- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-239-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Lietuvos geležinkeliai”
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9858-907/2014 pagal pareiškėjo S. S. skundą suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos geležinkeliai” filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“, antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
P. S. S. antstolio T. U. kontorai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo nesutinka su antstolio 2014-09-25 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teigiama, kad į minėtą sąskaitą pervedamos artimųjų jam skiriamos piniginės lėšos, skirtos jo būtiniausiems poreikiams pataisos namuose patenkinti, ir ji neviršija MMA.
Antstolis T. U. 2014-10-31 patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo nurodė, kad pasikeitus išieškojimo iš asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, tvarkai, antstolis turi galimybę nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančias piniginės lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, ir antstolio 2014-10-31 patvarkymas neprieštarauja šiuo metu galiojančiai išieškojimo iš asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, tvarkai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ nurodė kad asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, yra užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl skolininkas privalėjo įrodyti kitų būtinų išlaidų pobūdį ir dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundą atmetė.
Teismas iš vykdomosios bylos duomenų matė, kad 2005 m. lapkričio 4 d. antstolio T. U. kontoroje gautas išieškotojo vykdomasis raštas dėl 60,00 Lt skolos išieškojimo iš skolininko S. S., 2014-09-25 patvarkymu Nr. S025422 antstolis nurodė vykdyti išieškojimą iš skolininkui S. S. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant areštuotas lėšas pervesti į antstolio T. U. depozitinę sąskaitą.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. įtvirtinta, kad nustačius, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 688 str. numatyta teisė nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. P. S. S. skunde pats nurodė, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra skirtos būtent jo asmeniui ir jo paties poreikių patenkinimui. Nors pareiškėjas nurodė, kad minėtos lėšos yra siekiant užtikrinti jo minimalius ir būtinus poreikius, tačiau teismas sutiko su suinteresuoto asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime nurodytais argumentais, kad minimalūs ir būtini poreikiai skolininkui jau yra užtikrinami jam atliekant bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolis T. U. pagrįstai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų 2014-09-25 patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininkui S. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo S. S. prašymą, panaikinti antstolio T. U. 2014-09-25 patvarkymą, atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas neatsižvelgė į tai, kad lėšos, į kurias yra nukreipiamas išieškojimas, yra būtinos esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti. Apeliantas nurodo, kad visuotinai yra žinoma, jog įkalinimo įstaigoje kalinamas asmuo maistu aprūpinamas nemokamai, tačiau negauna asmens higienos priemonių, iš savo lėšų moka už elektros energijos sunaudojimą. Iš savo lėšų apeliantas taip pat perka cigaretes ir būtinus maisto papildus. Šis teismo sprendimas, apelianto įsitikinimu, prieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems minimalių poreikių patenkinimą, suponuoja Europos Žmogaus Konvencijos 14, 3 straipsnių pažeidimus bei CK 6. 271 str. taikymą. Būdamas įkalinimo įstaigoje apeliantas nedirba, nes administracija darbo nesuteikia. Be to, apeliantas neatsisako įsiskolinimo sumokėti dalimis. Antstoliui areštavus sąskaitą yra apribojamos apelianto galimybės pasinaudoti savo teisėmis, kas suponuoja teisių pažeidimą ir žalos atsiradimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ atsiliepimu į atskirą jį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką. Atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Skolininkui įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių bendroms reikmėms, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes. Valstybė mokesčių mokėtojų pinigais apeliantui garantuoja ir užtikrina žmogaus minimalių poreikių patenkinimą, jam suteikiamas nemokamas maitinimas, apgyvendinimas, sveikatos priežiūros paslaugos ir kt., todėl skolos išieškojimas iš skolininko asmeninių lėšų, esančių laisvės atėmimo ar tardymo izoliatorių administruojamose sąskaitose, leistinas. Pažymi, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nevykdė ir būdamas laisvėje, net nebandė atsiskaityti su nukentėjusiais, niekur nedirbo ir iš skundo matyti, kad nuteistasis pataisos namuose nesimoko ir nerodo iniciatyvos įsidarbinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. S. skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Iš pridėtos vykdomosios bylos Nr. 1415/2005 nustatyta, kad antstolis T. U., vykdydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-464-76 dėl 60 Lt išieškojimo išieškotojo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo Šiaulių geležinkelių infrastruktūra naudai bei 260 Lt vykdymo išlaidų iš pareiškėjo S. S., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, 2014 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu areštavo skolininko pinigines lėšas 320 Lt sumai, kurias sudaro 60 Lt skola ir 260 Lt vykdymo išlaidos, esančias/pateksiančias į nuteistojo asmeninę sąskaitą. 2014 m. rugsėjo 25 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo nurodė išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolio depozitinę sąskaitą.
Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad lėšos, į kurias nukreiptas išieškojimas, yra būtinos jo esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti. Apeliantas nurodo, kad nors maistu aprūpinamas nemokamai, tačiau negauna asmens higienos priemonių, iš savo lėšų moka už elektros energijos sunaudojimą, perka cigaretes ir būtinus maisto papildus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnio nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Kartu įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus, tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma, šio turto sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pažymėtina, kad pareiškėjas S. S. šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir teigia, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra skirtos būtent jo asmeniui ir jo paties poreikių patenkinimui.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šios konkrečios bylos faktinę situaciją, t.y. kuomet teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, LR CPK 668 straipsnio taikymas būtų ydingas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad skolininkui S. S., įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti asmens higienos prekių, cigarečių, maisto papildų bei susimokėti už elektros energijos naudojimą bendroms reikmėms, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.). Nors BVK 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriais pareiškėjas grindžia savo skundą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios skolininkui S. S., privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui skolininkas nepateikė.
Apeliantas atskirajame skunde remiasi argumentu, kad būdamas įkalinimo įstaigoje nedirba, nes administracija jam darbo nesuteikia. Tačiau šis apelianto argumentas neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti turimus skolinius įsipareigojimus. Nors apeliantas neatsisako įsiskolinimo sumokėti dalimis, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuo 2005 m. jis būtų kreipęsis į antstolį su prašymu išdėstyti skolos mokėjimą.
Apeliantas įsitikinęs, kad antstoliui areštavus jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje yra apribojamos galimybės pasinaudoti savo teisėmis, kas suponuoja teisių pažeidimą ir žalos atsiradimą.
Paminėtina, kad piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Minėta, kad CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigingų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas antstolio patvarkymas šiuo atveju kažkaip pažeidžia pareiškėjo S. S. teisės ar teisėtus interesus. Ginčijamas 2014 m. rugsėjo 25 d. antstolio patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 1415/2005 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį pareiškėjo bausmės atlikimo vietos (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija privalo vykdyti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto argumentas, kad sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, areštas lemia jo teisių pažeidimą ar žalos atsiradimą.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiamos nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.