- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-11
- Bylos Nr.
- eI3-8790-609/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03844-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Laimutės Jokubauskaitės
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Pareiškėjas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui R. L., trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – ir atsakovė, Tarnyba, NDNT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Skunde nurodo, jog Skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatoms, pažeidžia viešosios teisės principą „draudžiamas viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, sudaro prielaidas nesilaikyti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti bendrojo teisės principo „ex injuria jus non oritur“ (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).
Pažymi, kad tik Tarnybai yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios nustatymo, remiantis jai nustatyta tvarka užpildytais ir pateiktais dokumentais ir (ar) „E. Sveikata“ paciento kortelėje identifikuota informacija, t. y. priimti sprendimus, vadovaujantis faktiniais duomenimis, esančiais privalomai pateikiamuose dokumentuose, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę. Pabrėžia, kad Tarnyba yra ne asmens sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl priimdama sprendimą dėl asmens negalios, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių (toliau kartu – negalios) nustatymą reglamentuojančiame teisės akte įtvirtinta, kad už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.
Atkreipiamas dėmesys, kad Ginčų komisijai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios nustatymo. Ji turi teisę įpareigoti Tarnybą pašalinti vertinant negalią padarytą pažeidimą, nustatytus trūkumus arba įpareigoti pakeisti sprendimą dėl nustatytos negalios. Nurodydama konkretų punktą, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, Ginčų komisija, viršija savo kompetenciją.
Teigiama, kad Ginčų komisijai nėra suteikta teisė vertinti ir nustatyti asmens negalią, tačiau nagrinėjamu atveju Skundžiamame sprendime tai yra atlikta. Ginčų komisija ne tik įpareigoja Tarnybą pakeisti 2023 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. SS-23 „Dėl R. L. darbingumo lygio“, teigdama, kad dėl kriterijų netobulumo juose nesant objektyvaus, patologijos dydį ir funkcijos nepakankamumą apimančio ir atspindinčio vertinimo punkto, vertinant pareiškėjo R. L. (toliau – pareiškėjas) darbingumo lygį, Ginčų komisija siūlo taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto, 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 pakeisto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – Kriterijų aprašas) 1 priedo XV skyriaus „Kitų organų ligos ir pažeidimai“ 82.3. papunktį, kai nustatomas vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susitelkimo ir tikslumo, kam reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas jam sukelia negalavimų, jei asmuo nevartoja vaistų vieną parą, gali pasunkėti funkciniai sutrikimai).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad viršydama kompetenciją, Ginčų komisija nurodo taikytiną konkretų kriterijų, nors negalios vertinimo metu ir ginčo nagrinėjimo metu surinkti objektyvūs duomenys to neleidžia daryti. Teigia, jog yra nepaisoma, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ) aiškiai apibrėžia ir atskiria Tarnybos ir Ginčų komisijos kompetencijas. Ginčų komisijos pateikti motyvai, išvados ir nurodymai prieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui.
Pažymi, kad atliekant darbingumo lygio vertinimą, viena iš svarbiausių sudedamųjų dalių yra medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu jie vertinami, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo klausimą, atliekant asmens darbingumo lygio vertinimą tiek Tarnybos Tauragės skyriaus, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus buvo konstatuota, kad asmens sveikatos funkciniai sutrikimai vertinami iš Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies (nervų sistemos ligos). Skirtingai, nei nurodo Ginčų komisija, Tarnybos teritorinis skyrius ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius taikė Kriterijų aprašo I skyriaus 14.2 papunktį, nes pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad darbingumo lygis pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 82.3 papunktį nenustatytas, nes siuntime, su juo pateiktuose ir papildomai gautuose dokumentuose nėra duomenų, kad metų laikotarpyje asmeniui būtų taikytas operacinis gydymas, taip pat papildomai gautoje neurologo konsultacijoje nurodyta judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu) atitnka vidutinį judesių apribojimą, kas atitinka vidutinį funkcijos sutrikimą.
Nurodo, jog Ginčų komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ vykdymo metu, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į pareiškėją darbingumo lygiui nustatyti siuntusią gydymo įstaigą su prašymu įvertinti jo stuburo judesių amplitudę. 2023 m. kovo 7 d. gauta neurologo konsultacijos išvada, kurioje konstatuota, kad asmeniui diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai labiausiai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.2 papunkčio sutrikimą.
Pažymi, kad vertinant vertebrogenines neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 80.1 papunkčio papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis. Surinkti objektyvūs duomenys apie R. L. neleidžia pritaikyti Ginčų komisijos nurodyto konkretaus kriterijaus, t. y. Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 82.3 papunkčio, nes asmeniui nustatytos diagnozės ir jų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitinka šio vertinimo kriterijaus reikalavimų.
Teigia, kad Ginčų komisija dėl vertebrogeninės neurologinės ligos, kuri įstatymų leidėjo yra reglamentuota specializuotame punkte, nepagrįstai Tarnybai nurodo taikyti bendrąjį Kriterijų aprašo punktą. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta naujų aplinkybių ar argumentų, leidžiančių abejoti Tarnybos priimtų sprendimų pagrįstumu.
Nesutinka su Ginčų komisijos argumentu, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 82.3 papunktis, nes vien tai, kad Ginčų komisijos nuomone, Kriterijai tobulintini, nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma bendroji Kriterijų aprašo norma, kuri taikytina tuo atveju, kai asmuo yra pooperacinės būklės ir kai asmeniui diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai nepatenka į specializuoto Kriterijų aprašo punkto dispoziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčų komisijos sprendimu buvo patenkintas pareiškėjo skundas ir Tarnyba įpareigota pakeisti 2023 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. SS-23 „Dėl R. L. darbingumo lygio“.
Ginčų komisija nustatė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. sausio 2 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2765 ir 2023 m. sausio 2 d. sprendime Nr. SS-23 „Dėl R. L. darbingumo lygio“ dėl pagrindinėje ir gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų, pagal TLK-10-AM žymimų kodais (duomenys neskelbtini), nepagrįstai vadovavosi Kriterijų aprašo 1 priedo 1 dalies 14.2 papunkčiu, taikytinu esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligoms, kai nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas: visos galūnės raumenų jėga – 4 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai ar plaštakos jėga – 2-3 balai, pėdos jėga – 0-2 balai. Asmuo savarankiškas. Nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas, kai galima vienetinė bazinio darbingumo vertė – 80 proc.
Be to, Susipažinusi su 2022 m. spalio 21 d. Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno vertinimu, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas nesutinka su Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno įvertinimu, Ginčų komisija pastebėjo, kad antros dalies 2.1 p. „Mobilumas (judėjimas)“ atsakymai į klausimus (pvz. 2.1.-2.1.5 papunkčiai), 2.4 p. „Savarankiškumas“ (2.4.1-2.4.4 papunkčiai), 2.5 „Kasdieninė veikla“ (2.5.1 papunktis) neatitinka medicininiuose dokumentuose aprašytos būklės ir nustatyto funkcijos nepakankamumo.
Iš Tarnybos skundo teismui matyti, kad Tarnyba su Ginčų komisijos sprendimu nesutinka tuo aspektu, kad pagal jai priskirtą kompetenciją Ginčų komisija negalėjo pateikti konkretaus nurodymo, nes jai nėra suteikta teisė vertinti ir nustatyti asmens negalią. Nesutikdama su Ginčų komisijos siūlymu pareiškėjo atveju taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 82 punktą, atsakovė teigia, kad pareiškėjui nustatytos diagnozės ir jų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitinka šio vertinimo kriterijaus reikalavimų.
Nustatyta, kad VšĮ Jurbarko pirminės sveikatos priežiūros centras 2022 m. spalio 20 d. pareiškėjui išdavė siuntimą į NDNT. NDNT Tauragės skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3717 pareiškėjui buvo nustatytas 90 proc. darbingumo lygis, galiojantis nuo 2022 m. spalio 20 d.
Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2022 m. spalio 20 d. prašymą, Tarnybos Tauragės skyrius atliko pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu „Dėl R. L. darbingumo lygio vertinimo“ Nr. STS-5627 nustatė 90 proc. darbingumo lygį, darbingumo lygio terminas – nuo 2022 m. spalio 20 d. Šiame sprendime nurodyta, jog jis buvo priimtas NDNT Tauragės skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. Darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-3717 pagrindu.
Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių, kuris atliko pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą ir 2023 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. SS-23 „Dėl R. L. darbingumo lygio“ paliko galioti NDNT Tauragės teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą „Dėl R. L. darbingumo lygio vertinimo“ Nr. STS-5627.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Tarnybos sprendimo Nr. SS-23 „Dėl R. L. darbingumo lygio“, Ginčų komisija 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ įpareigojo Tarnybą 2023 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. SS-23 „Dėl R. L. darbingumo lygio“ pakeisti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kurio 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Darbingumo lygio nustatymo tvarka yra numatyta NSIĮ 20 straipsnyje. Remiantis NSIĮ 20 straipsnio 4 dalimi darbingumo lygis nustatomas, įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.
NSIĮ 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog darbingumo lygis nustatomas, remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Darbingumas įvertinamas procentais, jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (NSIĮ 20 straipsnio 7 dalis), o Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru (NSIĮ 20 straipsnio 9 dalis).
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, numatytos NSIĮ IV skirsnyje, detalizuotos šias įstatymo nuostatas įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame, 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 pakeistame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraše (toliau – Kriterijų aprašas) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tvarkos aprašo 8 punkte numatyta, jog asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, kurie yra patvirtinti instrumentiniais, klinikiniais laboratoriniais ir (ar) kitais tyrimais, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai elektroniniu būdu šiuos dokumentus: 1) asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti; 2) užpildytą siuntimą į Tarnybą; 3) medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a).
Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, jog darbingumo lygis nustatomas, vadovaujantis Kriterijų aprašu.
Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima, įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); 2) asmens veiklos ir gebėjimą dalyvauti (2 priedas). Bazinis darbingumas vertinamas, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Kriterijų aprašo 4 punktas).
Pagal Kriterijų aprašo 7-9 punktus bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną. Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams remiantis 10.1-10.5 Kriterijų aprašo punktais. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų aprašo 11 punktas).
Minėta, asmens bazinį darbingumą Tarnybos teritorinis skyrius nustato, įvertinęs visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus, nurodytus Kriterijų aprašo 1 priede – Bazinio darbingumo procentai - ir įvertintus procentais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242 patvirtintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Tarnybos nuostatai, aktuali teisės akto redakcija) 1 punktu, Tarnyba yra įstaiga, priimanti sprendimus dėl asmens neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir jų lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, darbo asistento pagalbos poreikio bei kitus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytus sprendimus. Pažymėtina tai, kad vadovaujantis Tarnybos nuostatais, Tarnybai yra nustatytas aktyvus vaidmuo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai jas ištiriant (Nuostatų 12.1 ir 12.2 punktai). Atliekant šias pareigas, Tarnybai suteikta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą pasirengimą ir galinčius pateikti išvadas dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio vertinimo, specialiųjų poreikių ir jų lygio, darbo asistento pagalbos poreikio nustatymo, neįgaliojo aprūpintojo skyrimo, neatlygintinai ar nustatyta tvarka sumokant jiems už atliktą darbą (12.3 punktas).
Bylos duomenimis, pareiškėjo R. L. darbingumo lygis buvo nustatomas dėl pagrindinėje ir gretutinėse diagnozėse nurodytų ligų, pagal TLK-10-AM žymimų kodais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sveikatos funkcijos sutrikdymas buvo patvirtintas 2022 m. spalio 10 d. neurologo konsultacijos ir 2022 m. spalio 4 d. siuntimo duomenimis, pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Įvertinus nurodytus duomenis, taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I skyriaus 14.2 papunktis, apibrėžiantis lengvą funkcijos sutrikimą. Pareiškėjui R. L. nustatytas 80 proc. bazinis darbingumo lygis. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 ir 6 punktais, nustatytas 80 proc. bazinį darbingumo lygį mažinantis koeficientas netaikytas, medicininiais dokumentais nesant patvirtintam vidutiniam funkcijos sutrikimui. Remiantis pateikta medicinine dokumentacija, poreikis taikyti Kriterijų aprašo 1 priedo XV skyriaus 82.3 p. nenustatytas, nes pareiškėjui R. L. nustatytos diagnozės ir jų sukeliami funkciniai sutrikimai neatitiko šio vertinimo kriterijaus reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Ginčų komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ vykdymo metu, siekdamas būti pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, siekdamas patikrinti Ginčų komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendime Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ nurodytas faktines aplinkybes, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į pareiškėją darbingumo lygiui nustatyti siuntusią gydymo įstaigą su prašymu įvertinti pareiškėjo stuburo judesių amplitudę (neutralaus nulio metodu) ir 2023 m. kovo 10 d. gavo 2023 m. kovo 7 d. neurologo konsultacijos išvadą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini). Kaklinės dalies stuburo judesių amplitudė: ištiesimas - 20o/ išlenkimas 20o, sukimas į dešinę - 20o/ į kairę - 20o/, pasilenkimas į dešinę - 20o/ į kairę 20o/. Juosmeninės stuburo dalies judesių amplitudė: ištiesimas - 20o/ išlenkimas 50o, sukimas į dešinę - 30o/ į kairę - 30o/, pasilenkimas į dešinę - 20o/ į kairę 20o/ – atitinka vidutinį judesių apribojimą ir tokie asmeniui diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai labiausiai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.2 papunkčio (kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos sutrikimas).
Pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIV skyriaus – ligos, traumos ir kiti dėl išorinių priežasčių atsiradę padariniai 80 p. - Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos, 80.1. p. pažymėta, kad vertinant vertebrogenines neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 80.1 papunkčio papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą stuburo funkcijos sutrikimas, kai nustatytas stuburo funkcijos sutrikimas, vidutinis judesių apribojimas (struburo kaklinės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): ištiesimas - 20o/ išlenkimas 20o, sukimas į dešinę - 30o/ į kairę - 30o/, pasilenkimas į dešinę - 20o/ į kairę 20o/; stuburo krūtininės ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodu): ištiesimas - 10o/ išlenkimas 30o, sukimas į dešinę - 20o/ į kairę - 20o/, pasilenkimas į dešinę - 10o/ į kairę 10o/.
Pagal bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijus (80.1.2 p.), bazinio darbingumo lygio vertė vertinama 70 procentų.
Kaip minėta, Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi ne tik medicininius, bet ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.
Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų įvertinimas darbingumo lygiui nustatyti yra numatytas naujoje Kriterijų aprašo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2019 m. sausio 4 d. Šių kriterijų vertinimu siekiama atsižvelgti į platesnio pobūdžio faktorius, darančius įtaką asmens darbingumui, t. y. įvertinti ne tik profesinius (amžių, profesinę kvalifikaciją, kt.), bet ir socialinius faktorius, ribojančius asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti. Kriterijų apraše numatyta, kad tokį vertinimą atlieka NDNT vertintojas, kuriam pagal Kriterijų aprašo 2 priede nurodytą klausimyno formą pavesta užpildyti klausimyną. Iš klausimyno formos I dalies turinio matyti, kad iš pradžių įvertinama profesinė, darbinė veikla bei aplinkos prieinamumas pagal pakankamai objektyvius kriterijus (amžių, profesinę kvalifikaciją, darbo patirtį ir darbinius įgūdžius, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, būtinybę pritaikyti fizinę, darbinę ir informacinę aplinką). II klausimyno dalyje pateikiami klausimai, susiję su kasdiene asmens veikla, siekiant išsiaiškinti, kokio lygio (dažnumo) sunkumus (rūpesčius) dėl sveikatos būklės asmuo patiria atlikdamas tam tikras veiklas (judėjimo, pažinimo, bendravimo, kasdieninės veiklos). Iš Kriterijų aprašo 2 priede esančios klausimyno formos matyti, kad klausimyną vertintojas pildo remdamasis asmens pateikiamais atsakymais į klausimyne pateikiamus klausimus.
Pažymėtina tai, kad aptariamo klausimyno pildymo tikslas – kuo objektyviau įvertinti dėl sveikatos būklės asmens patiriamų sunkumų lygį tiek profesinės veiklos srityje (I klausimyno dalis), tiek atliekant tam tikras veiklas (klausimyno II dalis). Kadangi klausimyno pildymas pavestas specialiai nurodytam subjektui – NDNT vertintojui, būtent šis subjektas turi pareigą sunkumų lygį objektyviai įvertinti pagal klausimyne pateiktas profesinių ir socialinių faktorių sritis. Į klausimyne pateiktus klausimus atsako asmuo, kurio darbingumas vertinamas, kadangi būtent jis gali išsamiai paaiškinti, su kokiomis kliūtimis atitinkamose veiklos sferose ir kaip dažnai jis susiduria. Vertintojo pareiga yra pateikti vertinamajam asmeniui klausimus, nurodytus klausimyne, išaiškinti šių klausimų reikšmę, nurodyti, į kokius kriterijus atsižvelgdamas asmuo turėtų pateikti atsakymą, t. y. kada, kuo remiantis laikoma, jog atitinkama veikla niekada nekėlė rūpesčių, beveik niekada nekėlė rūpesčių, kartais kėlė rūpesčių, dažnai ar beveik visada (visada) kėlė rūpesčių. Kilus abejonių dėl vertinamo asmens pasirinkto atsakymo, vertintojas turi įgaliojimus užduoti vertinamajam asmeniui patikslinančius klausimus, su kokiomis kliūtimis atitinkamose veiklos sferose ir kaip dažnai jis susiduria, įvertinti medicininius dokumentus ar kitus duomenis. Galiausiai, vertinamajam asmeniui parinkus atsakymą, neatspindintį jo objektyviai patiriamų sunkumų lygio, NDNT vertintojas turi įgaliojimus parinkti kitokį, nei nurodė asmuo, atsakymą (balų skaičių) į klausimyne pateikiamus klausimus, kadangi, kaip minėta, galutinį asmens būklės vertinimą atlieka būtent NDNT vertintojas. Kadangi klausimyne gautų balų suma turi esminę reikšmę galutinio sprendimo dėl darbingumo lygio nustatymui, bendrieji viešojo administravimo principai, reikalavimai, keliami administraciniam aktui (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, 10 straipsnio 5 dalis), suponuoja, kad NDNT vertintojas turi pareigą pagrįsti, kodėl asmens pateikti atsakymai į klausimus neatspindi objektyvios asmens būsenos (sunkumų lygmens) ir kodėl bei kokių duomenų pagrindu vertintojas sprendžia pasirinkti kitus atsakymų variantus kaip geriau atspindinčius asmens patiriamų sunkumų lygį. Nors ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo nagrinėjanti institucija, kaip minėta, neįgaliota spręsti medicininių ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimų, tačiau ji turi patikrinti, ar priimant sprendimą nebuvo pažeistos aptartos procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ar priimtas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną užpildė ir jo vertinimą atliko Tarnybos darbuotoja. Nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno pildymo metu pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta klausimų reikšmė bei nurodyta, į kokius kriterijus atsižvelgiant bus vertinami jo pateikti atsakymai. Pareiškėjo parašas savaime nepatvirtina, kad aptartų reikalavimų buvo laikomasi. Ginčų komisija pastebėjo, kad antros dalies 2.1 p. „Mobilumas (judėjimas)“ atsakymai į klausimus (pvz. 2.1.-2.1.5 papunkčiai), 2.4 p. „Savarankiškumas“ (2.4.1-2.4.4 papunkčiai), 2.5 „Kasdieninė veikla“ (2.5.1 papunktis) neatitinka medicininiuose dokumentuose aprašytos būklės ir nustatyto funkcijos nepakankamumo, tačiau nėra pagrindimo, kodėl pareiškėjo pateikti atsakymai į klausimus neatspindi objektyvios asmens būsenos (sunkumų lygmens) ir kodėl bei kokių duomenų pagrindu vertintojas sprendžia pasirinkti kitus atsakymų variantus kaip geriau atspindinčius asmens patiriamų sunkumų lygį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog panašaus pobūdžio bylose sprendžiami išimtinai tik teisės klausimai. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų išvadų apie asmens sveikatos būklę.
Nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas, kodėl 2021 metais pareiškėjo darbingumo lygis buvo nustatytas 70 proc., o 2022 metais – 90 proc.
Ginčų komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ vykdymo metu atlikus pareiškėjo stuburo judesių amplitudę (neutralaus nulio metodu), 2023 m. kovo 7 d. gauta neurologo konsultacijos išvada, kuria patvirtinta, kad pareiškėjui diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai atitinka vidutinį judesių apribojimą ir tokie asmeniui diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai labiausiai atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo XIV dalies 80.1.2 papunkčio (kuris taikomas, kai asmeniui diagnozuojamas griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos sutrikimas), pagal kurį bazinio darbingumo lygio vertė vertinama 70 procentų.
Kadangi vertintina, jog byloje pateikta kita specialisto išvada neatitinka jau nustatytų išvadų apie pareiškėjo sveikatos būklę, nėra pagrindimo, kokių duomenų pagrindu vertintojas sprendė pasirinkti vienus ar kitus atsakymų variantus, kaip geriau atspindinčius pareiškėjų patiriamų sunkumų lygį užpildant Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną, negalima daryti išvados, kad pareiškėjo darbingumo lygis buvo įvertintas tinkamai, todėl Ginčų komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Pažymėtina, kas akcentuota ir Ginčų komisijos sprendime, kad neįgalumo lygis nėra statinis dalykas, jis gali būti nustatomas Tarnybos iš naujo paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pasikeitus asmens sveikatos būklei ar organizmo funkciniams sutrikimams).
Esant Ginčų komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. S-41 „Dėl R. L. skundo“ suformuluotam įpareigojimui pakeisti 2023 m. sausio 2 d. Tarnybos sprendimą Nr. SS-23 „Dėl R. L. darbingumo lygio“, įpareigojimas pakeisti sprendimą turi būti vykdomas išimtinai vadovaujantis NSIĮ, Tvarkos apraše nurodytais kriterijais, be kita ko, įvertinus ir naujai paaiškėjusias aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.