Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjui A. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – ir Tarnyba, NDNT) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Ginčų komisijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. S-173 „Dėl A. V. skundo“.

Nurodo, kad išimtinai tik Tarnybai yra suteikta kompetencija priimti sprendimą remiantis nustatyta tvarka užpildytais ir pateiktais dokumentais ir (ar) E. sveikatos paciento kortelėje identifikuota informacija, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę. Tarnyba išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Specialiųjų poreikių nustatymą reglamentuojančiame tvarkos apraše įtvirtinta, kad už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.

Ginčų komisijai nesuteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios (darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialiųjų poreikių) nustatymo. Ji turi teisę tik įpareigoti Tarnybą pašalinti vertinant specialiuosius poreikius padarytą pažeidimą, nustatytus vertinimo trūkumus arba įpareigoti Tarnybą pakeisti sprendimą dėl specialiųjų poreikių. Ginčų komisija, nurodydama konkretų punktą, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, viršija savo kompetenciją, todėl toks sprendimas yra naikintinas.

Pabrėžia, kad tiek Tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius, nagrinėdamas prašymą dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių nustatymo, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius konstatavo, kad, atliekant specialiųjų poreikių vertinimą, asmeniui jokių funkcinių sutrikimų, kuriems esant galėtų būti nustatyti specialieji poreikiai, Tarnybai pateiktuose ir E. sveikatos paciento kortelėje identifikuotuose medicininiuose dokumentuose nenurodyta, t. y. asmens sveikatos būklė neatitinka teisės akte nurodytų kriterijų. Pareiškėjui nediagnozuota ir gydytojo specialisto nepatvirtinta (duomenys neskelbtini) diagnozė ir pažinimo sutrikimo pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) įvertis, nepaisant to, kad asmuo dalies užduočių neatliko dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) balų suma (duomenys neskelbtini), nepatenka į minėtus intervalus ir tai neatitinka minėtų nuostatų reikalavimų.

Medicininiuose dokumentuose nebuvo nurodyta demencija, o kriterijai reikalauja, kad būtent būtų nustatyta ir gydytojo specialisto patvirtinta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Jei bent vienas įvertis nepatenka į teisės aktų nustatytą balų intervalą ir (ar) nenustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, specialieji poreikiai asmeniui negali būti nustatyti.

Ginčų komisijos sprendime nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių skundo tenkinimo pagrindą ir nebuvo pateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių Tarnybos priimtų sprendimų pagrįstumu. Ginčijamame sprendime Ginčų komisija įpareigoja pakeisti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus priimtą sprendimą, t. y. įpareigoja priimti neteisėtą ir medicininiais dokumentais nepagrįstą sprendimą nesant demencijos diagnozės ir MMSE įverčiui ((duomenys neskelbtini) balai) nepatenkant į kriterijuje nurodytas ribas. Dėl specialiųjų poreikių, nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo sprendimus turi teisę priimti tik Tarnyba.

Pareiškėjas A. V. pateikė atsiliepimą į skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S-173 „Dėl A. V. skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. V. 2022 m. kovo 22 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai pateikė prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, nurodė, kad neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės gauti nepageidauja.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius atliko pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimą ir 2022 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. STS-2224, kuriuo nusprendė specialiųjų poreikių nenustatyti, nes 2022 m. kovo 10 d. siuntime Nr. 1057 ir kituose NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodyta (-os) diagnozė (-ės) ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko Tvarkos aprašo 1 priede nurodytų bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų. Sprendimas priimtas 2022 m. balandžio 21 d. specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. 1057 pagrindu.

Pareiškėjas dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. STS-2224 pateikė skundą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriui, prašė sprendimą panaikinti ir nustatyti specialiuosius poreikius.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį pareiškėjo vertinimą ir 2022 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. SS-1607, kuriuo nusprendė palikti galioti Tarnybos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. STS-2224, kuriuo A. V. specialieji poreikiai nenustatyti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2022 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. SS-1607 pateikė skundą Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija).

Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S-173 skundą patenkino ir įpareigojo Tarnybą pakeisti 2022 m. birželio 17 d. Tarnybos Sprendimo kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-1607 „Dėl A. V. specialiųjų poreikių“. Ginčų komisija, susipažinusi su gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis ir apibendrinusi sprendime išdėstytus argumentus, konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjui nustatyti specialiuosius poreikius.

Iš į bylą pateiktos Ginčų komisijos bylos medžiagos nustatyta, jog Ginčų komisija, vadovaudamasi Ginčų komisijos nuostatų 8.2 papunkčiu, įpareigojo VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką išduoti pareiškėjui siuntimą gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijai, kurios metu būtų įvertinta, ar pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini), kai yra vidutinis pažinimo funkcijos sutrikimas ir kai protinė būklė pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) įvertinta nuo 11 iki 20 balų, o pagal Blessedo demencijos skalę – 10–22,5 balo. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinika pateikė Ginčų komisijai ambulatorinio apsilankymo aprašus ir tyrimų vertinimus. Pateiktoje Bendro veiklos vertinimo skalėje (ang. GAF) pareiškėjas, atsižvelgus į jo psichinę būklę, psichologinę, socialinę ir darbinę veiklą, įvertintas (duomenys neskelbtini) balais. 2022 m. rugsėjo 16 d. atlikto protinės būklės trumpo tyrimo (MMSE) metu pareiškėjo būklė įvertinta (duomenys neskelbtini) balais, pateiktos išvados: „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. rugsėjo 16 d. atlikto tyrimo metu Blessed‘o demencijos skalėje pareiškėjo būklė įvertinta (duomenys neskelbtini) balų ir nustatytas vidutinis pablogėjimas.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, nesutikdama su Ginčų komisijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S-173, su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Ginčų komisijos sprendimą.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teigia, jog tik jai išimtinai yra suteikta kompetencija priimti sprendimą, tačiau ne pakartotinai visapusiškai tirti asmens sveikatos būklę. Ginčų komisijai nėra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl negalios (darbingumo lygio, neįgalumo lygio, specialių poreikių) nustatymo. Atsakovės įsitikinimu, Ginčų komisija, nurodydama konkretų punktą, kuris turi būti taikomas nagrinėjamu atveju, viršija savo kompetenciją, todėl toks pastarosios sprendimas yra naikintinas.

Pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, kad sutinka su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, tačiau savo paaiškinimų, susijusių su atsakovės skunde keliamais reikalavimais, nepateikė.

Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-433 redakcija) (toliau – ir Ginčų komisijos nuostatai), nustato Ginčų komisijos veiklos tikslą, funkcijas, teises ir veiklos organizavimą.

Ginčų komisijos nuostatų 7 punktu nustatyta, kad Komisijos veiklos tikslas – užtikrinti, kad asmenys, pensiją ar išmoką mokanti institucija turėtų išankstinio administracinių asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT ginčų sprendimo ne teismo tvarka galimybę.

Remdamasi Ginčų komisijos nuostatų 8.1 papunkčiu, Komisija, siekdama jai nustatyto veiklos tikslo, išnagrinėja skundą (prašymą), įvertina kartu su juo pateiktus dokumentus bei kitus jam nagrinėti būtinus dokumentus, prireikus papildomai pateiktas ekspertų išvadas ir priima vieną iš šių sprendimų: skundą (prašymą) atmesti, NDNT sprendimą paliekant nepakeistą; skundą (prašymą) patenkinti, įpareigojant NDNT per Komisijos nustatytą laiką pakeisti sprendimą.

Šiuo atveju, kaip minėta, Ginčų komisijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S-173 atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba buvo įpareigota pakeisti 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. SS-1607 „Dėl A. V. specialiųjų poreikių“. Teismo įsitikinimu, skundžiamo Ginčų komisijos sprendimo rezoliucinė dalis atitinka Ginčų komisijos nuostatų 8.1.2 papunktį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (žr., pvz., LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 straipsnis) (žr. LVAT 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020). Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos ginčo nagrinėjimo ribų nuostatos aktualios ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, t. y. Ginčų komisijoje.

Ginčui aktualus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), kurio 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių.

Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalimi, specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. Nustatomi šių rūšių specialieji poreikiai: 1) nuolatinės slaugos; 2) nuolatinės priežiūros (pagalbos); 3) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos; 4) ugdymo; 5) techninės pagalbos priemonių; 6) aplinkos ir būsto pritaikymo; 7) asmeninės pagalbos.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 2 dalį, specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių: 1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga; 2) antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 4 dalį, specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių: 1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba; 2) antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).

Remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 10 dalimi, gali būti nustatomi du specialiųjų poreikių lygiai: 1) didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis; 2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini), pradinio prašymo pateikimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai pateikimo metu, t. y. 2022 m. kovo 22 d., pareiškėjui buvo sukakęs senatvės pensijos amžius ((duomenys neskelbtini), o 2022 m. nustatytas senatvės pensijos amžius vyrams – 64 m. 4 mėn.).

Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A1-563 (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.), 7 punkte nustatyta, kad, priėmus sprendimą dėl specialių poreikių nustatymo pagal Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), kartu priimamas sprendimas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė priėmė sprendimą nenustatyti specialiųjų poreikių, todėl nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių lygio nustatymo.

Nustatyta, kad atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, priimdama 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. SS-1607 rėmėsi 2022 m. kovo 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos siuntimu ir 2022 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) konsultacijos duomenimis. Atsakovė minėtame sprendime nurodė, jog pareiškėjui nustatytos ligos, jų sukelti organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nurodytų kriterijų, nes vertinant pareiškėjo specialiuosius poreikius dėl regėjimo sutrikimo Kriterijų 23 punktas ir Kriterijų 32 punktas netaikomi, nes, 2022 m. vasario 9 d. oftalmologo konsultacijos duomenimis, pareiškėjo abiejų akių regėjimo aštrumas su korekcija (duomenys neskelbtini), tai neatitinka minėtų punktų reikalavimų. Sprendime pažymėta, kad Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius, su gydymo procesu susijusius klausimus. Už konkrečios konsultacijos teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas.

Kadangi atsakovės sprendimas ir Ginčų komisijos sprendimas priimti atitinkamai 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. birželio 17 d. ir 2022 m. spalio 4 d., nagrinėjam ginčui aktualios Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo redakcijų, galiojusių nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 6 d. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., nuostatos.

Tvarkos aprašo 15 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus.

Pagal Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 papunkčius, bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus; asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai.

Remiantis Tvarkos aprašo 15.1 papunkčiu, bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas vadovaujantis Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais (toliau – ir kriterijai). Jei asmens būklė atitinka daugiau nei vieną Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytą kriterijų, vertinimui naudojamas kriterijus, kuris numato mažesnę balų skaitinę vertę (15.2 papunktis). Tuo atveju, kai asmens organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi (15.3 papunktis).

Pagal Tvarkos aprašo 16 punktą, nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius darbingo amžiaus ar senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, jų veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, pildant klausimyną: darbingo amžiaus asmeniui klausimyną pildo NDNT pokalbio su asmeniu metu, o senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui – savivaldybės darbuotojas ar įgaliotas darbuotojas; užpildytame klausimyne nurodytų balų suma prilyginama asmens savarankiškumo koeficientams: 81–88 balai – koeficientas 0,7; 67–80 balai – koeficientas 0,8; 44–66 balai – koeficientas 0,9; 23–43 balai – koeficientas 1,0; 5–22 balai – koeficientas 1,1; 0 – 4 balai – koeficientas 1,2.

Nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius bazinis funkcionavimo lygmuo dauginamas iš asmens savarankiškumo koeficiento ir gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui: 7, 8, 9, 10, 11, 12 arba 14 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 16, 18, 20 arba 21 balas – antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 22, 24, 27, 28 arba 30 balų – pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 32, 33, 36 arba 40 balų – antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Tvarkos aprašo 16.3 papunktis).

Tvarkos aprašo 16.4 papunktis nustato, jog jei gautas balų skaičius yra didesnis nei 40 balų, specialieji poreikiai nenustatomi.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja 2022 m. kovo 24 d. užpildė asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną ir įvertinusi pareiškėjo būklę nurodė bendrą balų skaičių – (duomenys neskelbtini). Remiantis Tvarkos aprašo 16.2.3 papunkčiu, asmens savarankiškumo koeficientas šiuo atveju yra 0,9.

Kaip minėta, bazinio funkcionavimo lygmuo vertinamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedu, kuriame išvardinti 54 kriterijai ir jų reikšmė balais.

Atsakovė 2022 m. birželio 17 d. sprendime ir 2022 m. birželio 17 d. specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1175, nurodo, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų 23 ir 32 punktų ir pateikia argumentus dėl pareiškėjo abiejų akių regos aštrumo su korekcija, kuris yra (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad 2022 m. birželio 17 d. sprendimo priėmimo metu galiojusioje Tvarkos aprašo 1 priedo redakcijoje 23 kriterijaus reikšmė: Demencija, kai yra vidutinis pažinimo funkcijos sutrikimas ir kai protinė būklė pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) įvertinta nuo 11 iki 20 balų, o pagal Blessedo demencijos skalę – 10–22,5 balo (pateiktos užpildytos MMSE bei Blessedo demencijos skalės ir gydytojo specialisto išvada) (30 balų); o 32 kriterijaus reikšmė: Abiejų rankų keturių pirštų, įskaitant nykščius, trūkumas, kai chirurginė korekcija negalima (pateikta gydytojo specialisto išvada) (30 balų). Tačiau nagrinėjamu atveju nei ginčui aktualiuose administraciniuose sprendimuose, nei Ginčų komisijos sprendime, nei byloje esančiuose pareiškėjo medicininiuose dokumentuose, taip pat jo teiktuose skunduose ir atsiliepime nėra jokių duomenų apie jo būklę, atitinkančių 32 kriterijų – abiejų rankų keturių pirštų trūkumų. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra susiję su (duomenys neskelbtini). Be to, 2022 m. birželio 17 d. sprendime atsakovė vertino išimtinai pareiškėjo funkcinius sveikatos sutrikimus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Ginčų komisija, iš sveikatos priežiūros įstaigos gavusi papildomus dokumentus, vertino pareiškėjo protinę (psichinę) būklę. Teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai pareiškėjo būklę vertino pagal Tvarkos aprašo 1 priedo 32 kriterijų.

Kaip minėta, atsakovė 2022 m. birželio 17 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijaus 23 punkto, kuris apibūdina asmens protinę būklę – demenciją, kai yra vidutinis pažinimo funkcijos sutrikimas. 23 punkte pateiktas asmens būklės vertinimo matas, t. y. protinė būklė pagal trumpą protinės būklės tyrimą (MMSE) įvertinta nuo 11 iki 20 balų, o pagal Blessedo demencijos skalę – 10–22,5 balo (pateiktos užpildytos MMSE bei Blessedo demencijos skalės ir gydytojo specialisto išvada).

Pažymėtina, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus IV teritorinis skyrius 2022 m. balandžio 21 d. sprendime nurodė, kad 2022 m. kovo 10 d. siuntime Nr. 1057 ir kituose Tarnybai pateiktuose dokumentuose pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodyta (-os) diagnozės ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko Tvarkos aprašo 1 priede nurodytų bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų. 2022 m. balandžio 21 d. specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-1057 22 punkte nurodyta, jog „SP nenustatyti, nes asmens sveikatos būklė neatitinka Kriterijų aprašo punktų reikalavimų“. Nei 2022 m. balandžio 21 d. sprendime, nei 2022 m. balandžio 21 d. specialiųjų poreikių vertinimo akte nepateiktas pareiškėjo regos sutrikimų bei protinės veiklos vertinimas.

Pareiškėjas 2022 m. gegužės 16 d. skunde Tarnybai nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Tvarkos aprašo 13.1 papunktį, Tarnyba per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos raštu kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios asmenį gydantis gydytojas ESPBI IS pateikė klinikinius elektroninius dokumentus E025 ar E003 ir E027 arba išdavė siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti, reikalingų asmens specialiesiems poreikiams nustatyti, pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas – dėl papildomų dokumentų (informacijos), reikalingų asmens specialiesiems poreikiams nustatyti, pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka.

Remiantis Tvarkos aprašo 22 punktu, tuo atveju, kai asmens specialieji poreikiai vertinami pakartotinai ir priimamas naujas sprendimas, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių nustatymo netenka galios, išskyrus atvejus: kai sprendimas buvo priimtas dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo. Šis sprendimas galioja iki jame nurodyto termino pabaigos; kai priimamas naujas sprendimas dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo, anksčiau priimti sprendimai dėl specialiojo nuolatinės slaugos ir (ar) specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo galioja iki juose nurodyto termino pabaigos; kai sprendimas buvo priimtas dėl transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo. Šis sprendimas galioja iki jame nurodyto termino pabaigos.

Pagal Tvarkos aprašo 35 punktą, tuo atveju, kai Tarnybos priimtą sprendimą skundžia asmuo, Tarnyba gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo specialiuosius poreikius.

Kaip akcentuota LVAT praktikoje, esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr. LVAT 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principu, nei su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis (žr. LVAT 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022).

LVAT laikosi pozicijos, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011, 2021 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-206-624/2021, 2021 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-358-492/2021).

Teismo sprendimas neturi būti formalus ir juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai ir visiškai (LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017). Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti tam tikros institucijos iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (LVAT 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011, 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011). Tačiau teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (pavyzdžiui, išduoti leidimą gyventi, apskaičiuoti pensiją ar pan.) (pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).

Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Nagrinėjamu atveju atsakovė 2022 m. birželio 17 d. sprendime teigia, kad vertina ne atskiras ligas pagal TLK-10-AM kodus ir nustato ne sveikatos lygį, o specialiuosius poreikius, kuriuos lemia ne diagnozuotos ligos ar asmens patirtos traumos, o jų nulemti funkciniai sutrikimai, tačiau, iš 2022 m. birželio 17 d. sprendimo turinio matyti, kad Tvarkos aprašo nuostatos 2022 m. birželio 17 d. sprendime ir 2022 m. birželio 17 d. specialiųjų poreikių vertinimo akte buvo pritaikytos formaliai. Nei sprendime, nei specialiųjų poreikių vertinimo akte dėl 23 kriterijaus, kuris nustato protinę būklę, netaikymo argumentų nepateikta, o vertinant pareiškėjo regėjimo sutrikimus (regėjimo aštrumą) nurodytas klaidingas Tvarkos aprašo 1 priedo punktas (32 kriterijus apie netektus rankų pirštus, nors, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus apie pareiškėjo sveikatos būklę, tikėtina, jog turėjo būti vertinamas 38 kriterijus). 2022 m. birželio 17 d. sprendime pateikiami argumentai tik apie pareiškėjo regėjimo aštrumą, tačiau aplinkybės, nurodytos 2022 m. sausio 12 d. (duomenys neskelbtini) ligoninės siuntime („(duomenys neskelbtini)“) neįvertintos. Be to, atsakovė savo iniciatyva nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigas dėl naujesnių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ((duomenys neskelbtini)), nors byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“, kurie pagrindžia aplinkybę dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimų pokyčių. Atsakovės sprendimas ir specialiųjų poreikių vertinimo aktas priimti 2022 m. birželio 17 d., tačiau sprendžiant nenustatyti pareiškėjui specialiųjų poreikių iš esmės vadovautasi vienu medicininiu dokumentu, kuris išduotas 2022 m. vasario 9 d., t. y. prieš keturis mėnesius iki sprendimo priėmimo.

Teismas konstatuoja, kad, remiantis byloje esančiais medicininiais dokumentais, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjo sveikatos būklė neatitinka ginčui aktualių Tvarkos aprašo 1 priedo kriterijų taikymo sąlygų. Darytina išvada, jog atsakovė nenustatė visų pareiškėjo prašymo ir skundo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, neištyrė jų išsamiai, visapusiškai. Nors pareiškėjas atsakovei, teikdamas skundą, ir nenurodė minėtų aplinkybių apie protinę būklę, pažinimo funkcijos sutrikimus, tačiau jos teisiškai yra svarbios vertinant, ar pareiškėjui gali būti nustatyti specialieji poreikiai.

Šiuo atveju dėl to, kad atsakovė 2022 m. birželio 17 d. sprendime Nr. SS-1607 vadovavosi neaktualiomis teisės normomis (Tvarkos aprašo 1 priedo 32 punkto kriterijumi), nepasisakė ir neįvertino, ar egzistavo galimybė taikyti Tvarkos aprašo 1 priedo 23 punkto kriterijų, kuris taikytinas sprendžiant dėl pažinimo funkcijos ir protinės būklės, o ne dėl regėjimo aštrumo, kaip nurodoma 2022 m. birželio 17 d. sprendime, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad atsakovės sprendime neįvertintos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas administracinis sprendimas.

Ginčų komisijai, ikiteismine tvarka nagrinėjusiai ginčą, išreikalavus papildomus medicininius dokumentus apie pareiškėjo protinę būklę, nagrinėjama situacija pasikeitė. Todėl pareiškėjo sveikatos būklę, funkcinius sutrikimus ir poreikį jam nustatyti specialiuosius poreikius yra būtina sistemiškai įvertinti iš naujo. Teismo įsitikinimu, byloje susiklosčiusi situacija suponuoja objektyvią būtinybę panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. SS-1607 „Dėl A. V. skundo“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. V. prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Atsakovė, siekdama pašalinti kilusias abejones, kliudančias priimti pagrįstą administracinį sprendimą, turėtų įvertinti byloje pateiktus medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, įskaitant (duomenys neskelbtini) sutrikimus, esant poreikiui – iš pareiškėjo sveikatos priežiūros įstaigų išreikalauti papildomus medicininius dokumentus.

Teismas konstatuoja, kad Ginčų komisija pareiškėjo skundą išnagrinėjo visapusiškai ir argumentuotai, nepažeisdama specialiuosius poreikius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ginčijamą sprendimą ir patenkinti atsakovės skundą nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės skundas atmestas, nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.

Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. S-173 „Dėl A. V. skundo“ palikti nepakeistą.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. SS-1607 „Dėl A. V. skundo“.

Įpareigoti atsakovę Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. V. prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.