- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- Ik-1745-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02857-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Arūnas Dirvonas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- G. T.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjai G. T., atsakovės atstovėms Daivai Juškėnienei, Ievai Galinauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. T. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. T. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-5), kurį vėliau patikslino (b. l. 103) kreipėsi į teismą prašydama: 1) Panaikinti 2011-12-01 Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. S-602 pareiškėjos G. T. prašymą atmesti 2011-10-05, NDNT sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. SS-3504 „Dėl G. T. darbingumo lygio‘‘ palikti nepakeistą. 2) Pakeisti atsakovo 2011-10-05 sprendimą Nr. SS-3504, kuriuo nuo 2011-10-05 jai nustatytas 90% darbingumo lygis, paliekant galiojantį NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2011-08-02 sprendimą Nr. DL-3679, pripažįstant pareiškėją iš dalies darbinga (darbingumo lygis - 50%; netektas darbingumas - 50%) nuo 2011-07-21. 3) Priteisti iš atsakovo pareiškėjai 100 Lt žyminį mokestį. Pareiškėja nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau-NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius, vertindamas jos darbingumo lygį pradėtą 2011-07-21 ir baigtą 2011-08-02, priėmė 2011-08-02 sprendimą Nr.DL-3679 pripažino pareiškėją iš dalies darbingą. Nustatė- darbingumo lygis penkiasdešimt procentų (50%) (DL=50*1), nustatytas pagal darbingumo nustatymo kriterijų XIII.75.2. (50%), VI. 40.1.2. (70%), 25.2. punktus ir darbo ir kitų aplinkybių vertinimo koeficientas - 1. Galioja nuo 2011-07-21 iki 2012-07-20. Netektas darbingumas penkiasdešimt procentų (50%). Darbingumo lygio priežastis nustatyta pagal tvarkos aprašo 27.1 ligos arba būklės punktus. Specialieji poreikiai nenustatyti. Nustatyta, kad negali dirbti veikiant: 1) fiziniams rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poreikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; 2) ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims); dirbti darbą susijusį su priverstiniais liemens palenkimais; 3) psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti naktinį darbą; 4) fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 5 m.; požeminiai darbai. (2011 -08-02 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-3679). 2011-09-05 NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius (toliau-atsakovas), gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2011-08-02 sprendimo dėl darbingumo lygio nustatymo mano atžvilgiu, atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. NDNT SKS 2011-10-05 sprendimu Nr.SS-3504 „Dėl G. T. darbingumo lygio‘‘ pakeitė NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2011-08-02 sprendimą Nr.DL-3679 ir pareiškėjai nustatė 90% darbingumo lygį nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2011-10-05. Nesutikdama su atsakovo sprendimu, kadangi jis nepagrįstas teisiniais normatyviniais galiojančiais aktais, jame išdėstyti argumentai daugelyje atvejų neatitinka tikrovės ir nieko nepagrįsti bei neįrodyti, 2011-11-04 skundu apskundė Ginčų komisijai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-GK). Atsakovo prašė pakeisti NDNT SKS 2011-10-05 sprendimą, kuriuo nuo 2011-10-05 jai nustatytas 90% darbingumo lygis; pripažįstant jai 50% ar mažesnį bazinį darbingumą; vertinant darbingumo lygį, taikyti koeficientą- 1; pripažįstant pareiškėją dalies darbingą 30-50% darbingumo lygio ribose. Praktiškai šis pareiškėjos prašymas atitiko NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2011-08-02 sprendimo Nr.DL-3679 dėl jos darbingumo lygio vertinimo nustatytas sąlygas, kriterijus ir jų nustatymo ribas. GK 2011-12-01 sprendimu Nr.S-602 „Dėl G. T. darbingumo lygio‘‘ atsakovo 2011-10-05 sprendimą Nr.SS-3504 „Dėl G. T. darbingumo lygio‘‘ paliko nepakeistą. Jos priimtas sprendimas neteisingas. Jame išdėstytos aplinkybės ir argumentai daugelyje atvejų neatitinka teisinių normatyvinių aktų, kuriais jie turėtų būti pagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių ir tikrovės. Atsakovas formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, priimtas sprendimas vienpusiškas ir neobjektyvus. Nebuvo tiriami pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, aplinkybės ir motyvai dėl atsakovo padarytų pažeidimų, vertinant jos darbingumo lygio nustatymą. GK savo sprendime konstatavo, kad atsakovas pagrįstai jai nustatė bazinį darbingumą, galimos vertės ribose. Nurodo, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjos bazinį darbingumą dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų TLK-10 kodais: M 42.18, M 48.08, M 51.1, pagrįstai taikė kriterijų aprašo 1 priedo XIIId. 75.2 punktą, taikytiną kelio,stuburo ir kitų sąnarių artrozei ne mažiau kaip 2 sąnarių, esant II funkcinio nepakankamumo klasei, I-III rentgenologinei stadijai. Nurodo, kad NDNT SKS pagrįstai nustatė 70% bazinį darbingumą, kai galimos vertės 70-50%. NDNT Panevėžio teritorinis skyrius šiuos atveju pareiškėjai nustatė 50% bazinį darbingumą, remiantis tos pačios XIII d. 75.2 p. Šioje dalyje išdėstytos „Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos‘‘. Tačiau NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimas, nustatant jai šiuo atveju 50% bazinį darbingumą yra kur kas artimesnis tiesai, vertinant darbingumą. Konkrečiu atveju turėjo būti taikomas XIIId. 75.3 p.: III funkcinio nepakankamumo klasė: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III-IV rentgenologinė stadija. Šiuo atveju bazinio darbingumo procento galimos vertės -40-30%. Profesinės veiklos ribotumą šiuo konkrečiu atveju patvirtina NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2011-08-02 Darbingumo lygio vertinimo akte 24 p. nurodyti funkciniai, profesiniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms vertinti. Grafoje „Kriterijų reikšmės" nurodyta: „Negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus‘‘. Tai buvo vertinta kaip vidutinio palankumo darbui aplinkybė. Be to minimame akte nurodyta, kad negaliu dirbti darbo, keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg. Tai, kad negali dirbti aktyvaus darbo susijusio su fizine veikla, įrodo eilės ligų sąrašas, susijęs su širdies ligomis, išvardytomis gretutinėje diagnozėje: 111.0 - hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu); 125.8 - kitos lėtinės išeminės širdies ligos formos; kraujotakos sistemos ligos (VId.) 40.10.3p.-krūtinės angina su nustatytu spazmu (anginiai priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio fizinio krūvio). Be to, profesinės veiklos ribotumą apsprendžia ligos istorijoje esantis 2010-08-09 išrašas iš medicininių dokumentų, išduotas gydytojos V. K.. Jame nurodyta, kad pareiškėjai nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Toliau nurodoma, kad negali dirbti įtempto protinio darbo. Būtent darbas su vaikais lopšelyje- darželyje pareiškėjai kaip auklėtojai, atsakingai už vaikų sveikatą ir gyvybę, kaip tai numatyta darbo sutartyje, yra susijęs su protine įtampa. Būtent šis išrašas pateiktas prieš daugiau nei 10 dienų prieš ją atleidžiantis auklėtojos pareigų nuo 2010-08-23 dėl ligos pagal LR DK 136 str. ld. 4p.Darbas lopšelyje- darželyje „(duomenys neskelbtini)‘‘ Panevėžyje, kuriame ji dirbo nuo 1993-11-03 auklėtoja ir iš kurios pareigų buvo atleista dėl sveikatos būklės, t.y. ligos, buvo susijęs su priverstiniais liemens palenkimais. Tiek lopšelinio amžiaus vaikus nuo 1,5 iki 3 m., tiek darželinio amžiaus nuo 3 iki 7m., po 1 ar 2 kartus į savaitę tekdavo vesti į baseiną maudytis. Lopšelinio amžiaus vaikus kiekvieną dieną priimdavo iš tėvų iš jų rankų į auklėtojų rankas tiesiogiai, kad jie nesukluptų, nepargriūtų ar nesusižalotų sveikatos. Suklupus vaikui, o tuo labiau, kai tai buvo susiję su maudymosi procedūromis baseine, tekdavo kelti ir pagelbėti jiems, keliant daugiau kaip 10 kg svorius. GK į visa tai neatsižvelgė ir neteisingai pritaikė jai 70% bazinį darbingumą. GK nurodė, kad vertindamas bazinį darbingumą atsakovas, dėl pagrindinėje diagnozėje nurodytų ligų TLK-10-AM kodais: M54.18; R52.2, pagrįstai taikė Kriterijų aprašo 1 priedo ld. 15.lp. taikytiną periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligoms, esant lengvam funkcijos sutrikimui.Šiuo konkrečiu atveju GK išvada nepagrįsta galiojančiais teisiniais normatyviniais aktais ir ji taiko galiojančio normatyvinio akto, nustatančio bazinio darbingumo galimos vertės procentą ne diagnozės nurodytais ligos TLK-10-AM kodu:54.18-radikulopatija kryžmens ir kryžmens bei uodegikaulio sritis‘‘. Vertinant šią pagrindinės diagnozės ligą kartu su TLK-10-AM kodu numatyta liga R*52.2- „kitas lėtinis skausmas‘‘, derėtų vadovautis LR Sveikatos apsaugos ministro 2011-02-23 įsakymu Nr.V-164 nuo 2011-04-01 įsigaliojusiu Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas" (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Remiantis Šiuo įsakymu ligai numatytas kodas R 52.2- „kitas lėtinis skausmas‘‘ turi būti suteikiamas pagrindinės diagnozės kodas, Šiuo atveju pagrindinės diagnozės ligos M 54.18- „radikulopatija, kryžmens ir kryžmens bei uodegikaulio sritis‘‘. Sutinkamai su minimu įsakymu nurodyta pagrindinės diagnozės liga pažymėta kodu M54.18 įtraukta XIII skyriaus ligų sąraše „Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos‘‘, poskyris „Dorsopatijos“. Todėl šiuo konkrečiu atveju pagrindinės diagnozės liga kodu M54.18, vertinant bazinį darbingumą yra privalu vadovautis Kriterijų aprašo 1-ojo priedo Xllld. „Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos" 75p.- „Kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip 2 sąnarių (darbingumo netekimo procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos)‘‘. Todėl šiuo konkrečiu atveju, vertinant bazinį darbingumą atsakovas neteisingai ir nepagrįstai nustatė 80% bazinį darbingumą, kai galimos vertės 80-100%, taikydamas ligai kodu M 54.18 Kriterijų aprašo 1 priedo l d. („Nervų sistemos ligos‘‘) 15. lp. Bazinio darbingumo procentas šiuo konkrečiu atveju yra artimesnis nustatytajam 50% NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus, kai galimos vertės 70-50% (vadovavosi XIIId.75.2p.) Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjos nuomone, vertinant mano bazinį darbingumą, derėjo vadovautis minimos XIIId. 75.3p. bazinio darbingumo procento galimos vertės 30-40% ribose. Apie tai argumentai ir motyvai dėl šio vertinimo prieš tai išdėstyti išsamiau ir plačiau. GK nurodė, kad atsakovas įvertino pareiškėjos bazinį darbingumą dėl gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos TLK-10 kodu (111.9- „hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) PAH II0 AKS postnataliniu periodu)‘‘. Nurodė, kad pagrįstai taikė Kriterijų aprašo 1 priedo VId. 40.11.2p., taikytiną arterinei hipertenzijai, kai nustatyta vidutinės rizikos grupė: antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas be rizikos veiksnių ir/ar 2-3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus reziztensija insulinui ir/ar diabetą). Nurodo, kad pagrįstai nustatė 90% bazinį darbingumą, kai galimos vertės 100-90%. Tiek GK, tiek atsakovas įvertindamas pareiškėjos bazinį darbingumą dėl gretutinės diagnozės ligos kodu 111.9- „hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio) (PAH II’’ AKS postnataliniu periodu)‘‘, iškraipė ir nurodė neteisingą gretutinės diagnozės ligos kodą „111.9‘‘, o tuo pačiu nurodė neteisingą ir ne tą širdies ligą, kuri buvo paminėta ligos istorijos medicininiuose dokumentuose, o taip pat NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2011-08-02 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr.DL- 3679, nustatant pareiškėjos darbingumo lygį. Pastarajame akte gretutinėje diagnozėje pagal TLK-10 kodu 111.0 nurodyta „hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) (F.kl.2)“. Būtent ši liga ir buvo vertinta, nustatant pareiškėjai bazinį darbingumą 70% galimos vertės 80-50% ribose, remiantis Kriterijų aprašo 1 priedo VId.(kraujotakos sistemos ligos) 40.1.2p.- „2 funkcinė klasė (ligoniai patiria nemalonių jutimą: širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. 6 min. ėjimo testo metu gali nueiti nuo 301 iki 425 metrų. Gerai jaučiasi ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene. Pareiškėjos nuomone, netgi šiuo konkrečiu atveju dėl minimos širdies ligos diagnozės, sutinkamai su Kriterijų aprašo 1 priedo VI d. Turėjo būti taikomas 40.1.3.p- „3 funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą- padažnėjus; širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu‘‘). Tokiu atveju pareiškėjos bazinis darbingumas būtų vertinamas galimos vertės 50-20% ribose. Tokia būsena atitinka sveikatos tikrumoje vidutinio fizinio krūvio metu (diskomforto patyrimas su šiame punkte nurodytais simptomais). Tokią pareiškėjos sveikatos būseną minimu atveju taip pat sąlygoja nustatyta gretutinėje diagnozėje liga TLK-10 kodu 120.1- „krūtinės angina su nustatytu spazmu‘‘. GK nurodo, kad atsakovas diagnozės TLK-10 kodais: 120.1- „krūtinės angina su nustatytu spazmu‘‘. 125.8- kitos lėtinės išeminės širdies ligos‘‘ pagrįstai nevertino atskirai dėl neišreikšto koronarinės kraujotakos sutrikimo, bet šios ligos buvo vertintos kaip rizikos veiksniai, sergant pirmine arterine hipertenzija. Šis atsakovo argumentas neatitinka tikrovės ir prieštarauja tiek NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2011-08-02 Darbingumo lygio vertinimo akte, tiek atsakovo 2011-10-05 sprendime dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo nurodytiems kriterijams, aplinkybėms ir išvadoms bei motyvams. Atsakovas nurodo, kad diagnozės kodais 120.1 ir 125.8 yra nevertintinos, nurodant „Likusios diagnozės nevertintos, nes neatitinka Kriterijų aprašo punktų ir asmens darbingumo lygio neįtakoja‘‘. į šį likusių nevertintų diagnozių sąrašą atsakovas įtraukė diagnozę kodu F 32.10- „vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu‘‘, nors visos minimos diagnozės nurodytos ligų pagal TLK-10 AM kodus. Taigi atsakovo teiginys, kad ligos kodais 120.1, 125.8 buvo vertintos kaip rizikos veiksniai, sergant pirmine arterine hipertenzija, neatitinka tikrovės, o taip pat jis sąmoningai iškraipo tikrąją bazinio darbingumo lygio vertinimo esmę. (Čia minima pirminė arterinė hipertenzija buvo klaidingai taikoma pagal anksčiau minėtą gretutinėje diagnozėje nurodytą ligos kodą 111.9- hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo (stazinio). Atsakovas, įrašydamas šią diagnozę kodu 111.9, kuri neegzistuoja medicininiuose dokumentuose, supainiojo sąmoningai su diagnoze kodu 111.0, kurią tikrumoje vertino NDNT Panevėžio teritorinis skyrius, ir tokiu būdu atsakovas žymiai ir iš esmės padidino bazinio darbingumo procentinį dydį galimos vertės ribose, pritaikant netinkamą atitinkamos ligos diagnozės punktą, kuris apsprendžia galimos vertės bazinio darbingumo procentą. Iš viso to matyti, kad į šias diagnozes visiškai nebuvo atsižvelgta. Atsakovas nepagrįstai nevertinta diagnozė TLK-10 kodu F 32.10.- „vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu‘‘. GK nurodo, kad ji pagrįstai nevertinta, nes siuntime nėra psichiatro duomenų apie psichinę būklę skirto gydymo. Ši ligos diagnozė kodu F 32.10. privalėjo būti vertinama sutinkamai su Kriterijų aprašo 1 priedo II d. (Psichikos ir elgesio sutrikimai) atitinkamu punktu, nustatančio bazinio darbingumo procentą galimos vertės ribose, arba kaip minimum šią ligą vertinti kaip rizikos veiksnį, nustatant bazinio darbingumo lygį. NDNT Panevėžio teritorinis skyriaus gretutinėje diagnozėje TLK-10 kodais: 111.0- hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu)( F kl.2); 120.1- krūtinės angina su nustatytu spazmu; 125.8- kitos lėtinės išeminės širdies ligos formos buvo vertinamos sutinkamai su Kriterijų aprašo 1 priedo VId.(Kraujotakos sistemos ligos) 40.1.2p.; nustatant 70% bazinį darbingumą, kai galimos vertės 80-50%. GK vienpusiškai, neobjektyviai ir formaliai išnagrinėjo skundą, dėl to nebuvo nurodyti pažeidimai, kuriuos padarė atsakovas, vertindamas bazinį darbingumą, kuris iš esmės lėmė neteisingą ir nepagrįstą 90% darbingumo lygio pritaikymą. GK taikė ne tas teisines normas, kurias privalėjo taikyti, kad nustatyti pažeidimus, kuriuos padarė atsakovas. Pareiškėjos organizmo funkcijos sutrikusios ne mažiau nei dėl dviejų ligų. Todėl, remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-05-22 įsakymo Nr.Al-354/V-402 įsigaliojusio nuo 2009-05-31 Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 5p., turėjo būti nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6p. nuostatas. GK nurodo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į vertinamo asmens, t.y. pareiškėjos funkcinius ir profesinius veiksnius pagrįstai parinko kriterijų reikšmes ir teisingai atliko kriterijų reikšmių vertinimą. Nurodo, kad darbo ir kitų aplinkybių koeficientas 1,3 nustatytas teisingai: palankių darbui aplinkybių sk.- 6, nepalankių- 0, vidutiniškai palankių-1. GK minima išvada nepagrįsta teisiniais normatyviniais aktais, medžiagoje surinktais įrodymais ir niekuo nemotyvuota. GK netgi nemotyvavo ir nepateikė jokio atsakymo į tai, kodėl tiek pareiškėjos, tiek NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus nurodytas ir nustatytas darbo ir kitų aplinkybių koeficientas 1,0 yra neteisingas. NDNT Panevėžio teritorinis skyrius, vertinant jos funkcinius, profesinius ir kt. kriterijus, turinčius įtakos pareiškėjos darbingumui bei įsidarbinimo galimybėms iš 7 kriterijų nustatė: palankių darbui aplinkybių sk.- 3, nepalankių- 0, vidutinio palankumo. Buvo nustatytos sekančios 4 vidutinio palankumo darbui aplinkybės: Kai bazinis darbingumas 30-55%. Gali dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 dienas per savaitę. Negali panaudoti turimos profesinės kvalifikacijos, bet gali dirbti kitos kvalifikacijos darbus. Būtinas darbinės aplinkos pritaikymas. Šiuo atveju, pareiškėjos nuomone, minimos nustatytos 4 vidutinio palankumo darbui aplinkybės yra argumentuotos medžiagoje surinktais medicininiais įrodymais, teisiniais normatyviniais aktais, apžiūros ir pokalbio su manimi duomenimis. Pareiškėjos nuomone, galėtų būti pripažinta ir dar viena papildoma vidutinio palankumo darbui aplinkybė: „Neturi darbo patirties ar darbinių įgūdžių, bet gali juos įsigyti.‘‘ Pareiškėjos darbinės veiklos trukmė pagal įgytą profesiją (jaunesnieji ikimokyklinio ugdymo specialistai) dirbant auklėtoja yra 21 metai. Amžius-41 metai. Pagal įgytą profesiją dirbo nuo 19 metų iki 40 metų. Nedirba daugiau nei 1 metai laiko. Tai atsispindi 2011-08-02 darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3679. Iš pateiktų faktų ir duomenų matyti, kad pareiškėja, sulaukusi 19 m., pradėjo dirbti pagal profesiją ir šiuo metu kitose darbo sferose neturėjo ir neturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, bet gali juos įgyti. Tokiu atveju būtų 5 vidutinio palankumo darbui aplinkybės. Taigi, darant šią išvadą, derėtų vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų principais, įtvirtintais tiek LR ATPK, tiek LR CK 1.5 str. ld. Tačiau į šį pareiškėjos motyvą GK neregavo ir nedavė jokio atsakymo. Be to, atsakovas neteisingai, nepagrįstai ir nekvalifikuotai, nustatęs bazinį darbingumą, vertinant darbingumo lygį, tai sąlygojo ir tolimesnių neteisingų ir nepagrįstų funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų nustatymą. Šiuo atveju, netgi pripažinus ir nustačius ne 5-ias, o 4-rias vidutinio palankumo darbui aplinkybes iš 7-rių kriterijų, šių aplinkybių sudarytų daugiau nei pusę. Ryšium su tuo, remiantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-05-02 įsakymo Nr. A1-139/V-356, įsigaliojusio nuo 2006-05-13 „Darbingumo lygio nustatymo Kriterijų aprašo‘‘18p., esant daugumai vidutimo palankumo darbui aplinkybių, ir man nustačius vidutiniškai palankias darbui aplinkybes, bazinio darbingumo procentai turėjo būti dauginami iš koeficiento- 1, kurį šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjos nuomone, teisingai pritaikė NDNT Panevėžio teritorinis skyrius.
Atsiliepimas
Atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-ir atsakovė), atsiliepime (b. l. 20-25) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja dėl to nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių suabejoti skundžiamų sprendimų pagrįstumu ir (ar) teisėtumu, bei remiasi tik savo subjektyvia nuomone. Pareiškėja, nurodydama kitą skundžiamo akto panaikinimo pagrindą, paaiškina, jog skundžiamas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama GK) priimtas sprendimas gali būti neteisėtas dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, o ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, t.y. jog skundą GK nagrinėjo tik formaliai, priimtas sprendimas vienpusiškas ir neobjektyvus. Tačiau GK nėra įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu, atsakovas NDNT nedalyvavo GK administracinės procedūros priėmimo procese, dėl ko nėra ir negali būti atsakingu už GK priimtus sprendimus. Todėl, NDNT nuomone, GK procesinių teisės normų pažeidimas arba jų netinkamas pritaikymas, jei toks ir buvo, dėl ko galėjo būti neteisingai nustatytas darbingumo lygis, nėra pagrindas naikinti atsakovo priimtą skundžiamą individualų administracinį aktą. Darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų aprašu (toliau - Kriterijų aprašas), jo 1-ju bei 2 – ju priedais. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau -Tvarkos aprašas) (Žin. 2005 Nr. 38-1253: 201 I. Nr. 95-4469). Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t.y., asmens bazinis darbingumas, kuris nustatomas dėl diagnozuotų ligų, būklių ar traumų padarinių sukeltų funkcinių sutrikimų, bei atsižvelgiant į funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Žinoma, jog pareiškėjai yra diagnozuotos jungiamojo audinio (kaulai, kremzlės, kraujas, limfa ir 1.1.) ligos, periferinės nervų sistemos ligos ir kraujotakos sistemos ligos. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl pareiškėjai diagnozuotos osteochondrozės (stuburo sąnarių artrozė), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2. punktu, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei. Galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 50 iki 70 proc. Taikytas šis punktas, nes iš medicininės dokumentacijos, asmeniui nustatyta II funkcinė nepakankamumo klasė. Darbingumo netekimo procentai pagal šį punktą priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Šiuo atveju - II funkcinio nepakankamumo klasė, t. y. asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I-III rentgenologinė stadija. Šiuo atveju nustatyta maksimali 70 proc. bazinio darbingumo vertė numatytame intervale, kadangi minimalus stuburo II funkcinės klasės nepakankamumas, pasireiškiantis ribotais stuburo juosmeninės dalies judesiais, yra nustatytas vertinamosios apžiūros teritoriniame skyriuje duomenimis, patvirtintas byloje esančiomis 2011-05-12 atliktos stuburo juosmeninės dalies KT išvada, 2011-06-30 neurochirurgo k-jos išvada, 2011-06-30 neurologo k-jos išvada. Pareiškėjos teiginys, jog turėtų būti taikomas Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 75.3. punktas nepagrįstas, nes pastarasis punktas taikomas, kai yra nustatoma III-IV rentgenologinė stadija. Pareiškėjos teiginys, jog nepagrįstai nebuvo vertintas jai diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 AM (toliau - TLK-10 AM II 1.9) kodą F32.10( vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu), neturi pagrindo, nes susirgimas šiuo kodu nėra įtrauktas į Kriterijų aprašą.
Pareiškėjos teiginys, jog atsakovas „iškraipė ir nurodė neteisingą gretutinės diagnozės ligos kodą pagal TLK-10 AM 111.9“ neatitinka tikrovės, nes NDNT nediagnozuoja susirgimų, o vadovaujasi Gydytojų konsultacinės komisijos pateiktais dokumentais, kuriuose jau būna nurodyti susirgimų kodai. Pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovas funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, nepagrįstai įvertino palankiais, taikė koeficientą 1.3 ir nustatė 90 proc. darbingumo lygį. Šių kriterijų yra 7 ir jų sąrašas yra baigtinis. Tuo atveju, kai vertinant asmens darbingumo lygį, darbui nepalankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 0,7, jei dauguma aplinkybių yra vidutinės, dauginama iš koeficiento 1 ir esant palankioms aplinkybėms - iš koeficiento 1,3. Pareiškėjos atžvilgiu bazinis darbingumo lygis buvo nustatytas 70 proc. dydžio, darbo aplinkybės įvertintos palankiomis, dėl ko buvo naudojamas koeficientas 1.3 ir darbingumo lygis buvo nustatytas 90 proc. dydžio. Tokie kriterijai, kaip bazinis darbingumas (l kriterijus) ir amžius (VI kriterijus), turi konkrečias reikšmes, o likusieji yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienu atveju įvertinami individualiai. Kadangi teisės aktai nenurodo konkrečių rekomendacijų dėl kriterijų reikšmių parinkimo, vertinant atsižvelgiama į asmeniui diagnozuotus susirgimus ir jų pasekoje sukeltus sveikatos funkcijos sutrikimus, t.y, ligos patologiją, bei vadovaujamasi bendrais principais, kurie paremti medicininių žinių turinčių vertintojų žiniomis. Atsižvelgiant į asmeniui diagnozuotus sveikatos sutrikimus, turėjusius esminės įtakos pareiškėjos darbingumo lygiui, buvo vadovautasi ir žiniomis, jog pareiškėja turi aukštesnįjį išsilavinimą, turi darbo patirtį ir k.t. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas darbo aplinkybes vertinti kaip vidutinio palankumo, neturi jokio pagrindo. Tai, kad tokie kriterijai, kaip profesinė kvalifikacija (IV kriterijus) ir išsilavinimas (III kriterijus) buvo įvertinti palankiomis aplinkybėmis, nors pareiškėjos atžvilgiu turi būti vertintini kaip vidutinio palankumo, esminės įtakos sprendimo priėmimui neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. SS-3504 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. S-602 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius, vertindamas jos darbingumo lygį 2011-08-02 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DL-3679 pripažino pareiškėją iš dalies darbingą, nustatydama 50 procentų darbingumo lygį (galioja nuo 2011-07-21 iki 2012-07-20.) Darbingumo lygio priežastis nustatyta pagal tvarkos aprašo 27.1 ligos arba būklės punktus. Specialieji poreikiai nenustatyti. Nustatyta, kad negali dirbti veikiant: 1. fiziniams rizikos veiksniams: visą kūną veikiančios vibracijos poreikio, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; 2)ergonominiams rizikos veiksniams: keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg (moterims); dirbti darbą susijusį su priverstiniais liemens palenkimais; 3) psichosocialiniams rizikos veiksniams: dirbti naktinį darbą; 4) fiziniams rizikos veiksniams: darbai aukštyje virš 5 m.; požeminiai darbai ( neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini)), (b.l.26-31 )
2011-10-05 NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą ir sprendimu Nr. SS-3504 nusprendė pakeisti NDNT Panevėžio teritorinio skyriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. DL-3679 ir G. T. nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2011-10-05 nustatyti 90 proc. darbingumo lygį ( b.l. 26-28). Pareiškėja pateikė prašymą Ginčų komisijai dėl NDNT 2011-10-05 sprendimo Nr. SS-3504 peržiūrėjimo, 2011-12-01 Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu Nr. S-602 pareiškėjos G. T. prašymas atmestas, 2011-10-05 NDNT sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas Nr. SS-3504 „Dėl G. T. darbingumo lygio‘‘ paliktas nepakeistas ( b.l. 7-13).
Pažymėtina, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis numato, jog ginčus tarp asmens ir tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši Komisija yra ginčus dėl darbingumo lygio ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Jai nesuteikta kompetencija pačiai nustatyti asmens darbingumo lygį ir priimti sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Nustačiusi atitinkamus darbingumo lygio vertinimo trūkumus, Ginčų komisija pagal suteiktą kompetenciją gali įpareigoti Tarnybą atlikti atitinkamus vertinimo veiksmus. Kartu pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį.
Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad darbingumo lygis - asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmenys laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iš dalies darbingi, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo. Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo laikomi darbingais. Asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t.y. asmens bazinį darbingumą, funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t.y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui darančias įtaką ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Minėto įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo Kriterijų aprašas (toliau - Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas). Šio įsakymo 1 punktu buvo patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su atitinkamais priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Darbingumo lygio nustatymo aprašas numato, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus (siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę ir kt.) (Darbingumo lygio nustatymo aprašo 8 p.). Gydytojų konsultacinės komisijos patikrinti ir patvirtini DL nustatymo aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai pateikiami Tarnybos teritoriniams skyriui, kuris priima sprendimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, darbo pobūdžio ir sąlygų (Darbingumo lygio nustatymo aprašo 9,12,14 p.). Nustatant darbingumo lygį užpildydamas patvirtintos formos darbingumo lygio vertinimo aktas (Darbingumo lygio nustatymo aprašo 16 p.). Tuo atveju, kai asmuo nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu Tarnybos direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo (Darbingumo lygio nustatymo aprašo 38 p.). Jei asmuo nesutinka su Tarnybos sprendimu, per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos, jis turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją (Darbingumo lygio nustatymo aprašo 41 p.). Pažymėtina, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. bazinis darbingumas, o jis vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4,5,6 p.). Kriterijų aprašo I priede yra pateiktas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, sąrašas prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais atitinkamuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas (12.1.1-12.1.3 p.), profesinė kvalifikacija (12.2.1-12.2.3 p.), darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (12.3.1. - 12.3.2 p.), amžius (12.4.1.- 12.4.3.).
Byloje nustatyta, kad pagal minėtas teisės aktų nuostatas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo procedūra, kurią vykdant priimti pareiškėjos skundžiami sprendimai, buvo pradėta 2011-07-11 Pakruojo rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro siuntimo Nr. 769 pagrindu, siuntime nurodant, kad G. T. nugaros skausmai vargina kelis metus, skausmas suintensyvėja judesio metu, keliant svorį, keičiant kūno padėtį, ilgiau pabuvus vienoje padėtyje, dažnai ir ramybėje. Pareiškėjai buvo taikyti du ambulatorinės reabilitacijos etapai, bet skausmas nemažėja, vargina labai ribotas judėjimas keičiant padėtį, negali pakelti svorio. Šiame siuntime taip pat nurodyta, kad kelis metus G. T. vargina padidintas kraujo spaudimas, liga kontroliuojama vaistais, antrus metus lankosi pas psichiatrą, gydoma depresija, jaučia baimę, nerimą, vargina nemiga, skiriamas pastovus medikamentinis gydymas. 2011-07-21 - 2011-08-02 NDNT Panevėžio teritorinis skyrius, remdamasis siuntimo, specialistų, konsultantų, apžiūros ir pokalbio duomenimis, atliko G. T. darbingumo lygio vertinimą. 2011-08-02 Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3679 nurodyti duomenys apie pareiškėjos sveikatos būklę: „vargina skausmas stuburo juosmeninėje dalyje, plintantis į kairę koją; gydyta ambulatoriškai medikamentais, pravestas ambulatorinės reabilitacijos kursas, konsultuota neurochirurgo. Akte Nr. DL-3679 buvo pateikti duomenys apie objektyvią pareiškėjos būklę: „judesiai stubure per liemenį riboti, paravertebraliai ilgieji nugaros raumenys įtempti, žemesnis Achilo s. refl. kairėje, hipestezija pagal SI šaknelę kairėje, motorika nesutrikusi“. Kaip minėta, priimant sprendimą dėl darbingumo lygio pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. bazinis darbingumas, o jis vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4,5,6 p.).
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs esančius medicininius dokumentus, nustatė, kad pareiškėjai yra diagnozuotos jungiamojo audinio (kaulai, kremzlės, kraujas, limfa ir 1.1.) ligos, periferinės nervų sistemos ligos ir kraujotakos sistemos ligos. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl pareiškėjai diagnozuotos osteochondrozės (stuburo sąnarių artrozė), taikytina Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2. punkto nuostata, nes nustatyta II funkcinė nepakankamumo klasė. Pažymėtina, kad galimos vertės - nuo 50 iki 70 procentų. Atsakovas įvertinęs duomenis, kad II funkcinė nepakankamumo klasė, pasireiškianti ribotais stuburo juosmeninės dalies judesiais bei l-lll rentgenologinė stadija, nustatyti vertinamosios apžiūros teritoriniame skyriuje duomenimis, patvirtintas byloje esančiomis 2011-05-12 atliktos stuburo juosmeninės dalies KT išvada, 2011-06-30 neurochirurgo k-jos išvada, 2011-06-30 neurologo k-jos išvada, nustatė maksimalią 70 proc. bazinio darbingumo vertės numatytame intervale. Kadangi Kriterijų aprašo I priedo XIII dalies 75.3. punktas taikomas, kai yra nustatoma III-IV rentgenologinė stadija, pareiškėjos motyvai šiuo aspektu nepagrįsti. Nepagrįsti taip pat pareiškėjos argumentai, kad turėjo būti vertintas jai diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 AM (toliau - TLK-10 AM II 1.9) kodą F32.10 (vidutinio sunkumo depresijos epizodas, nes atsakovo duomenimis susirgimas šiuo kodu nėra įtrauktas į Kriterijų aprašą.
Vertinant pareiškėjos argumentus, kad atsakovas funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, nepagrįstai įvertino palankiais, pažymėtina, kad profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas (12.1.1-12.1.3 p.), profesinė kvalifikacija (12.2.1-12.2.3 p.), darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje (12.3.1. - 12.3.2 p.), amžius (12.4.1.- 12.4.3.). Kriterijų aprašo 13,14,15 punktuose nustatyta, kad kriterijai, nurodyti atitinkamuose šio Aprašo punktuose vertinami kaip vidutinio palankumo, nepalankios arba palankios darbui aplinkybės. Kriterijų aprašo 2 priede yra suklasifikuotas profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, atitinkamų reikšmių palankumas (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios) asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo lygio asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų (17-19 p.) ir nustatomas netekto darbingumo procentas. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinami profesiniai - funkciniai ir kiti kriterijai, turintys įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Pažymėtina, kad šių 7 kriterijų sąrašas yra baigtinis. Bazinis darbingumas įvertintas kaip palanki aplinkybė, kadangi asmens bazinis darbingumas nustatytas 70 proc. (bazinio darbingumo lygio diapazonas nuo 60 iki 100). Įvertinus tai, kad asmens bazinis darbingumas - 70 proc, asmuo gali dirbti daugiau kaip 6 valandas per dieną ar 5 ir daugiau dienas per savaitę ir tai yra palanki aplinkybė; asmens išsilavinimas yra aukštesnysis - vertinama palankia aplinkybe; asmuo turi profesinę kvalifikaciją ir gali ją panaudoti - palanki aplinkybė; asmuo turi darbo patirtį ir darbinius įgūdžius ir gali juos panaudoti – palanki aplinkybė; asmens amžius - 41 metai - palanki aplinkybė (intervalas iki 45 m.); asmeniui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas - vidutinio palankumo aplinkybė. Tokiu būdu, palankių darbui aplinkybių nustatyta – 6; vidutinio palankumo darbui aplinkybių-1; nepalankių darbui aplinkybių nenustatyta ( NDLN byla b.l. 16). Vadovaujantis kriterijų aprašo 19 punkto nuostatomis, kad tuo atveju, kai, vertinant asmens darbingumo lygį, palankių darbui aplinkybių nustatoma dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1,3. Nagrinėjamu atveju 70 proc. padauginti iš 1,3 ir nustatytas 90 proc. darbingumo lygis (DL = 70 x 1,3). Atsižvelgiant į tai, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nustatė 90 % darbingumo lygį, 10 % netekto darbingumo lygį, galiojančius nuo 2011-10-05. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bazinis darbingumas (l kriterijus) ir amžius (VI kriterijus), turi konkrečias reikšmes, o kiti kriterijai yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienu atveju vertinami individualiai, atsižvelgiant į asmeniui diagnozuotus susirgimus ir jų įtakoje sukeltus sveikatos funkcijos sutrikimus, t.y, ligos patologiją, bei vadovaujamasi bendrais principais, kurie paremti medicininių žinių turinčių vertintojų žiniomis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėja skunde kelia kai kuriuos medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus, kuriuos spręsti teismui nesuteikta kompetencija, todėl teisėjų kolegija teismo kompetencijai nepriskirtais klausimais nepasisako.
Apibendrinant teismo išvadas, pripažintina, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius išnagrinėtų medicininių dokumentų pagrindu bei įvertinusi pareiškėjos funkcinius ir profesinius veiksnius, pagrįstai parinko kriterijų reikšmes ir teisingai atliko kriterijų reikšmių vertinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad darbingumo lygis įvertintas laikantis šią procedūrą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, o ginčijami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti ar pakeisti. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pareiškėjos argumentus, kad Ginčų komisija formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, pripažinti pagrįstais.
Vertinant pareiškėjos reikalavimą pakeisti atsakovo 2011-10-05 sprendimą Nr. SS-3504, kuriuo nuo 2011-10-05 jai nustatytas 90% darbingumo lygis, paliekant galiojantį NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2011-08-02 sprendimą Nr. DL-3679, pripažįstant pareiškėją iš dalies darbinga (darbingumo lygis - 50%; netektas darbingumas - 50%) nuo 2011-07-21, pažymėtina, kad teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį.
Teismo išdėstytų motyvų nagrinėjamos bylos kontekste pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.