Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Registrų centras, kurioje procesas atnaujintas, bei pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-05-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021, Pakruojo rajono savivaldybės pareiškimas dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais tenkintas, pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn sprendime nurodyti statiniai, tarp jų ir ferma, esanti (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)), ir mėšlidė, esanti (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)).

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-11-24 nutartimi buvo atnaujintas procesas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 pagal pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas atsisakydamas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį bei nenustatydamas pagrindo panaikinti priimtą sprendimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais atnaujinus procesą byloje, visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus bei tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika.

17. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu nustatymo tinkamo taikymo bei teismo sprendimo dalies dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo A. V. apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-05-03 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021, Pakruojo rajono savivaldybės pareiškimas dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais tenkintas, pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn sprendime nurodyti statiniai, tarp jų ir ferma, esanti (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)), ir mėšlidė, esanti (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 110-113).

19. 2022-10-18 pareiškėjas A. V. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-05-03 sprendimu pripažinti bešeimininkiais statiniai, jam priklauso nuosavybės teise (1 t., b .l. 130-131).

20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-11-24 nutartimi buvo atnaujintas procesas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 pagal pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais (1 t. b. l. 159-162).

21. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-12-19 nutartimi atmestas suinteresuoto asmens A. V. prašymas dėl sprendimo dalies panaikinimo. 2023-04-03 nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-12-19 nutartį ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino aplinkybių, svarbių vertinant pareiškimo dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais pagrįstumą, t. y. dėl apelianto valdymo teisės į ginčo daiktus egzistavimo, kaip pagrindo atmesti reikalavimą pripažinti šiuos daiktus bešeimininkiais, apeliantas taip pat nebuvo informuotas apie galimybę reikšti procese savarankiškus reikalavimus dėl valdymo teisės patvirtinimo arba nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu; nustačius, kad ginčo pastatai stovi ant valstybinės žemės, nespręsta dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu. Remiantis šiais motyvais, apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė (1 t., b. l. 206-212).

22. Pareiškėjas A. V. atnaujintame procese 2023-06-30 pateikė patikslintą pareiškimą ir prašė nustatyti faktą, kad A. V. nuosavybės teise, įgyta įgyjamąja senatimi, valdo (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. mėšlidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), ir veršidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti daiktines teises į minėtas daiktus (2 t., b. l. 176-178).

23. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas A. V. pateikė į bylą fermos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, iš kurios matyti, kad suformuota Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla pastatui - kiaulidei, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimo byloje pateiktos statinio nuotraukos bei kiti pastato duomenys: statybos metai, sudėtis, vietos koordinatės. Duomenys užfiksuoti 2013-03-20 (1 t., b. l. 121-122, 134-135, 166-176, 2 t. b. l. 13-23). Pateikti likviduojamos ŽŪB „Naujasis ūkis“ 2001-07-18 PVM sąskaita faktūra Serija GCB Nr. 3329015, 2001-07-18 kasos pajamų orderis Serija LAB Nr. 9583927, patvirtina, kad A. V. likviduojamai ŽŪB „Naujasis ūkis“ už mėšlidę (duomenys neskelbtini) (joks identifikavimo numeris nenurodytas) sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur) (1 t., b. l. 124, 125). 2001-12-21 kasos pajamų orderis Serija LAB Nr. 9583997 patvirtina, kad A. V. likviduojamai ŽŪB „Naujasis ūkis“ už veršidę, kurios Inv. Nr. 0027 sumokėjo 2200,00 Lt, už veršidę (joks identifikavo numeris nenurodytas) – 800,00 Lt, viso 3000,00 Lt (868,86 Eur) sumą (1 t., b. l. 120). Iš pareiškėjo pateiktų Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „Naujas ūkis“ 1997-12-31 ilgalaikio turto įvertinimo (perkainavimo) apyrašo ir 1999-12-31 likviduojamos žemės ūkio bendrovės ilgalaikio turto įvertinimo (perkainavimo) apyrašų ištraukų matyti, jog eilės Nr. 116, buvo apskaityta veršidė (duomenys neskelbtini), (inv. Nr. 0027), taip pat buvo apskaitytos veršidės ir kiaulidės, esančios (duomenys neskelbtini). Iš 2023-04-18 Šiaulių regioninio valstybės archyvo rašto matyti, kad duomenų apie A. V. fermos ir mėšlidės pirkimą Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „Naujas ūkis“ 1992-1999 metų žemės ūkio bendrovės narių visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokoluose nėra, o 2000 metų ir vėlesnių metų minėtos bendrovės dokumentai Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi (2 t., b. l. 26).

24. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023-10-10 sprendimu pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-05-03 sprendimo dalies panaikinimo atmetė. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju jis neįrodė, jog egzistuoja visos LR CK 4.47 straipsnyje nustatytos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąja senatimi nustatymo

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (LR CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 21 punktą). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

26. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka LRCK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-943/2023).

27. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad pareiškėjas prašydamas nustatyti, kad nuosavybės teisę į ginčo objektus (veršidę ir mėšlidę) įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, neįrodė, kad šiuo atveju yra visos LR CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos. Teismas pripažino, kad patikslinto pareiškimo reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo neatitinka LR CK 4.47 straipsnyje nustatytų kelių iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, t.y. asmens sąžiningo turto valdymo, atviro valdymo bei nepertraukiamo daiktų valdymo. Dėl vieno iš ginčo objektų – mėšlidės, teismas papildomai nurodė, kad remiantis byloje pateiktais duomenis, pareiškėjo bei liudytojų paaiškinimas, negalima tiksliai identifikuoti kurią iš trijų ginčo komplekse esančių mėšlidžių, pareiškėjas įsigijo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, neturi teisinio pagrindo nesutikti su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

28. Visų pirma, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nepateikė įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent mėšlidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), apeliantas įgijo iš ŽŪB „Naujas ūkis“ pagal 2001-07-18 PVM sąskaitą faktūrą Serija GCB Nr. 3329015, 2001-07-18 kasos pajamų orderį Serija LAB Nr. 9583927. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priešingai nei nurodo apeliantas, tokių aplinkybių negalėjo patvirtinti ir liudytoja A. Ž., 2001 m. dirbusi ŽŪB „Naujas ūkis“ buhalterijoje, taip pat ir pats pareiškėjas nurodė, kad patikslintu pareiškimu pasirinko ir prašo pripažinti jo nuosavybės teisę į mėšlidę Nr. 7, kadangi jos šonai yra geriausiai išlikę. Jokių kitų duomenų, kurie leistų identifikuoti kurią mėšlidę ieškovas įsigijo iš ŽŪB „Naujas ūkis“ 2001-07-18, byloje nebuvo nustatyta. Taip pat byloje nebuvo nustatyta ir kitų aplinkybių, kurios pagrįstai leistų daryti išvadą, jog ginčo mėšlidę pareiškėjas atvirai, nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų naudojosi. Taigi, apeliantas savo turimais finansiniais dokumentais neįrodė, kad būtent pagal šiuos dokumentus buvo įsigytas vienas iš šios bylos ginčo objektų - mėšlidė, nes finansiniuose dokumentuose nėra nurodytų ginčo objektą (mėšlidę) identifikuojančių, požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytas 2013 metų ikiteisminis tyrimas dėl šieno vagystės iš fermos (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi pastato, kuriame buvo laikomas šienas, nuosavybės klausimas nebuvo šio ikiteisminio tyrimo objektas.

29. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nuo 2013 m. iki 2019 m., t. y. kuomet 2019 m. buvo pradėta procedūra dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais, būtų atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdęs ginčo objektus. Apeliantas teigdamas, kad tokios teismo išvados nepagrįstos, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių jo teiginius. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas teismo nurodytu laikotarpiu rūpinosi ginčo turtu, jį prižiūrėjo. Priešingai, iš suinteresuoto asmens Pakruojo rajono savivaldybės administracijos nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo pastatai buvo prastos būklės, neprižiūrimi, netvarkomi, pagal savo būklę nerealizuotini, griūvantys, šiukšlių kaupimo objektai. Byloje taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuo 2001 m. pareiškėjas, būtų kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, ir būtų siekęs realizuoti savo teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjo teisėtai ir sąžiningai valdomų statinių eksploatacijai. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad ginčo objektus valdė atvirai ir sąžiningai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, laikotarpiu nuo 2016-06-29 iki 2020-12-31 pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, duomenų, kad minėtoje byloje pareiškėjas būtų pateikęs duomenis apie jo valdomą turtą - mėšlidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), ir veršidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), byloje pareiškėjas nepateikė.

30. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog nuo 2001 metų nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai kaip nuosavą valdė mėšlidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), ir veršidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Neįrodytas LR CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintų sąlygų visetas sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į pareiškime nurodytus objektus, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais.

31. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl pagrįstai pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3547/2013). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nuo aptariamu klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo ir padarė faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė visų nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo įgyjamąja senatimi būtinųjų sąlygų, o nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes.

33. Dėl apelianto nurodytų argumentų, kad Šiaulių apygardos teismo 2023-04-03 nutartyje pateikti išaiškinimai, suteikė jam pagrindo tikėtis teigiamo bylos išsprendimo jo atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis LR CPK 21 straipsniu, teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas Šiaulių apylinkės teismo 2022-12-19 nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo tam, kad būtų atskleista bylos esmė. 2023-04-03 Šiaulių apygardos teismo nutartyje pateikti išaiškinimai niekaip neapsprendė šiuo atveju nagrinėjamos bylos baigties, todėl šį apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-05-03 sprendimo dalies panaikinimo

34. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad LR Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

35. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog atnaujinant procesą LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (LR CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014; kt.). Pažymėjo tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė.

36. Taigi, prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2015 m. kovo 6d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-128-686/2015).

37. Pagal LR CPK 370 straipsnio 4 dalį, atnaujinus bylos nagrinėjimą teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesą teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006). Atnaujintos bylos nagrinėjimas yra ankstesnio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tačiau, atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, bet ne galimybė asmeniui, neprašiusiam proceso atnaujinimo, tikslinti ieškinį ir iš naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiškiant dar ir naują reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Proceso atnaujinimas yra išimtinis procesinis institutas, skirtas pašalinti padarytas teisines ir faktines klaidas, tai reiškia, kad po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo vykstančio proceso metu pirmiausia turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad apskritai naujų reikalavimų pareiškimas atnaujintame procese nėra negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Tačiau kartu būtina turėti omenyje ir tai, kad galimybė reikšti naujus reikalavimus atnaujintoje byloje nėra absoliuti, bet visų pirma nulemta pagrindų, pagal kuriuos procesas išnagrinėtoje byloje buvo atnaujintas.

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į konkrečias faktines bylos aplinkybes, į proceso atnaujinimo pagrindą (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.), į pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes apie jam nuosavybes teise priklausančio turto nepagrįstą pripažinimą bešeimininkiu (1 t. 130-131 b.l.), suinteresuotam asmeniui A. V. pateikus savarankišką reikalavimą byloje dėl juridinio fakto nustatymo, nebuvo peržengtos ribos, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

39. Iš bylos duomenų matyti, kad spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-05-03 sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn statinius, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėja (suinteresuotas asmuo) Pakruojo rajono savivaldybės administracija prieš kreipdamasi į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šioje byloje, atmetus A. V. apeliacinį skundą ir nenustačius fakto, kad A. V. nuosavybės teise, įgyta įgyjamąja senatimi, valdo (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus - mėšlidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), ir veršidę, kurios koordinatės yra (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), apeliantui šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies kitais motyvais neskundus, yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021-05-03 sprendimą paliko nepakeistą.

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisės įgijimo instituto taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (LR CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaip pavyzdį yra nurodęs, kad jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. V. pateikė teismui įrodymus apie sumokėtą 73,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą (3 t., 62 b.l.).

45. Bylinėjimosi išlaidos atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Duomenų apie kitų suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikta.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.