Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-1476-331/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-04-06
Bylos Nr.: Ik-1476-331/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02584-2011-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: R. M.
Atsakovas: Neįgalumo
Trečiasis asmuo: Neįgalumo

Kategorijos

6.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1476-331/2012Proceso Nr. 3-61-3-02584-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 6.7, 74. (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjui R. M., atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Skaistei Žostautaitei ir Dainai Juškėnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ? Tarnyba), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritoriniam skyriui (toliau – Kauno I teritorinis skyrius) dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-07-21 Kauno I teritorinis skyrius surašė darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3925, kuriuo nustatė pareiškėjui R. M. 50 proc. darbingumo lygį (b. l. 64-66).

Šalies argumentai

Nesutikdamas su jam nustatytu darbingumo lygiu, pareiškėjas 2011-08-02 skundu ir 2011-08-11 skundo papildymu kreipėsi į Tarnybą, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundus, 2011-09-09 priėmė sprendimą Nr. SS-3266 „Dėl R. M. darbingumo lygio“ (b. l. 11-12).

Nesutikdamas su atsakovo priimtu sprendimu, 2011-09-25 skundu pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija). Išnagrinėjusi R. M. Neįgalumo ir darbingumo lygio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, Ginčų komisija priėmė 2011-10-27 sprendimą Nr. S-566, kuriuo paliko nepakeistą Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-09-09 sprendimą Nr. SS-3266 „Dėl R. M. darbingumo lygio“ (b. l. 4-10).

Nesutikdamas su minėtais sprendimais, pareiškėjas R. M. skundu ir patikslintais skundais (b. l. 1-2, 17-19, 61-63) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo:

1) iš dalies panaikinti Kauno I teritorinio skyriaus 2011-07-21 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Ginčų komisijos 2011-10-27 sprendimą Nr. S-566;

Šalies argumentai

3) panaikinti Tarnybos 2011-09-09 sprendimą Nr. SS-3266;

4) panaikinti Kauno I teritorinio skyriaus 2011-07-21 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3925;

5) įpareigoti atsakovą nustatyti jam kitą, nuo 30 iki 35 proc. darbingumo lygį.

2012-01-09 nutartimi (b. l. 68-69) teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo iš dalies panaikinti Kauno I teritorinio skyriaus 2011-07-21 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), kitoje dalyje skundą priėmė.

Paaiškino, kad Kauno I teritorinis skyrius, remdamasis 2011-07-21 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 3925, patvirtino 2011-07-21 išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jam buvo nustatytas penkiasdešimties procentų darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2011-07-21 iki 2013-07-20. Išvadoje nenustatyta, kad pareiškėjas negali dirbti veikiant fiziniams rizikos veiksniams – darbai aukštyje (virš 1,3 m, virš 5 m), požeminiai darbai, darbai elektros srovės atžvilgiu pavojingose patalpose, dirbti su mechaniniais įrenginiais, kai naudojama rankinė pastūma, vairuoti transporto priemones, dirbti pavojingus darbus. Pareiškėjo teigimu, gretutinių ligų (2 stuburo išvaržos, dešinio klubo sąnario artrozė, dėl kurių vargina dideli skausmai, sunku lankstytis ir kelti svorius) įtaka darbingumo lygiui nebuvo vertinta nepateikus duomenų apie gydymą ir jo rezultatus per paskutinius 2 metus, taip pat pagal aprašo XIII dalies 75.2 p. bazinis darbingumas įvertintas 60% ir jis neįtakojo galutinio bazinio darbingumo reikšmės. Dėl kitų gretutiniu ligų (lėtinė obstrukcinė plaučiu liga, miego apnėja, gastroduodenitas, dispersija), darbingumo lygis nebuvo iš viso vertintas, nes šios ligos neįtrauktos į darbingumo vertinimo kriterijų sąrašą. Dėl netoksinės difuzinės strumos darbingumo lygis nevertintas, nes nėra organo funkcijos sutrikimo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimų kontrolės skyrius 2011-09-09 sprendimu Nr. SS-3266 nusprendė nekeisti Kauno I teritorinio skyriaus 2011-07-21 darbingumo lygio vertinimo aktu DL-3925 priimto sprendimo, kuriuo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „ligos arba būklės“ nuo 2011-07-21 iki 2013-07-20. Sprendime, iš esmės sutinkant su Kauno I teritorinio skyriaus išvada, išvardinti visi pareiškėjo susirgimai – 12 punktų, nurodyta, kuo remiantis nustatytas 50 proc. darbingumo lygis.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčų komisija 2011-10-27 sprendimu Nr. S-566 pareiškėjo skundą atmetė. Jau sprendimo įžanginėje dalyje „Trumpas pareiškimo turinys“, pareiškėjo teigimu, su neslepiama ironija konstatuojama, kad pareiškėją „kankina“ nuolat atsinaujinančios ir naujai susiformuojančios opos skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje, taip pat vargina širdies ligos. Pareiškėjas teigia, jog sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Tiek darbingumo lygį nustatęs Kauno I-sis teritorinis skyrius, tiek jo skundus nagrinėję Sprendimų kontrolės skyrius ir Ginčų komisija neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus ir dėl to jam buvo neteisingai nustatytas darbingumo lygis. Pareiškėjo teigimu, visas jo darbingumo lygio nustatymo ir vėlesnis skundų nagrinėjimo procesas vyko tendencingai ir formaliai, iš esmės, nesiekiant tai atlikti objektyviai ir nešališkai. Į jo ligas buvo žvelgta atmestinai ir formaliai, nevertinta daugelis ligų, motyvuojant tuo, kad arba ta liga nėra pakankamai ištirta, arba ji neturi įtakos bendram darbingumui, arba „netelpa“ į nustatytas normas, arba teigta, kad pareiškėjas per mažai kreipėsi į gydytojus. Tačiau, pareiškėjas teigia, kad tai netiesa, nes pas gydytojus jis vaikšto nuolat, kai yra viltis, kad bus pagelbėta, jam ne kartą buvo pasakyta, kad išvaržų nebepagydys, operacijų daryti nepatartina, o lankyti gydomuosius baseinus pareiškėjas neturi finansinių galimybių. Jo darbingumas vertintas atmestinai ir dėl to, kad nurodoma, jog pareiškėjas gali dirbti su svoriais iki 15 kg, tačiau gydytojai tokius svorius jam kelti griežtai draudžia, o pakėlęs kelis kartus 10 kg svorį, širdies plote pajuto sutraukimus, jis negali dirbti 5 metrų aukštyje, kadangi jam nuolat svaigsta galva ir yra tikimybė netekti sąmonės, jaunystėje turėjęs dvi dideles galvos traumas, buvo atleistas nuo tarnybos armijoje. Jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nurodytam 2 metų laikotarpiui yra nustatytas nepagrįstai, vertinant tik vieną – sunkiausią susirgimą. Iš ankstesnių darbingumo lygio pažymų matyti, kad nedarbingumas progresuoja, laikotarpiais nuo 2008-11-26 iki 2009-05-25, 2009-05-26 iki 2010-05-25 jam buvo nustatytas 55 proc. darbingumas; laikotarpiu nuo 2010-05-19 iki 2012-05-18 buvo nustatytas 50 proc. darbingumas. Pareiškėjas įsitikinęs, kad bendras jo darbingumas yra 30-35 proc.

Per teismo posėdį pareiškėjas R. M. prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba ir tretysis suinteresuotas asmuo Kauno I teritorinis skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 74?78) paaiškino, kad pareiškėjas savo skunde, be kita ko, skundžia ir Ginčų komisijos sprendimą, todėl pažymėjo, kad Tarnyba pasisako tik dėl tos skundo dalies, kuria skundžiami Tarnybos priimti sprendimai, kadangi už jų sukurtas teisines pasekmes asmeniui tiesiogiai atsakinga Tarnyba, taip pat ji nėra įgaliota pasiaiškinti dėl Ginčų komisijos atliktos administracinės procedūros pagrįstumo, objektyvumo, teisingumo.

Nurodė, kad Darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų aprašu, jo 1-ju bei 2-ju priedais, bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu. Nustatydama darbingumo lygį, Tarnyba vadovaujasi siuntimu ir papildomai pridėtais dokumentais. Tarnyba nėra sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Tvarkos aprašas įtvirtina, kad už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.

Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis 2011-07-20 siuntime į Tarnybą Nr. 39 nurodyta liga pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus-10 (toliau ? TLK-10) kodus: E 78.2 Mišri hiperlipidemija; I 20.8 Kitos krūtinės anginos formos (stabili krūtinės angina 3 funkcinės klasės); I25.0 Liga, apibūdinama kaip aterosklerozinė kardiovaskulinė liga (IŠL; 1 VA liga – S1 stenozė 100%); I45.0 Dešinioji fascikulinė blokada; I50.1 Kairiojo skilvelio nepakankamumas (diastolinis KS nepakankamumas II funkcinės klasės); E04.0 Netoksinė difuzinė struma (gūžys), G47.3 Miego apnėja (kvėpavimo sustojimas miegant); G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais (M50-M51) (L4-5, 15-S1 išvaržos); J44.8 Kita patikslinta lėtinė obstrukcinė plaučių liga, (atlikti plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija bei deguonies kiekio kraujyje tyrimai) – normos ribose); K29.9 Gastroduodenitas, nepatikslintas (eriteminė gastropatija, randinė b. duodeni deformacija); K30 Dispepsija, M16.1 Kita pirminė koksartrozė (dešinio klubo sąnario II° artrozė).

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginiai, kad buvo vertintas tik vienas sunkiausias susirgimas yra nepagrįsti, nes darbingumo lygis nustatomas įvertinus funkcinius sutrikimus, o ne atskiras diagnozes. Nurodė, kad kompleksiškai kartu su kitais siuntime išvardintais susirgimais bazinio darbingumo lygis nevertintas dėl diagnozių E04.0, J44.8, K29.9, K30, nes šie susirgimai nėra įtraukti į darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą arba neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo reikalavimų. Tai pat nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad neteisėtai buvo nevertintas cukrinis diabetas. Nebuvo gauta klinikinių duomenų apie šios ligos sukeltą funkcinį sutrikimą, turintį įtakos darbingumo lygio vertinimui, t. y. prieš 6-7 metus nustatytas II tipo cukrinis diabetas, tačiau glikemija koregavosi sumažinus kūno svorį. Tokį traktavimą suponavo gydančio gydytojo siuntime į Tarnybą nurodyti duomenys. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, ištyręs byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius dokumentus, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, darbo ir kitas aplinkybes vertino taip: 1) kadangi asmeniui nustatytas 50 proc. bazinis darbingumas, o tai patenka į intervalą nuo 30 iki 55 proc., todėl šis kriterijus įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė; 2) kadangi nustatytas asmens bazinis darbingumas 50 proc, asmuo gali dirbti 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę, šis kriterijus vertinamas kaip vidutinio palankumo aplinkybė; 3) asmens išsilavinimas yra vidurinis (patvirtinta 1972-06-17 Vidurinio mokslo atestato Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-21 prašyme pareiškėjo pateiktais duomenimis), o tai vertintina kaip vidutiniškai palanki aplinkybė; 4) asmuo neturi profesinės kvalifikacijos (patvirtinta 2011-07-21 prašyme pareiškėjo pateiktais duomenimis), o tai yra nepalanki aplinkybė; 5) asmuo nedirba daugiau kaip 8 metus (patvirtinta 2011-07-21 prašyme pareiškėjo pateiktais duomenimis), todėl jau nebeturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, šis kriterijus vertintas kaip nepalanki aplinkybė; 6) asmuo yra 56 metų amžiaus (patvirtinta tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos duomenimis), o tai yra vidutiniškai palanki aplinkybė, nes patenka į amžiaus diapazoną nuo 55 metų iki senatvės pensijos amžiaus; 7) atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę yra būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, šis kriterijus vertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė.

Atsiliepimas

Per teismo posėdį atsakovo atstovės Daiva Juškėnienė ir Skaistė Žostautaitė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl R. M. nustatyto 50 procentų darbingumo lygio. Tarnybos teritorinio skyriaus ir Tarnybos sprendimais pareiškėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2011-07-21 iki 2013-07-20. Pareiškėjas nesutiko su šiuo vertinimu motyvuodamas tuo, kad nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nurodytam 2 metų laikotarpiui yra nustatytas nepagrįstai, vertinant tik vieną – sunkiausią susirgimą, jo sveikata negerėjo, ligos progresuoja, serga gretutinėmis ligomis, kurių atsakovas nevertino. Todėl pareiškėjas prašė teismo panaikinus skundžiamus aktus, įpareigoti Tarnybą įvertinti jo sveikatos būklę ir nustatyti 30-35 proc. nedarbingumo lygį pagal faktiškai patvirtintas medicinines diagnozes.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, teismui svarbu nustatyti, ar vertinant pareiškėjo darbingumo lygį visi kriterijai (tiek medicininiai, tiek funkciniai, tiek profesiniai, tiek kiti kriterijai) buvo teisingai nustatyti ir įvertinti. Teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas turi nustatyti, ar skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas (NDNT teritorinio skyriaus ir Sprendimų kontrolės skyriaus aktai) bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas; Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis norminis teisės aktas yra Kriterijų aprašas. Šio Aprašo nuostatos numato, jog gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau ? GKK) reikalingus dokumentus, tarp jų ir užpildytą siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą. GKK patikrina ir patvirtina gautus dokumentus ir juos įteikia asmeniui, kuris pastaruosius pateikia (išsiunčia) Tarnybai darbingumo lygiui nustatyti. Tokiu būdu, nustatydama darbingumo lygį, Tarnyba vadovaujasi siuntimu ir papildomai pridėtais dokumentais. Pabrėžtina, kad Tarnyba nėra sveikatos priežiūros, o viešojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išimtinai vadovaujasi jai pateiktų duomenų teisingumu ir objektyvumu. Tvarkos aprašas įtvirtina, kad už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas.

Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. bazinis darbingumas, o jis vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4,5,6 p.). Kriterijų aprašo I priede yra pateiktas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, sąrašas prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais atitinkamuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius (12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra suklasifikuotas profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, atitinkamų reikšmių palankumas (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios) asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo lygio asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų (17-19 p.) ir nustatomas netekto darbingumo procentas.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens ir tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši Komisija yra ginčus dėl darbingumo lygio ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Jai nesuteikta kompetencija priimti sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Nustačiusi atitinkamus darbingumo lygio vertinimo trūkumus, Ginčų komisija pagal suteiktą kompetenciją gali įpareigoti Tarnybą atlikti atitinkamus vertinimo veiksmus.

Nustatyta, kad pagal byloje (Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius dokumentus, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė 2011-09-09 sprendimą Nr. SS-3266 (Tarnybos byla, b. l. 10-12), kuriuo paliko nepakeistą Kauno I teritorinio skyriaus 2011-07-21 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3925 nustatytą 50 proc. darbingumo lygį nuo 2011-07-21 iki 2013-07-20 (Tarnybos byla, b. l. 32-37). Ginčų komisija 2011-10-27 sprendimu Nr. S-566 paliko galioti 2011-09-09 Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą „Dėl R. M. darbingumo lygio“ nepakeistą (Tarnybos byla, b. l. 2-8).

Žemesnės instancijos teismas

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Pagal paminėto straipsnio 6 dalį, neįgalumas – tai dėl asmens kūno sandaros funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo lygis – kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdieninėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnis bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu priimtas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179, kuriuo patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai. Sutinkamai su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi asmenys gali būti laikomi nedarbingais, jei nustatoma nuo 0 iki 25 procentų darbingumo, ir iš dalies darbingi, jei asmeniui nustatoma nuo 30 iki 55 procentų darbingumo. Kiti asmenys, kuriems nustatoma nuo 60 iki 100 procentų darbingumo, laikomi darbingais.

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (pagal Aprašo 1 priedą); funkcinius kriterijus (pagal Aprašo 2 priedą) ir profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (pagal Aprašo 2 priedą). Tvarkos aprašo 6.1 punkte įtvirtinta, kad bazinis darbingumas yra asmens darbingumo lygis, nustatytas vadovaujantis medicininiais kriterijais. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas ir traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Galutiniam darbingumo lygio nustatymui turi reikšmės Aprašo 3.3 punkte nurodyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas koeficientas, taikant kurį gaunamas galutinis darbingumo lygis, t. y. bazinis darbingumas dauginamas iš gauto koeficiento.

Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis 2011-07-20 siuntime į Tarnybą Nr. 39 nurodytomis ligomis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus - 10 (toliau ? TLK-10) kodus: E78.2 Mišri hiperlipidemija; I20.8 Kitos krūtinės anginos formos (stabili krūtinės angina 3 funkcinės klasės); I25.0 Liga, apibūdinama kaip aterosklerozinė kardiovaskulinė liga (IŠL; 1 VA liga – S1 stenozė 100%); I45.0 Dešinioji fascikulinė blokada, I50.1 Kairiojo skilvelio nepakankamumas (diastolinis KS nepakankamumas II funkcinės klasės); E04.0 Netoksinė difuzinė struma (gūžys); G47.3 Miego apnėja (kvėpavimo sustojimas miegant); G55.1 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais (M50-M51) (L4-5, 15-S1 išvaržos); J44.8 Kita patikslinta lėtinė obstrukcinė plaučių liga, (atlikti plaučių funkcijos tyrimai (spirometrija bei deguonies kiekio kraujyje tyrimai) – normos ribose); K29.9 Gastroduodenitas, nepatikslintas (eriteminė gastropatija, randinė b. duodeni deformacija); K30 Dispepsija, M16.1 Kita pirminė koksartrozė (dešinio klubo sąnario II° artrozė) (Tarnybos byla, b. l. 44-45).

Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: I25.0, I20.8, I50.1, I45.0, E78.2 pagrįstai taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo VI dalies 40.1.2 punktas, kurio dispozicija taikoma esant širdies nepakankamumui. Galimos vertės pagal šias ligas numatytos Kriterijų aprašo 1 priede yra nuo 50 iki 80 proc. bazinio darbingumo. Vertinant bazinį darbingumą atsižvelgiama į priskirtą širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasę. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėją vargina skausmai krūtinėje, dusulys fizinio krūvio metu ir ramybėje, todėl yra diagnozuota II funkcinė klasė, kai ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. 6 min. ėjimo testo metu, gali nueiti nuo 301 iki 425 metrų. Gerai jaučiasi ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene. Atsakovas pagrįstai jo bazinį darbingumą įvertinto 50 procentų, nes asmeniui diagnozuota išeminė širdies liga su III funkcinės klasės krūtinės angina, yra išsivystęs II funkcinės klasės širdies nepakankamumas, patvirtinta tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos 2011-05-12 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų I kardiologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašo duomenimis (Tarnybos byla, b. l. 42?43).

Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10 kodus: G55.1, M16.1, taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo XIII dalies 75.2. punktas, kurio dispozicija taikoma esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozei. Galimos vertės pagal šias ligas numatytos Kriterijų aprašo 1 priede yra nuo 50 iki 70 proc. Iš medicininės dokumentacijos pagrįstai nustatyta II funkcinė nepakankamumo klasė. Darbingumo netekimo procentai pagal šį punktą priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Šiuo atveju – II funkcinio nepakankamumo klasė, kai asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veiklą I-III rentgenologinė stadija. Šiuo atveju, Tarnyba pagrįstai nustatė 60 proc. bazinio darbingumo lygį. Tarnyba tai atliko įvertinusi 2011-07-20 UAB „Kalniečių šeimos klinikos“ siuntimą į Tarnybą Nr. 39, 2009-10-07 Všį Kauno medicinos universiteto klinikos neurologijos skyriaus neurologo konsultacijos išvadą bei Všį Kauno apskrities ligoninės radiologijos skyriaus stuburo magnetinio rezonanso tomografijos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą, kurių duomenimis asmeniui diagnozuota lėtinė j/k radikulopatija su vyraujančiu skausminiu sindromu ir neišreikšta neurologine simptomatika: skausmingumas palpuojant paravertebraliai juosmeninėje srityje, sausgyslių refleksai simetriški, jėga kojose gera, L4-5 ir L5-S1 diskų išvaržos požymiai, dešinio klubo sąnario II° artrozė be žymesnio funkcijos sutrikimo bei nėra duomenų apie dažnus ligos recidyvus per pastarųjų metų laikotarpį (Tarnybos byla, b. l. 44-45, 60, 61-63).

Vertinant asmens darbingumo lygį dėl diagnozės pagal TLK-10 kodą G47.3, taikytas Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 85 punktas, kurio dispozicija taikoma esant nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būklės ir kt.). Galimos vertės pagal šią ligą numatytos Kriterijų aprašo 1 priede yra nuo 70 iki 100 proc. bazinio darbingumo lygis. Šis punktas yra taikytas pagrįstai, nes iš medicininės dokumentacijos nustatyta (Tarnybos byla, b. l. 38-40), kad asmenį vargina apsunkintas kvėpavimas miegant, epizodiniai pabudimai dėl oro stokos, dieną mieguistumas. Darbingumo netekimo procentai pagal šį punktą priklauso nuo funkcinio sutrikimo sunkumo laipsnio. Šiuo atveju pagrįstai nustatytas lengvas funkcijos sutrikimas, t. y. asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus. Tarnyba teisingai nustatė 70 proc. bazinio darbingumo lygį, nes remiantis 2010-12-15 Všį Kauno medicinos universiteto klinikos pulmonologijos ir alergologijos skyriaus medicinos dokumentų išrašo duomenimis (Tarnybos byla, b. l. 38-39) nustatyta miego apnėja, gydymui rekomenduota miego režimas, kūno svorio kontrolė, spirogramos duomenys normos ribose FVC – 92%, FEV1 – 93.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepagrįstai nevertino daugelio gretutinių ligų. Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjo teiginiais, nes 2011-08-05 Kauno I teritorinio skyriaus rašte Nr. R-4531 (Tarnybos byla, b. l. 28-29) yra išaiškintos tam tikrų ligų nevertinimo priežastys: dėl gretutinės ligos J44.8 kita patikslinta lėtinė obstrukcinė plaučių liga – darbingumo lygis nevertintas, nes pareiškėjui stacionare 2 kartus atlikti plaučių funkciniai tyrimai, nustatyta normali plaučių funkcija. Miego apnėja įtakos darbingumui neturi; dėl gretutinių ligų: K29.9 Gastroduodenitas nepatikslintas, K30 Dispepsija– darbingumo lygis nevertintas, nes šios ligos neįtrauktos į darbingumo lygio vertinimo kriterijų sąrašą kaip neįtakojančios pastovaus darbingumo lygio; dėl gretutinės ligos E04.0 Netoksinė difuzinė storuma – darbingumo lygis nevertintas, nes nėra organo funkcijos sutrikimo (Tarnybos byla, b. l. 28-29). Vadinasi, Tarnyba pagrįstai nevertino minėtų diagnozių (gretutinių ligų), nes šie susirgimai nėra įtraukti į darbingumo lygio nustatymo Kriterijų aprašą, pagal medicininius dokumentus plaučių funkcija yra normali, neatitinka darbingumo lygio nustatymo Kriterijų aprašo reikalavimų, t. y. nesukelia tokių funkcinių sutrikimų, kurie įstatymų leidėjo vertinami kaip turintys įtakos asmens darbingumo lygiui.

Teismas laiko, kad Sprendimų kontrolės skyrius, ištyręs byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius medicininius dokumentus bei kitus įrodymus, vadovaudamasis Kriterijų aprašo 2-uoju priedu, darbo ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, tinkamai vertino atitinkamų reikšmių palankumą (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios) asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. NDNT teritorinis skyrius ir Sprendimų kontrolės skyrius skundžiamais sprendimais (Tarnybos byla, b. l. 13-19, 32-37). pagrįstai vertino:

- pagal medicininius dokumentus pareiškėjui pagrįstai nustatė 50 proc. bazinį darbingumą, tai patenka į intervalą nuo 30 iki 55 proc., todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, šis kriterijus pagrįstai įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

- vertinant valandų, kurias asmuo gali dirbti skaičiaus kriterijų, atsižvelgė į asmens bazinį darbingumą, nustatė, kad asmuo gali dirbti 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę. Šis kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, pagrįstai įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

- pareiškėjo išsilavinimas vidurinis (patvirtinta 1972-06-17 Vidurinio mokslo atestato Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-07-21 pareiškėjo prašyme pateikti duomenys), todėl išsilavinimo kriterijus, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, pagrįstai įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė;

- R. M. neturi profesinės kvalifikacijos, todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, šis kriterijus pagrįstai įvertintas kaip nepalanki aplinkybė;

- pareiškėjas nedirba daugiau kaip 8 metus (patvirtinta 2011-07-21 prašyme pareiškėjo pateiktais duomenimis), todėl jis nebeturi darbo patirties ir darbinių įgūdžių, todėl ši aplinkybė, vadovaujantis Kriterijų aprašo 14 punktu, pagrįstai įvertinta kaip nepalanki aplinkybė;

- vertinimo metu pareiškėjui buvo 56 metų (patvirtinta tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos duomenimis), tai reiškia, kad asmens amžius patenka į intervalą nuo 55 m. iki senatvės pensijos amžiaus, todėl, vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, amžiaus kriterijus pagrįstai pripažintas vidutinio palankumo aplinkybe;

- atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę pareiškėjui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas, todėl vadovaujantis Kriterijų aprašo 13 punktu, šis kriterijus pagrįstai įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė.

Kriterijų aprašo 17?19 punktai įtvirtina, koks koeficientas taikytinas bazinio darbingumo procentams, t. y. esant daugiausiai nepalankių aplinkybių, taikomas koeficientas 0,7, daugiausiai vidutinio palankumo aplinkybių ? koeficientas 1, daugiausiai palankių aplinkybių ? koeficientas 1,3. Tarnyba ir Kauno I teritorinis skyrius nustatę dauguma darbui vidutinio palankumo aplinkybių, vadovaudamiesi 18 punktu, bazinio darbingumo procentus daugino iš koeficiento 1. Vadinasi šiuo atveju 50 proc., padauginta iš 1 ir nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (DL = 50 x 1), t. y. pareiškėjas pagal teisės aktus pagrįstai pripažintas iš dalies darbingu.

Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvadą, kad pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas teisingai ir pagrįstai, laikantis Kriterijų aprašo, jo 1-o bei 2-o priedų, Tvarkos aprašo nuostatų, nepažeidžiant darbingumo lygio nustatymą reglamentuojančių teisės aktų, R. M. teisėtai ir pagrįstai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Visi kriterijai (tiek medicininiai, tiek funkciniai, tiek profesiniai, tiek kiti kriterijai) pagal teisės aktus buvo teisingai nustatyti ir įvertinti, viešojo administravimo subjektų (Tarnybos ir Kauno I-ojo teritorinio skyriaus) ginčo sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimti kompetentingų institucijų, priimant sprendimus buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, buvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2011-10-27 sprendimas Nr. S-566, Tarnybos 2011-09-09 sprendimas Nr. SS-3266 ir NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2011-07-21 darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-3925 yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais

Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą nustatyti pareiškėjui kitą darbingumo lygį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

atmesti pareiškėjo R. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Bronius JanuškaIrena Paulauskienė