieškiniui) atmesti, numatytą CK 5.8 straipsnyje.

24. Teismas išspręsdamas šį suinteresuoto asmens prašymą atkreipia dėmesį į CK 5.8 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, kuriame nurodoma, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija suinteresuoto asmens I. V. palikimo priėmimo teisėtumo, paveldėjimo teisės liudijimas A. Ž. paveldėjimo byloje taip pat nėra išduotas, todėl negali būti ginčijamas. Šiuo atveju ne ginčo teisenos tvarka sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kuris nepatenka į CK 5.8 straipsnio reglamentavimą, todėl negali būti taikomas kaip pagrindas pareiškėjo prašymui atmesti.

Dėl leidimo priimti palikimą

26. Vadovaujantis CK 5.56 straipsnio nuostatomis, neveiksnių paveldėjimo teisinių santykių srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. Remiantis CK 3.240 ir 3.244 straipsnių nuostatomis palikimui priimti ar atsisakyti priimti globotinio vardu reikalingas teismo leidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

27. Išduodant nurodytą teismo leidimą svarbu užtikrinti, kad neveiksniu pripažintam asmeniui priėmus palikimą jo interesai bus užtikrinti maksimaliai. Šiuo aspektu aktualu tai, kad pagal CK 5.52 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpėdinis, priėmęs palikimą <...>, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas paveldėtu turtu ribojama tuomet, kai įpėdinis palikimą priima pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

28. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie paveldimo turto sudėtį, todėl siekiant maksimaliai apsaugoti neveiksnaus įpėdinio interesus, teismas mano esant tikslinga nustatyti, kad pareiškėjas globotinės L. V. vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos mirties, gali priimti tik pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu būdu priimant palikimą neveiksnaus asmens interesai bus visiškai užtikrinti, kadangi paaiškėjus, jog paveldimos prievolės viršija paveldimo turto vertę, palikimą priėmusiam įpėdiniui nereikėtų už palikėjo skolas atsakyti savo turtu, tai yra jo atsakomybė būtų apribota tik paveldėtu turtu.

29. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes bei byloje nesant duomenų, kad palikimo priėmimas gali pažeisti neveiksnaus asmens interesus, pareiškėjui išduotinas teismo leidimas priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą globotinės L. V. vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos A. Ž. mirties (CK 3.240 straipsnio 2 dalis).

30. Pareiškėjui išaiškintina, kad vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, pateikus jam pareiškimą ir šią teismo nutartį (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo

31. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008)

32. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, taip pat įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

33. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

34. Kaip minėta, L. V. yra A. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini) dukra. L. V. jokio kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto neturi ir neturėjo (t. 2, b. l. 97-98). L. V. nuo 2018 m. kovo 29 d. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ji nuo 2018 m. kovo 29 d. yra nedarbinga (netektas darbingumas 80 proc.). L. V. 2013 m. balandžio 18 d. teismo sprendimu pripažinta neveiksnia ir jai nustatyta institucinė globa ir nuo to laiko ji yra apgyvendinta socialinės globos namuose pagal ilgalaikio socialinio apgyvendinimo sutartį. L. V. gauna tik socialinio pobūdžio išmokas iš valstybės, tai yra gauna šalpos neįgalumo ir našlaičių pensijas, kurių dydis 2000 metais buvo šalpos neįgalumo pensijos 267,40 Eur ir našlaičių pensijos 106,49 Eur, iš kurių vykdomos išskaitos (80 proc.) L. V. išlaikymui socialinės globos namuose, L. V. 2020-2022 metais taip pat buvo skiriamos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos 105,68 Eur – 138,00 Eur per mėnesį ribose, kurios pasak išvadą teikiančios institucijos atstovės 100 proc. skiriamos jos išlaikymui socialinės globos namuose kompensuoti. L. V. (vertinant 2020 metų laikotarpį) kas mėnesį buvo išmokama 74,78 Eur (53,48 Eur + 21,30 Eur) dalis nuo jai skiriamų išmokų. Nors L. V. socialinės globos namuose yra aprūpinta visais būtiniausiais gyvenimui reikalingais dalykais, jos papildomai sukauptos lėšos yra naudojamos papildomiems jos poreikiams, kurios nenumatytos ilgalaikio socialinio apgyvendinimo sutartyje, tai yra papildomos paslaugos, papildomas maistas, jos poreikiams pritaikyti baldai, įrankiai ir pan. Pareiškėjas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad L. V. iš jos sukauptų lėšų buvo perkamas neįgaliojo vežimėlis, funkcinė lova, spintelė, trintuvas (t. 1, b. l. 28-30).

35. Paminėtų aplinkybių, apibūdinančių L. V. socialinę situaciją, visuma patvirtina, kad L. V. dėl turimos negalios ir neveiksnumo negeba ir negali savęs išsilaikyti, neturi jokio turto, todėl jos išlaikymo pareigą yra prisiėmusi valstybė. Iš to seka, dėl nurodytos L. V. turtinės ir socialinės padėties (duomenys neskelbtini) jai buvo reikalingas išlaikymas, todėl šis išlaikymo reikalingumo faktas nustatytinas.

36. A. Ž. palikimą pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus sudaro žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). L. V. ir I. V. yra A. Ž. vaikai, todėl kiekvienas iš jų, kaip pirmosios eilės įpėdiniai, turi teisę į ½ palikimo dalį (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, A. Ž. paminėtą turtą testamentu paliko dukrai I. V.. Tuo tarpu pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, nepaisant testamento turinio, nustačius išlaikymo reikalingumo faktą, L. V. turėtų teisę į ¼ privalomąją palikimo dalį, tai yra pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš įpėdinių tektų pagal įstatymą. Iš to seka, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisiniams santykiams įgyvendinti.

37. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-248-960 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (t. 1, b. l. 48-49) L. V. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl proceso metu susidariusios išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą ir įteikimą iš pareiškėjo, atstovaujančio L. V. interesus, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Skemų socialinės globos namų pareiškimą tenkinti pilna apimtimi.

Pareiškėjui Skemų socialinės globos namams, kodas 190796039, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti globotinės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, po jos motinos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išduoti Skemų socialinės globos namams, kodas 190796039, teismo leidimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą neveiksnia paveldėjimo teisinių santykių srityje pripažintos globotinės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjui Skemų socialinės globos namams išaiškinti, kad vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras, pateikus jam pareiškimą ir šią teismo nutartį.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jos motinos A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties dieną (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas.

Juridinis faktas nustatytas palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimo tikslu.

Šį teismo sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti A. Ž. paveldėjimo bylą vedančiam Panevėžio miesto 7-ajam notaro biurui (notarė Daiva Mileškaitė).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.