Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) subendrinta galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-16 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 35 parų arešto bausme; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-01 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme; 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-15 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-01, 2011-05-16, 2011-03-30 nuosprendžiais galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-26 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-01, 2011-05-16, 2011-03-30, 2011-07-15 nuosprendžiais, galutine subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį subendrinta galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-26 nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme; 7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-21 nuosprendžiu, galutine subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-05 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu, galutine subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 9) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 10) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-08 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-22, 2011-12-05, 2011-11-24 nuosprendžiais, galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme; 11) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-08 nuosprendžiu, galutine subendrinta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 12) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-06-08 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-04 nuosprendžiu, galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausme; 13) Kauno apylinkės teismo 2018-02-08 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; 14) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-02-25 nuosprendžiu pagal 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą 2 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018-02-08 nuosprendžiu, galutine subendrinta 2 metų 10 mėnesių ir 1 diena laisvės atėmimo bausme; 15) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-27 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019-02-25 nuosprendžiu, galutine subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-29 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2020-08-27 nuosprendžiu, galutine subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 17) Marijampolės apylinkės teismo 2021-04-16 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-29 nuosprendžiu, galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme, 2022-08-05 paleistas atlikus bausmę; 18) Klaipėdos apygardos teismo 2022-11-30 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos);

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-05-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-01 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-30 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-13 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme; 6) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-27 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausme; 7) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-14 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį subendrinta 10 MGL dydžio (376,60 eurų) bauda; 9) Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 284 straipsnį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-20 baudžiamuoju įsakymu, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 eurų) baudos bausme; 10) Klaipėdos apylinkės teismo 2019-02-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį subendrinta galutine 3 trejų metų laisvės atėmimo bausme, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-20 teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrinta galutine 3 metų laisvės atėmimo ir 10 MGL (376,60 eurų) baudos bausme; 11) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-09-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atlieka bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023-01-26, apie 12.05 val. ant požeminės perėjos laiptų, esančių Taikos-Baltijos prospektų žiedinėje sankryžoje, Klaipėdoje, sugriebė už A. A. L. rankoje laikomos rankinės ir plėšė ją, dėl ko nukentėjusiajai nukritus ant laiptų, ir besistengiant įsitvėrus išlaikyti savo rankinę, jis, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, traukė rankinę ir tempė kartu su nugriuvusia nukentėjusiąja laiptais žemyn, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas abiejose kojose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei jėga išplėšęs iš nukentėjusiosios rankų, pagrobė rankinę 60 eurų vertės, kurioje buvo piniginė 10 eurų vertės, 90 eurų grynųjų pinigų, Klaipėdos transporto elektroninį bilietą 3 eurų vertės, raktų ryšulį 150 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 300 eurų vertės su dėklu 30 eurų vertės ir skaitymo akinius 100 eurų vertės. Tokiu būdu D. V. pagrobė svetimą 743 eurų vertės turtą, priklausantį A. A. L..

Be to, D. V. ir R. A., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2023-02-24, apie 19.30 val. tunelyje, jungiančiame Reikjaviko g. (duomenys neskelbtini) ir Žardininkų g. (duomenys neskelbtini) namus, Klaipėdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, užpuolė D. K., kuriam smogė vieną kartą kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant grindinio ir gulinčiam jam vieną kartą spyrė į krūtinės sritį, tuo padarydamas netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą apatinės lūpos kairėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to apieškojo striukės kišenes ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“ 350 Eur bei iš piniginės 120 Eur grynųjų pinigų, po ko, abu pasišalino iš įvykio vietos. Tokiu būdu jie pagrobė svetimą bendros 470 eurų vertės turtą, priklausantį D. K..

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji A. A. L. iš jai atpažinimui pateiktų trijų asmenų atpažino D. V. kaip ją užpuolusį ir pagrobusį jos rankinę asmenį iš veido bruožų, išraiškingo jo žvilgsnio (1 t., b. l. 138-142).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Baltijos - Taikos pr. žiedinės sankryžos požeminėje perėjoje, Klaipėdos turizmo mokyklos pusėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24, 27-32).

Daiktų apžiūros protokoluose apžiūrėta rankinė, piniginė, pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. A. L. vardu, Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. A. L. vardu, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota A. A. L. vardu, Klaipėdos transporto elektroninis bilietas, parduotuvių „Norfa“ ir „Maxima“ kortelės, vaistinės „Camelia“ kortelė, polietileninis maišas su užrašu „New Yorker“, plaukų šukos, septynių raktų ryšulys, kurie pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajai A. A. L. (1 t., b. l. 86, 89, 93).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 20“ su silikoniniu dėklu ir pagal pakvitavimą grąžintas D. K. (2 t., b. l. 20, 24).

Rankinė su joje buvusiais daiktais - pinigine, pensininko pažymėjimu, Lietuvos Respublikos piliečio pasu, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele, Klaipėdos transporto elektroninis bilietu, parduotuvių „Norfa“ ir „Maxima“ kortelėmis, vaistinės „Camelia“ kortele, polietileniniu maišeliu, šukomis ir septynių raktų ryšuliu, pagal pakvitavimą grąžinti A. A. L. (1 t., b. l. 93).

Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 20“ su silikoniniu dėklu pagal pakvitavimą grąžintas D. K. (2 t., b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose, ne kartą yra pasisakęs ir dėl šių veikų atribojimo kriterijų. Pvz., kasacinėje nutartyje Nr.2K-245-696/2015 išaiškinta, kad plėšimą ir atvirąją vagystę apibūdina atviras turto užvaldymo būdas, tačiau plėšimas nuo atvirosios vagystės skiriasi tuo, kad plėšimo nusikaltimo sudėtis numato grasinimą smurtu ar fizinio smurto panaudojimą prieš turto savininką ar teisėtą valdytoją, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-189/2009 nurodyta, kad esminis plėšimo ir vagystės atribojimo kriterijus yra nusikaltimo padarymo būdas. Kaip vagystė kvalifikuojamas slaptas ar atviras, tačiau tik nesmurtinis (nenaudojamas nei fizinis, nei psichinis smurtas bei kitaip neatimama galimybė nukentėjusiajam priešintis) svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, kurie nėra atvirosios vagystės bendrininkai, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Taigi, sprendžiant klausimą, ar padaryta nusikalstama veika – svetimo turto pagrobimas – turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 ar pagal 180 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-82-139/2015).

Byloje esantys įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis D. V. pagrobė A. A. L. priklausantį turtą. Tokios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau kaltinamasis neigia, kad tai padarė, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Visgi kaltinamojo parodymų, duotų tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, analizė, kitų byloje esančių įrodymų sugretinimas rodo, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoširdūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis visų įvykio aplinkybių detaliai neprisiminė, tačiau nurodė, kad „jis ėjo iš požeminės perėjos laiptais vedančiais link prekybos centro „Akropolis“ ir lūkuriavo moters, o kai ji išėjo iš tunelio, jis lėtai ėmė lipti laiptais žemyn, palipo keliais laiptais ir laukė, o kai moteris užlipo iki jo, griebė viena ranka už jos nuleistoje rankoje turėtos rankinės, stipriai vienu, staigiu truktelėjimu patraukė bėgdamas laiptais žemyn ir nubėgo, ar jis tempė moterį su rankine, nematė, ar ji nugriuvo, nematė, nes visiškai į ją nežiūrėjo, nebuvo net pasisukęs į jos pusę“ (1 t., b. l. 134-135). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. V. taip pat parodė, jog visų įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau nurodė, kad „nuketėjusiąją einant jis matė iš tolo“, „mintis pagrobti rankinę kilo, kai nukentėjusiąją pamatė“, „moteris jam ėjo iš nugaros, o jis atsisuko ir pagriebė rankinę“. Ji taip pat kategoriškai paneigė, kad nukentėjusioji nugriuvo. Tokie duoti parodymai negali būti vertinami kaip nuoširdūs, bet ir nuoseklūs, be to, jie neatitinka ir kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl vertintini kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Tai, jog kaltinamasis D. V. įvykdė plėšimą, patvirtina nukentėjusiosios A. A. L. parodymai (1 t., b. l. 2, 36-37). Nukentėjusioji nurodė, kad „vaikinas sugriebė viena ranka už rankinės rankenų ir ėmė bėgti laiptais žemyn, tempdamas ir ją. Ji keletą laiptų pabėgo, o po to griuvo ant laiptų dešiniu šonu, nugriuvusią ją vaikinas tempė laiptais toliau ir nutempė beveik visais laiptais, likę buvo du - trys laiptai. Tempiama ji pajuto veriantį skausmą dešinėje kojoje ir rankinę paleido, o vaikinas pabėgo“ (1 t., b. l. 138-142). Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus dėl smurto panaudojimo, joje konstatuota, kad A. A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos abiejose kojose (1 t., b. l. 81). Tokie byloje ištirti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusiosios turtas buvo užvaldytas panaudojus fizinę smurtą, kuris buvo nukreiptas prieš nukentėjusiąją. Būtent toks fizinio smurto panaudojimas ir buvo priežastis, kad nukentėjusioji prarado galimybę priešintis.

Kaip minėta anksčiau, plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Todėl kaltinamasis šiuo atveju supranta, jog veikia prieš solidaus amžiaus, aiškiai už save silpnesnį asmenį ir taip kėsinasi į turimą rankinę, kuri nėra laisvai padėta ar jokiu kitu būdu fiziškai neapsaugota. Priešingai, ji yra tokio asmens rankose, todėl griebdamas už rankinės iš asmens staigiu veiksmu, jis supranta, kad gali ne tik sukelti fizinį skausmą rankinės turėtojui, pagriebdamas iš rankų, bet ir jį sužaloti, tiek pargriaunant, tiek sukeliant bet kokius kitus sužalojimus, kurie yra priežastis, kad nukentėjusysis prarastų galimybę ginti ar saugoti savo turtą. Taigi, šiuo atveju kaltinamasis buvo visiškai abejingas galimoms pasekmėms, panaudotas fizinis smurtas, aktyviais veiksmais tempiant rankinę iš nukentėjusiosios rankų, padėjo neutralizuoti nukentėjusiosios pasipriešinimą ir užvaldyti rankinę, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina ne kaip atviroji vagystė, bet kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Plėšimo prieš D. K. epizode keliamas kaltinamųjų konkrečiai atliktų veiksmų padarymo kaip plėšimo bendravykdytojų klausimas.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys Nr. 2K- 229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015, 2K-101-976/2019). Plėšimo veika pasireiškia turto užvaldymu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja tik smurtą, o kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016). Plėšimo bylose pažymima, kad susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2011). Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-300-699/2015). Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto pavartojimo, jo pavartojimo metu arba tuo atveju, jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau dar jo neužvaldžius, pavartojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą.

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamieji D. V. ir R. A. įvykdė plėšimą bendrai, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami smurtą, pagrobė D. K. priklausantį turtą. Nors kaltinamasis R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme dėl plėšimo kaltę pripažino tik iš dalies, o D. V. kaltės nepripažino, jų kaltę įrodo iš dalies ir jų pačių duoti parodymai, nukentėjusiojo D. K. parodymai, specialisto išvada ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Analizuojant abiejų kaltinamųjų duotų parodymų visumą, juos sugretinant tarpusavyje su kitais byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė D. K. priklausantį turtą. Tai, jog kaltinamieji D. V. ir R. A. įvykdė plėšimą, patvirtina nukentėjusiojo D. K. parodymai. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu matė, kad nusikalstamus veiksmus atliko du asmenys. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo duotus parodymus dėl smurto panaudojimo, kur konstatuota, kad D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje (2 t., b. l. 9). Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nustatyta, kad iš UAB „Memelio lombardai“ lombardo, esančio Taikos pr. 115, Klaipėdoje, paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy Note 20“ ir sutartis Nr. 22415, pagal kurią D. V. užstatė mobiliojo ryšio telefoną (2 t., b. l. 16-21). Nukentėjusiojo D. K. parodymai dėl plėšimo padarymo būdo nekelia abejonių, laikytini nuosekliais, jai nėra pagrindo netikėti. Daugiau kitų pašalinių asmenų nusikaltimo daryme nedalyvavo, nusikalstamus veiksmus atliko tik du asmenys. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir kaltinamieji D. V., R. A., kurie neneigia nukentėjusiojo duotų parodymų dėl dalyvių skaičiaus. Tačiau tiek D. V., tiek R. A. viso proceso metu duodami parodymus nebuvo nuoseklūs, savo kaltę neigė, kaltindami vienas kitą dėl aktyvių plėšimo veiksmų, sumenkindami savo dalyvavimą plėšimo bendravykdyme. Visgi, abu kaltinamieji neneigia, kad plėšimas buvo padarytas, abu pripažino, jog plėšimo metu jie abu buvo vienas šalia kito, pritarė vienas kito daromiems veiksmams ir nė vienas iš jų nesistengė pasišalinti iš įvykio vietos ar kitaip užkardyti nusikaltimą, kurio metu buvo pagrobtas nukentėjusiojo D. K. turtas – mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai, priešingai, jie bendrais veiksmais minėtus daiktus užvaldė, telefonas buvo užstatytas lombarde, o pinigai tarpusavyje pasidalinti bei dalis pinigų panaudoti bendrai alkoholiui.

Tiek D. V., tiek R. A. neigia atliktų nusikalstamų veiksmų bendrumą, tačiau jie suvokė, kad dalyvauja darant nusikaltimą ir kėsinasi į tą patį objektą ir tokių pavojingų pasekmių abu norėjo. Jų veiksmų bendrumą rodo tai, kad abu kaltinamieji kartu nešė nukentėjusiajam priklausiančius daiktus, vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu bei matė ir neprieštaravo vienas kito daromiems nusikalstamiems veiksmams. Teismų praktikoje, kaip minėta anksčiau, laikomasi pozicijos, kad plėšimo bendrininkaujant atveju nebūtina, jog kiekvienas iš bendrininkų visiškai realizuotų visus objektyviuosius plėšimo požymius, o šiuo atveju – kad abu kaltinamieji panaudotų smurtą prieš nukentėjusįjį arba kartu grobtų svetimus daiktus, pakanka net abstraktaus susitarimo veikti bendrai. Nors iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamieji nebuvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detalių, tačiau konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito daromiems veiksmams, siekdami realizuoti bendrą ketinimą užvaldyti nukentėjusiojo turtą.

Inkriminuojant veiką kaip plėšimą, nėra svarbu ir kokiu momentu buvo naudojamas smurtas bet kuriam iš bendrininkų. Atitinkamai, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą iki bent vieno iš bendrininkų žinioje esamo svetimo turto laisvo disponavimo ir dėl šios priežasties naudojant fizinį smurtą prieš grobiamo daikto savininką, tokie veiksmai atitinka plėšimo sudėtį. Šiuo atveju D. V. ir R. A. veiksmų bendrumas bei suderinamumas (kartu panaudojo fizinį smurtą prieš patį nukentėjusįjį bei abu kartu su pagrobtais ir užvaldytais daiktais pasišalino iš įvykio vietos, realizavo pagrobtus daiktus bendrai) rodo abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą pavartojant smurtą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Akivaizdu, jog kaltinamieji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kadangi abu kaltinamieji atliko bent dalį plėšimo objektyviosios pusės požymių, todėl jie laikytini bendravykdytojais, jų padarytos veikos kvalifikuotinos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, nustatytas jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, o antrame epizode bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.).

D. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalto būdamas daug kartų teistas, taip pat teistas ir už analogiškas veikas (2 t., b. l. 125-145), teigiamų išvadų nepadarė, linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 115-123). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į pagrobtų daiktų kiekį ir vertę, veikų padarymo aplinkybes, sužalojimo mechanizmą, kilusias pasekmes, už abi nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimas šios bausmės vidurkiui.

Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. 4 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis kaltinamajam D. V. priimtas apkaltinamasis Klaipėdos apylinkės teismo 2023-10-20 nuosprendis, tačiau duomenų apie jo įsiteisėjimą nėra, todėl bausmės nebendrintinos.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.).

R. A. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nusikalto būdamas daug kartų teistas, taip pat teistas ir už analogiškas veikas (2 t., b. l. 57-70), teigiamų išvadų nepadarė, linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 35-55). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, veikos padarymo aplinkybes, pagrobtų daiktų vertę, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima jos vidurkiui.

Nukentėjusioji A. A. L. pareiškė 520 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 56). Kaltinamasis neneigia žalos padarymo, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos):

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl A. A. L. plėšimo) paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl D. K. plėšimo) paskirti 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nustatyti subendrintą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. A. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Kardomąsias priemones, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiosios A. A. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti A. A. L. iš D. V. 520 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.