Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 246 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. K. sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, viena laisvės atėmimo diena prilyginta vienai arešto parai, subendrinta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams ir 10 dienų bausme ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta M. K. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 8 d. (dvi paros).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. K. priteista 2 240 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. nuteistas pagal BK 246 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 25 d., susipažinęs bei savo parašu patvirtinęs 2020 m. liepos 9 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą valdyti, naudotis ir disponuoti automobiliu „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant jį turto saugotoju bei nuteistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu su transporto priemonės „SAAB“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemone, įsipareigojo saugoti šį automobilį „SAAB ", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, šį 2 240,00 eurų vertės automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu buvo konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, neteisėtai perleido.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo M. K. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam M. K. paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nėra per griežta, bausmė paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo. Paskirta bausmė, bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

10. Nagrinėjamu atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog, skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

11. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad M. K. nuteistas už BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. K. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parinkdamas M. K. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. Kaip nustatyta, M. K. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą (BK 246 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad M. K. iš viso teistas net 11 kartų, anksčiau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmė. Atkreipė dėmesį į tai, kad yra jauno amžiaus, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, į tai, kad nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis, nuolatos yra baudžiamas administracine tvarka už įvairių administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų padarymą (1 t., b. l. 154-168). Be to, apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė ir į areštuoto ir neišsaugoto turto vertę, į tai, kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes. Ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, tačiau tai, kaip matyti, teigiamos įtakos nuteistojo M. K. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Šie duomenys leido teismui pagrįstai spręsti, kad šis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teistumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis numatyta straipsnio sankcijoje – laisvės atėmimas, tačiau dydį parinko mažesnį nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas daug kartų teistas, išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta griežtos rūšies bausmė (laisvės atėmimas) yra tinkamai paskirta bausmė.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį parinkdamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio pagrindu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę (1 metų laisvės atėmimo). Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

15. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę/mažesnę bausmę ar kitą bausmės rūšį. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paskirta bausmė yra per griežta.

16. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo ankstesni teistumai buvo padaryti būnant jam nepilnamečiu, tačiau patikrinus LITEKO sistemoje esančius duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tik du teistumai, t. y. du teismo baudžiamieji įsakymai nuteistojo atžvilgiu buvo priimti būnant jam nepilnamečiu. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis iš viso yra teistas net 11 kartų, iš kurių 2 kartus buvo nuteistas būnant jam nepilnamečiu, tai nesudaro jokio teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju skirti švelnesnę bausmės rūšį.

17. Dėl apelianto skunde nurodytų argumentų, kad bausmes bendrinęs teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus ir dėl to jam paskyrė per griežtą bausmę, aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirta sumažinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalyse ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytas bausmių keitimo ir dalinio sudėjimo taisykles yra subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 25 d. teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių.

18. BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. To paties straipsnio 9 dalyje numatyta, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

19. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios bausmės (1 metų 6 mėnesių 10 dienų) pridėjo švelnesnių bausmių dalis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendį ir pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 10 d. nuosprendį, tai yra iš viso 3 mėnesius 20 dienų. Nors apylinkės teismas nesilaikė BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimo nurodyti kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvus, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes tinkamai taikė įstatyme nustatytą dalinio sudėjimo būdą, M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina netinkama, per griežta ir neproporcinga, todėl kolegijos manymu, daryti išvadai, kad subendrinęs bausmes pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą galutinę bausmę, nėra teisinio pagrindo.

20. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.