- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- eI3-5875-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00764-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- V. D.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai V. D. dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė (skundą padavusi institucija) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. S-62 ,,Dėl V. D. skundo vykdymui“.
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skunde nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. kovo 27 d. gavo Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. S-62 „Dėl V. D. skundo vykdymo“ (toliau – ir sprendimas). Tarnyba, susipažinusi su Ginčų komisijos sprendimu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išplėtotu viešosios teisės principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ ir išaiškinimu, kad viešojoje teisėje galioja plečiamojo viešosios teisės normų aiškinimo ribojimas (išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. 1-19-143/2016) ir šiuo atveju išimtinai tik Tarnybai yra suteikta kompetencija priimti sprendimą dėl negalios nustatymo remiantis jai nustatyta tvarka užpildytais ir pateiktais dokumentais ir (ar) e. sveikatos paciento kortelėje identifikuota informacija, t. y. priimti sprendimą vadovaujantis faktiniais duomenimis, esančiais privalomai pateikiamuose dokumentuose, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę. Pabrėžtina, kad Tarnyba yra ne asmens sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens negalios, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių (toliau kartu – ir negalios) nustatymą reglamentuojančiame tvarkos apraše įtvirtina, kad už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.
Motyvuojamoji dalis
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iškilusius ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija, kuri yra ginčus dėl negalios ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Pastarajai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios nustatymo (Ik-1476-331/2012, Ik-1745-562/2012).
Tarnyba ir Komisija yra du skirtingi vienas kitam nepavaldūs juridiniai asmenys. Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavesta priimti viešojo administravimo sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, o to paties įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, kurį steigia, Ginčų komisijos narių skaičių nustato, jos nuostatus ir ginčų nagrinėjimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Ginčų komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kitaip tariant, Ginčų komisija yra kvaziteismas. Pažymėtina, kad Tarnyba turi teisę skųsti Ginčų komisijos sprendimus.
Ginčų komisija turi teisę tik įpareigoti Tarnybą pašalinti vertinant negalią padarytą pažeidimą, nustatytus vertinimo trūkumus arba įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl nustatytos negalios. Ginčų komisija, nurodydama konkretų Kriterijų aprašo punktą, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, viršija savo kompetenciją, todėl toks pastarosios sprendimas yra naikintinas (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas Nr. eI-7447-208/2015, Nr. I-1476-331/2012).
Konkrečiu atveju Ginčų komisija savo sprendimo rezoliucinėje dalyje Tarnybą tik įpareigoja pakeisti 2022 m. lapkričio 9 d. Tarnybos sprendimą Nr. SS-2742 „Dėl V. D. darbingumo lygio“, tačiau sprendimo motyvacinėje dalyje pateikia konkretų nurodymą: ,,Komisija konstatuoja, kad, vertinant darbingumo lygį, taikytinas Kriterijų aprašo mažesnės vertės Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.5 p., kai nustatytas vidutinis organų taikinių pažeidimas“.
Ginčų komisijai nėra suteikta teisė vertinti ir nustatyti asmens negalią. Tačiau nagrinėjamuoju atveju sprendime būtent tas ir atlikta (Ginčų komisija, viršydama kompetenciją, nurodo Tarnybai, kokį konkrečiai Kriterijų aprašo punktą taikyti). Visiškai yra nepaisoma, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas aiškiai apibrėžia ir atskiria Tarnybos ir Ginčų komisijos kompetencijas, nurodydamas, kad sprendimus dėl negalios priima Tarnyba, o Ginčų komisija priima sprendimus dėl ginčo tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos.
Sprendime, įpareigojančiame Tarnybą pakeisti priimtą sprendimą, turi būti suformuotos nuosekliai išplaukiančios išvados, nenutylint esminės informacijos ar jos dalies, tačiau skundžiamame sprendime Ginčų komisijos pateikti motyvai, išvados ir nurodymai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
Atliekant darbingumo lygio vertinimą viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių yra medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, kurie, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Kita sudedamoji dalis yra asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, kurie, vadovaujantis Kriterijų aprašo 8 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu, vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Šiuo atveju Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas asmens skundą dėl Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo dėl V. D. darbingumo lygio, atliko pakartotinį V. D. darbingumo lygio vertinimą. Pakartotinio vertinimo metu pakeitęs Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2022 m. gegužės 18 d. priimtą sprendimą Nr. STS-1820, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius konstatavo, kad atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą iš Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus (kraujotakos sistemos ligos), skirtingai nei ginčijamame sprendime nurodo Ginčų komisija, taikytas specializuotas Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.1.2.1 papunktis, kuris, remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, labiausiai atitinka dabartinį asmens sveikatos funkcijos sutrikimo sunkumą. Atsižvelgiant į Ginčų komisijos sprendime pateiktus argumentus, paaiškiname, kad vertinant asmens darbingumo lygį, Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.5.2 papunktis (kurį sprendime nurodė Ginčų komisija) negali būti taikomas, nes siuntime ir su juo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad asmeniui būtų diagnozuota arterinė hipertenzija, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos. Nagrinėjamu atveju, remiantis 2022 m. gegužės 4 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenimis, nėra nustatyto sunkiai koreguojamo vaistais arterinio kraujo spaudimo padidėjimo, 2022 m. rugsėjo 30 d. kardiologo konsultacijos duomenimis, arterinis kraujo spaudimas yra stabilus ir tai akivaizdžiai neatitinka minėto Kriterijų aprašo dispozicijos reikalavimų.
Ginčų komisijos sprendime nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo tenkinimo pagrindą ir nebuvo pateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių Tarnybos priimtų sprendimų pagrįstumu. Ginčijame sprendime išdėstytais argumentais Ginčų komisija įpareigoja pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus priimtą sprendimą, t. y. įpareigoja priimti neteisėtą ir medicininiais dokumentais nepagrįstą sprendimą.
Vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu ir kitais teisės aktais tik Tarnyba yra veikianti institucija, kuri teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl negalios nustatymo (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnis). Tokio pobūdžio sprendimų priėmimas savo esme yra viešojo administravimo veikla, todėl konkretaus kriterijaus taikymo sprendimus turi teisę priimti tik Tarnyba.
Atsakovė, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pažymi, kad skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir yra naikintinas dėl: 1) viešosios teisės principo „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“ pažeidimo iš Ginčų komisijos pusės; 2) iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš ne teisės nepaisymo; 3) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis 5 punkto, nustatančio, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normų pažeidimais.
Pareiškėja V. D. atsiliepimo į atsakovės (skundą padavusios institucijos) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. S-62 ,,Dėl V. D. skundo vykdymui“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. D. 2022 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašydama nustatyti darbingumo lygį.
Tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) (2019-01-04 redakcija) 1 priedo VI skyriaus 42.7.4 punktu, XIV skyriaus 80.1.2 punktu, priėmė 2022-05-18 sprendimą Nr. STS-1820 „Dėl V. D. darbingumo lygio“, kuriuo nusprendė nustatyti V. D. 65 procentų darbingumo lygį, galiojantį nuo 2022-03-30.
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, remdamasis Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.1.2.1 punktu, nustatė 60 procentų bazinį darbingumą. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2022-11-09 sprendimą Nr. SS-2742 „Dėl V. D. darbingumo lygio“, kuriuo pakeitė Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus sprendimą, ir nustatė 60 procentų darbingumo lygį, 40 procentų netektą darbingumą, galiojantį nuo 2022-03-30.
2022-12-05 Komisija priėmė nagrinėti 2022-12-02 V. D. skundą dėl 2022-11-09 Tarnybos sprendimo Nr. SS-2742 „Dėl V. D. darbingumo lygio“.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teigia, jog tik jai išimtinai yra suteikta kompetencija priimti sprendimą, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę. Ginčų komisijai nėra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios nustatymo. Atsakovės įsitikinimu, Ginčų komisija, nurodydama konkretų punktą, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, viršija savo kompetenciją, todėl toks pastarosios sprendimas yra naikintinas. Atsakovė rėmėsi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu Nr. eI-7447-208/2015.
Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (redakcija, galiojanti nuo 2022-11-21) (toliau – ir Ginčų komisijos nuostatai), nustato Ginčų komisijos veiklos tikslą, funkcijas, teises ir veiklos organizavimą.
Ginčų komisijos nuostatų 7 punktu nustatyta, kad Komisijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad asmenys, pensiją ar išmoką mokanti institucija turėtų išankstinio administracinių asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT ginčų sprendimo ne teismo tvarka galimybę.
Remdamasi Ginčų komisijos nuostatų 8.1 papunkčiu, Komisija, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, išnagrinėja skundą (prašymą), įvertina kartu su juo pateiktus dokumentus bei kitus jam nagrinėti būtinus dokumentus, prireikus papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: skundą (prašymą) atmesti, NDNT sprendimą paliekant nepakeistą; skundą (prašymą) patenkinti, įpareigojant NDNT per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.
Taip pat aktualus bylai Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-03-31, toliau – ir NSIĮ), kurio 23 straipsnio 13 dalies punktas reglamentuoja, kad Komisija priima vieną iš šių sprendimų: 1) skundą (prašymą) atmesti Tarnybos sprendimą paliekant nepakeistą; 2) skundą (prašymą) patenkinti įpareigojant Tarnybą per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.
Šiuo atveju, kaip minėta, Ginčų komisijos 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. S-62 atsakovė Tarnyba įpareigota pakeisti 2022-11-09 sprendimą Nr. SS-2742 „Dėl V. D. darbingumo lygio“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo rezoliucinė dalis atitinka Ginčų komisijos nuostatų 8.1.2 papunktį ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 13 dalies 2 papunktį. Tokia praktika formuojama ir kitais įsiteisėjusiais pirmosios instancijos teismų sprendimais (žr., pvz., įsiteisėjusius Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-1724-931/2023, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-8790-609/2023).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).
Atsakovė savo skunde taip pat nurodė, kad vertinant asmens darbingumo lygį, Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.5.2 papunktis (kurį sprendime nurodė Ginčų komisija) negali būti taikomas, nes siuntime ir su juo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad asmeniui būtų diagnozuota arterinė hipertenzija, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos. Nagrinėjamu atveju, remiantis 2022 m. gegužės 4 d. šeimos gydytojo konsultacijos duomenimis, nėra nustatyto sunkiai koreguojamo vaistais arterinio kraujo spaudimo padidėjimo, 2022 m. rugsėjo 30 d. kardiologo konsultacijos duomenimis, arterinis kraujo spaudimas yra stabilus ir tai akivaizdžiai neatitinka minėto Kriterijų aprašo dispozicijos reikalavimų.
Asmens darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba; NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013, 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas sprendžia tik teisės klausimus. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus. <...> Teismas turi patikrinti, ar Tarnybos sprendimas dėl darbingumo lygio vertinimo atitinka esminius Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-328/2012).
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas (diagnozių teisingumas ir pan.) į administracinio teismo kompetencijos ribas nepatenka. NDNT ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, reikalaujančius specialiųjų (medicininių) žinių, grindžiamus medicininiais tyrimais ir dokumentų duomenimis (žr., pvz., LVAT 2010-11-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2012-04-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-328/2012 ir kt.).
NSIĮ 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
NSIĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
NSIĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis). Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais.
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2022-11-09 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1231 ir 2022-11-09 sprendime Nr. SS-2742 „Dėl V. D. darbingumo lygio“ dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų II1.9, 150.1, 149.3, E78.2, 144.4 (TLK-10-AM kodai) vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.1.2.1 punktu, taikytinu, kai asmeniui diagnozuojamas širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, (NYRA funkcinės klasės asmenims priskiriamas C stadijos širdies nepakankamumas – yra širdies nepakankamumo simptomų bei požymių; taikomas optimalus gydymas), II funkcinė klasė (patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. Gerai jaučiasi būdami ramybės būsenos ir dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene), kai yra pakankama inotropija ir nėra plautinės hipertenzijos požymių, ir nustatė 60 procentų bazinį darbingumą, kai galima vienetinė bazinio darbingumo vertė – 60 procentų.
Į bylą pateikti duomenys (siuntimo duomenys, 2022-09-30 Kelmės ligoninės kardiologo, 2022-05-04 Kelmės PSPC šeimos gyd. konsultacijų išvados, 2022-09-30 EchoKS duomenys), kuriuose nurodyta, kad pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). V. D. skundžiasi duriančio pobūdžio skausmais kairėje krūtinės ląstos pusėje, jaučia širdies permušimus, lipant laiptais į 3 a. atsiranda dusulys. Širdies EchoKS: kairiojo skilvelio (KS) išmetimo frakcija (IF) – 55 proc., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Skirtas medikamentinis gydymas ((duomenys neskelbtini)), arterinis kraujospūdis (duomenys neskelbtini) mmHg, stabilus. Atsižvelgiant į pastaruosius duomenis, teismas pažymi, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022-11-09 sprendime Nr. SS-2742 „Dėl V. D. darbingumo lygio“ dėl gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų (duomenys neskelbtini) (TLK-10-AM kodai) nepagrįstai remiamasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.1.2.1 punktu, kadangi jis, kaip minėta taikytinas, kai asmuo patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu, o V. D. skundėsi duriančio pobūdžio skausmais kairėje krūtinės ląstos pusėje, jaučia širdies permušimus, lipant laiptais į 3 a. atsiranda dusulys, arterinis kraujospūdis (duomenys neskelbtini) mmHg.
Teismo vertinimu, Ginčų komisija pagrįstai nurodė, kad, vertinant darbingumo lygį, taikytinas kitas Kriterijų aprašo punktas, t. y. Kriterijų aprašo mažesnės vertės Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.7.5. p., kai nustatytas vidutinis organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas (C stadija, funkcinė klasė I1-III), ir (ar) II-III° hipertenzinė retinopatija, ir (ar) 1hipertenzinė encefalopatija, ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant I-II° IFN).
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas ne pagal byloje esančius dokumentų duomenis, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (t. y. neatitinka Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 42.1.2.1 punkto), todėl Ginčų komisija pagrįstai priėmė byloje ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Tarnybą pakeisti 2022-11-09 sprendimą Nr. SS-2742 „Dėl V. D. darbingumo lygio“. Skundžiamas Ginčų komisijos sprendimas dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimtas laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos dokumentuose nurodytos aplinkybės, sprendimas pagrįstas teisės aktais (Kriterijų aprašo nuostatomis), todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą Tarnybos specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.