Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. L. plėšimo) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl D. K. (D. K.) plėšimo) 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatyta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nurodyta kardomąsias priemones, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. A. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Priteista A. A. L. iš D. V. 520 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu nuteistas ir R. A., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. V. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023-01-26, apie 12.05 val. ant požeminės perėjos laiptų, esančių (duomenys neskelbtini) prospektų žiedinėje sankryžoje, Klaipėdoje, sugriebė už A. A. L. rankoje laikomos rankinės ir plėšė ją, dėl to nukentėjusiajai nukritus ant laiptų, ir besistengiant įsitvėrus išlaikyti savo rankinę, jis, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, traukė rankinę ir tempė kartu su nugriuvusia nukentėjusiąja laiptais žemyn, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejose kojose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei jėga išplėšęs iš nukentėjusiosios rankų, pagrobė rankinę 60 eurų vertės, kurioje buvo piniginė 10 eurų vertės, 90 eurų grynųjų pinigų, Klaipėdos transporto elektroninį bilietą 3 eurų vertės, raktų ryšulį 150 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 300 eurų vertės su dėklu 30 eurų vertės ir skaitymo akinius 100 eurų vertės. Tokiu būdu D. V. pagrobė svetimą 743 eurų vertės turtą, priklausantį A. A. L.

2. Be to, D. V. nuteistas už tai, kad jis ir R. A., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023-02-24, apie 19.30 val. tunelyje, jungiančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namus, Klaipėdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, užpuolė D. K., kuriam smogė vieną kartą kumščiu į veidą, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio ir gulinčiam jam vieną kartą spyrė į krūtinę, tuo padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą apatinės lūpos kairėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to apieškojo striukės kišenes ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ 350 Eur bei iš piniginės 120 Eur grynųjų pinigų, po to, abu pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu jie pagrobė svetimą bendros 470 eurų vertės turtą, priklausantį D. K.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎ Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad iš esmės D. V. ginčija savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, nurodydamas, kad nukentėjusiesiems nesukėlė fizinio skausmo, neatėmė galimybės priešintis. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu nuteistasis D. V. ginčija teismo padarytas išvadas apie jo kaltę. Tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė D. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos aptarė ir įvertino, ir pagrįstai pripažino D. V. kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalys), taip pat nėra jokio pagrindo teigti, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne atsietai, o kaip visumą, nepažeisdamas BPK įtvirtintų reikalavimų, ir nė vieniems iš jų nesuteikė prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis nuteistajam kitaip (subjektyviai ir palankiai sau) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, savaip juos vertinant, nesuteikia pagrindo D. V. išteisinti.

8. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Grobimo sąvoka apima du momentus: 1) turto paėmimą (jo faktinės vietos pakeitimą) ir 2) turto užvaldymą (galimybę elgtis su svetimu turtu kaip savu, juo naudotis, disponuoti). Tik nustačius šiuos du momentus, veika laikoma baigta. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią, svarbu atsižvelgti į pagrobto turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti pagrobto turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-741/2007, 2K-388/2012, 2K-271-303/2016 ir kt.). ‏‏‎

Dėl nusikaltimo prieš nukentėjusiąją A. A. L.

9. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2023-03-23 įtariamojo apklausos metu D. V. nurodė, kad visiškai prisipažįsta savo kaltę 2023-01-26 padarius jam inkriminuotą BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą prieš nukentėjusiąją A. A. L., labai gailisi padaręs šį nusikaltimą (t. 1, b. l. 134–135). Savo 2023-03-23 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus D. V. patvirtino 2023-04-25 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 146–147). Tačiau teisiamajame posėdyje D. V. jau pakeitė savo parodymus dėl šios nusikalstamos veikos, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies ir ėmė neigti aplinkybę, kad nukentėjusioji A. A. L. įvykio metu pargriuvo, nurodė, kad ji iš karto paleido iš rankų rankinę, o apeliantas pabėgo (t. 3, b. l. 93–94). Apeliaciniame skunde D. V. jau nurodo, kad nukentėjusiajai nesukėlė fizinio skausmo, neatėmė galimybės priešintis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. D. V., kurio parodymai apie 2023-01-26 įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, kaltė dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prieš A. A. L. padarymo yra visiškai įrodyta toliau aptariamais įrodymais.

10. Atsižvelgdamas į nukentėjusiosios A. A. L. senyvą amžių ir sveikatos būklę pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje perskaitė jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 105). Nukentėjusioji A. A. L. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad 2023-01-26, apie 11.55 val., jai išėjus iš namų ir einant link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, vaikinas (kaip vėliau paaiškėjo – D. V.) sugriebė viena ranka už rankinės rankenų ir ėmė bėgti laiptais žemyn, tempdamas ir ją. Ji keletą laiptų pabėgo, po to griuvo ant laiptų dešiniu šonu, ją pargriuvusią vaikinas tempė laiptais toliau ir nutempė beveik visais laiptais, likę buvo du-trys laiptai. Tempiama ji pajuto veriantį skausmą dešinėje kojoje ir rankinę paleido, o vaikinas pabėgo (t. 1, b. l. 2, 36–37). Nukentėjusiosios pateikiamą įvykio versiją patvirtina 2023-01-26 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog A. A. L. dešinės kojos blauzda sutinusi, dešiniame kelyje yra kraujosruva (t. 1, b. l. 57) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad A. A. L. padarytos poodinės kraujosruvos abiejose kojose, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku (t. 1, b. l. 81). Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji būtų galėjusi patirti sužalojimus kitomis aplinkybėmis ir (ar) laiku.

11. Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 2023-01-26 įvykio metu nukentėjusiosios turtas buvo užvaldytas D. V. prieš ją panaudojus fizinį smurtą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, jog D. V. šiuo atveju suprato, jog veikia prieš senyvo amžiaus, aiškiai už save fiziškai silpnesnę moterį, kėsinosi į jos turimą rankinę, kuri nebuvo laisvai padėta ar kokiu nors kitu būdu fiziškai neapsaugota. Šiuo atveju rankinė buvo nukentėjusiosios rankose, todėl D. V. suprato, kad griebdamas rankinę iš nukentėjusiosios rankų gali ne tik sukelti jai fizinį skausmą, bet ir ją sužaloti tiek pargriaunant, tiek sukeliant bet kokius kitus sužalojimus, dėl kurių nukentėjusioji prarastų galimybę ginti ar saugoti savo turtą. Aptariamu atveju būtent taip ir įvyko. Todėl nuteistasis, būdamas visiškai abejingas galimoms pasekmėms, panaudojo fizinį smurtą aktyviais veiksmais tempdamas rankinę iš nukentėjusiosios rankų, taip padėjo neutralizuoti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir užvaldyti jos rankinę, todėl jo padaryta veika buvo pagrįstai kvalifikuota būtent kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

12. Apeliacinio skundo teiginiai, jog aptariamu atveju buvo netinkamai atliktas asmens parodymas atpažinti, nes nukentėjusiajai nuteistąjį D. V. neva nurodė parodymą atpažinti atlikusi vyresnioji tyrėja G. K., yra deklaratyvūs. Iš 2023-03-22 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. A. L. iš jai atpažinimui pateiktų trijų asmenų nedvejodama atpažino D. V. kaip ją užpuolusį ir pagrobusį jos rankinę asmenį iš veido bruožų, išraiškingo jo žvilgsnio (t. 1, b. l. 138–142). Iš minėto protokolo turinio matyti, kad atpažinime dalyvavę asmenys (taigi, ir D. V.) jokių pareiškimų nepareiškė, pretenzijų neturėjo. Atpažintasis D. V. savo parašu patvirtino, jog protokolas perskaitytas, surašytas teisingai (t. 1, b. l. 140). Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad parodymas atpažinti buvo atliktas netinkamai, nesilaikant BPK reikalavimų.

Dėl nusikaltimo prieš nukentėjusįjį D. K.

13. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje D. V. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos 2023-02-24 BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prieš D. K. padarymo, nurodė, kad visiškai atsitiktinai buvo nusikaltimo vietoje, jokių nusikalstamų veiksmų neatliko ir tik po to, nuteistojo R. A. prašymu, pateikė savo asmens dokumentą lombarde užstatydamas nukentėjusiojo D. K. mobilųjį telefoną. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesukėlė nukentėjusiajam fizinio skausmo, neatėmė jam galimybės priešintis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. D. V. kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo yra visiškai įrodyta toliau aptariamais įrodymais.

14. Nukentėjusysis D. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023-02-24 vakarą jis su draugu buvo biliardinėje. Po to ėjo namo per tunelį, kuris jungia namus ir gavo smūgį į veidą. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės. Įvykio metu gulėdamas matė du asmenis – vienas jį apieškojo, šalia vaikščiojo dar vienas. Nusikalstamus veiksmus atliko du asmenys. Iš nukentėjusiojo buvo pavogti pinigai ir telefonas. Nueinančio plėšiko jis nematė, tačiau jam pradedant stotis, D. V. apsisuko ir numetė jam piniginę. Įvykio metu nukentėjusiajam buvo praskelta lūpa. Daugiau žmonių įvykio vietoje nebuvo. Kuris iš nuteistųjų jam smogė, jis nematė ir pasakyti negali (t. 3, b. l. 96–97). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis D. K. nurodė ir 2023-02-26 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (t. 1, b. l. 153–154) bei 2023-03-07 liudytojo papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 183–184). Nukentėjusiojo nurodomą 2023-02-24 įvykio versiją patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimo padarymo būdas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms (t. 2, b. l. 9). 2023-02-28 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 20“ ir sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią D. V. užstatė minėtą nukentėjusiajam D. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b. l. 16–21). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. A., be kita ko, patvirtino, kad 2023-02-24 įvykio metu nuteistasis D. V. paėmė iš nukentėjusiojo D. K. mobilųjį telefoną ir piniginę.

15. Aptarti įrodymai patikimai patvirtina, kad 2023-02-24 įvykio metu nuteistasis D. V. bendrininkaudamas su nuteistuoju R. A. įvykdė plėšimą. Nors viso baudžiamojo proceso metu abu nuteistieji stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nukentėjusiojo D. K. plėšime atliekant prieš jį fizinius veiksmus ir nėra galimybės nustatyti, kuris iš jų įvykio metu smogė D. K., tačiau šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad plėšimas buvo įvykdytas – nei D. V., nei R. A. neneigia, jog dalyvavo įvykyje. Tokiu būdu jie pritarė vienas kito daromiems veiksmams ir nė vienas iš jų nesistengė pasišalinti iš įvykio vietos ar kitaip užkardyti šio nusikaltimo, kurio metu panaudojus fizinį smurtą (smūgiavus nukentėjusiajam), buvo pagrobtas nukentėjusiojo D. K. turtas – mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai. Minėtas turtas buvo užvaldytas bendrais abiejų nuteistųjų veiksmais, mobiliojo ryšio telefonas D. V. vardu buvo užstatytas lombarde, o pinigai pasidalinti tarpusavyje, dalis pinigų buvo panaudoti bendrai įsigyti alkoholiui. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad plėšimo bendrininkaujant atveju nebūtina, jog kiekvienas iš bendrininkų visiškai realizuotų visus objektyviuosius plėšimo požymius, o šiuo atveju – kad abu nuteistieji panaudotų fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį arba kartu grobtų svetimus daiktus, pakanka net abstraktaus susitarimo veikti bendrai. Nors iš įvykio aplinkybių matyti, kad nuteistieji nebuvo išsamiai aptarę šios nusikalstamos veikos padarymo detalių, tačiau konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito daromiems veiksmams siekdami realizuoti bendrą ketinimą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, ir taip šį ketinimą realizavo. Tai reiškia, kad priešingai nei mano apeliantas, nagrinėjamu atveju traukiant jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nėra teisiškai reikšminga, ar būtent jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, nes šiuo atveju nėra abejonių, kad abu nuteistieji atliko bent dalį plėšimo objektyviąją pusę sudarančių veiksmų. Todėl D. V. nusikalstama veika buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu yra plačiai pasisakyta skundžiamo nuosprendžio 9–11 lapuose, todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama itin išsamiems apylinkės teismo išdėstytiems argumentams, jų papildomai nekartoja.

16. Apelianto teiginiai, jog dėl aptariamos nusikalstamos veikos niekas nenukentėjo ir nepatyrė žalos (nebent lombardas, kuris buvo priverstas grąžinti nuteistojo D. V. vardu užstatytą nukentėjusiojo mobilųjį telefoną) iliustruoja visiškai cinišką ir lengvabūdišką nuteistojo požiūrį į jo prieš neįgalų nukentėjusįjį D. K. padaryto smurtinio nusikaltimo nuosavybei pavojingumą.

17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo D. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

18. 2024-02-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodoma, kad iš D. V. valstybei priteistinos 83,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės K. Marčienės užmokestis.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

20. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą, kuriuo jis ginčijo savo kaltę, kuris yra atmetamas, nuteistasis yra darbingo amžiaus, ir nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, teisinė pagalba nuteistajam buvo suteikta tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš D. V. priteisia. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš D. V. prašoma valstybei priteisti pinigų suma – 83,33 Eur – žymiai D. V. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš D. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 83,33 Eur – valstybei.