Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. D. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Jurgitai Žilinskaitei, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodeksas reglamentuoja, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, o teisės normos pakeitimas numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d., kas reiškia, jog tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai įtvirtinta įstatymu. Pareiškėjas pažymi, jog pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 380 EUR ir šios aukščiau nurodytos teisės normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, o skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje, jo vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, o išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Be to, pareiškėjas nurodo, jog CPK 736 str. reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, kuomet iš skolininko pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenumato įstatymai ar teismas, tuo tarpu išieškant iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ar davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių negali būti išieškoma. Pareiškėjo vertinimu, pagal antstolės priimtą skundžiamą patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nežiūrint tai, viršija jos ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, kai tuo tarpu antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių ne tik išieškotojo interesams apginti, bet nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, kadangi proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini atliekant visus vykdymo veiksmus, tame tarpe ir areštuojant skolininko sąskaitą ar nurašant pinigus, todėl atsižvelgdamas į visas aukščiau Skunde nurodytas aplinkybes, su juo kreipėsi į antstolę, prašydamas panaikinti jos priimtą patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, t. y. panaikinti areštą įkalinimo įstaigoje esančiai skolininko sąskaitai, grąžinti pinigines lėšas, jeigu tokios buvo pervestos.

Antstolė patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti Pareiškėjo skundą vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/01606, nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Teismo 2015 m. kovo 23 d. išduotas nutarimas Nr. A2.1.-2423-660/2015 dėl 140,00 EUR išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai valstybei. Antstolė pažymi, jog įstatymas numato, kad išieškoti negalima tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios vieną MMA, o išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia, todėl išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/01606 vykdomas vadovaujantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka, dėl ko patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla, kurioje vykdomas 140,00 EUR skolos išieškojimas iš pareiškėjo valstybės naudai, persiuntė teismui.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (SVI, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., 4 punktas, patvarkymo forma priedas Nr. 81).

BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad jos kontoroje vykdomas teismo 2015 m. kovo 23 d. išduotas nutarimas Nr. A2.1.-2423-660/2015 dėl 140,00 EUR išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai valstybei. Antstolė pažymi, jog įstatymas numato, kad išieškoti negalima tik iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios vieną MMA, o išieškojimo iš lėšų, esančių įkalinimo įstaigoje esančioje skolininkui priklausančioje sąskaitoje, įstatymas nedraudžia, todėl išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/01606 vykdomas vadovaujantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka, dėl ko patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla, kurioje vykdomas 140,00 EUR skolos išieškojimas iš pareiškėjo valstybės naudai, persiuntė teismui. Pareiškėjas įsitikinęs, kad antstolei areštavus jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolė nesilaikė įstatymo (CPK 668 straipsnio 1 dalis) nustatytų išieškojimo ribojimų, todėl buvo apribotos pareiškėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis – įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems, kas suponuoja jo teisių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.

Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja A. T. (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-239-210/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-907-112/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-899-440/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-99-730/2016 ir kt.). Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (BVK 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Apibendrinant konstatuojama, kad antstolė netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdama dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo iš dalies neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Todėl antstolės veiksmai, 2016-07-26 patvarkymu Nr. S16-35524 nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažįstami neteisėtais ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašė ne tik panaikinti patvarkymą dalyje, kuria nėra ribojamas išieškojimas iš jos turto, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu antstolės patvarkymu nebuvo išieškotos piniginės lėšos, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo šioje dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 - 291 str., 510 - 513 str.,

nutaria:

pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Pripažinti neteisėtais antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmus, 2016-07-26 patvarkymu Nr. S16-35524 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko P. D. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

Kitoje dalyje skundo netenkinti.

Nutarties kopijas siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.