- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-99-730/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11874-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- M. G.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-99-730/2016
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. sausio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė V. D., A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. D. su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės 2015-08-13 patvarkymą įvykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Antstolė V. D. 2015-09-14 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0004/15/00998 persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-12 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės V. D. veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininkas M. G. jokių darbinių pajamų ar kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, į kuriuos galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, todėl antstolė, tinkamai įvertinusi situaciją, išieškojimą nukreipė į pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taip laikydamasi išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės tvarkos. Skolininkas M. G. savo skunde teismui pažymėjo, kad visos į areštuotą sąskaitą pervedamos piniginės lėšos yra reikalingos jo pragyvenimo būtiniausių reikmenų įsigijimui. Teismas sutiko su antstolės išvada, kad būtiniausieji pareiškėjo poreikiai yra garantuojami Marijampolės pataisos namų, todėl teismas konstatavo, kad gaunamos pajamos reikalingos tik gyvenimo pataisos namuose gerinimui. Skunde pareiškėjas taip pat akcentavo, kad nuo 2015-10-01 pradės dirbti, todėl antstolė išieškojimą galės nukreipti į darbo užmokestį, tačiau teismas pabrėžė, kad duomenų, jog pareiškėjas dirba nepateikta, o antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0004/15/00998 nenustatė, kad yra turto, iš kurio galima būtų išieškoti pirmąja eile, todėl, jos veiksmai teismo laikomi teisėti ir pagrįsti.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo 2015-10-12 nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis tik antstolės pozicija, nevertindamas pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių.Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų, jog pareiškėjas yra įsidarbinęs.Artimųjų siunčiamos lėšos, į kurias yra nukreiptas išieškojimas, reikalingos būtiniems poreikiams patenkinti, kadangi Marijampolės pataisos namai nuteistiesiems nemokamai suteikia per mėnesį tik vieną muilo gabalėlį ir vieną ruloną tualetinio popieriaus, bei 3 Eur pašalpą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. G. skundas dėl antstolės V. D. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0004/15/00998, užvesta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-06 išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-107-158 pagrindu dėl 483,67 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. G. išieškotojos A. S. naudai. Skundžiamu 2015-08-13 patvarkymu Nr. S-150005840 antstolė areštavo 578,01 Eur, esančių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės pataisos namų sąskaitoje ir priklausančių skolininkui M. G. gauti bei nukreipė išieškojimą į šia lėšas (v. b. l. 17).
Atskirąjį skundą pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis tik antstolės pozicija, nevertindamas pareiškėjo pateiktų įrodymų, jog pareiškėjas dirba, bei nevertino pareikėjo nurodytų aplinkybių, jog artimųjų siunčiamos lėšos, į kurias yra nukreiptas išieškojimas, reikalingos būtiniems poreikiams patenkinti, kadangi Marijampolės pataisos namai nuteistiesiems nemokamai suteikia per mėnesį tik vieną muilo gabalėlį ir vieną ruloną tualetinio popieriaus, bei 3 Eur pašalpą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė skundžiamoje nutartyje, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog yra įsidarbinęs. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas nuo 2015-07-28 dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Marijampolės filiale pagal direktoriaus įsakymą Nr. 7/05-2-85, suvirintoju elektra antros kategorijos vienetininku metalo gaminių ceche. Tačiau ši aplinkybė, nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jog apelianto lėšos, gaunamos iš trečiųjų asmenų ir /ar/ mokėtinų išmokų iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje, antstolė areštavo bei nukreipė išieškojimą į jas neteisėtai.
Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, iš kokio fizinio asmens turto (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis), o CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos). Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, šios piniginės lėšos, kurias apeliantas gauna iš savo artimųjų į laivės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, nėra priskiriamos nei vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.
Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, kad priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šioje byloje vykdomasis raštas išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-158/2015, kurioje iš apelianto nuspręsta išieškoti 483,67 Eur turtinės žalos atlyginimo A. S. (išieškotojos) naudai.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog antstolė savo veiksmai nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisė normų.
Bausmių vykdymo kodekse numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja (BVK 173 straipsnio 2 dalis). Taip pat numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (BVK 173 straipsnio 3 dalis). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (BVK 173 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog apeliantui artimųjų pervedamos piniginės lėšos į Marijampolės pataisos namų sąskaitą būtinos pragyvenimui ir būtiniems daiktams pataisos namuose įsigyti, pažymėtina, kad įstatymas numato nuteistųjų aprūpinimą tiek maistu, tiek patalyne, gyvenamąja vieta, rūbais, avalyne. Nors įstatymas nuteistiesiems leidžia už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su antstolės, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš savo turimų piniginių lėšų nuteistieji turi teisę tik pasigerinti savo gyvenimo sąlygas, tačiau lėšos nėra būtinos pragyvenimui, kadangi nuteistųjų buitiniu aprūpinimu rūpinasi įkalinimo įstaiga. Be to, esant įrodymams byloje, jog apeliantas dirba, o skundžiamu patvarkymu išieškojimas nukreiptas tik į apeliantui priklausančias lėšas, gaunamas iš trečiųjų asmenų ir /ar/ mokėtinų išmokų iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje, apeliantas turi galimybę pagerinti savo gyvenimo sąlygas, iš gaunamo darbo atlyginimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį.