Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-968-430/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-07
Bylos Nr.: e2A-968-430/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00124-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Jūra Marija Strumskienė, Loreta Braždienė
Atsakovas: J. C.
Ieškovas: M. K.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Kategorijos

3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-968-430/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00124-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Jūros Marijos Strumskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei J. C. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 22 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvada byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. K. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi nustatytą ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką ir nustatyti naują, ieškovo siūlomą bendravimo tvarką.

2. Nurodė, kad nors 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi buvo nustatyta sąlyginai plati bendravimo tvarka tarp ieškovo ir jo nepilnamečio sūnaus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau net nepraėjus mėnesiui nuo taikos sutarties patvirtinimo momento išryškėjo tokios bendravimo tvarkos su vaiku absoliutus nepritaikomumas, bendravimo su vaiku tvarka sudaryta neatsižvelgiant į ieškovo nuomonę bei interesus. Nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė kategoriškai atsisakė vykdyti Taikos sutartyje sulygtas sąlygas dalyje dėl bendravimo tvarkos su sūnumi, nuolat ieško įvairiausių pasiteisinimų, tokiu būdu stengdamasi maksimaliai apriboti tėvo bendravimą su sūnumi, piktybiškai su vaiko tėvu nesitaria net tokiais reikšmingais klausimais kaip: vaiko krikštynos, pirmasis gimtadienis. Visi sprendimai yra priimami vienašališkai, o su jais nesutikus - sulaukiama grasinimų daugiau niekada nebepamatyti vaiko. Atsakovė tikslingai ignoruoja daugelį skambučių bei SMS žinučių, kuomet vaiko tėvas bando domėtis sūnaus gyvenimu. Nors teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punktas numato galimybę pasiimti vaiką ir ieškovo tėvams, tačiau ir ši Taikos sutartyje įtvirtinta nuostata nėra vykdoma.

3. Atsakovė J. C. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad būtina keisti 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi (toliau- Nutartis) nustatytą ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, nes Nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neatitinka faktinės situacijos ir netenkina nei vienos iš šalių bei neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovė sutinka, kad ieškovas su vaiku bendrautų kas antrą savaitgalį, tačiau nesutinka, kad ieškovas sūnų paimtų ketvirtadienį. Ieškovo reikalavimas dėl bendravimo savaitgaliais nuo ketvirtadienio prieštarauja vaiko interesams, nes sūnus J. K. nuo (duomenys neskelbtini) lanko ugdymo įstaigą Aukštadvaryje, jam būtinas pastovumas ir atsakovė prieštarauja, kad sūnus be objektyvios priežasties praleistų ugdymą. Atsakovė sutinka, kad ieškovas su sūnumi bendrautų elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesutinka, kad toks bendravimas turėtų trukti kiekvieną dieną nuo 18 val. iki 20 val., kadangi atsakovė būtų įpareigota kiekvieną dieną būti namuose nurodytu laiku ir tai apribotų asmeninį atsakovės laiką ir kartu nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su vaiku kiekvienos savaitės darbo dieną trečiadienį 16.30 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val. Tačiau nesutinka, kad lyginiais metais ir Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdos nepilnametis sūnus praleistų vien tik su ieškovu. Manytina, kad vaiko interesus labiau atitiktų tokia bendravimo tvarka, pagal kurią per šias svarbiausias šeimai šventes vaikas turėtų galimybę būti tiek su mama, tiek su tėvu, t.y. lyginiais metais ieškovas bendrauja su sūnumi nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 25 d. 12 val., o nelyginiais metais- nuo gruodžio 25 d. 12val. iki gruodžio 26 d. 18 val. Tas pats taikytina ir ieškovo reikalavimui dėl Šv. Velykų- vaiko interesus labiau atitiktų, jei tėvai dalintųsi po vieną Šv. Velykų šventinę dieną. Atsakovė nesutinka, kad tėvas bendrautų su vaiku vasaros atostogų metu 28 kalendorines dienas. Manytina, kad dėl itin mažo vaiko amžiaus tokio ilgo laiko nesimatymas su vienu iš tėvų (mama) prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Atsakovė sutinka, kad nuo tada, kai vaikui sueis dveji metai, ieškovas su sūnumi bendrautų vasaros atostogų metu du kartus po 7 kalendorines dienas.

4. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašo pakeisti 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties sąlygą, dalyje dėl nepilnamečio vaiko J. K., išlaikymo priteisimo, sekančiai: nepilnamečio vaiko J. K., išlaikymui priteisti iš M. K., po 350 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės, taip pat nustatyti jos siūlomą vaiko bendravimo su tėvu tvarką.

Atsiliepimas

5. Atsakovė nurodė, kad nors nuo šalių susitarimo dėl vaiko išlaikymo dydžio praėjo ne daug laiko, tačiau per šį laiką žymiai išaugo vartotojų kainų indeksas, pasikeitė vaiko poreikiai. Tapo akivaizdu, jog ieškovo teikiamas 200 Eur išlaikymas yra nepakankamas. Vaikas šiuo metu intensyviai auga ir drabužius bei batus reikia pirkti kur kas dažniau. Būtina lavinti vaiko smulkiąją motoriką, skaityti knygutes, nes šiuo metu taip pat itin svarbus vaiko kalbos vystymasis. Atsakovė nurodo, kad vaiko išlaikymui reikalinga suma mėnesiui yra 850 Eur Vaikui yra diagnozuotas atopinis dermatitas, todėl būtinas specialiai jam atitaikytas maistas bei speciali odos priežiūra. Atsakovės nuomone, bendravimo tvarka neturėtų būti itin detali ir naudojama kontroliuoti kitą vaiko tėvą. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka maksimaliai užtikrina mažamečio vaiko interesus ir nesukuria nei vienai iš šalių nelygiaverčių pareigų. Vadovaudamasis „esveikata.lt“ duomenimis ieškovas teigia, kad vaikui atopinis dermatitas nebuvo patvirtintas. Specialių poreikių vaikas neturi. 2023 m. vaiko išlaikymui skirdavo 250 Eur, tačiau vaiko motina grąžindavo 50 Eur atgal. Indeksuotas dydis buvo tais metais 243 Eur. Nėra niekada sakiusi, kad neužtenka vaiko išlaikymui pinigų. Jos turtinė padėtis nėra pablogėjusi, kaip tik priešingai, ji susirado darbą. Ieškovas nesutinka, kad vaiką kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis pasiimtų penktadienį 18 val. ieškovas turi visas galimybes pasirūpinti sūnumi ir pasiimti sūnų iš namų ar ugdymo įstaigos ketvirtadienį vakare ir penktadienį ryte atvesti į ugdymo įstaigą. Atsakovas nesutinka, kad nelyginėmis metų savaitėmis tėvas pasiima sūnų iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos trečiadienį. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitę, motina apie sūnaus sveikatos sutrikimus turi informuoti tėvą nedelsiant jiems paaiškėjus. Pažymėjo, kad ne kiekvienas sūnaus sveikatos sutrikimas yra pagrindas riboti tėvo bendravimą su sūnumi. Ieškovas sutinka su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, Šv. Velykas tvarka. Su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu nuostata ieškovas nesutinka. Atkreipė dėmesį, kad vaikas su ieškovu jaučiasi gerai. Nebūna taip, kad vaikas pasiilgtų mamos būdamas su ieškovu.

6. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ginant nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę bendrauti su abiem tėvais, skyrius neprieštarauja dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl padidėjusios infliacijos ir išaugusių prekių ir paslaugų kainų, išaugo vaiko poreikiai ugdymuisi, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, higienai, laisvalaikiui, padidėjo išlaidos maistui, mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnamečio vaiko J. K., teises ir teisėtus interesus. Vaiko išlaikymui prašoma priteisti suma po 350 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį neprieštarauja geriausiems nepilnamečio vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi nustatytą tėvo teikiamą išlaikymą J. K. ir nustatė, kad nepilnamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą po 350 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pakeitė 2022 m. liepos 22 d. Vilniaus regiono apylinkės Trakų rūmų nutartimi nustatytą tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką ir nustatyti naują bendravimo tvarką:

1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis

1.1 Tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį, šeštadienį, sekmadienį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ketvirtadienį 18.00 val. ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

1.2 Nelyginėmis metų savaitėmis tėvas pasiima sūnų iš jo ugdymo ar gyvenamosios vietos trečiadienį 16.30 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.30 val.

1.3 Tėvai, kiekvieną dieną, kai sūnus yra vieno iš tėvų žinioje, turi teisę bendrauti su sūnumi nuo 18.00 val. iki 20.00 val. vaizdinėmis bei garsą perduodančiomis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Facebook, Viber ar analogiškomis programomis), atsižvelgdami į vaiko užimtumą bei dienos režimą, taip pat atsižvelgdami į tai kiek vaikas išlaiko dėmesį tokiame bendravime, apie ketinimą skambinti vaikui šalys informuoja viena kitą prieš 2 valandas SMS arba „Messenger“ žinute. Tėvai užtikrina vaiko pasiekiamumą elektroninio ryšio priemonėmis ir tėvų pokalbio su sūnumi privatumą.

1.4 Vaikui susirgus, vaikas tėvui neperduodamas, apie ką tėvui pranešama nedelsiant kai tik tokia aplinkybė paaiškėja. Vaikui susirgus jam būnant pas tėvą arba pas motiną, arba įvykus nelaimingam atsitikimui, kiekvienas iš tėvų įsipareigoja pranešti kitam iš tėvų nedelsiant ir šalys kartu įsipareigoja spręsti dėl tolimesnių veiksmų, apsaugančių vaiko sveikatą.

1.5 Tais atvejais, jeigu M. K. neturi galimybės bendrauti su sūnumi jam priklausantį savaitgalį ar darbo dienas, apie tai praneša vaiko motinai prieš 3 kalendorines dienas elektroninio ryšio priemonėmis.

1.6 Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu (kuomet sūnus lankys mokyklą), tėvų vasaros atostogų su vaiku metu. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi nustatytą tvarką.

2. Bendravimas švenčių dienomis

2.1 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia gruodžio 24 d. (Šv. Kūčias) ir gruodžio 25 d. (pirmą Šv. Kalėdų dieną), vaiką paimant Šv. Kūčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d. 18 val., iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su mama.

2.2 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną), vaiką paimant antros Šv. Kalėdų dienos išvakarėse, t. y. gruodžio 25 d. 18 val., iš jo gyvenamosios vietos, ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gruodžio 27 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su mama.

2.3 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Naujuosius metus (vaiką paimant švenčių išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 iki 11.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.

2.4 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia vasario 16 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą vasario 16 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su mama.

2.5 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia kovo 11 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą kovo 11 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.

2.6 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant pirmos Šv. Velykų dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą pirmos Šv. Velykų dienos 18.00 val. Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.

2.7 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, vaiką paimant antros Šv. Velykų dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą antros Šv. Velykų dienos 18.00 val. Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.

2.8 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia gegužės 1 d. (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą gegužės 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.

2.9 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia birželio 24 d. (Joninės) – (vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą birželio 24 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su Mama.

2.10 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia liepos 6 d. (Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena) – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą liepos 6 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytas švenčių dienas sūnus praleidžia su Mama.

2.11 Lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia rugpjūčio 15 d. (Žolinė) – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 15 d. 18.00 val.). Nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.

2.12 Nelyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia lapkričio 1 d. – (vaiką paimant šventinės dienos išvakarėse iš jo gyvenamosios vietos 18.00 val., ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą lapkričio 1 d. 18.00 val.). Lyginiais metais nurodytą šventinę dieną sūnus praleidžia su mama.

2.13 Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) bei per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nustatytą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18.00 val. Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Mama, Mama privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamoje vietoje šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val., kad tėvas sūnų galėtų pasiimti bendravimui.

2.14 Mama praleidžia su vaiku kiekvienų metų Motinos dieną bei savo gimimo dieną. Jei numatytą dieną vaikas bendrauja su Tėčiu, jis privalo būti grąžintas į jo gyvenamąją vietą šventinę dieną nuo 10 val. iki 11 val.

2.15 Lyginiais metais vaiko gimtadienį turi teisę praleisti tėvas, o nelyginiais metais – mama. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 17 val. Jeigu vaiko gimimo diena yra savaitgalį, tuomet tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 10 val.

2.16 Jei į vienos iš šalių bendravimo su sūnumi laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaiko šventės, bendravimo su sūnumi tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su sūnumi laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną bei tėvo gimtadienį vaikas praleidžia su tėvu, Motinos dieną bei Motinos gimtadienį – praleidžia su motina. Šventės metu vaikui būnant su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną nenumatytas bendravimo su sūnumi laikas, kitam iš tėvų praleistas bendravimo su sūnumi laikas yra kompensuojamas šalių susitarimu.

3. Bendravimas moksleivių atostogų metu (vaikui pradėjus lankyti mokyklą)

3.1 Kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaiku po pusę vaiko moksleivių atostogų laiko. Lyginiais metais vaikas su tėvu praleidžia pirmą atostogų pusę, nelyginiais metais – antrą atostogų pusę. Lyginiais metais vaikas su mama praleidžia antrą atostogų pusę, nelyginiais metais – pirmą atostogų pusę. Kai atostogų dienų skaičius yra nelyginis, tai lyginiais metais viena diena ilgiau praleidžia tėvas, o nelyginiais metais – motina.

3.2 Moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogų laikotarpiai nustatomi vadovaujantis vaikų ugdymo įstaigos nustatytomis atostogų datomis, apie kurias informaciją tėvai susižino iš ugdymo įstaigos. Šalys savo raštišku susitarimu turi teisę nustatyti ir kitokią bendravimo vaiko moksleivių atostogų metu tvarką.

3.3 Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka taikoma vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Bendravimo moksleivių atostogų metu tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, tėvų vasaros atostogų su vaiku metu.

4. Bendravimas vasaros atostogų metu

4.1 Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo liepos 1d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų liepos 14 d. 18 val. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo rugpjūčio 1d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų rugpjūčio 14 d. 18 val.

5. Kelionės į užsienį

5.1 Kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindamas išvykti su nepilnamečiu vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 7 kalendorines dienas elektroninio ryšio priemonėmis privalo informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikas būna su kitu iš tėvų, išvykstantis į užsienį tėvas turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kito tėvo sutikimą.

6. Baigiamosios nuostatos

6.1 Vykdydamos nustatytąją tvarką šalys bendrauja ir naudojasi šiomis elektroninio ryšio priemonėmis: J. C.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).

6.2 M. K.: telefono numeris: (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini).

6.3 Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 14 kalendorinių dienų.

6.4 Bendravimo tvarka vykdoma tėvui vaiką paimant bendravimo tvarkoje nustatytą valandą iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir grąžinant bendravimo tvarkoje nustatytą valandą į jo gyvenamąją vietą.

6.5 Vaiko saugų pasiėmimą iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko ugdymo įstaigos bei grąžinimą į vaiko gyvenamąją vietą šioje bendravimo tvarkoje nurodytu bendravimo laikotarpiu užtikrina vaiko tėvas (asmeniškai arba per savo tėvus (vaiko senelius) L. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkino. Priteisti atsakovei J. C. 300 Eur bylinėjimosi išlaidas iš M. K.. Priteisė iš M. K. 95 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktą 2023 m. liepos 12 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatė, jog J. K. yra diagnozuota kitas atopinis dermatitas, suvalgyto maisto sukeltas dermatitas, lėtinis rinitas bei nurodomas specialios priežiūros vaikui poreikis. Atsižvelgdamas į tai sprendė, kad dėl pasikeitusios vaiko priežiūros vaiko poreikiai yra išaugę ir laikytina, kad padidinti vaiko išlaikymui mokamą sumą yra pagrindas dėl iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių. Remdamasis teismų praktikoje įtvirtintu orientaciniu išlaikymo dydžio kriterijumi, kurio nereikia įrodinėti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas turėtų teikti vaikui ne mažesnį negu 354 Eur išlaikymą per mėnesį. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma turi būti mažinama gaunama vaiko pinigų suma, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog atsakovės teigimu, vaikui reikalinga suma per mėnesį yra 850 Eur, sprendė, kad kiekvienam iš tėvų tenkanti suma būtų (850-96,25)/2=375,88 Eur. Todėl akivaizdu, kad iš šios sumos atsakovė jau yra išskaičiusi vaiko pinigus.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės pajamos yra 750 Eur, ji gyvena kartu su mama vieno kambario bute, ieškovas pajamos per mėnesį sudaro 1200-1300 Eur, jis gyvena su tėvais nuosavame name. Atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, tai, kad abu tėvai yra finansiškai pajėgūs teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo tenkintinas pilna apimtimi.

10. Įvertinęs šalių argumentus dėl vaiko bendravimo su vaiku tvarkos, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siekiant teisinio apibrėžtumo bei mažinant piktnaudžiavimo galimybes nustatytina, kad vaiko pasiėmimui bendrauti ir grąžinimui ieškovas galėtų pasitelkti savo tėvus, t.y. vaiko senelius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal šalių susitarimą vaikas darbo dienomis turėtų būti gražinamas pas motiną 20:30 val., tačiau tai yra darbo diena ir vaikui reikia pasiruošti kitai dienai į darželį (ateityje į mokyklą). Likęs laikas vaikui būtų skiriamas miegui. Vien tai, kad vaikas paimamas vidurį savaitės drumsčia vaiko dienotvarkę, vaiko poilsio režimą. Atsižvengdamas į tai, kad turi būti užtikrinti būtiniausi vaiko poreikiai ir užtikrinami vaiko interesai, teismas sprendė tenkinti atsakovės reikalavimą, kad tėvas bendravimui su vaiku savaitgalį vaiką paima penktadienį, taip pat tenkino atsakovės reikalavimą, kad tėvas bendrauja su vaiku vieną darbo dieną trečiadienį. Teismas pasisakydamas dėl tėvo bendravimo su vaiku vasaros atostogų laikotarpiu, vadovaudamasis DK 128 straipsniu, sprendė, kad abu tėvai turi galimybę turėti bent 10 dienų nepertraukiamų atostogų, kurias gali skirti laiku su vaiku, taip pat pažymėjo, kad reikia žiūrėti ir į ateitį, nes vaiko amžius kis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko interesai nebus pažeisti, tenkinus ieškovo prašomą bendravimo tvarką su vaiku vasaros atostogų metu, t.y. du kartus po 14 dienų. Teismas sprendė, kad nepažeidžiant tėvų bendravimo lygybės principo ir geriausių vaiko interesų tikslinga nustatyti bendravimo nuostatą, pagal kurią abi šalys kiekvieną dieną, kai sūnus yra vieno iš tėvų žinioje, turi teisę bendrauti su sūnumi nuo 18.00 val. iki 20.00 val. vaizdinėmis bei garsą perduodančiomis elektroninio ryšio priemonėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė J. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimą dalyje dėl bendravimo tvarkos 1.1 punkto ir 4.1 punktų nustatymo, šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės J. C. priešieškinio reikalavimus šioje dalyje ir nustatyti, kad: ieškovas M. K. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis tėvas pasiima sūnų penktadienį 18 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.; Vasaros atostogų metu ieškovas M. K. turi teisę pasiimti sūnų atostogauti kiekvienų metų liepos mėnesį nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. ir nuo liepos 15 d. iki liepos 21 d.; priteisti atsakovei J. C. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmos instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra nevieningas, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje išdėstyti argumentai prieštarauja rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje išdėstytoms išvadoms. Pažymėjo, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas nurodo, kad tenkina atsakovės reikalavimą, kad tėvas bendravimui su vaiku savaitgalį vaiką paima penktadienį, taip pat tenkina atsakovės reikalavimą, kad tėvas bendrauja su vaiku vieną darbo dieną trečiadienį bei pritaria atsakovės siūlymui, kad ieškovas vaiką pasiimtų ne ketvirtadieniais, o penktadieniais. Tuo tarpu sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmos instancijos teismas aktualiu bendravimo tvarkos aspektu nurodo priešingai ir nusprendžia, kad tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį, šeštadienį, sekmadienį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ketvirtadienį 18.00 val. ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Taigi, susidaro ydinga ir teisiškai negalima situacija, kuomet pirmos instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje nurodo tenkinąs atsakovės reikalavimą dėl bendravimo savaitgaliais, o rezoliucinėje dalyje nurodo ieškovo prašytą bendravimo savaitgaliais formuluotę. Šiuo konkrečiu atveju sprendimo klaidų ištaisymas iš esmės keistų sprendimo esmę ir nustatytą bendravimo tvarką, todėl pasinaudoti rašymo apsirinkimo ar aiškių artimentinių klaidų taisymo institutu nėra galimybės.

11.2. Sprendimu numatyta galimybė atostogauti su vaiku nepertraukiamą laikotarpį, kuomet nėra taikomos bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis taisyklės, tenka iškirtinai tik ieškovui, ignoruojant analogišką teisę atsakovei. Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nekėlė klausimo dėl jos nepertraukiamų atostogų trukmės, tačiau vadovaujantis tėvų lygiateisiškumo principu, šeimos bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas privalėjo būti aktyvus, kad tinkamai apsaugotų vaiko teises ir teisėtus interesus ir lygiagrečiai nustatyti analogišką nepertraukiamų atostogų trukmę ir su atsakove. Išskiriant nepertraukiamų atostogų trukmę tik ieškovui (dėl jų trukmės atsakovė pasisakys atskirai), pažeistos ne tik atsakovės, kaip motinos teisės, tačiau svarbiausia – vaiko teisėti interesai. Nors pirmos instancijos teismas motyvuojamojoje Sprendimo dalyje nurodo, kad abu tėvai turi galimybę turėti bent 10 dienų nepertraukiamų atostogų, kurias gali skirti laiku su vaiku, tačiau kaip matyti iš nustatytos bendravimo tvarkos ši teisė atsakovei neįgyvendinama pagal nustatytą tvarką.

11.3. Nors pirmosios instancijos teismas nustatydamas 14 d. bendravimo vasaros atostogų metu trukmę teigė, jog reikia žiūrėti į ateitį, nes vaiko amžius kis, tačiau byloje esant duomenų, kad ieškovas su vaiku nepraleisdavo tokių ilgų laikotarpių kartu nepertraukiamai, kad vaikas dėl mažo amžiaus yra itin prisirišęs prie mamos, pirmos instancijos teismas privalėjo vadovautis geriausiais vaiko interesais ir priimti sprendimą, kuris atitiktų aktualius poreikius. Taigi, pirmos instancijos teismui nustačius neįprastai vaikui ilgą nepertraukiamų atostogų trukmę, jam tektų ne tik atsiskirti ilgam laikui nuo atsakovės, kas jam nėra įprasta dėl mažo amžiaus, o tai galėtų turėti neigiamų pasekmių vaiko vystymuisi, tačiau prioritetiškai aukščiau iškėlus Sprendimo pritaikomumą ilgesniam laikui, buvo pažeisti vaiko interesai, kadangi nustatyta atostogų trukmė iš esmės neatitinka nei esamos situacijos, nei faktinių vaiko emocinio saugumo ir pastovumo poreikių.

Atsiliepimas

12. Ieškovas M. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Reiškiamu apeliacinius skundu iš esmės siekiama susiaurinti teismo nustatytą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką deklaratyviai prisidengiant vaiko interesais. Byloje surinkti įrodymai liudija, kad vaiko motina (apeliantė) piktnaudžiauja motinos valdžia, siekia atriboti vaiką nuo tėvo, siekia nepagrįstai susiaurinti tėvo galimybes dalyvauti vaiko gyvenime ir rūpintis vaiku.

12.2. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaiko buvimas su tėvu ilgesnį laikotarpį, kai kalbama apie savaitgalius nuo ketvirtadienio (kas antrą savaitę), ar vasaros atostogų metu kenktų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad ieškovo siūlyta bendravimo tvarka, kuri buvo net platesnė nei nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, neprieštarauja geriausiems vaikų interesams. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų byloje duotą Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą. Vaiko buvimui (gyvenimui) tėvo aplinkoje yra sudarytos iš esmės geresnės materialios sąlygos.

12.3. CPK 328 straipsnyje įtvirtinta taisyklė draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas, kad tėvas sūnų bendravimui pasiima ketvirtadienį iš namų 18 val., ar iš ugdymo įstaigos priėmė teisingą sprendimą. Tėvas turi visas galimybes pasirūpinti sūnumi bei pasiimti sūnų iš namų ar ugdymo įstaigos ketvirtadienį vakare ir pentadienį ryte atvesti į ugdymo įstaigą, o vėliau praleisti savaitgalį. Sūnaus ryšys su tėvu yra itin artimas. Byloje nėra įrodymų, kad maksimalus tėvo bendravimas su sūnumi kenktų sūnaus interesams. Vien tik deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti teiginiai, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka, kai tėvas sūnų bendravimui pasiima kas antrą savaitę ketvirtadienio vakarą, tariamai pažeidžia vaiko interesus (neva vaiko dienotvarkę ir vaiko poilsio režimą) nėra pagrindas riboti tėvo bendravimo su vaiku apimtį). Ieškovas buvimo su vaiku metu yra pajėgus ne tik pasirūpinti vaiko interesais ir atliepti vaiko emocinius poreikius, tačiau ir visa apimtimi užtikrinti vaiko dienos ir poilsio režimą, pasiruošimą ugdymui, ugdymo nepertraukiamumą ir tęstinumą.

12.4. Apeliantė skundo motyvuojamojoje dalyje pasisakydama dėl keliamo naujo reikalavimo dėl jos nepertraukiamų atostogų, kuris nebuvo reikštas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje nesuformulavo jokio reikalavimo apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, todėl vaikas vien dėl šios priežasties didžiąją laiko dalį praleidžia su motina, taigi, vaiko interesas leisti laiką motinos draugijoje, bendrauti su ja ir pan., nėra pažeidžiamas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pareigos privalomai nustatyti motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vasaros laikotarpiu. Juo labiau, kad byloje toks ginčas net nebuvo iškeltas.

12.5. Byloje nėra jokių duomenų, kaip būtų pažeidžiami vaiko interesai, jeigu tėvas su vaiku praleis du kartus po 14 kalendorinių dienų atostogų. Vien tik deklaratyvūs įrodymais nepagrįsti teiginiai, kad „vaikas yra per mažo amžiaus, ir kad toks ilgas laiko tarpas traumuos vaiką, vaikas pasiilgs mamos ir patirs stresą“, kad „ieškovas su vaiku nepraleisdavo tokių ilgų laikotarpių kartu nepertraukiamai, kad vaikas dėl mažo amžiaus yra itin prisirišęs prie mamos“, nėra pagrindas riboti tėvo bendravimo su vaiku apimtį, nėra pagrindas riboti tėvo atostogų su vaiku trukmę. Ieškovo prašoma ir teismo nustatyta atostogų trukmė – tik 2 kartus po 14 kalendorinių dienų per visą vasaros laikotarpį, sudaro mažiau nei 1/3 dalį vasaros. Tėvo bendravimas su vaiku nekenkia vaiko interesais, vaiko buvimas su tėvu net ir ilgesnį laiką jokia forma netraumuoja vaiko, nedaro žalos vaiko interesams, vaikas tėvo draugijoje jaučiasi labai gerai, vaiku, bendravimo su tėvu metu, yra visiškai pasirūpinama, todėl pagrindo nustatyti minimalią bendravimo tvarką, nėra. Apeliantė nepagrindė apeliacinio skundo reikalavimo dėl atostogų trukmės su tėvu sutrumpinimo. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tik prielaidomis ir nesiremia jokiais byloje esančiais įrodymais.

12.6. Apeliantė prašo teismo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1319 Eur. Pažymėtina, kad teismui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros suma yra 1319 Eur, nors mokėjimas atliktas 1320 Eur sumai. Laikytina, kad apeliantė atstovui atliko 1 Eur permoką ir tai nėra laikytina išlaidomis susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos 1 ir 4.1 punktai, kuriais nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka savaitgaliais bei vasaros atostogų metu.

Dėl ieškovo bendravimo su sūnumi savaitgaliais

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė, kad tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį, šeštadienį, sekmadienį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ketvirtadienį 18.00 val. ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą (bendravimo tvarkos 1.1 punktas).

17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, kadangi sprendimas yra nevieningas, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje išdėstyti argumentai prieštarauja rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje išdėstytoms išvadoms. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka iš dalies.

18. Teismo sprendimas (nutartis), nors jo turinys susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių (CPK 270, 331 str.), yra vientisas teismo, išnagrinėjusio bylą, priimamas procesinis dokumentas, kurio paskirtis – teisingai išspręsti šalių teismui perduotą nagrinėti klausimą ir taip atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Taigi, sprendimu yra siekiama apginti ir įgyvendinti šalių teises bei teisėtus interesus. Neabejotinai reikšmingiausia šalims yra teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis. Savo ruožtu ši dalis yra kitų sprendimo dalių tąsa bei logiška jų pabaigos išraiška (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2012). Pažymėtina, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

19. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos savaitgaliais, sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyje nurodė skirtingas vaiko paėmimo bendravimui savaitgalį dienas: sprendimo motyvuose nurodomas penktadienis, o sprendimo rezoliucinėje dalyje – ketvirtadienis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra aiškiai nurodoma, jog teismas nusprendžia tenkinti atsakovės reikalavimą, pagal kurį tėvas bendravimui su vaiku savaitgalį vaiką paima penktadienį ir toks sprendimas pagrindžiamas išsamiais motyvais susijusiais su vaiko interesų užtikrinimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, jog vaikas bendravimui savaitgalį paimamas ketvirtadienį, tačiau apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė.

20. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš sprendimo motyvų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pripažino, kad geriausius vaiko interesus atitinka tokia bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas iš motinos bendravimui savaitgalį paimamas ne ketvirtadienį, o penktadienį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks motyvuojamosios ir rezoliucinės dalies neatitikimas laikytinas žmogiška klaida ir nėra pagrindo konstatuoti CPK 270 straipsnio pažeidimus bei naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau pripažinus tokį netikslumą ir siekiant aiškumo, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria nustatytas bendravimo tvarkos 1.1 punktas, tikslintina, nurodant, kad ieškovas bendravimui su sūnumi savaitgaliais vaiką paima penktadieniais.

Dėl bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 4.1 punktu, nusprendė, kad vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo liepos 1 d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų liepos 14 d. 18 val. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo rugpjūčio 1d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų rugpjūčio 14 d. 18 val.

22. Apeliantė nesutinka su tokiu sprendimu apeliacinį skundą iš esmės motyvuodama tuo, kad tokio amžiaus vaikui 14 dienų laikotarpis laikytinas per dideliu laiko tarpu būti atskirtam nuo motinos, todėl prašo nustatyti tokią tvarką, pagal kurią vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti sūnų atostogauti kiekvienų metų liepos mėnesį nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. ir nuo liepos 15 d. iki liepos 21 d.

23. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

24. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismo nustatytą tvarką ieškovui suteikta teisė per vasaros atostogas bendrauti su vaiku iš viso 28 dienas, išskaidant jas po 14 dienų liepą ir rugpjūtį. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką. Priešingai, pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu nekvestionavo tėvo gebėjimo atliepti vaiko poreikius ir teigė, kad vaikas noriai leidžia laiką su tėčiu. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė argumentų, kurie pagrįstų reikalavimą dvigubai sumažinti tėvo bendravimo su vaiku vasaros atostogų metu laiką nuo 28 dienų iki jos prašomų 14 dienų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio reikalavimo tenkinimas nepagrįstai ir pernelyg didele apimtimi apribotų ieškovo teisę dalyvauti vaiko auklėjime.

25. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo nustatyti, kad vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę pasiimti sūnų atostogauti kiekvienų metų liepos mėnesį nuo liepos 1 d. iki liepos 7 d. ir nuo liepos 15 d. iki liepos 21 d.

26. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentu, jog 14 dienų nepertraukiamo atskyrimo nuo mamos tokiam pakankamai mažo amžiaus vaikui (2 metai), laikytinas šiek tiek per ilgas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio amžiaus vaikui natūraliai būtinas glaudesnis bendravimas su motina. Be to pagal byloje esančius duomenis negalima daryti išvados, kad šalių nepilnametis sūnus apskritai yra buvęs atskirtas nuo mamos ilgesniam laikui nei savaitgalis. Šiuo atveju sprendžiant apie optimalų laiką skirtą bendrauti vasaros atostogų metu reikėtų atsižvelgti tai, kad jau kurį laiką vaikas su tėvu nepertraukiamai bendrauja kas antrą savaitgalį su nakvynėmis, į tai, kad ateinančią vasarą vaikui jau bus beveik 3 metai. Taip pat svarbu įvertinti tai, jog tėvai turi turėti racionalų nepertraukiamo bendravimo dienų kiekį, kuris objektyviai leistų susiplanuoti laiką keliavimui ir kitam kokybiškam laiko praleidimui. Taigi, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju tiek šalių nepilnamečiam vaikui, tiek šalims 10 dienų nepertraukiamų vasaros atostogų laikotarpis laikytinas pagrįstu, racionaliu, protingu bei užtikrinančiu geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4.1 punktas keistinas nurodant, kad vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo liepos 1 d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų liepos 10 d. 18 val. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų rugpjūčio 10 d. 18 val.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nurodytas bendravimo tvarkos pakeitimas turėtų būti vertinamas kaip labiau pritaikytas šalių nepilnamečio vaiko amžiui ir geriau užtikrinantis jo interesus, o ne kaip maksimalaus tėvo dalyvavimo vaiko ugdyme ribojimas. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu turi būti patogi ir priimtina vaikui, o ne tėvams. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Dėl tėvų lygiateisiškumo principo pažeidimo

28. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, pagal kurią jam numatytas nepertraukiamas bendravimas vasaros atostogų metu, pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, kadangi teismas nurodydamas, jog abu tėvai turi galimybę turėti bent 10 dienų nepertraukiamų atostogų, tokios teisės apeliantei nenumatė ir ji neturi galimybės ja pasinaudoti dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos, savaitgaliais ir darbo dienomis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

29. Pažymėtina, kad remiantis tėvų lygiateisiškumo principu, abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Dėl to vaiko tėvas ir motina turi vienodas teises bendrauti su savo vaiku. Nagrinėjamu atveju pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką ieškovas bendrauja su sūnumi lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio ir nelyginių savaičių trečiadieniais. Taigi, galiojant tokiai tvarkai apeliantei netenka ilgesnis nei 8 dienų nepertraukiamas buvimo su vaiku laikas. Atsižvelgiant į ankščiau 28 nutarties punkte nurodytus argumentus, susijusius su teise tėvams susiplanuoti kokybišką laiką su vaiku ir išvykas vasaros atostogų metu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog nenumačius galimybės ir ieškovei turėti bent 10 dienų nepertraukiamų atostogų su vaiku būtų pažeistas ne tik tėvų lygiateisiškumo principas, bet ir šalių sūnaus interesas turiningai ir nepertraukiamai praleisti dalį vasaros atostogų ne tik su tėvu bet ir su mama.

30. Pažymėtina, jog kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl vaiko teisių, kurių išsprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sąlygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimą su kitu tėvu, kitais šeimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aktyvus teismo vaidmuo nurodytas CPK 376 straipsnyje ir CK trečiojoje knygoje įtvirtintose proceso teisės normose (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-969/2018, 27 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde nesuformulavo reikalavimo į bendravimo tvarką įtraukti punktą dėl galimybės netaikyti nustatytos ieškovo savaitgalių ir darbo dienų bendravimo tvarkos suteikiant teisę apeliantei turėti nepertraukiamas vasaros atostogas su sūnumi. Tačiau apeliaciniame skunde išreiškė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje ir teigė, kad teismas pažeidė jos teisę turėti bent 10 dienų nepertraukiamų vasaros atostogų su sūnumi. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, į 31 nutarties punkte išdėstytus argumentus, formuojamą teismų praktiką šeimos bylose, siekdama užtikrinti prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bei tėvų interesų pusiausvyrą, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas papildyti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką numatant teisę atsakovei turėti 10 dienų vasaros atostogas su sūnumi, kurių metu bus netaikoma ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka savaitgaliais ir darbo dienomis.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas įtraukiant į ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką punktą, kuris numato, kad vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku vasaros metu nepertraukiamai 10 dienų, kurių metu įprasta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma, paliekant galimybę šalims dėl konkretaus atostogų laiko susitarti geranoriškai.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.1 punktą, nurodant, kad tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį, šeštadienį, sekmadienį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą. Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4.1 punktą išdėstant jį taip: Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo liepos 1d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų liepos 10 d. 18 val. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų rugpjūčio 10 d. 18 val. Papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4 dalį 4.2 punktu nurodant, kad vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku vasaros metu nepertraukiamai 10 dienų, kurių metu įprasta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma, paliekant galimybę šalims dėl konkretaus atostogų laiko susitarti geranoriškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Apeliantė pateikė teismui įrodymus, jog už apeliacinio skundo parengimą patyrė 1319 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio.

37. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo patenkinta 75 proc. apeliantės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovo priteistina 1071 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

38. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 907,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Proporcingai atmestu apeliacinio skundo reikalavimų daliai (25 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 226,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.1 punktą, nurodant, kad tėvas bendrauja su sūnumi kas antrą penktadienį, šeštadienį, sekmadienį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas jį sekmadienį 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4.1 punktą išdėstant jį taip: vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo liepos 1 d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų liepos 10 d. 18 val. Vaiko tėvas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi laikotarpiu nuo rugpjūčio 1 d. 18 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki kiekvienų metų rugpjūčio 10 d. 18 val.

Papildyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 4 dalį 4.2 punktu nurodant, kad vaiko motina turi teisę atostogauti su vaiku vasaros metu nepertraukiamai 10 dienų, kurių metu įprasta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka netaikoma, paliekant galimybę šalims dėl konkretaus atostogų laiko susitarti geranoriškai.

Priteisti atsakovei J. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1071 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovui M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) 226,88 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BraždienėVisvaldas KazakiūnasJūra Marija Strumskienė