Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-05 · Administracinė byla Nr. eI-7447-208/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-05
Bylos Nr.
eI-7447-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01334-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Neįgalumo
Trečiasis asmuo
G. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7447-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-01334-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.6.7; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ atstovėms A. B. ir I. K., atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams D. R., D. B. ir V. R., trečiojo suinteresuoto asmens G. M. atstovui (advokatui) E. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant G. M., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja AB „Lietuvos Draudimas“ (toliau – ir pareiškėja) per elektroninių ryšių sistemą kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu prašydama panaikinti 2014-12-30 Ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. M. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ (toliau – ir Komisijos sprendimas).

Pareiškėja paaiškino, kad transporto priemonė, kuria buvo sužalotas G. M., buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, kuri yra išmokas mokanti institucija. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013-04-09 priėmė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos prašymu minėti dokumentai buvo peržiūrėti ir 2014-09-29 Tarnyba nustatė 55 proc. darbingumo lygį. Atsižvelgiant į tai, kad, taikant adekvatų palaikomąjį gydymą, per artimiausius 12 mėn. galimas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darbingumo lygio terminas nustatytas 1 m. Vadovaujantis naujai gauta neurologo konsultacijos išvada, panaikintas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. G. M. nesutiko su pastaruoju sprendimu ir kreipėsi į Komisiją, kuri įpareigojo Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrių per 20 dienų pakartotinai vertinti jo darbingumo lygį ir specialiuosius poreikius. Tarnybos 2015-01-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2014-12-30 ginčų komisijos Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl G. M. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ (toliau – ir Tarnybos sprendimas) nuspręsta atlikti pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą ir nustatyti asmeniui 20 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2015-01-28 iki 2016-01-27 bei specialiųjų poreikių nenustatyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 p. Komisija, priimdama sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes pati nustatė, koks konkrečiai turi būti nustatytas aprašo punktas ir įpareigojo Tarnybą priimti konkretų sprendimą, t.y., pritaikyti jau konkretų aprašo punktą. Pareiškėjos teigimu ginčijami sprendimai taip pat neteisėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d. Pareiškėja skundą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Kriterijų aprašu (toliau – ir Aprašas, Kriterijų aprašas) bei jo 1 ir 2 priedais. Pareiškėjos teigimu, Komisijos ir Tarnybos sprendimuose yra pritaikytas netinkamas Aprašo punktas, t. y. Aprašo 1 priedo II dalies 16.2 p., kuriame numatyta – „11-20 vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10-22 – vidutinė demensija (Blessed), (35 proc. darbingumo)“. Šis punktas objektyviai negali būti taikomas, nes neatitinka tikrovės. Taikydami šį punktą, Komisija remiasi VšĮ Rokiškio Psichikos sveikatos centro psichiatro konsultacijoje nurodoma Blessed kriterijaus reikšme – 17 (vidutinio sunkumo), tačiau visiškai ignoruoja, kad tas pats specialistas, toje pačioje pažymoje nurodo, kad kitas kriterijus – MMSE yra 23 balai (lengvas sutrikimas), dėl ko automatiškai nebegalima taikyti Aprašo 16.2. p. Iš kelių gydymo įstaigų buvo selektyviai pasirinktos vienos reikšmės, akivaizdžiai ignoruojant kitas, neišgryninus akivaizdžių neatitikimų tarp skirtingų gydymo įstaigų specialistų išvadų. Be to, VšĮ Panevėžio ligoninės specialistai 2014-12-05 vertindami G. M. psichinę sveikatos būklę nenustatė demencijos diagnozės, kas Tarnybos specialistams leistų taikyti Aprašo 16 p. Šių specialistų nustatytas pakankamai lengvas sveikatos sutrikimas – organinis emocinio labilumo sutrikimas (F06.6), kuris nėra įtrauktas ir vertinamas Tarnybai nustatant išlikusį darbingumą.

Atsakovė Tarnyba su pareiškėjos skundu sutinka ir prašo įpareigoti Komisiją spręsti ginčą iš naujo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, tačiau teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, jog yra pagrindo iš naujo nustatyti G. M. neįgalumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl netinkamo G. M. darbingumo lygio nustatymo. Pareiškėja teigia, jog Komisija, priimdama sprendimą, viršijo savo kompetenciją, nes pati nustatė, koks konkrečiai turi būti nustatytas Aprašo punktas ir įpareigojo Tarnybą priimti konkretų sprendimą, t. y., pritaikyti konkretų Aprašo punktą. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjos patikslintu skundu ir mano, jog G. M. darbingumo lygis turėtų būti nustatytas iš naujo.

Kadangi Komisija yra viešojo administravimo subjektas, ji privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Vienas iš demokratinės valstybės administravimo principų, įtvirtintų minėto įstatymo 3 str. 2 p., yra objektyvumo principas, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, t. y. viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtinas ir VAĮ 3 str. 1 p. įtvirtintas įstatymo viršenybės (teisėtumo) principas, inter alia reiškiantis, jog viešojo administravimo subjekto veikla turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus. Be to, VAĮ 8 str. 1 d. eksplicitiškai numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos sprendimo turinį, laikosi nuomonės, kad jis minėtų reikalavimų neatitinka.

Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-02-22 įsakymu Nr. A1-50, 4 p. 1 d. numato, kad Komisija įsteigta siekiant užtikrinti efektyvų ir nešališką ginčų dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nagrinėjimą. Pagal Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. A1-171, 6.2 punktą pareiškėjas turi teisę apskųsti Komisijai Tarnybos priimtus sprendimus dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino.

Nuostatų 7 p. nustato, jog Komisija, nagrinėdama skundą (prašymą), įvertina kartu su skundu (prašymu) pateiktus dokumentus bei kitus skundui (prašymui) nagrinėti būtinus dokumentus, esant reikalui, papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: skundą (prašymą) atmesti, NDNT sprendimą paliekant nepakeistą (7.1.1 p.); skundą (prašymą) patenkinti, įpareigojant NDNT per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą (7.1.2 p.); kaupia ir analizuoja informaciją apie gautus skundus pagal priežastis ir pagrįstumą bei jų sprendimo rezultatus (7.2 p.); teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir NDNT metodinius pasiūlymus, siekdama sumažinti skundžiamų sprendimų kiekį bei tobulinti ginčų nagrinėjimo tvarką (7.3 p.); teikia ketvirtines ir metines Komisijos veiklos ataskaitas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (7.4 p.); leidžia informacinius leidinius apie ginčų nagrinėjimo tvarką (7.5 p.).

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad sprendimus dėl asmens darbingumo lygio priima tik Tarnyba, o Komisija sprendžia ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų. Komisija pati darbingumo lygio nenustatinėja. Ji tik turi teisę įpareigoti Tarnybą pašalinti vertinant darbingumo lygį padarytą pažeidimą arba įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl darbingumo lygio (Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo 31.2 ir 31.3 punktai).

Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, kad ji nurodė Tarnybai, jog yra pagrindas pakartotinai vertinti G. M. darbingumo lygį, svarstant Kriterijų aprašo 1 priedo II d. 16.2 p. taikymo tikslingumą, todėl Tarnyba, vykdydama ginčijamą Komisijos sprendimą, nustatė G. M. 20 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „ligos arba būklės“. Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, sutiktina su šalių nuomone, jog Komisija, nurodydama konkretų punktą, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, viršijo savo kompetenciją, todėl Komisijos sprendimas yra naikintinas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 6 d. inter alia numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Kriterijų aprašo 3 p. nustatyta, jog asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, (2 priedas), o pagal to paties aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, bei byloje esančius priedus daro išvadą, jog Ginčų komisija, vertindama Tarnybos sprendimą neatsižvelgė į vertinamų duomenų prieštaringumą, todėl sutiktina su pareiškėjos pozicija, jog Komisija ginčą išsprendė tinkamai neįvertinusi visų jai pateiktų duomenų.

Atsižvelgiant, jog proceso dalyviai laikosi vieningos nuomonės, jog Komisijos sprendimas turi būti panaikintas ir atsižvelgus į priimamo procesinio sprendimo rūšį, pareiškėjos skundo argumentai dėl netinkamo aprašo punkto pritaikymo nenagrinėtini, o pareiškėjos skundas tenkinamas visiškai ir Ginčų komisijos sprendimas panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 101 str. 1 p., 103 str. 1 p., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos AB „Lietuvos draudimas“ skundą tenkinti – panaikinti 2014-12-30 Ginčų komisijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. M. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta PetkevičienėIna KirkutienėDonatas Vansevičius