- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2-478-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00084-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Stamita“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Stamita“ civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Stamita“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Stamita“ (toliau – ir atsakovė, ir bendrovė). Nurodė, kad UAB „Stamita“ turi 18 751 Eur skolinį įsipareigojimą mažajai bendrijai (toliau – mažoji bendrija) „Augdeiva“ dėl neapmokėtų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų. Atsakovė savo įsipareigojimo per nustatytus terminus neįvykdė, jai privaloma mokėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas 6 proc. metines palūkanas už termino įvykdyti įsipareigojimus praleidimą, todėl atsakovės įsiskolinimas nuolat auga. 2025 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2025/02/11, įskaitant visus jos priedus, MB „Augdeiva“ visas reikalavimo teises į atsakovę perleido ieškovei UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“. Ieškovė atsakovei 2025 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos inicijavimo jei reikalavimas nebus įvykdytas. Pranešimo gavimas patvirtintas 2025 m. vasario 13 d. Atsakovė įskolinimo nepadengė, liko skolinga 20 800,76 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Stamita“ atsiliepime prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, skirti ieškovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 2 dalį 50 proc. iš šios baudos skirti atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekia atgauti skolą. Bendrovė yra moki, gyvybinga ir pelningai veikianti, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau –JANĮ) nustatytos nemokumo būsenos. Bendrovės pelnas 2024 metais siekė 132 193 Eur, o 2023 metais – 93 858 Eur. Bendrovė vykdo realią veiklą, moka atlyginimus darbuotojams, atsiskaito su tiekėjais, gauna pajamas, iš esmės neturi pradelstų įsiskolinimų, nes pagal veiklos modelį yra atliekami įskaitymai arba sudaryti mokėjimų grafikai (išskyrus ginčytiną ieškovės reikalavimą), neturi iškeltų bylų dėl turtinių įsipareigojimų, jos atžvilgiu nėra pradėta vykdomųjų bylų, ji neskolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui. Pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, bendrovės turto vertė žymiai viršija turimus įsipareigojimus kreditoriams, todėl nėra nė vieno JANĮ nustatyto pagrindo kelti bankroto bylą. Bendrovė yra gyvybinga, sėkmingai vykdo veiklą – šiuo metu administruoja verslo centrą „Stiklinis“ bei gamybines patalpas, turi 48 nuomininkus ir kaip generalinis rangovas vykdo dviaukščių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų komplekso statybas. Bendrovės ilgalaikį turtą sudaro 3 440 167 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 455 469 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės padėtis neatitinka nemokios įmonės statuso, nes ji vykdo veiklą, vykdoma veikla generuoja pajamas, turi įregistruoto nekilnojamojo turto, nuosavybės teise valdo 11 transporto priemonių. Bendrovės balanse prie finansinių skolų yra 5 553 065 Eur įsipareigojimas, kuris laikytinas ilgalaikiu įsipareigojimu. Tai yra akcininko suteikta paskola bendrovei, kurią ateityje planuojama kapitalizuoti, todėl šis įsipareigojimas bendroje įsipareigojimų masėje neturėtų būti vertinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Stamita“ ir priteisė iš ieškovės UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atsakovei 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad UAB „Stamita“ įregistruota 1997 m. sausio 30 d., bendrovės vadovu nuo 2019 m. balandžio 15 d. yra A. S., kuris taip pat yra ir įmonės akcininkas nuo 1997 m. sausio 30 d.
5. Pagal 2023 metų balanso duomenis bendrovė turėjo turto iš viso už 9 108 205 Eur: ilgalaikio turto – 5 030 734 Eur, trumpalaikio turto – 4 077 471 Eur, iš jo atsargos – 2 526 858 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 527 851 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 22 762 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 8 519 536 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis pelnas 2023 metais siekė 93 858 Eur, o pardavimų pajamos – 1 483 924 Eur.
6. Pagal atsakovės pateikto 2024 metų preliminaraus balanso duomenis bendrovė turėjo turto iš viso už 7 784 396 Eur: ilgalaikio turto – 3 440 167 Eur, trumpalaikio turto – 4 344 229 Eur, iš kurio atsargos – 1 941 350 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 707 225 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 30 039 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 7 063 534 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis pelnas 2024 metais sudarė 132 193 Eur, o pardavimų pajamos siekė 1 354 532 Eur.
7. Iš atsakovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad bendrovės debitorių įsipareigojimai siekia 1 204 177,79 Eur ir atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kuria remiantis vertinama, jog trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi turtas (debitorių skolos) turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas, todėl atsakovei, žinančiai apie jai keliamą bankroto bylą, neteikiant įrodymų apie mokumą, galimybes atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto sudėtį (realią vertę).
8. Iš bendrovės 2024 metų balanse nurodomo turto vertės (7 874 396 Eur) atėmęs debitorių įsipareigojimus (1 204 177,79 Eur) teismas nustatė, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (7 063 534 Eur) viršija bendrovės turto vertę (6 670 218,21 Eur).
9. Teismas nurodė, kad atsakovė nuosavybės teise vado nekilnojamąjį turtą, esantį Alytaus r., Alytuje, Neringoje ir Vilniuje. Akcinės bendrovės (toliau – AB) „REGITRA“ duomenimis, atsakovės vardu savininko–valdytojo teise įregistruota 11 transporto priemonių, iš kurių vienai dalyvavimas viešame eisme draudžiamas. Įvertinęs atsakovės turto ir įsipareigojimų dinamiką 2023–2024 metais, teismas nustatė, kad 2024 metais bendrovės turtas ir įsipareigojimai kreditoriams sumažėjo lyginant su 2023 metais, o 2024 metais bendrovės grynasis pelnas padidėjo lyginant su 2023 metais, pardavimo pajamos išliko beveik nepakitusios. Nors eliminavus debitorių įsipareigojimus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija bendrovės turimo turto vertę, tačiau balanso testo prasme bendrovės veikla yra stabili. Be to, kaip nurodo atsakovė 2025 m. balandžio 2 d. papildomuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. DOK-8382), akcininko pareiškimas (priedas Nr. 5) patvirtina aplinkybes, kad 4 707 453 Eur ilgalaikis įsipareigojimas bendrovės akcininkui A. S. yra subordinuotas kitų bendrovės ilgalaikių įsipareigojimų atžvilgiu. Tai reiškia, kad šis ilgalaikis įsipareigojimas bus tenkinamas tik patenkinus kitus ilgalaikius bendrovės įsipareigojimus; 4 707 453 Eur ilgalaikis įsipareigojimas bendrovės akcininkui A. S. yra nepradelstas ir bus kapitalizuotas. Tai reiškia, kad galiausiai 4 707 453 Eur ilgalaikis įsipareigojimas bus eliminuotas, o bendrovės nuosavas kapitalas atitinkamai padidintas minėta suma. Todėl teismas vertino, kad šiuo metu atsakovės turimo turto pakaktų turimiems įsipareigojimams padengti.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė duomenis, jog 2025 m. kovo 20 d. kreditoriams vėluojama atsiskaityti 549 508,52 Eur, iš šios sumos 303 426,26 Eur vėluojama atsiskaityti daugiau kaip 90 dienų. Viešais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis bendrovė skolos VSDF biudžetui neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomas tik vienas 1 919,33 Eur išieškojimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai, vykdomoji byla pradėta 2023 m. lapkričio 7 d. Viešais VMI duomenimis bendrovės deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka siekia 3 244,59 Eur. Tačiau atsakovė pateikė įrodymus, kad bendrovės skola VMI šiai dienai sudaro 422,63 Eur (dokumento registracijos Nr. DOK-8382). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų teismas nustatė, kad šiuo metu nėra nagrinėjama bylų, kuriose atsakovei būtų pareikšti piniginio pobūdžio reikalavimai. Atsakovė paaiškino, kad pagal veiklos modelį yra atliekami įskaitymai arba sudaryti mokėjimų grafikai. Nors bendrovė pateikė duomenis, kad ieškovei 2025 m. kovo 12 d. atliko 2 120 Eur mokėjimą, tačiau papildomuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. DOK-8382) nurodė, kad ieškovės aktyvūs veiksmai, naudojamos įvairios spaudimo priemonės lėmė tai, jog iš bendrovės apgaulės būdu buvo išviliota 2 120 Eur, kuri pervesta ne į ieškovės, o į kito juridinio asmens, kurio pavadinimas iš esmės yra toks pat kaip ir ieškovės, banko sąskaitą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdo įsipareigojimus kreditoriams, nevengia su jais atsiskaityti. Taigi nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovė sąmoningai vengia atsiskaityti su kreditoriais, kadangi bendrovė turi pakankamai turto įsipareigojimams padengti.
11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Atsakovė paaiškino, kad ji yra gyvybinga, sėkmingai vykdo veiklą – šiuo metu bendrovė administruoja verslo centrą „Stiklinis“ (Alytuje, Naujoji g. 3) bei gamybines patalpas (Alytaus r., Kaniūkų k.), turi 48 nuomininkus ir kaip generalinis rangovas vykdo dviaukščių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų komplekso statybas pagal 2021 m. rugpjūčio 16 d. statybos rangos sutartį Kauno r., Stanaičiuose (dokumentų registracijos Nr. DOK-7828 (priedas) ir DOK-8080). Iš atsakovės pateikto išrašomų sąskaitų registro (dokumento registracijos Nr. DOK-8382 2 priedo) matyti, kad bendrovė per 2025 m. sausio ir vasario mėnesius yra atlikusi pardavimų už 92 500,60 Eur (be PVM). Bendrovė per 2024 metus yra atlikusi įmokų VSDF biudžetui iš viso už 84 620,41 Eur. Tokios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė moka mokesčius į valstybės biudžetą bei vykdo savo įsipareigojimus. VSDFV informacinės sistemos duomenimis bendrovėje yra 12 apdraustų asmenų. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tokia juridinio asmens būsena leis jam vykdyti prievoles ateityje, kadangi bendrovės pajamos iš vykdomos veiklos gali padengti įsipareigojimus kreditoriams, su jais atsiskaitant palaipsniui. Teismas nusprendė, kad bendrovė yra gyvybinga ir iš vykdomos veiklos gauna pakankamas pajamas, kurios padeda mažinti įsiskolinimus kreditoriams.
12. Teismas pažymėjo, kad bankroto (nemokumo) procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant įstatyme įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus bei kitus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Teismas vertino, kad prioritetas turėtų būti teikiamas bendrovės veiklos išsaugojimui. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos. Nemokumo bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorės interesui gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą.
13. Teismo vertinimu, pareiškimo nagrinėjimo metu nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovei nemokumo bylą, atsakovė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji atliko dalinį mokėjimą ieškovei, yra gyvybinga, vykdo veiklą, iš jos gauna pajamas, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Stamita“ (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
14. Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas nurodė, kad, nors ieškovė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė įrodymų dėl atsakovės finansinės padėties, tačiau nemokumą grindė aplinkybe, jog atsakovė nevykdo pareigos atsiskaityti su ieškove. Šalių pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą, reikalavo grąžinti skolą, įspėjo, jog, nesumokėjus skolos, bus kreipiamasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, pateikė duomenis, kad po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo (2025 m. kovo 3 d.) atliko dalinį mokėjimą (2025 m. kovo 12 d.) ieškovei, vedė derybas dėl skolos grafiko sudarymo.
Šalies argumentai
15. Teismas nusprendė, kad ieškovė, turėdama reikalavimo teisę į atsakovę ir pateikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
16. Spręsdamas byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nurodė, kad, atsisakius iškelti atsakovei bankroto bylą, ieškovei jos sumokėtas 555 Eur žyminis mokestis negrąžinamas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė prašė priteisti 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias grindė suteiktų teisinių paslaugų ataskaita ir 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra, o pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo netenkinamas, remdamasis CPK ir teismų praktika, atsakovei priteisė 1 730,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymą dėl bankroto bylos UAB ,,Stamita“ iškėlimo tenkinti arba pakeisti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB ,,Stamita“ – jos prašymą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Teismas, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, nes šioje byloje situacija nėra analogiška, ir dėl to nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pateikė tik teisinių paslaugų ataskaitą ir sąskaitą faktūrą, tačiau advokato ir atsakovės susitarimo dėl apmokėjimo ateityje pateikta nebuvo, tai reiškia, kad sąskaita faktūra gali būti ir neapmokėta arba ateityje tiesiog panaikinta ir ieškovė faktiškai jokių teisinių išlaidų gali ir nepatirti arba patirti kitokias nei į bylą pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodoma suma.
17.2. Iš atsakovės pateikto teisinių paslaugų išrašo galima spręsti, kad atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už prijungimą prie bylos EPP (elektroninių paslaugų portalo) sistemos, derybų dėl taikos, kai tokių derybų faktiškai nebuvo, prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti ir pan. Tačiau kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką ir nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos už techninius veiksmus negali būti priteisiamos, kadangi jos nereikalauja specialių žinių.
Šalies argumentai
17.3. Teismas nevertino atsakovės elgesio ir priteisė visą jos prašomą neįrodytą bylinėjimosi išlaidų sumą, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovė piktybiškai skolos negrąžina, byloje prašė ieškovei skirti baudą vien dėl to, jog ji kreipėsi į teismą. Atsakovė savo elgesiu pati prisidėjo prie susidariusių teisinių išlaidų ir dėl šios bylos inicijavimo.
17.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad atsakovė yra gyvybinga. Tą nurodo ir atsakovė, tačiau vengia atsiskaityti su ieškove, priežasčių, kodėl to nedaro, nepateikia. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė kreditoriams vėluoja sumokėti 549 508,52 Eur, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme skola kreditoriams gali būti ir didesnė, todėl neabejojama, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove, kadangi neturi tam pakankamai pelno, iš kurio galėtų tinkamai dengti skolinius įsipareigojimus.
17.5. Atsakovė stabiliai nuostolingai vykdo veiklą, kadangi 2023–2024 metais atsakovės pajamos yra nepakitusios, remiantis 2024 metų balansu, turto vertė yra 7 874 396 Eur, o eliminavus debitorių įsipareigojimus, kurie siekia 1 204 177,79 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (7 063 534 Eur) viršija bendrovės turto vertę (6 670 218,21 Eur), todėl nuo 2023 metų iki dabar atsakovės įsipareigojimai viršija jos pajamas ir turto vertę.
17.6. Atsakovė nėra gyvybinga, kadangi su kreditoriais neatsiskaito. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra skolinga ieškovei, tačiau atsiskaityti negali, kadangi neturi tam pakankamai pajamų. Atsakovė bandė įrodinėti, kad šiuo metu turi turto, kurio beveik pakaktų padengti finansiniams įsipareigojimams, tačiau neįrodė aplinkybių, kokiu būdu atsakovė planuoja uždirbti pelno, kurio pakaktų ne tik veiklai palaikyti, bet ir atsiskaityti su kreditoriais. Todėl galima teigti, kad atsakovė iš tiesų nėra gyvybinga, turi daug finansinių įsipareigojimų, jos turimas turtas nepadengs visų deklaruojamų finansinių įsipareigojimų, nuo 2023 metų atsakovė nevysto veiklos tokiu būdu, kad bendrovė generuotų pakankamai pajamų veiklai vykdyti, todėl nėra abejonių, kad, siekiant apsaugoti kreditorius nuo atsakovės nemokumo, atsakovei turi būti keliama bankroto byla.
Atsiliepimas
18. Atsakovė UAB „Stamita“ atsiliepime prašo atmesti atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti su atsiliepimu teikiamus papildomus įrodymus. Nurodo šiuos argumentus:
18.1. Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-50/313/2024, kuria remdamiesi žemesnės instancijos teismai formuoja teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-69-1060/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1583-580/2025).
18.2. Šiuo atveju atsakovė, pateikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikė advokatų profesinės bendrijos „Blaškevičius LEGAL“ išrašytą 2025 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BLG 1154 ir ataskaitą Nr. BLG 1154 apie suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
18.3. Ieškovės samprotavimai, kad PVM sąskaita faktūra gali būti panaikinta ir atsakovė ateityje dėl to nepatirtų bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsti ir logiškai nepaaiškinami. Ieškovės argumentai, kad dalis atsakovei suteiktų teisinių paslaugų nelaikytinos teisinėmis paslaugomis ir buvo nulemtos atsakovės veiksmų, yra nesuprantami, nes pateiktoje ataskaitoje visos nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos ir laikytinos pagrįstomis bei būtinomis atstovaujant atsakovę civilinėje byloje dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Atsakovė patyrė faktiškai didesnes bylinėjimosi išlaidas (2 359,50 Eur), tačiau į bylą pateikė prašymą tik dėl dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 730,30 Eur) atlyginimo.
18.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Ieškovė šios teismo išvados objektyviais duomenimis ar įrodymais nepaneigė ir net nebandė paneigti.
18.5. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė nedirba nuostolingai, vykdo ūkinę komercinę veiklą ir ne tik gali sugeneruoti pelną, galintį padengti atsakovės turimus įsipareigojimus, tačiau ir realiai pasiekia tokius tikslus, o tai patvirtina byloje pateikta finansinių rodiklių analizė.
18.6. Bendrovės finansinių bei likvidumo rodiklių analizė patvirtina, kad bendrovė yra moki, vykdo pelningą veiklą, yra ekonomiškai gyvybinga, finansiškai pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus. Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas, vadovaujantis 2024 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, yra 2 888 760 Eur, o preliminarus grynasis apyvartinis kapitalas už 2025 m. I ketvirtį – 2 673 391 Eur. Bendrovės apyvartinis kapitalas yra teigiamas ir pakankamai didelis, tai rodo, kad bendrovė apyvartinius poreikius dengia trumpalaikėmis lėšomis, t. y. šiuo atveju neegzistuoja padidėjusios bendrovės mokumo rizikos faktorius, t. y. bendrovė gali vykdyti savo prievoles kreditoriams.
Šalies argumentai
18.7. Byloje esantys įrodymai paneigia atskirajame skunde keliamas prielaidas, kad atsakovė neturi pakankamai pelno atsiskaityti su kreditoriais, nevykdo įsipareigojimo ieškovei ir neįrodė, kokiu būdu uždirbs pajamų. Tai yra tik deklaratyvūs teiginiai, kuriais ieškovė bando suklaidinti teismą. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad iš išrašomų sąskaitų registro matyti, jog atsakovė per 2025 m. sausio–kovo mėnesius (žr. šio atsiliepimo priedą Nr. 1) yra atlikusi pardavimų už 147 788,98 Eur (be PVM), o tai patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna reguliarias bei dideles pajamas, kurias naudoja finansinių įsipareigojimų vykdymui, yra ekonomiškai gyvybinga, finansiškai pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus bei atitinkamai moki. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti bendrovės nemokumo būsenos ir pašalinti veikiantį ūkio subjektą iš rinkos vien dėl to, kad atsakovė yra sustabdžiusi prievolių vykdymą ieškovei.
18.8. Atsakovė yra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų ir ieškovei, tačiau atsakovė finansinių įsipareigojimų ieškovei nevykdo dėl objektyvių priežasčių – atsakovė yra sustabdžiusi prievolių ieškovei vykdymą CK 6.46 straipsnio 1 dalies pagrindu ir ieškovė apie tai yra informuota, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad jai nėra žinoma, kodėl atsakovė nevykdo įsipareigojimo ieškovei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus MB „Augdeiva“ perėmė ieškovė. Tuo tarpu skolą sumokėti buvo reikalaujama atliekant mokėjimo pavedimą ne į naujojo kreditoriaus, o į kito juridinio asmens banko sąskaitą, tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovė nėra gavusi atsakymo į pretenziją dėl apgaulės būdu išviliotų 2 120 Eur, kurie pervesti ne į ieškovės, o į kito juridinio asmens banko sąskaitą ir šios lėšos negrąžintos atsakovei.
18.9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog debitorių įsipareigojimai yra rizikinga turto rūšis, ir praktikoje debitorių įsipareigojimai, teismams vertinant juridinių asmenų (ne)mokumą, dažniausiai eliminuojami iš bendros turto masės, pačių debitorių įsipareigojimų kaip juridinio asmens turto rūšies apskritai nepaneigia; pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į juridinio asmens turimo turto masę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
19. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Stamita“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas nenustatyta.
20. Atsakovė UAB „Stamita“ su atsiliepimu teikia ir prašo priimti naujus įrodymus: 1) balansą už 2025 metų I ketvirtį, 2) pelno nuostolių ataskaitą už 2025 metų I ketvirtį ir 3) išrašomų sąskaitų faktūrų registrą. Atsakovė nurodo, kad šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, nes dar nebuvo pasibaigęs 2025 metų I ketvirtis, kad juos būtų galima suformuoti. Dėl šios priežasties atsakovė juos teikia į bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės vertinimu, teikiami įrodymai labiau pagrindžia jos gyvybingumą ir finansinį stabilumą, jie nėra didelės apimties, todėl jų priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo.
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, nusprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė su šiais naujais įrodymais yra susipažinusi, kadangi atsakovės atsiliepimas su priedais ieškovei buvo išsiųstas pirmosios instancijos teismo, taigi bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, priima su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus naujus įrodymus ir juos prideda prie bylos.
Dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą
23. Ieškovė UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, 2025 m. vasario 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš pradinės kreditorės MB „Augdeiva“ perėmusi reikalavimą į atsakovę UAB „Stamita“, pateiktu pareiškimu prašė iškelti atsakovei bankroto bylą, motyvuodama tuo, kad ši yra nemoki, nes su ieškove neatsiskaito.
24. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą padaręs išvadą, kad nėra teisinio pagrindo iškelti atsakovei nemokumo bylą, kadangi atsakovė turi realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji atliko dalinį mokėjimą ieškovei, yra gyvybinga, vykdo veiklą, iš jos gauna pajamas, todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog atsakovė yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme.
25. Apeliantė atskirajame skunde pažymi, kad atsakovė neįrodė esanti gyvybinga, su ieškove neatsiskaito todėl, jog neturi tam pakankamai lėšų ir nuo 2023 metų veiklą vykdo stabiliai nuostolingai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante ir padaryti priešingos išvados dėl atsakovės mokumo nei padarė pirmosios instancijos teismas.
26. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas ir jame nurodyta praktika).
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
28. Pagal 2023 metų balanso duomenis atsakovė turėjo turto iš viso už 9 108 205 Eur: ilgalaikio turto – 5 030 734 Eur, trumpalaikio turto – 4 077 471 Eur, iš jo atsargos – 2 526 858 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 527 851 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 22 762 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 8 519 536 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis pelnas 2023 metais sudarė 93 858 Eur, pardavimų pajamos siekė 1 483 924 Eur (1 t., b. l. 142–146).
29. Pagal atsakovės pateikto 2024 metų preliminaraus balanso duomenis bendrovė turėjo turto iš viso už 7 784 396 Eur: ilgalaikio turto – 3 440 167 Eur, trumpalaikio turto – 4 344 229 Eur, iš kurio atsargos – 1 941 350 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 707 225 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 30 039 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 7 063 534 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis pelnas 2024 metais buvo 132 193 Eur, o pardavimų pajamos siekė 1 354 532 Eur.
30. Pagal atsakovės pateikto 2025 metų I ketvirčio preliminaraus balanso duomenis, kuriame atspindėti 2024 metų finansiniai duomenys, matyti, kad atsakovė 2024 metais turėjo turto iš viso už 7 762 747 Eur (2025 m. I ketvirtį – 7 706 203 Eur). Ilgalaikio turto vertė 2024 metais – 3 440 167 Eur (2025 m. I ketvirtį – 3 499 020 Eur), trumpalaikio turto vertė – 4 322 580 Eur (2025 m. I ketvirtį – 4 207 183 Eur), iš kurio atsargos – 1 939 889 Eur (2025 m. I ketvirtį – 1 941 396 Eur), per vienerius metus gautinos sumos – 1 707 225 Eur (2025 m. I ketvirtį – 1 775 715 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 9 851 Eur (2025 m. I ketvirtį – 7 949 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2024 metais siekė 7 041 885 Eur (2025 m. I ketvirtį – 6 964 522 Eur). Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovės grynasis pelnas 2024 metais sudarė 132 193 Eur (2025 m. I ketvirtį – 20 819 Eur), o pardavimų pajamos siekė 1 354 532 Eur (2025 m. I ketvirtį – 132 790 Eur) (2 t., b. l. 10–13).
31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės turimo turto sudėtį, iš 2024 metų balanse nurodyto turto vertės (7 874 396 Eur) eliminavo debitorių įsipareigojimų vertę (1 204 177,79 Eur) ir, atitinkamai, nustatė, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (7 063 534 Eur) viršija bendrovės turto vertę (6 670 218,21 Eur). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad debitorių įsipareigojimai yra rizikinga turto rūšis, ir praktikoje teismams vertinant juridinių asmenų (ne)mokumą, dažniausiai eliminuojami iš bendros turto masės, pačių debitorių įsipareigojimų kaip juridinio asmens turto rūšies apskritai nepaneigia. Kitaip tariant, aplinkybė, kad gali būti sudėtinga atgauti debitorių įsiskolinimus, nepaneigia jų materialaus pobūdžio civilinių teisinių santykių objekto prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-330/2024).
32. Šiame kontekste Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs ir tai, kad, pripažinus tikėtino skolų išieškojimo realumą, tokios gautinos sumos gali būti įskaičiuojamos į juridinio asmens turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2022; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-563-934/2023; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-216-567/2024). Taigi aplinkybė, ar debitorių įsipareigojimai įskaitytini į bendrą turto masę, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju individualiai.
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atlikdamas balanso testą, iš atsakovės vertinamo turto vertės eliminavo debitorių įsipareigojimus visa apimtimi (1 204 177,79 Eur), dėl to atsakovės įsipareigojimų suma formaliai viršijo jos turimo turto vertę. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad pagrindinė atsakovės debitorė yra UAB „Inovėjai“, su kuria atsakovė yra sudariusi 2021 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. 2021/08/16, pagal kurią atsakovė, kaip generalinė rangovė, vykdo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų kvartalo (Kauno r. sav., Stanaičių k., Raudonėlių g. 1–8, Bazilikų g. 1–8, 10, 12, Mairūnų g. 2, 4, 6, 8, 10) statybas, įsipareigojimai atsakovei sudaro 662 158,96 Eur (569 135,90 Eur + 93 023,06 Eur) (1 t., 87–89, 119–122). Duomenų apie tai, ši atsakovės užsakovė (debitorė) būtų bankrutuojanti ir (ar) galimybių šias sumas atsakovei gauti nėra, byloje nepateikta, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo ir visa apimtimi eliminuoti atsakovės debitorių įsipareigojimų.
34. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bendra mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma 2025 metų I ketvirčio balanso duomenimis yra sumažėjusi nuo 7 041 885 Eur (pagal preliminarų 2024 m. balansą, kurio duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, – 7 063 534 Eur) iki 6 964 522 Eur. Ilgalaikio turto vertė, atsargų vertė yra padidėjusios. Atsakovės pateikti nauji įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl atsakovės vykdomos veiklos ir jos gyvybingumo. Aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su apeliante, neturėtų būti suabsoliutinama, kadangi prievolių kreditoriams nevykdymas tam, jog jis būtų pripažintas atitinkančiu JANĮ nemokumo apibrėžimo požymius, turėtų būti ne pavienis, o sistemiškas ir ilgalaikio pobūdžio.
35. Šiuo atveju nėra pagrindo abejoti atsakovės pozicija, kad ji su apeliante neatsiskaito ne dėl finansinių sunkumų, o dėl kilusio nesutarimo dėl dalies atsakovės pervestų lėšų trečiajam asmeniui, kadangi atsakovės atsiliepime nurodytas bendrojo likvidumo rodiklis (remiantis 2024 metų balanso duomenimis – 3, remiantis preliminariais 2025 metų I ketvirčio duomenimis – 2,74, o tai reiškia, jog trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus) ir kritinio likvidumo rodiklis (remiantis 2024 metų balanso duomenimis – 1,7, remiantis preliminariais 2025 metų I ketvirčio duomenimis – 1,5, o tai reiškia, jog ir nevertinant atsakovės turimų atsargų, bendrovė yra pajėgi trumpalaikius įsipareigojimus vykdyti iš trumpalaikio turto) yra teigiami. Be to, atsakovė nurodo, kad, 2025 m. kovo 12 d. atlikusi 2 120 Eur dalinį mokėjimą (1 t., b. l. 79), tolesnių mokėjimų nebevykdo sąmoningai, nes paaiškėjo, jog apeliantė pavedimui nurodė rekvizitus ne savo, o kito juridinio asmens, kurio pavadinimas iš esmės identiškas (1 t., b. l. 93), o iš atsakovei atsiųsto antstolės Astos Stanišauskaitės 2025 m. kovo 4 d. patvarkymo „Dėl skolininko lėšų ir / ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto“ matyti, kad apeliantės atžvilgiu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (1 t., b. l. 81–83). Taigi tarp šalių kilęs ginčas dėl prievolės vykdymo ir atsakovė jos vykdymą yra sustabdžiusi CK 6.46 straipsnio 1 dalies pagrindu ir apie tai pranešusi apeliantei (1 t., b. l. 139–140).
36. Nors atsakovė apeliantei padengė tik dalį skolos (sumokėdama į kito juridinio asmens sąskaitą, dėl to dabar tarp šalių kilęs ginčas), tačiau šis faktas, vertinant jį kartu su pateiktais naujausiais balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis apie gautas pardavimo pajamas (nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 30 d. atsakovė gavo 132 790 Eur pardavimo pajamų, o grynasis pelnas per šį laikotarpį sudarė 20 819 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2025 metų I ketvirtį sumažėjo nuo 7 041 885 Eur (2024 m. gruodžio 31 d.) iki 6 964 522 Eur, skolų VSDF biudžetui atsakovė 2025 m. gegužės 15 d. duomenimis neturėjo, VMI pradelsta nepriemoka sudaro 26,09 Eur (skundžiamos nutarties priėmimo dieną (2025 m. balandžio 2 d.) atsakovė turėjo 2 773,09 Eur nepriemoką) (https://rekvizitai.vz.lt/imone/stamita/skolos-sodrai/) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat su kitais atsakovės pateiktais duomenimis, leidžia daryti išvadą apie jos vykdomą veiklą (atsakovė turi 12 darbuotojų) ir siekį atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, taip pat administruoja verslo centrą „Stiklinis“ bei gamybines patalpas, turi 48 nuomininkus ir kaip generalinė rangovė vykdo dviaukščių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų komplekso statybas. Taigi atsakovės finansiniai rodikliai ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą apie atsakovės gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais ateityje ir kartu paneigia apeliantės teiginius apie atsakovės negyvybingumą.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie turimą turtą, duomenis apie atsakovės įsipareigojimus, bendrovės vykdomą veiklą ir finansinius rodiklius, šioje byloje susiklosčiusią situaciją, nusprendžia, kad konkrečiu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas atsakovės veiklos išsaugojimui. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos ir vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė UAB „Stamita“ iškelti bankroto bylą, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jų dydžio
39. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau ne tik su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, bet ir apskritai su jų priteisimo faktu, kadangi, kaip ieškovė pabrėžia, atsakovė nepateikė susitarimo su advokatu, kuris patvirtintų, jog už jo suteiktas teisines paslaugas atsakovė atsiskaitys vėliau. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apeliantės pozicijai iš esmės pritaria.
40. Skundžiama nutartimi priteisdamas atsakovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024. Šioje nutartyje kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.
41. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, remdamasi keletu apygardos teismų nutarčių, tvirtina, kad bylinėjimosi išlaidų pagrįstumui įrodyti pakanka tik sąskaitos faktūros, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šia pozicija nesutinka ir pažymi, jog, remiantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi atsakovės nurodytose apygardų teismų nutartyse pateikti išaiškinimai neįpareigoja šią bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio Lietuvos apeliacinio teismo.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 102 punkte konstatavo, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas.
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas negali būti suprantamas taip, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekianti šalis neprivalo įrodyti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo realumo. Visų pirma, šiuo išaiškinimu turėtų būti remiamasi tik tada, kai bylinėjimosi išlaidos dar nėra faktiškai apmokėtos ir kartu su bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančiais įrodymais yra pateikiami įrodymai, patvirtinantys šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje. Tais atvejais, kai išlaidos yra faktiškai apmokėtos, šalis, siekdama jų atlyginimo, privalo teismui pateikti ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, nes vien tik sąskaita faktūra tokiu atveju nepatvirtina jų realumo (t. y. kad jos faktiškai patirtos). Tuo atveju, jeigu bylinėjimosi išlaidos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos dar nėra faktiškai apmokėtos, bet bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekianti šalis pateikė teismui įrodymą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų neišvengiamo apmokėjimo ateityje, faktinį apmokėjimą patvirtinančių įrodymų teikti nereikia.
44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai atsakovei priteisė 1 730,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi nėra nei apmokėjimą patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų, patvirtinančių atsakovės ir jos atstovo advokato susitarimą dėl tokių išlaidų būtino (neišvengiamo) apmokėjimo ateityje. Nustačius tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių išlaidų dydžio atitikimo Rekomendacijoms. Atitinkamai, ši apeliantės atskirojo skundo dalis tenkinama ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinama ir atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
45. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atsisakė atsakovei UAB „Stamit“ iškelti bankroto bylą, pagrįstai padarydamas išvadas, jog ji yra gyvybinga ir neatitinka nemokaus juridinio asmens apibrėžimo, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 dalis).
46. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neteisingai įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, pateiktus išaiškinimus dėl šalies pareigos teismui raštu pateikti atsakovės ir jos atstovo (advokato) susitarimą dėl tokių išlaidų būtino (neišvengiamo) apmokėjimo ateityje. Dėl šios priežasties skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo panaikinama ir atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
47. Atsakovė UAB „Stamita“ 2025 m. gegužės 14 d. pateikė prašymą iš apeliantės priteisti atsakovei 825,82 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo atsakovė pridėjo 2025 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą BLG 1183, kurios apmokėjimo terminas – iki 2025 m. gegužės 5 d. ir 2025 m. balandžio 30 d. ataskaitą apie suteiktas teisines paslaugas. Tačiau atsakovė ir šį kartą nepateikė nei apmokėjimą patvirtinančių įrodymų (pateiktos sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui pateikimo metu buvo pasibaigęs), nei įrodymų, patvirtinančių susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų būtino apmokėjimo ateityje. Todėl, remiantis pirmiau nutartyje aptartais motyvais, bylinėjimosi išlaidas priteisti pagrindo nėra.
48. Apeliantė prašymo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stamita“ priteistas 1 730,30 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimties eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.