Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Stamita“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorius, kuriam tokią teisę nustato JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Motyvuojamoji dalis

JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021). Tačiau kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Stamita“ įregistruota 1997 m. sausio 30 d., įmonės vadovas nuo 2019 m. balandžio 15 d. yra A. S., kuris taip pat yra ir įmonės akcininkas nuo 1997 m. sausio 30 d.

Teismų praktikoje pažymėtina, kad nemokumo samprata atitinka du nemokumo kriterijus: likvidumo ir balanso testus. Likvidumo testas siejamas su skolininko negalėjimu įvykdyti prievolių, o balanso testas – su įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-451-567/2023, 37 punktas). Taigi, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, reikšmingas vertinti, kokia yra atsakovei priklausančio turto vertė, kokia mokėtinų sumų ir įsipareigojimų apimtis, ar atsakovės turimo turto pakaktų jos įsipareigojimams padengti.

Pagal 2023 metų balanso duomenis tais metais įmonė turėjo turto iš viso už 9 108 205 Eur. Ilgalaikio turto vertė 5 030 734 Eur, trumpalaikio turto vertė 4 077 471 Eur, iš jo atsargos – 2 526 858 Eur, per 1 metus gautinos sumos – 1 527 851 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 22 762 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 8 519 536 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovės grynasis pelnas 2023 metais sudarė 93 858 Eur, o pardavimų pajamos siekė 1 483 924 Eur.

Pagal atsakovės pateikto 2024 metų preliminaraus balanso duomenis tais metais įmonė turėjo turto iš viso už 7 784 396 Eur. Ilgalaikio turto vertė 3 440 167 Eur, trumpalaikio turto vertė 4 344 229 Eur iš kurio atsargos – 1 941 350 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 1 707 225 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 30 039 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 7 063 534 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovės grynasis pelnas 2024 metais sudarė – 132 193 Eur, o pardavimų pajamos siekė 1 354 532 Eur.

Atsakovės pateiktais duomenimis, debitoriniai įsipareigojimai siekia 1 204 177,79 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad debitorių įsiskolinimai – tai rizikinga trumpalaikio turto rūšis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-466-798/2023; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024, 28 punktas). Preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018; 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-596-577/2024, 28 punktas). Trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas (debitorinės skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024), todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant jokių įrodymų apie savo mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018).

Iš įmonės 2024 m. balanse nurodomo turto vertės 7 874 396 Eur eliminavus debitorinius įsipareigojimus, kurie, kaip nurodo atsakovė, siekia 1 204 177,79 Eur, įmonės turto vertę 6 670 218,21 Eur viršija mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (7 063 534 Eur).

Atsakovė pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad ji nuosavybės teise vado nekilnojamąjį turtą esantį Alytaus r., Alytuje, Neringoje ir Vilniuje (DOK-7828 Priedas Nr. 5). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu savininko-valdytojo teise įregistruota vienuolika transporto priemonių, iš kurių vienai dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Įvertinus atsakovės turto ir įsipareigojimų dinamiką 2023-2024 metais matyti, kad 2024 metais įmonės turtas ir įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo lyginant su 2023 metais, o 2024 metais įmonės grynasis pelnas padidėjo lyginant su 2023 metais, pardavimo pajamos išliko beveik nepakitusios. Nors eliminavus debitorinius įsipareigojimus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija įmonės turimo turto vertę, tačiau balanso testo prasme įmonės veikla stabili. Be to, kaip nurodo atsakovė papildomuose paaiškinimuose (2025-04-02 DOK-8382), akcininko pareiškimas (priedas Nr. 5) patvirtina aplinkybes, kad 4 707 453 Eur ilgalaikis įsipareigojimas bendrovės akcininkui A. S. yra subordinuotas kitų bendrovės ilgalaikių įsipareigojimų atžvilgiu. Tai reiškia, kad šis ilgalaikis įsipareigojimas bus tenkinamas tik patenkinus kitus ilgalaikius bendrovės įsipareigojimus; 4 707 453 Eur ilgalaikis įsipareigojimas bendrovės akcininkui A. S. yra nepradelstas ir bus kapitalizuotas. Tai reiškia, kad galiausiai 4 707 453 Eur ilgalaikis įsipareigojimas bus eliminuotas, o bendrovės nuosavas kapitalas atitinkamai padidintas minėta suma. Todėl, teismo vertinimu, šiuo metu atsakovės turimo turto pakaktų turimiems įsipareigojimams padengti.

Taip pat svarbu įvertinti juridinio asmens (ne)mokumą likvidumo testo aspektu, t. y. patikrinti, ar skolininkė laiku vykdo savo prievoles. Taip pat aktualu įvertinti kaip sistemingai ir kiek ilgai atsakovė laiku neatsiskaito su kreditoriais, ar turtinių prievolių nevykdymas laiku neteikia pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo būsenos.

Atsakovė pateikė duomenis, kad 2025 m. kovo 20 d. kreditoriams vėluojama atsiskaityti 549 508,52 Eur, iš šios sumos 303 426,26 Eur vėluojama atsiskaityti daugiau kaip 90 d. Viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomas tik vienas 1 919,33 Eur išieškojimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai, išieškoma suma, vykdomoji byla pradėta 2023 m. lapkričio 7 d. Viešais VMI duomenimis įmonės deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka siekia 3 244,59 Eur. Tačiau atsakovė pateikė įrodymus, kad bendrovės skola VMI šiai dienai sudaro 422,63 Eur (2025-04-02 DOK-8382). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriuose atsakovei būtų pareikšti piniginio pobūdžio reikalavimai. Atsakovė paaiškino, kad pagal veiklos modelį yra atliekami įskaitymai arba sudaryti mokėjimų grafikai. Nors bendrovė taip pat pateikė duomenis, kad ieškovei 2025 m. kovo 12 d. atliko 2 120 Eur mokėjimą, tačiau vėliau papildomuose paaiškinimuose (2025-04-02 DOK-8382) nurodė, kad ieškovės aktyvūs veiksmai, naudojamos įvairios spaudimo priemonės lėmė tai, kad iš bendrovės apgaulės būdu buvo išviliota 2 120 Eur suma, kuri pervesta ne į ieškovės, o į kito juridinio asmens, kurio pavadinimas yra iš esmės toks pats, kaip ir ieškovės, tik pabaigoje nurodytos raidės „MPT“, banko sąskaitą - UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba MPT“. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdo įsipareigojimus kreditoriams, nevengia su jais atsiskaityti. Nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditoriais, kadangi, kaip minėta aukščiau, įmonė turi pakankamai turto įsipareigojimams padengti.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-693-854/2024).

Atsakovė paaiškino, kad ji yra gyvybinga, sėkmingai vykdo veiklą – šiuo metu bendrovė administruoja verslo centrą „Stiklinis“ (Naujoji g. 3, Alytuje) bei gamybines patalpas (Kaniūkų k.), turi 48 nuomininkus bei kaip generalinis rangovas vykdo dviaukščių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų komplekso statybas pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. statybos rangos sutartį Kauno r., Stanaičiuose (DOK-7828 priedas, DOK-8080). Iš atsakovės pateikto pateikto išrašomų sąskaitų registro (2025-04-02 DOK-8382, 2 priedas) matyti, kad bendrovė per 2025 m. sausio ir vasario mėnesius yra atlikusi pardavimų už 92 500,60 Eur sumą (be PVM). Bendrovė per 2024 m. yra atlikusi įmokų VSDF naudai iš viso 84 620,41 Eur sumai. Tokios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė moka mokesčius į valstybės biudžetą bei vykdo savo įsipareigojimus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje yra 12 apdraustų asmenų. Teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tokia juridinio asmens būsena leis jam vykdyti savo prievoles ateityje, kadangi įmonės pajamos iš vykdomos veiklos gali padengti įsipareigojimus kreditoriams su jais atsiskaitant palaipsniui. Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad bendrovė yra gyvybinga ir iš vykdomos veiklos gauna pakankamas pajamas, kurios padeda mažinti įsiskolinimus kreditoriams.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, prioritetas turėtų būti teikiamas bendrovės veiklos išsaugojimui. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos. Nemokumo bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorės interesui gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą. Įmonei vykdant veiklą yra didesnė tikimybė kreditoriams palaipsniui atgauti visą skolos dydį.

Teismo vertinimu, pareiškimo nagrinėjimo metu nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovei nemokumo bylą, atsakovė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji atliko dalinį mokėjimą ieškovei, yra gyvybinga, vykdo veiklą, iš jos gauna pajamas, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Stamita“, nes pastaroji nėra nemoki (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė prašo skirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovei. Nurodo, kad bankroto institutas ieškovės buvo sąmoningai naudojamas ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį. Ieškovei, kaip užsiimančiai skolų išieškojimu, turėtų būti taikomi aukšti profesionalumo standartai, t. y. prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atlikti bent jau minimalią asmens mokumo analizę. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo prieš tai net nebandžiusi išsiieškoti tariamos skolos ginčo teisenos tvarka. Ieškovė nevedė derybų dėl skolos grąžinimo grafiko sudarymo su atsakove, bet aktyviai viešai skleidė neigiamą informaciją apie atsakovę, kad ji neatsiskaito su ieškove ir grasino baudų skyrimų vadovui dėl dokumentų nepateikimo. Ieškovė sistemingai baugino atsakovę, kad kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo (o ne dėl skolos išieškojimo), jei prašoma ir realiai ginčijama skola nebus sumokėta, nors vien tokio pareiškimo pateikimas realiai padarė žalą atsakovės reputacijai, nes elektros energijos tiekėjos po pareiškėjo paskelbtų neigiamų atsiliepimų nutraukė elektros energijos tiekimo sutartį, nes draudimo bendrovė atsisakė drausti atsakovės atsiskaitymų riziką, motyvuodama nemokumo bylos iškėlimu.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Nors pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teikiančio kreditoriaus reikalavimas neturi būti patvirtintas, vis dėlto kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais juridiniam asmeniui – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1311-781/2019).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

Nors ieškovė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė įrodymų dėl atsakovės finansinės padėties, tačiau ieškovės nemokumą grindė aplinkybe, kad atsakovė nevykdo pareigos atsiskaityti su ieškove. Šalių pateikti susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą, reikalavo grąžinti skolą, paaiškino, kad nesumokėjus skolos bus kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsakovė kaip matyti su ieškovės reikalavimu nesutiko. Taip pat atsakovė pateikė duomenis, kad po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo (2025-03-03) atliko dalinį mokėjimą (2025-03-12) ieškovei, vedė derybas dėl skolos grafiko sudarymo. Taip pat šalys vedė derybas dėl komentarų viešoje erdvėje pašalinimo.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė, turėdama reikalavimo teisę į atsakovę pareiškimo pateikimo metu ir pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Įvertinus nustatytas aplinkybes, netenkinamas atsakovės prašymas skirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį 50 procentų iš šios baudos skirti atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra sumokėjusi 555 Eur žyminio mokesčio (CBP-84 priedas). Atsisakius iškelti atsakovei bankroto bylą, ieškovei žyminis mokestis negrąžinamas. Apie kitas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nenustatyta.

Atsakovė prašo priteisti 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias grindžia suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaita-faktūra (2025-04-01 DOK-8076).

Nors atsakovė nepateikė PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024). Atsižvelgiant į minėtą praktiką laikytina, kad pateikti atsakovės įrodymai yra pakankami pagrįsti atsakovės byloje patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovės prašomos priteisti 1 730,30 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytų dydžių. Kadangi pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo netenkinamas, atsakovei priteisiama 1 730,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ (juridinio asmens kodas 153701266).

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“, juridinio asmens kodas 153701266, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, juridinio asmens kodas 304491546, 1 730,30 Eur (tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties priėmimo dienos nutarties kopiją išsiųsti šalims, antstoliams, Turto arešto aktų registrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.