- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- A2-5796-1184/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00188-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui
- Pareiškėjas
- Pakruojo rajono savivaldybės, A. V.
- Advokatai
- Irina Petkienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos (suinteresuoto asmens) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovei Nijolei Špejerienei,
dalyvaujant pareiškėjui (suinteresuotam asmeniui) A. V., jo atstovei advokatei Irinai Petkienei,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas atstovui, valstybės įmonės Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Registrų centras, kurioje procesas atnaujintas, bei pagal pareiškėjo A. V. su atskirais savo savarankiškais reikalavimais, t. y. pateiktą patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, VĮ Registrų centrui, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn sprendime nurodyti statiniai, tarp jų ir (7 punktu) ferma, esanti (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), ir (13 punktu) mėšlidė, esanti (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 110-113).
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 pagal pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės pareiškimą dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas ir valstybės įmonė Registrų centras (1 t., b. l. 159-162).
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo atmestas suinteresuoto asmens A. V. prašymas dėl sprendimo dalies panaikinimo. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (1 t., b. l. 173-182, 206-212).
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas A. V. šiame procese pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą bei panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021, kurioje buvo nuspręsta pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn statinius: fermą, esančią (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), ir mėšlidę, esančią (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)). Taip pat pareiškėjas A. V. atnaujintame procese pateikė patikslintą pareiškimą ir prašė nustatyti faktą, kad A. V. nuosavybės teise, įgyta įgyjamąja senatimi, valdo (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. mėšlidę (toliau – ginčo mėšlidė), kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), ir veršidę (toliau – ir ginčo veršidė), kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti daiktines teises į minėtas daiktus (2 t., b. l. 176-178).
5. Patikslintame pareiškime nurodė, jog A. V. 2001 m. liepą iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ už 1 000 rublių nusipirko mėšlidę, esančią (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. rugpjūčio 18 d. kasos pajamų orderio kvitą serija LAB Nr. 9583927 ir tos pačios dienos PVM sąskaitą- faktūrą Nr. 3329015. Šio statinio koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini). A. V. 2001 m. gruodį iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ už 3000 rublių (2200+800) nusipirko veršidę, esančią (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. gruodžio 21 d. kasos pajamų orderio kvitą serija LAB Nr. 9583997 (statinio koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini)). Šiam statiniui buvo atlikta inventorizacija, 2013 m. kovo 20 d. suformuota nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, suteiktas registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Statinio elektroninė kadastrinių matavimų byla yra įkelta į Registrų centro sukurtą posistemę Matininkas. Pareiškėjas daiktus įsigijo pagal tuo metu galiojančius buhalterinius dokumentus ir už tuo metu cirkuliavusią šalyje valiutą. Kitų savininkų (valdytojų) šie daiktai neturėjo, niekas pretenzijų ar kitų teisėtų reikalavimų (ieškinių) į juos nepareiškė. Kaimo ir apylinkės gyventojai, seniūnija visada žinojo, kad minėti statiniai valdomi A. V., reiškė jam pastabas dėl saugumo reikalavimų. Pareiškėjas nuo 2001 liepos ir gruodžio pradėjo minėtus nekilnojamuosius daiktus valdyti. Kaip minėta, 2013 metais pareiškėjo prašymu ir lėšomis atlikta veršidės inventorizacija, sudaryta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Mėšlidei inventorizacija nereikalinga. Minėti nekilnojamieji daiktai yra apie 2 kilometrus nuo pareiškėjo namų. Veršidėje daug metų buvo laikomas šienas, šiaudai. Mėšlidė buvo pradėta ardyti, o statybinės medžiagos naudojamos veršides rekonstrukcijai. Notarinė nekilnojamojo turto perleidimo sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau tai neužkerta kelio minėtus nekilnojamuosius daiktus pripažinti pareiškėjo asmenine nuosavybe. Daiktinės teisės į minėtus statinius nėra registruotos nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, t. y. pareiškėjas nėra daiktų savininkas; Pakruojo rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra įtraukti į bešeimininkių statinių sąrašą, statiniai nėra savavališkos statybos. Registrų centras 2023 m. sausio 16 d. sprendimais atsisakė įregistruoti daiktines teises į nekilnojamojo turto objektus, kadangi „pateikti dokumentai nepatvirtina daiktinių teisių atsiradimo“. Kadangi aukščiau minėtus nekilnojamuosius daiktus A. V. įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, ir kaip savo turtą valdė ne mažiau kaip dešimt metų, t. y. nuo 2001 m. turėdamas teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į daiktą, bet nei karto nepasinaudojęs, todėl atitinkamai nuo 2011 m. liepos 18 d. ir gruodžio 21 d. valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę (CK 4.68 straipsnio l dalis). Remiantis į tai, kas paminėta, akivaizdu, kad yra visos CK 4.68- 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį. Kita tvarka to padaryti nėra galimybės, todėl tai nustatytina teismo sprendimu.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog A. V. patikslintą pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 192-194).
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl pripažinimo pagal įgyjamąją senatį A. V. nuosavybės teises į atitinkamus pastatus spręsti savo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (3 t., b. l. 1-2)
8. Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) Pakruojo rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog su patikslintu pareiškimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir prašo atmesti. Papildomai pažymėjo, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracija tinkamai atliko statinių, kurie neturi savininkų (ar, kurių savininkai nežinomi) pripažinimo bešeimininkiais procedūrą, todėl Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 (teisminio proceso Nr. 2-31-3-001188-2021-1) Pakruojo rajono savivaldybės prašymą tenkino, pripažino bešeimininkiais ir perdavė Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn patikslintame pareiškime minimus veršidę ir mėšlidę. Šiuo atveju, įvertinus pateiktus A. V. dokumentus, teigė, jog pareiškėjas neįvykdė būtinos sąlygos - atvirai valdyti daiktą. Nors pareiškėjas nurodo, kad pastatus įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo turtą valdė ne mažiau kaip dešimt metų, atliko kadastrinius matavimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo įregistravęs pastatų valdymo teisę, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad A. V. visą laiką atvirai valdė daiktus – veršidę ir mėšlidę. Taip pat pažymėjo, kad asmuo valdantis nekilnojamąjį turtą privalo juo rūpintis, užtikrinti tinkamą pastatų būklę (nekelti pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai), privalo mokėti privalomus mokesčius valstybei. Teigė, jog nuosavybės teisės esmę išreiškia ne tik savininko teisės, bet ir jo pareigos bei atsakomybė. Pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir nesirūpino, kad būtų užtikrinta tinkama pastatų būklė. Pareiškime minimi pastatai buvo labai prastos būklės, neprižiūrimi, netvarkomi, pagal savo būklę buvo nerealizuotini, griūvantys, šiukšlių kaupimo objektai, todėl Pakruojo rajono savivaldybės administracija ėmėsi procedūrų Pakruojo rajono savivaldybės pareiškime minimus statinius sutvarkyti, juos baigiant nugriauti (savivaldybė vykdė projektą „Kraštovaizdžio būklės gerinimas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje“), taip atlaisvinant statiniais užstatytą valstybinę žemę (3 t., b. l. 7-11).
9. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Pakruojo skyriaus, byloje pateikė atsiliepimą į pirminį pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame nurodė, jog dėl pareiškėjo A. V. pareiškimo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Akcentavo, remdamasis kasacinio teismo praktika, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Taip pat pabrėžia, kad įgyjamoji senatis taikoma, kai savininkas perduoda savo nuosavybės teises į daiktą, nagrinėjamu atveju žemės sklypas šių pastatų eksploatacijai nėra suformuotas. Taip pat pažymėta, jog pareiškėjas A. V., šiuo metu nėra realizavęs teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjo valdomų statinių eksploatacijai. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 108-112).
Šalies argumentai
10. Teismo posėdžio metu pareiškėjos (suinteresuoto asmens) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovė N. M. iš esmės nurodė aplinkybes, kurios buvo nurodytos 2021 m. kovo 29 d. pareiškime dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir prašė pastatus pripažinti bešeimininkiais. Papildomai nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį buvo gautas (duomenys neskelbtini) seniūnijos prašymas pripažinti 12 pastatų bešeimininkiais, esančius (duomenys neskelbtini), nes juose nuolat buvo kaupiamos šiukšlės, padangos ir t.t. Todėl savivaldybė atliko visą bešeimininkių pastatų pripažinimo procedūrą, buvo sukabinti skelbimai ir t.t., atliktos kitos procedūros. Atliekant visą procedūrą pastatų savininkai neatsirado, apie juos nebuvo žinoma. Neatsiradus savininkams, buvo pasikreipta į teismą ir teismas minėtus pastatus pripažino bešeimininkiais. Taip pat pažymėjo, jog visi pastatai buvo nerealizuoti, apgriuvę, apžėlę krūmais, medžiais, buvo įgriuvęs stogas. Vėliau vyko procedūra dėl pastatų nugriovimo ir teritorijos išvalymo. 2022 m. birželio 12 d. buvo sudaryta rangos sutartis ir buvo atlikti tų pastatų griovimo darbai, su įmone, kuri tai atliko yra pilnai atsiskaityta ir 2022 m. rugsėjo 28 d. pasirašytas darbų perdavimo priėmimo aktas. Tik 2022 m. liepos 8 d. įmonė, atlikusi pastatų griovimo darbus, kreipėsi dėl vagystės, nes paaiškėjo, jog A. V. iš nugriauto pastato (fermos) išsivežė likusį metalą. Tik tada paaiškėjo, kad šio pastato savininkas yra A. V., nes 2001 m. įsigijo pastatus iš likviduojančios ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. kovo 22 d. pateikia kadastrinių matavimų bylą – ten nurodyta, jog ferma – kiaulidė, o ne veršidė. Pažymėjo, kad kadastrinių matavimų byla padaryta, tuo laikotarpiu, kuomet vyko ikiteisminis tyrimas dėl galimai šieno vagystės iš minėto pastato. Keistai aplinkybės atrodo, kai 2001 m. įsigijęs pastatus A. V. nieko nedaro, siekdamas pastatus įsiregistruoti kaip savo turtą VĮ Registrų centre, nes juk kyla pasekmės - nekilnojamojo turto mokestis, kiti mokesčiai, pastatų priežiūra ir t.t.. Tik kai kyla konfliktas, tada atsiranda kadastrinių matavimo byla, ir vėl kuris laikas niekas nėra daroma. Net 2019 m. pradėjus bešeimininkių pripažinimo procedūrą, su šiais pastatais nieko nebuvo daroma, tik 2023 m. sausio mėnesį pareiškėjas kreipėsi VĮ Registrų centrą dėl pastato įsiregistravimo. Teigė, jog šiame (duomenys neskelbtini) komplekse viena iš fermų yra nenugriauta, nes likęs pastatas turi savininką. Nurodė, jog abi šalys kalba apie tuos pačius pastatus, t. y. fermą, nes koordinačių taškai sutampa, tik vienas koordinačių skaitmuo tesiskiria. O dėl mėšlidės sunku pasakyti, apie kurią yra kalbama, nes pareiškėjas naudojasi koordinatėmis, nurodytomis savivaldybės, ir atkreipė dėmesį, jog mėšlidė buvo ne viena, jos buvo kelios.
11. Teismo posėdžio metu pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) A. V. palaikė savo reikalavimus, nurodytus patikslintame pareiškime, ir prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį, kuria ferma ir mėšlidė, esantys (duomenys neskelbtini), pripažinti bešeimininkiais. Papildomai nurodė, kad bendrovė bankrutavo ir pardavinėjo visą turtą, pastatus, techniką, o jis nupirko veršidę ir mėšlidę. Pirko už grynus pinigus litais. Už mėšlidę sumokėjo 1 000,00 litų, o už veršidę 800 litų. Statinių niekur neregistravo. Prie fermos buvo tie statiniai. Negali tiksliai atsakyti pagal inventorizavimo aktą, kurio nurodytas inventorizacijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris konkrečiai veršidės pastatas. Pažymėjo, kad kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys parodo statinius, kada jie buvo pastatyti. Teigė, jog kadastrų byloje esantis pastatas, yra tas pats pastatas su priestatais, už kuriuos ir sumokėjo 3 000 litų. Negali atsakyti, kodėl prie priestatų nėra nurodytų inventorizacijos numerių, kadangi tas pas pastatas, todėl nerašė prie priestatų numerių. Neregistravo nuosavybės, nes nebuvo būtinybės. Paaiškina, kad veršidė pavadinta kiaulide dėl klaidos, tai yra tas pats pastatas. 2013 m. ėmėsi registruoti pastatus, nes jam reikėjo įrodyti teisme, kad jam šie pastatai priklauso. Nebaigė registruoti dokumentų, nes tėvukas mirė 2012 metais ar 2013 metais, jautė sielvartą, su pinigais buvo prastai. Pastatus naudojo kaip sandėlį šienui susidėti. 2019 metais jau šieno nebelaikė. Paskutinį kartą laikė šieną 2018 metais. Jis sandėliuodavo šiaudus ir per žiemą juos parduodavo. Šienas laikomas sezoniškai. Teismui parodžius byloje esančią foto nuotrauką (3 t. b. l. 13), pareiškėjas parodė, kurioje vietoje laikė šieną, t. y. pastate, kurio Nr. 1 (ginčo veršidė). Nuo 2019 m. iki 2022 m. buvo stogas nugriuvęs, ir pradėjo griauti. Paskambino seniūnas ir paprašė apsitverti pastatą, kad vaikai neįgriūtų, nesusižalotų, todėl jis pastatą buvo aptvėręs „stop juosta“. 2022 m. vasarį buvo apjuosta teritorija. Kai stogas prakiuro, norėjo atstatyti kitomis medžiagomis stogą. Tiksliai kelintais metais tai įvyko negali nurodyti, ar 2021 m. ar 2022 m., bet pastatą pradėjo remontuoti dar prieš seniūno skambutį. 2022 m. remontavo, o vasarą nugriovė. Pirmiausia norėjo atstatyti konstrukcijas, kad nebėgtų vanduo. Buvo pasiruošęs pastatą atstatyti, laukė kol atsiras pinigų, parduos pasėlius ir tuomet suremontuos. Dėl 2013 m. pradėto ikiteisminio tyrimo nurodė, jog fermai padarė kadastrinius matavimus, apsiklausė liudytojus, liudytojai parodė, kad tai jo fermą, policija apklausė daug žmonių, ir parengė kadastrinę bylą. Nuosavybės užregistruoti nebaigė, nes teismas jau įrodė, kad jo turtas, todėl vis atidėliodavo. Papildė, kad kai buvo VĮ Registrų centre, 2023 m. sausio 16 d., paaiškino, kad būtų prieš kelis mėnesius pasikreipęs, jokių problemų nebūtų, bet šiuo laiku jų kompiuteryje rodo, kad pastatai nugriauti, todėl nebegali registruoti. Per kitus šešis metus, t. y. laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2019 m. neregistravo savo nuosavybės, nes buvo pamiršęs, buvo daug liudininkų, todėl neabejojo, kad tokie dalykai gali vykti. Nuo pastato iki jo sodybos yra 2-3 kilometrai. Vietoje kur buvo veršidė pastato nebeliko, jį su žeme sulygino, šiai dienai auga piktžolės. Žinojo, kad perka pastatą mėšlidę be inventorizacijos numerio, nes prie kiekvieno fermos pastato visada būdavo mėšlidė. Mėšlide nesinaudojo, nieko jai nedarė. Nuotraukoje 7 numeriu pažymėta mėšlidė yra jo pirkta, ten ji su plokštėm. Teigė, jog jis visus plane (nuotraukoje) bešeimininkiais pažymėtus 12 objektų nusipirko, bet dėl kitų pastatų jis neranda dokumentų. Pagal 2001 m. liepos 18 d. kasos pajamų orderį įsigijo mėšlidę, kuri buvo prie veršidės, pažymėta numeriu 7. Prie mėšlidės nėra kitų dokumentų, išliko tik tas, kas išlikę. Papildomai paaiškino, kad patikslintu pareiškimu pasirinko ir prašo pripažinti jo nuosavybę į mėšlidę Nr. 7, kadangi jos šonai yra geriausiai išlikę. Visos mėšlidės buvo jo, todėl pagal pirkimo kvitą atitiko mėšlidę, kuri buvo geriausio stovio. Įsigijęs mėšlidę, buvo įdėjęs skelbimą parduoti arba visą mėšlidę, arba plokštes, 2010 m. „express kontakt“ Šiaulių laikraštyje. Niekas nenupirko, tuo ir užsibaigė. Gyvuliai buvo kitoje fermoje. Toje mėšlidėje Nr. 7 buvo supiltas ant šieno vanduo, kad būtų trąšos, biohumusas. Pabandė vienais metais, po to praėjo pora, trejetą metų, pasidarė žolės, žemė, ir ją su traktoriumi išsikabino žemei pagerinti. Mėšlidė yra plokštės su apačia, kad neprisigertų, ir šonai, kad neišbėgtų, ji yra atviro tipo, stogo nėra, kaip lauko tualetas, todėl ji neregistruojama. Jo sodyba yra žemyn nuo (duomenys neskelbtini), paskutinė sodyba už kaimo. Kiti pastatai buvo beverčiai, imdavo statybines medžiagas iš tų pastatų, jeigu reikėjo pataisyti. Nežinojo ir nematė, kad vyksta tokie procesai dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais. Seniūnas D. P. skambino jo mamai, nes buvo remontuojami pastatai, liepė apsitverti, kad apsaugotų vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu liudytoja R. V. paaiškino, kad supranta dėl kokio ginčo yra pakviesta. Nurodė, kad 2001 m. buvo likviduojama žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir iš jos buvo perkamos patalpos, fermos, mėšlidės (duomenys neskelbtini). Iš viso įsigijo daug pastatų, ir dirbtuves, ir mechanines. Įsigijo pagal pirkimo pardavimo dokumentus. Pagal sąskaitas faktūras ir kasos orderius. Tos fermos trūksta sąskaitos faktūros. Kiti pastatai buvo registruoti registrų centre. Šiandien negali plane parodyti nupirktus pastatus. Nusipirktoje veršidėje laikė linus, paskui šieną. Vyras sužiūrėdavo, kaip sukrauti šieną, kaip sudėti. Vyras A. V. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties jis pastatu rūpinosi, kiek galėjo, paskui jau pastatu rūpinosi sūnus A.. (duomenys neskelbtini) kaime nėra nei vieno žmogaus, kuris būtų nežinoję, jog minėti pastatai priklauso būtent V.. Seniūnas D. P. tikriausiai žinojo, kam iš tiesų priklauso pastatai. Jis paskambino jai ir pasakė, kad gavo skundą, kad sūnaus fermoje laksto vaikai, prašė, jog pastatui užsidėtų stop juostą, kad vaikai nesusižeistų. Ji pasakė A., kuris nuvažiavo ir iškarto pastatą aptvėrė. Mėšlidėje yra apynaujos plokštės. Buvo planas padaryti iš tų plokščių sandėlį. Bendravo su „V.“, kad geriausiai būtų iš tų plokščių atstatyti fermą. Mėšlidė stovi netoli fermų. Teritorija užima 2 ar 3 hektarus. Sūnus buvo įsigijęs visas mėšlides. Ta mėšlidė, apie kuria kalbama, yra naujai atstatyta. Kita mėšlidė buvo prie kitos fermos, buvo atiduota kitai moteriai už vyro žūtį, ir jai buvo apmokėję pinigus, ir tų dokumentų neišsaugojo. Tuo metu, kai buvo dėl šieno apvagintas jos vyras, tiek ji ir sūnus. Tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir rašė laikraštyje. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jie nebuvo nenuteisti. Į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės įregistravimo nesikreipė, nes turėjo planą iš plokščių pastatą atstatyti ir tik po to jį įregistruoti. Jeigu būtų turėję pinigų, būtų greičiau tai susitvarkę. Atstatyti pastatą kilo mintis, kai pasidarė kadastrinius matavimus. Papildomai pažymėjo, kad mėšlidžių niekas nepirko, o fermą pirko A., tad visas mėšlides pirko A.. Nupirktais pastatais sūnus naudojosi, 2016-2017 m. buvo sudėti šiaudai, o vėliau ruošėsi atstatyti plokštes. Pastatą pradėjo remontuoti nuo galo, ir seniūnas apie tai žinojo. Seniūnijoje lankosi nedažnai, negali atsiminti, ar buvo nuo 2020 m. sausio iki 2020 m. rugpjūčio. Važiuoja deklaruoti žemes į seniūniją. Nematė skelbimo, kuriame būtų nurodyta, kad Pakruojo administracija ruošiasi nustatyti bešeimininkiais tam tikrus pastatus, seniūnas apie tai jos neinformavo.
13. Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. paaiškino, kad žino, kad buvo pakviesta dėl pastatų veršidės ir mėšlidės. Gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, iki (duomenys neskelbtini) yra apie 6-7 kilometrai. 2001 m. dirbo (duomenys neskelbtini), apie 2006 m. dirbo ūkyje pas V. ir vėliau išėjo į seniūniją. Kai dirbo ūkyje, tame ginčo pastate dėdavo linus, o mėšlidėje buvo sukrovę ir šiaudų rulonus. Apie 2006-2007 m. visi pastatai praktiškai buvo V.. Nežino ar kitiems asmenims priklausė kuris iš pastatų. Linų fabrikas priklausė V.. Buvo sandėliai, daržinės, mėšlidės po vieną po kitą pusę, kelias eidavo po dešine ir po kaire, vidurį buvo kelias. Įvažiuojant į teritoriją, po dešine buvo ferma, kur linai buvo, o toliau buvo griovys ir mėšlidės. Šiaudus laikė dešinėje. Buvo atvejis, kai seniūnas D. P. paprašė V. numerio paskambinti paprašyti apsitverti teritoriją, kad vaikai nesusižeistų. Seniūnaitė paskambino seniūnui, o jis paskambino V.. Seniūnaitė – D. Ž.. Ji davė R. telefono numerį. Nežino, kokiu būdu buvo pastatai pripažinti bešeimininkiais, tai ne jos sritis. Skelbimus ruošia pavaduotoja, o ar gyventojai yra susipažinę su skelbimais, nežino. Kai sužinojo, kad savivaldybė bando pripažinti bešeimininkiais, tai tas skelbimas skelbimų lentoje „kabaliojo“. Tiksliai kada buvo tas skelbimas, nežino.
14. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Ž. paaiškino, kad pažįsta A. ir R. santykiai geri, nesipyksta. 2001 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje, tuo metu jis buvo bankrutuojantis. Ūkis pardavinėjo daug pastatų ir kitų daiktų, tad kas norėjo, tas pirko. (duomenys neskelbtini) pastatus nupirko V.. Buvo išrašyti dokumentai, sąskaitos faktūros ir pirkimo orderiai. Teismui parodžius, byloje esantį kasos pajamų orderio kvitą (2 t., b. l. 12), liudytoja paaiškino, kad nebeatsimena, kas nusipirko, tik pamena vieną faktą, jog pirko viena šeima. Pirko dvi veršides. Neatsimena inventorizacijos numerių. Išrašant kasos pajamų orderį, reiškia, kad buvo įnešti į kasą pinigai. Į tą patį kvitą galėdavo įrašyti ir daugiau pastatų, t. y. įrašydavo, tai ką pirkdavo. Iš byloje esančio kvito matyti, jog buvo pirktos dvi atskiros veršidės. Detalesnių aplinkybių nepamena, nes praėjo labai daug metų. Teigė, jog pirkėjas pirko veršidę prie kelio, o antra veršidė, kuri galėjo būti, nežino. Paaiškino, kad jeigu parduoda vieną pastatą, galėjo išrašyti tame pačiame dokumente ir už kitus pastatus. Neatsimena, kaip buvo įrašyti inventorizacijos numeriai. Atsimena, kad buvo dideli inventorizacijų lapai, kur buvo surašyti numeriai. Teismui parodžius (2 t., b. l. 27-30) esantį aprašą, liudytoja parodė, kur buvo perkainavimai ir (duomenys neskelbtini) numeriu kas užfiksuota, teigia nebepamenanti, koks tai buvo pastatas. Teigė, jog (duomenys neskelbtini) įvardintos 3 mėšlidės. Mėšlidės buvo be inventorizacijos numerių. Išpardavus turtą, dokumentai buvo priduoti į archyvą. Pagal kitą kasos orderį buvo parduota mėšlidė. Nežino ir negali pasakyti, už kurią čia mėšlidę buvo sumokėta. Neatsimena, gal A. kaip ūkininkas pirkdavo, bet ir R. kartu dalyvaudavo, pinigus įnešdavo ir viskas. Jai atrodo, kad R. nešė pinigus. Teigė, jog (duomenys neskelbtini) kaime esančius pastatus pardavė ir kitiems asmenims – A., kuris pirko karvides.
15. Teismo posėdžio metu liudytojas D. P. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu. Žino, kad yra pakviestas dėl nugriautų pastatų (duomenys neskelbtini). Seniūnu dirba jau 8 metai. Teigė, jog šalia (duomenys neskelbtini) kaimo yra didelis kompleksas fermų, ten yra/buvo ir mėšlidės, ir kiaulidės, vieta apleista, todėl sunku suprasti, kas ten. Minėta vieta buvo pasidariusi kaip sąvartynas, ten šiukšles veždavo ir kaimo gyventojai, ir kiti asmenys, ten įvairiausios šiukšlės – nuo padangų, šakų, įvairių automobilių detalių. Teigė, jog ten pastatai visi jau buvo pradėję griūti, plius šiukšlynai. Pastatai apleisti, taip supranta, kad savininkų nėra, o pastatai stovi ant valstybinės žemės. Eilę metų seniūnija tvarkė kas metai ar kas du metai, išveždavo šiukšlynus. Ir po to buvo priimtas sprendimas, kad galbūt reikėtų tuos pastatus pripažinti bešeimininkiais ir tuos pastatus nugriauti. Seniūnijoje kalbėjo, kad greičiau viskas užsibaigtų su ta vieta, kad greičiau sutvarkytų sąvartyną. Teigė, jog žmonės nešiukšlintų, sukontroliuoti labai sunku, bandė, ir kameras statė, bet jos po trijų savaičių išsikraudavo. R. V. jis pažįsta nuo senesnių laikų, dar prieš dirbant seniūnu. Jis tuo metu dirbo antstolio padėjėju ir pažinojo ją iš kitų santykių. (duomenys neskelbtini) kaime buvę pastatai buvo griūnantys, be stogų, kėlė pavojų. Jo nuomone, savininkai turėtų turtą prižiūrėti. Šiuo atveju eilę metų nebuvo prižiūrėti pastatai. Savininkų ieškojo oficialiais šaltiniais: registrų centre, ir ten matosi, kad jeigu valstybinė žemė, nėra kadastrinių matavimų, nėra unikalų numerių. Taip pat kalbėjo su kaimo gyventojais, kurie tiksliai negalėjo įvardinti, tik teikdavo kai kurie iš jų, kad gal V.. Taip pat teigė, jog lygtais M. kalbėjo, kad R. V. priklauso lygtais vienas pastatas, viena ferma. Ten ir buvo įtarimas, kad galėjo kažkam priklausyti, lygtais buvo atmatuota žemė. Visos kitos fermos stovėjo ant valstybinės žemės. Kalbėjo, kad tą vietą reikėtų palikti ir to pastato neliesti. Liudytojui parodžius pastatų išsidėstymo fotonuotrauką (3 t., b. l. 13), liudytojas parodė, kad pastatas esantis viduryje kitų pastatų (31A), ten buvo atmatuotas žemės sklypas, o kitur visi statiniai stovėjo ant valstybinių žemių. Šiukšlės buvo kaupiamos visur: tranšėjose, mėšlidėse. Kadangi pastatų savininkų nebuvo, o patys pastatai buvo apleisti, griūnantys, netvarkingi, tiesiog seniūnijos buvo surašytas raštas siekiant inicijuoti šių pastatų pripažinimą bešeimininkiais. Iš oficialių šaltinių patikrinus, pastatų savininko nenustatė. Teigė, jog jeigu būtų žinoję, kas minėtų pastatų savininkai, tikrai nebūtų inicijuotos procedūros dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais. Prasidėjus procedūroms, buvo iškabinti seniūnijoje skelbimai. Šiuo atveju skelbimas buvo patalpintas seniūnijos skelbimų lentoje. Teigė, jog skelbimas kabėjo ilgiau negu reikėjo, nes pavaduotojas buvo užmiršęs jį nukabinti. Tad skelbimas kabėjo ir iki tada, kai jau prasidėjo šitas ginčas dėl pastatų. Patikslino, kad kai rangovas pradėjo griauti pastatus, kurie jau teismo buvo pripažinti bešeimininkiais, skelbimas skelbimų lentoje vis dar kabėjo. Teigė, jog dėl šių pastatų su V. nekalbėjo. Nurodė, jog buvo atvejis, kuomet jis skambino R. V.. Jo manymu, kad jau buvo teismo sprendimas dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais, nes jam paskambino seniūnaitė, kuri nurodė, kad pradėjo griauti pastatus, ir įvardijo, kad griaunama fermų komplekse, sakė, gal tai rangovas? Jis gavo R. telefoną ir jos paklausė, ar vykdo (duomenys neskelbtini) griovimo darbus. Ji atsakė, kad taip, kad griauna savo fermą. Jis jai paaiškino, kad jeigu kažką griauna, tai turi apsitverti pastatus, prižiūrėti, kad į tą teritoriją nepatektų pašaliniai asmenys. Pažadėjo, kad viską padarys ir apsitvers. Jis tuo metu nesitikslino, kurioje vietoje R. V. griaunasi tuos savo pastatus ir nevažiavo apžiūrėti, kurie konkrečiai tie statiniai. Pats po kelių dienų važiavo prie to komplekso ir matė, kad buvo išardyti stogai, plytos išmėtytos, teritorija neaptverta. Aptvėrė įvažiavimą į teritoriją. Galvojo, kad čia griovėjai netvarkingai dirba. Jis nežino, kokia įmonė atliko griovimo darbus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. V. patikslintas pareiškimas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmestinas.
Prašymas dėl sprendimo dalies panaikinimo atmestinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 patenkintas pareiškėjos Pakruojo rajono savivaldybės pareiškimas dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu pripažinti bešeimininkiais ir perduoti Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn sprendime nurodyti statiniai, tarp jų ir ferma, esanti (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), ir mėšlidė, esanti (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), dėl kurių bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas A. V. nurodė, jog minėti pastatai jam priklauso.
17. Suinteresuotas asmuo (pareiškėja) Pakruojo rajono savivaldybės administracija, teikdama atsiliepimą į A. V. pirminį pareiškimą, į bylą pateikė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą, į kurį įtraukti ir tam tikri ūkio paskirties pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64-66). Taip pat pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus duomenų apie žemės plotus (sklypus), kuriuose esantys pastatai (statiniai) prašomi pripažinti bešeimininkiais, suvestinę lentelę, kurioje įtraukti ir ginčijami ūkio paskirties objektai (ferma ir mėšlidė, esantys (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 71-73). Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2021m. vasario 21 d. rašte nurodė, kad ginčijami statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei nėra įregistruotos daiktinės teisės į juos. (2 t., b. l. 75-76). Kartu pateikė ir fotonuotraukas, kuriuose matyti, kad skelbimai dėl ketinimo bešeimininkius daiktus pripažinti savivaldybės nuosavybe iškabinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos stende, (duomenys neskelbtini) seniūnijos stende ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos stende. Pranešimas taip pat patalpintas Pakruojo rajono savivaldybės oficialiame internetiniame tinklapyje bei laikraštyje „Valstiečių laikraštis“ (2 t., b. l. 80-94).
18. Pareiškėjas į bylą pateikė VĮ Registrų centras 2013 m. kovo 21 d. išrašytą sąskaitą apmokėti Nr. 4919394-2 už statinio kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylos sudarymą (1 t., b. l. 123, 136, 2 t. b. l. 24), matininkės L. M. parengtą fermos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (1 t., b. l. 121-122, 134-135, 166-176, 2 t. b. l. 13-23), iš kurios matyti, kad suformuota Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla, pastatui -kiaulidei, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimo byloje pateiktos statinio nuotraukos bei kiti pastato duomenys: statybos metai, sudėtis, vietos koordinatės. Duomenys užfiksuoti 2013 m. kovo 20 d. Taip pat į bylą pateiktos likviduojamos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2001 m. liepos 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija GCB Nr. 3329015, 2001 m. liepos 18 d. kasos pajamų orderis Serija LAB Nr. 9583927 (1 t., b. l. 124, 125, 133, 138, 2 t., b. l. 25, 35), iš kurių matyti, jog likviduojama žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pardavė A. V. mėšlidę (duomenys neskelbtini) kaime, už kurią A. V. sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur). Taip pat pateiktas 2001 m. gruodžio 21 d. kasos pajamų orderis Serija LAB Nr. 9583997 (1 t., b. l. 120, 137, 2 t., b. l. 12), kuriame užfiksuota, kad likv. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. sumokėjo viso 3 000 Lt (868,86 Eur) už veršidę (2200 Lt (637,16 Eur), kurios Inv. Nr. (duomenys neskelbtini), bei už veršidę (800 Lt (231,70 Eur). Taip pat pareiškėjas A. V. pateikė duomenis Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1997 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto įvertinimo (perkainavimo) apyrašo ir 1999 m. gruodžio 31 d. likviduojamos žemės ūkio bendrovės ilgalaikio turto įvertinimo (perkainavimo) apyrašų ištraukų kopijas (2 t., b. l. 26, 27-30, 31-34), iš kurių matyti, jog eilės Nr. 116, buvo apskaityta veršidė (duomenys neskelbtini)., (inv. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat buvo apskaitytos veršidės ir kiaulidės, esančios (duomenys neskelbtini). Šiaulių regioninio valstybės archyvo pateiktame rašte nurodyta, jog duomenų apie A. V. fermos ir mėšlidės pirkimą Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1992-1999 metų žemės ūkio bendrovės narių visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokoluose nėra, o 2000 metų ir vėlesnių metų minėtos bendrovės dokumentai Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Į bylą pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti visų bešeimininkiais pripažintų 12 vnt. pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), išsidėstymas, bei pateiktos pastatų numeracijos (ginčo veršidė yra Nr. 1, ginčo mėšlidė yra Nr. 7) (3 t. b. l. 13).
Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo
19. Pradiniu savo prašymu pareiškėjas A. V. kaip pagrindą panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 priimto sprendimo dalį, visų pirma nurodė tai, kad pripažintus bešeimininkiais statinius – fermą ir mėšlidę, esančius (duomenys neskelbtini), jis valdė nuosavybės teise atitinkamai nuo 2001 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2001 m. liepos 18 d., kai juos įsigijo iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas tiek prašyme, tiek ir bylą nagrinėjant iš esmės teigė, jog aplinkybė apie statinių nuosavybės teisę buvo žinoma visiems (duomenys neskelbtini). gyventojams, o iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos jis buvo gavęs žodinį nurodymą aptverti fermą. Savarankišku patikslintu pareiškimu pareiškėjas teismo prašė nustatyti faktą, kad A. V. nuosavybės teise, įgyta įgyjamąja senatimi, valdo (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. mėšlidę, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), ir veršidę, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti daiktines teises į minėtas daiktus.
20. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. V. likv. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2001 m. liepos 18 d. sumokėjo 1 000 Lt (289,62 Eur) už mėšlidę (duomenys neskelbtini) bei likv. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. 2001 m. gruodžio 21 d. sumokėjo viso 3 000 Lt (868,86 Eur), už veršidę (2 200 Lt (637,16 Eur), kurios Inv. Nr. (duomenys neskelbtini), bei už veršidę (800 Lt (231,70 Eur). Fermos, esančios (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), ir mėšlidės, esančios (duomenys neskelbtini). sav. (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės nėra įregistruotos (2 t., b. l. 75-76).
23. Pareiškėjas bylos nagrinėjime, kuriame procesas atnaujintas, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą dalyje dėl bešeimininkiais pripažintų pastatų: fermos, esančios (duomenys neskelbtini) (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), ir mėšlidės, esančios (duomenys neskelbtini). sav. (objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir įrodinėja, kad ginčo veršidę ir ginčo mėšlidę įgijo sąžiningai, statiniai niekam kitam nepriklausė, minėtą turtą A. V. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo turtą valdė ne mažiau kaip dešimt metų, t. y. nuo 2001 m. turėdamas teisinę galimybę įgyvendinti savo teises į daiktus, bet nei karto nepasinaudojęs, nuo 2001 m. liepos 18 d. ir gruodžio 21 d. valdymo teisę transformavosi į nuosavybės teisę.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).
25. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, akivaizdu, jog likv. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys daiktai (dvi veršidės ir mėšlidė) buvo parduoti A. V., kas leidžia daryti išvadą, jog tokiu būdu nors ir nebuvo sudaryta notarinė pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau A. V. tapo dviejų veršidžių bei mėšlidės, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoju, tačiau neįgijo nuosavybės į daiktus CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais. Šioje dalyje verta pastebėti, jog iš byloje esančių duomenų, vis dėlto negalima tiksliai identifikuoti, kuriuos konkrečiai pastatus A. V. įsigijo iš likv. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog (duomenys neskelbtini) kaime, šiame ginčo komplekse, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu bešeimininkiais pripažinti ir Pakruojo rajono savivaldybės nuosavybėn buvo perduoti statiniai: trys mėšlidės (sprendimo 13, 16, 17 punktai), dvi fermos (7 ir 12 punktai) bei trijų fermų pamatai (14,15 ir 18 punktai). Teisme apklausta liudytoja A. Ž. paaiškino, jog pagal kitą kasos orderį buvo parduota mėšlidė, tačiau nežino ir negali pasakyti, už kurią čia mėšlidę buvo sumokėti pinigai. Duomenų, pagrindžiančių, jog 2001 m. liepos 18 d. už 1 000 Lt, pareiškėjas A. V. (duomenys neskelbtini) įsigijo mėšlidę konkrečiai tą, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini), byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). O tiksliai neidentifikavus, jog konkrečiai ginčo mėšlidę 2001 m. įsigijo pareiškėjas A. V., negalima vertinti, ar tikrai šitą mėšlidę pareiškėjas teisėtai valdė ir t.t. Pastebėtina ir tai, jog pats pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu nebuvo itin nuoseklus, visų pirma teigė, jog žinojo, kad perka pastatą mėšlidę be inventorizacijos numerio, nes prie kiekvieno fermos pastato visada būdavo mėšlidė; kiek vėliau perklaustas, nurodė, jog patikslintu pareiškimu pasirinko ir prašo pripažinti jo nuosavybės teisę į mėšlidę Nr. 7, kadangi jos šonai yra geriausiai išlikę; teigė, kad visos mėšlidės buvo jo, todėl, pagal pirkimo kvitą atitiko mėšlidė, kuri buvo geriausio stovio.
26. Atsižvelgiant į tai, jog A. V. į bylą pateikė matininkės L. M. parengtą fermos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą (1 t., b. l. 121-122, 134-135, 166-176, 2 t. b. l. 13-23), iš kurios matyti, kad suformuota Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla pastatui - kiaulidei, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei objekto koordinatės nurodytos X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini), kas neženkliai skiriasi nuo sprendimo 7 punktu pripažintinos fermos, (duomenys neskelbtini). (objekto koordinačių X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini)), teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, jog konkrečiai fermą, kurios objekto koordinatės X-(duomenys neskelbtini); Y-(duomenys neskelbtini), 2001 m. gruodžio 21 d. A. V. už 2 200 Lt (inv. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš tiesų minėtą pastatą iš likv. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo, ir pastatas nebuvo valstybės ar savivaldybės nuosavybė, bei pastatas iš byloje esančių duomenų matyti, jog nėra įstatymų nustatyta tvarka registruotas VĮ Registrų centras. Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2006 m. V. minėtame pastate Nr. 1 laikė linus, kas patvirtina faktą, jog kurį laiką V. ginčo ferma galėjo naudotis ir ja naudojosi. Tačiau pastebėtina, jog siekiant nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nepakanka nustatyti fakto, jog pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas bei daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, tačiau turi būti konstatuojama visų įstatyme nustatytų sąlygų visuma.
27. Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
28. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016).
Žemesnės instancijos teismas
29. Atkreiptinas dėmesys, jog bylą nagrinėjant iš esmės, pareiškėjas A. V. teikdamas aplinkybes, labiau koncentravosi ties ginčo objektu ferma Nr. 1 (ginčo veršide), nei teikė paaiškinimus dėl ginčo mėšlidės. Kaip jau buvo pastebėta, jog teikdamas paaiškinimus pareiškėjas dėl ginčo mėšlidės nebuvo nuoseklus, teigė, jog žinojo, kad perka pastatą mėšlidę be inventorizacijos numerio, nes prie kiekvieno fermos pastato visada būdavo mėšlidė; mėšlide nesinaudojo, nieko jai nedarė; mėšlidėje Nr. 7, buvo supiltas ant šieno vanduo, kad būtų trąšos, biohumusas; pabandė vienais metais, po to praėjo pora, trejetą metų, pasidarė žolės, žemė ir su traktoriu užsikabino žemę pagerinti. Tad iš šių pareiškėjo teiktų paaiškinimų lieka neaišku kurią mėšlidę jis įsigijo, kuria mėšlide pareiškėjas naudojosi, kiek laiko ja naudojosi ir pan.. Kitų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstai leistų daryti išvadą, jog ginčo mėšlidę pareiškėjas atvirai, nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų naudojosi, byloje nėra (CPK 185 straipsnis).
30. Pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu teigė, jog minėtais ginčo pastatais jis visuomet naudojosi, pastatus iki 2018 m. naudojo kaip sandėlį šienui susidėti. Pažymėjo, kad 2013 m. ėmėsi registruoti pastatą (veršidę – kiaulidę), nes jam reikėjo įrodyti teisme, kad jam šie pastatai priklauso, o pastato nebaigė registruoti, nes mirė tėvas. Liudytoja R. V., kuri yra pareiškėjo mama, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusipirktoje veršidėje laikė linus, paskui šieną. Iki 2012 m. sausio 26 d., vyro mirties, būtent vyras rūpinosi pastatu, o paskui kiek galėjo, rūpinosi sūnus A.; į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės įregistravimo nesikreipė, nes turėjo planą iš plokščių pastatą atstatyti ir tik po to jį įregistruoti. Jeigu būtų turėję pinigų, būtų greičiau tai susitvarkę. Atstatyti pastatą kilo mintis, kai pasidarė kadastrinius matavimus (2013 m.). Teismo posėdžio metu liudytoja R. M. paaiškino, jog apie 2006 m. dirbo ūkyje pas V., ir vėliau išėjo į seniūniją. Kai dirbo ūkyje, tame ginčo pastate (veršidėje) dėdavo linus, o mėšlidėje buvo sukrovę ir šiaudų rulonus; apie 2006-2007 m. visi pastatai praktiškai buvo V..
31. Vertinant ginčo pastatų valdymo nepertraukiamumą, akivaizdu, jog iš sprendimo 29-30 punktuose nurodytų asmenų paaiškinimų galima pagrįstai teigti, jog iki 2007 m. ginčo pastatai buvo naudojami. Vėlesniame laikotarpyje ginčo veršidė iki 2013 m. taip pat buvo naudojama kaip sandėlis, kuriame buvo laikomas šienas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo motina nurodė, jog minėtu pastatu iki vyro mirties rūpinosi jos miręs vyras, o ne konkrečiai A. V.. Taip pat šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog apie 12 metų, tiek pareiškėjas, tiek jo tėvas aktyvių veiksmų nesiėmė ir nesiekė tinkamai įsiregistruoti ginčo objektų nuosavybės. Tik, kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas, tik dėl 2013 m. pradėto ikiteisminio tyrimo, fermai padarė kadastrinius matavimus, apsiklausė liudytojus, liudytojai parodė, kad tai jo fermą, policija apklausė daug žmonių, ir parengė kadastrinę bylą; nuosavybės užregistruoti nebaigė, nes teismas jau įrodė, kad jo turtas, todėl vis atidėliodavo. Tai, kad iki 2013 m. metų nuosavybės į pastatus neįsiregistravęs pareiškėjas naudojosi ginčo veršide iš dalies patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kuris buvo atliekamas dėl šieno vagystės iš fermos, esančios (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 29-34), taip pat jau minėta matininkės L. M. parengta fermos, esančios (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla ir VĮ Registrų centras 2013 m. kovo 21 d. išrašyta sąskaita apmokėti Nr. 4919394-2 už statinio kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylos sudarymą, kur pirkėjas nurodytas A. V. (1 t., b. l. 121-122, 134-135, 166-176, 2 t. b. l. 13-23).
32. Tačiau, kitų įrodymų, jog nuo 2013 m. iki 2019 m., t. y. kuomet 2019 m. buvo pradėta procedūra dėl pastatų pripažinimo bešeimininkiais, pareiškėjas A. V. būtų atvirai, nepertraukiamai ir sąžiningai valdęs ginčo objektus, byloje nėra (CPK 185 straipsnis). Tik pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu deklaratyviai teigė, jog šieno 2019 metais jau nebelaikė, nuo 2019 m. iki 2022 m. buvo stogas nugriuvęs; tiksliai nepamena, 2021 m. ar 2022 m., bet pastatą (fermą) pradėjo remontuoti, tačiau 2022 m. vasarą pastatą nugriovė. Taip pat pareiškėjo mama, liudytoja R. V., teismo posėdžio metu taip pat deklaratyviai nurodė, jog 2016-2017 m. buvo sudėti šiaudai, o vėliau ruošėsi atstatyti plokštėmis. Teismas atkreipia dėmesį, jog šios pareiškėjo A. V. ir jo mamos R. V. teisme nurodytos aplinkybės, kiek skiriasi – pareiškėjas teigė, jog šienas laikytas iki 2019 m., liudytoja R. V. nurodė, jog iki 2016-2017 m., be to minėtų asmenų nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje nustatytiems įrodymams arba jos konkrečiais įrodymais byloje nėra pagrįstos. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) seniūnas D. P., kuris seniūnu dirba jau 8 metai, paaiškino, kad šalia (duomenys neskelbtini) kaimo yra didelis kompleksas fermų, ten yra/buvo ir mėšlidės ir kiaulidės, vieta apleista; minėta vieta buvo pasidariusi kaip sąvartynas, ten šiukšles veždavo ir kaimo gyventojai, ir kiti asmenys, ten įvairiausios šiukšlės, nuo padangų, šakų, įvairių automobilių detalių; pastatai visi jau buvo pradėję griūti, plius šiukšlynai; eilę metų seniūnija tvarkė, kas metai, ar kas du metai, ir išveždavo šiukšlynus, todėl buvo priimtas sprendimas, kad galbūt reikėtų tuos pastatus pripažinti bešeimininkiais, ir tuos pastatus nugriauti. Iš šių nurodytų seniūno aplinkybių, akivaizdu, jog dar anksčiau nei iki 2019 m., pastatai nebuvo prižiūrimi, nebuvo tinkamai jais rūpinamasi bei juose nuolat kaupėsi šiukšlės, kurias seniūnijos lėšomis buvo išvežamos. Tai, kad ginčo pastatai buvo apleisti, jais nebuvo tinkamai rūpinamasi įrodo ir į bylą pateiktos foto nuotraukos, darytos 2019 m., iš kurių matyti, jog tiek ginčo mėšlidė, tiek ginčo veršidė, apaugusios žolėmis, medžiais, ginčo veršidė buvo stipriai fiziškai pažeista: stogas įgriuvęs, dalis stogo be šiferio, pastato sienos sutrūkinėjusios, pastatas be durų, langų ir t. t. (2 t., b. l. 102-105). Be to, vertinant sąžiningą ir atvirą ginčo pastatų valdymą, svarbu atkreipti dėmesį, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad nuo 2001 m. pareiškėjas A. V., būtų pasikreipęs į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, ir būtų siekęs realizuoti savo teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjo teisėtai ir sąžiningai valdomų statinių eksploatacijai (CPK 185 straipsnis), ką padarė, šiame (duomenys neskelbtini) kaime, esančio komplekso, buvusio kito vieno iš pastatų savininkas, kurio pastatas, nagrinėtinu atveju ir nebuvo pripažintas bešeimininkiu bei nėra nugriautas. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas A. V. aktyvių veiksmų, siekiant įrodyti savo nuosavybę į ginčo objektus, imasi tik atsirandant tam tikriems naujiems juridiniams faktams, kurie tiesiogiai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms bei atsakomybei, t. y. 2013 m. pareiškėjas ginčo fermai padarė kadastrinius matavimus ir suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, nes, kaip pats pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu pripažino, jog reikėjo įrodyti nuosavybę dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo ir jo artimųjų atžvilgiu. Nagrinėtinu atveju, pareiškėjas A. V. į teismą kreipėsi iš esmės dėl to paties tikslo įrodyti, jog ginčo objektai priklauso pareiškėjui, nes šiuo metu kitoje civilinėje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl susidariusios žalos, kuri atsirado galimai A. V. pasisavinus bešeimininkiais pripažintų pastatų griovimo metu susidariusias metalo atliekas (metalo laužą) (2 t., b. l. 125-129).
34. Šios bylos kontekste svarbu taip pat atkreipti dėmesį ir pažymėti, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnis 3 dalis) teismas nustatė, jog Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-5840-949/2016 pareiškėjui A. V. buvo iškelta bankroto byla, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-15076-1028/2020 buvo baigta fizinio asmens A. V. bankroto byla bei nurašyti likę nepatenkinti A. V. kreditorių reikalavimai. Taigi, nagrinėtinu atveju, įvertinus bankroto bylos laikotarpį, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., pripažintina, kad pareiškėjas A. V. privalėjo būti aktyvus ir turėjo išviešinti duomenis apie savo turimą, tačiau neregistruotą turtą, kuris bankroto metu turėjo/galėjo būti (ne)realizuotas. Atkreiptinas dėmesys, jog apie jam iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, pareiškėjas šiame procese net neužsiminė, o teismo manymu, šios aplinkybės yra labai svarbios tiek vertinant ginčo objektų nepertraukiamą valdymą, tiek jo valdymo sąžiningumą bei valdymo atvirumą (CPK 185 straipsnis). Vertinant aplinkybes, jog tik pabaigus savo, kaip fizinio asmens bankroto bylą ir nurašius visus likusius nepatenkintus A. V. kreditorių reikalavimus, pareiškėjas A. V. tik dabar, pasinaudodamas įgyjamosios senaties institutu, siekia įgyti nuosavybės teises į tam tikrus jau bankroto procedūros metu egzistavusius, pareiškėjo vardu neregistruotus nekilnojamuosius daiktus, pripažintinos, jog jos šioje byloje yra svarbios, nes įrodo galimą nesąžiningą A. V. elgesį bei, teismo vertinimu, tokio patikslinto pareiškimo reikalavimų patenkinimas, iš dalies pažeistų A. V., jau dabar buvusių kreditorių interesus, kurie bankroto bylos nagrinėjimo metu (patvirtinto mokumo atkūrimo plano realizavimo metu) taip pat galimai turėjo suinteresuotumą į šiuos pastatas, jų galimą realizavimą ir pan.. Be to, teismas sprendžia, jog A. V. bankroto laikotarpiu pareiškėjas asmeniškai niekaip negalėjo ir neturėjo jokių teisių teisėtai ir nepertraukiamai toliau valdyti ir naudotis ginčo objektais. Tad nagrinėtinu atveju, A. V. teigiant, jog jis fermoje šiaudus laikė iki 2019 m., laikytina, jog jis fermos pastatą valdė ne atvirai, o priešingai, pažeisdamas savo turimų kreditorių interesus, kurie apie turimus ginčo objektus nebuvo tinkamai informuoti (CPK 178, 185 straipsniai). Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvirtinta nuostata, jog nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos bankroto administratorius: disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis šio įstatymo nustatyta tvarka; o minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką. Todėl ir dėl šiame sprendimo punkte nurodytų priežasčių, teismas negali daryti išvados, jog pareiškėjas A. V. nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai daugiau nei 10 metų valdė ginčo daiktus, (veršidę ir mėšlidę) naudodamas juos pagal jų paskirtį (CPK 185 straipsnis).
35. Pagal pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, asmenų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, ir byloje esančių rašytinių duomenų visumą teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos. Pareiškėjas A. V. nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti pripažintas sąžiningu mėšlidės, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), ir veršidės, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į šiuos pastatus, o teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, nes tokio patikslinto pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytų kelių iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo, atviro valdymo bei pertraukto daiktų valdymo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas priklauso jam, tačiau jo sąmoningai neregistravo įstatymų nustatyta tvarka, nesiima kitų priemonių, siekdamas išviešinti savo daiktų valdymo faktą, bei daiktų valdymas buvo nutrūkęs/valdomas slaptai, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdoma fizinio asmens bankroto procedūra, tačiau pareiškėjas būdamas nesąžiningas, turėdamas savo asmeninių tikslų, vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į ginčo objektus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas netenkina pareiškėjo A. V. patikslinto pareiškimo ir nenustato fakto, kad A. V. nuosavybės teise, įgyta įgyjamąja senatimi, valdo (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. mėšlidę, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), ir veršidę, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Dėl A. V. prašymo dėl sprendimo dalies (ne)panaikinimo.
36. Atsižvelgiant į tai, kad byloje netenkintinas A. V. patikslintas pareiškimas ir nenustatytas faktas, kad A. V. nuosavybės teise, įgyta įgyjamąja senatimi, valdo (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. mėšlidę, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), ir veršidę, kurios koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), toliau byloje spręstinas klausimas pagal A. V. prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo (dalies), priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021, panaikinimo.
37. CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip (CK 4.58 straipsnio 1 dalis).
38. CK 4.58 straipsnio 2 dalis nustato, kad bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.2. papunktyje įtvirtinta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo, kurių žinioje toks daiktas yra arba, kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Nerealizuotinus statinius ar jų dalis, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), šių Taisyklių nustatyta tvarka traukia į apskaitą kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka įpareigotos atlikti atitinkamos paskirties statinių valdymą, priežiūrą ar kitas turto administravimo funkcijas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktu. Pagal Taisyklių 34¹ punktą, siekiant nustatyti turto, kurio savininkas nežinomas, savininkus, šio turto perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą.
39. Nagrinėtinu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog pareiškėja (suinteresuotas asmuo) Pakruojo rajono savivaldybės administracija prieš kreipdamasi į teismą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės nuosavybėn, atliko visas reikiamas procedūras. Šioje byloje, atmetus A. V. savarankiškus reikalavimus ir nenustačius fakto, kad A. V. nuosavybės teise, įgyta įgyjamąja senatimi, valdo (duomenys neskelbtini), esančius nekilnojamuosius daiktus, t. y. ginčo mėšlidę ir ginčo veršidę, šios bylos kontekste pripažintina, jog minėti ginčo objektai ir toliau atitinka CK 4.57 straipsnio 1 dalyje nurodytą bešeimininkio turto sampratą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams 2021 m. gegužės 3 d. priimant sprendimą, pripažintina, jog ginčo objektai savininko neturėjo ir ginčo objektai galėjo būti pripažinti bešeimininkiais.
40. Vertinant kitas pareiškėjo A. V. prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, jog per visą A. V. ginčo objektų valdymo laikotarpį Pakruojo rajono savivaldybės administracija jokių skelbimų neiškabino ant abiejų statinių, jog jiems neva nežinomi šių statinių savininkai, teismas pažymi, jog Taisyklių nuostatos nenumato procesą iniciavusiems asmenimis, ant kiekvieno objekto, kurį siekiama pripažinti bešeimininkiu daiktų, kabinti tam tikrus skelbimus (CPK 178, 185 straipsnis). Todėl tokie pareiškėjo A. V. argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
41. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, civilinėje byloje Nr. e2YT-4196-284/2021 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. priimto sprendimo (jo dalį) panaikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl pareiškėjo A. V. prašymas dėl sprendimo dalies panaikinimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Pagal bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šios bylos kontekste galima konstatuoti, jog dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas buvo skirtingas, todėl atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
43. Pareiškėjas A. V. pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo 2022 m. spalio 4 d. sumokėjo 67,00 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 132) bei pateikdamas pareiškimą ir reikšdamas šiame procese savarankiškus reikalavimus, 2023 m. balandžio 20 d. sumokėjo 144,00 Eur dydžio žyminį mokestį (2 t., b. l. 11). Taip pat šiame procese naudojosi advokatės Irinos Petkienės paslaugomis ir turėjo 500 Eur dydžio išlaidų susijusių su advokatės suteiktomis teisinėmis paslaugomis (3 t., b. l. 35-37). Viso pareiškėjas A. V. patyrė 711,00 Eur dydžio bylinėjimo išlaidas, kurias prašė priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies. Nagrinėtinu atveju atmestus pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo bei netenkinus prašymo dėl sprendimo dalies panaikinimo, atmestinas ir pareiškėjos A. V. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
44. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus (nutartis). Nors faktinis atnaujintos bylos rezultatas nesikeičia, tačiau byloje priimtinas naujas sprendimas, kadangi apima daugiau ginčo klausimų, t. y. atnaujinus procesą papildomai buvo išnagrinėtas pareiškėjo A. V. patikslintas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 442 – 443 straipsniais, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. V. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.
Pareiškėjo A. V. prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo dalies panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.