Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-10 · Civilinė byla Nr. 2S-899-440/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
2S-899-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04040-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-899-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04040-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.4.4.11; 3.5.1.17 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5326-841/2015 pagal pareiškėjo D. M. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. M. kreipėsi su skundu į antstolį T. U., prašydamas panaikinti areštą piniginėms lėšoms. Nurodė, jog į sąskaitą, esančią Šiaulių tardymo izoliatoriuje, yra pervedamos artimųjų piniginės lėšos. Pažymėjo, kad laisvės atėmimo įstaigoje nedirba, todėl areštavus jam pervedamas lėšas, jis netenka galimybės įsigyti tabako gaminių.

Antstolis T. U. 2015-05-15 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad 2015-04-30 patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui D. M. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje atitinka šiuo metu galiojančią išieškojimo iš asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, tvarką. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 4 punktu, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 688 straipsnyje numatyta, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra LR CPK 729 straipsnyje nurodytos piniginės sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-09 nutartimi pareiškėjo D. M. skundo netenkino. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos, teismas nustatė, kad antstolio T. U. kontoroje 2015-03-19 buvo pradėta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0136/15/00696, dėl 31,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. M. pagal Pakruojo r. PK išduotą vykdomąjį raštą Nr. 75N-24281006. Skolininkui geranoriškai nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, 2015-04-30 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S011080, kuriuo areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-04-30 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant areštuotas lėšas pervesti į antstolio T. U. depozitinę sąskaitą. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto bei LR CPK 688 straipsnio nuostatas, teismas sprendė, kad minimalūs ir būtini poreikiai skolininkui yra užtikrinami būnant tardymo izoliatoriuje valstybės lėšomis, todėl išieškojimas iš lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra galimas. Teismas pažymėjo, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms gali būti taikomi išieškojimo apribojimai numatyti LR CPK 739 straipsnyje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad antstolis T. U. pagrįstai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų 2015-04-30 patvarkymais Nr. S011080 ir Nr. SO11083 areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir nukreipė išieškojimą į pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl D. M. skundą atmetė. Teismas papildomai nurodė, kad skolininkas, geruoju nevykdantis teismo sprendimo ir išieškotojui kreipusis į antstolį, turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. M. prašo peržiūrėti Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-09 nutartį ir esant galimybei atskaičiuoti tik dalį areštuotų lėšų. Nurodė, kad dėl antstolio taikomo arešto neturi galimybės įsigyti vokų, pašto ženklų bei apsirūpinti tabako gaminių. Pažymėjo, kad Lietuvoje nėra priimto tokio įstatymo, nurodančio, kad antstolis gali primigtinai privesti žmogų mesti rūkyti (16 b.l.).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis T. U. nurodė, kad pateiktas skundas yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai skolininkas nevykdo teismo procesinio sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, areštuojant pinigines lėšas skolininkei pervedamas į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą, pripažinimo neteisėtais, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (LR CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų LR CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/15/00696, dėl 31,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. M. išieškotojui valstybei pagal Pakruojo r. PK išduotą vykdomąjį raštą Nr. 75N-24281006. Skolininkui geranoriškai nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų. 2015-04-30 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant areštuotas lėšas pervesti į antstolio T. U. depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolis areštuodamas skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, elgėsi teisėtai, įstatymų nuostatų nepažeidė. Skolininkas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad patiria nepatogumų negalėdamas disponuoti artimųjų pervedamomis lėšomis bei apsirūpinti tabako gaminiais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Teismo vertinimu, skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į LR CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį LR CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 739 straipsnio nuostatomis, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. LR CPK 668 straipsnyje nurodyto turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje 93 punkte). Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš LR CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.

Antra, nors pareiškėjas teigia, jog lėšų areštas apriboja jo būtinų poreikių tenkinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR Suėmimo vykdymo įstatymo 44 - 45 straipsniai, reglamentuojantys suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimą ir sveikatos priežiūrą, nustato, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (LR Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis 2 dalis); suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; maistu suimtieji aprūpinami nemokamai (LR Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis 3 dalis). Asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka (LR Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, suimtiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl apelianto argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinti yra nepagrįsti ir atmestini. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais neturi pagrindo vertinti, kad galimybės įsigyti tabako gaminius apribojimas laikytinas būtiniausių pareiškėjo poreikių netenkinimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo proceso esmė ir tikslas yra užtikrinti realų vykdomo dokumento įvykdymą. Siekiant užtikrinti skolininko interesus ir kuo greičiau įvykdyti skolos išieškojimą, antstolis imasi įstatyme numatytų veiksmų ir taiko atitinkamas poveikio priemones. Skolininko lėšų turto areštas jau savaime yra varžančio pobūdžio, todėl neabejotinai sukelia pareiškėjui laikinus suvaržymus. Tačiau tokiu būdu skolininkas raginamas kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus ir atsiskaityti su išieškotoju. Įvykdžius savo prievoles išieškotojui, skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, areštas panaikinamas. Taip pat paminėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas imperatyviai nurodo, jog vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti nurodytas dokumentų formas, tame tarpe Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ priede nurodytą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir minėtoje formoje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo, ar tos sumos procentinės išraiškos.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad laisvės atėmimo įstaigoje esančio asmens galimybės gauti pajamas yra ribotos, tačiau konkrečiu atveju vertina, kad apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad jam reikalingos didesnės išlaidos gydymui, medikamentams bei, kad valstybės skiriami maisto produktai bei higienos priemonės yra nepakankami, duomenų, kad į antstolio areštuotą sąskaitą yra pervedamos pašalpos ar kitokios lėšos iš kurių išieškojimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pagal byloje pateiktus duomenis antstolio patvarkymas neproporcingai pažeidžia apelianto interesus bei vykdymo procesą reglamentuojančias įstatymo nuostatas.

Įvertinus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo antstolio veiksmus, atliktus vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė