Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-907-112/2015

NUTARTIS

2015 m. gegužės 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą suinteresuotiems asmenims: antstoliui Giedriui Jonauskui, V. Z. dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolis neteisėta areštavo sąskaitą į kurią artimieji perveda pinigines lėšas. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, o gautus pinigus išleidžia būtiniausioms prekėms. Pažymėjo, kad nebuvo įspėtas apie mokėjimus bei supažindintas su medžiaga.

Antstolis skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Skundą teismas atmetė vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijų 4 punktu, kuriame nurodyta, kad priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio areštav1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, ir neleido savo pozicijos išdėstyti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo pristatyti jį į teismo posėdį bei iškviesti liudytojus.

Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2, 3 dalimis klausimai, kylantys iš vykdymo proceso yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teismas taip pat nepripažino būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant bylos šalims, todėl pagrįstai pareiškėjas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį (CPK 593 str. 2, 3 d.).

Vadovaujantis CPK 336 straipsnio 1 dalimi apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pagal CPK 322 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Skolininkas nenurodė jokių argumentų dėl ko bylą teismas turėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 593 straipsnio 2, 3 dalimis, pagrįstai skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl vien dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neleido išsakyti savo pozicijos teismo posėdyje, nesudaro pagrindo skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Pažymėtina tai, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai galimas tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, šalių procesiniais dokumentais, sprendžia, kad nėra pagrindo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d., 338 str.).

Apeliantas iš esmės teigia, kad teismas nenagrinėjo jo skundo iš esmės. Be to, teigia, jog nukentėjusiajai nuostolius atlygino jo draugas, todėl išieškojimas vykdomas nepagrįstai.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/11/01127 medžiagos nustatyta, kad antstolio Giedriaus Jonausko žinioje yra vykdomoji byla pradėta vykdyti pagal 2011-07-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-181-158/2011 baudžiamojoje byloje dėl 4045,99 Eur išieškojimo iš V. S., išieškotojos V. Z. naudai. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą geruoju skolininkui buvo įteikti asmeniškai skolininkui pasirašytinai 2011-10-11 (v. b. l. 37). Esant tokiems duomenims, apelianto motyvas, kad iš antstolio nebuvo gavęs jokių laiškų, yra nepagrįstas. Patvarkymu Nr. 3.5.-15-230 priimtu 2015-01-07 nutarta iš V. S. išieškoti vykdymo išlaidas bei patvarkymu Nr. 3.5.-15-231 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymai įteikti 2015-01-09.

Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl antstolio veiksmų, būtent ir vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijomis, kurių 4 p. nurodyta, kad priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje ir nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (instrukcijos 93.1 – 93.6 punktai). Teismas, išanalizavęs nurodytas teisės normas, daro išvadą, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti. Pažymėtina ir tai, kad įvertinus CPK 737 straipsnyje nurodytas išlaidas, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui ir kurioms turi būti taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės, konstatuotina, kad geranoriškai paaukotos, tiek paskolintos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiui prilygintoms išmokoms ar pajamoms ir apribojimai, taikytini išieškojimams iš darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, nagrinėjamu atveju netaikytini.

Apeliantas nurodė, kad nuostolius nukentėjusiajai yra atlyginęs jo draugas, tačiau jokių tai patvirtinančių rašytinių duomenų nei antstoliui nei teismui nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolio veiksmai yra pagrįsti, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.