- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- eB2-1583-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00699-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „PayRay Bank“
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „PayRay Bank“ prašymą pripažinti tyčiniu bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Enerlabas“ bankrotą tyčiniu, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims nemokumo administratoriui Arvydui Biliui ir G. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kreditorius UAB „PayRay Bank“ prašo pripažinti BUAB „Enerlabas“ bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad dėl tyčinio bankroto atsakingas bendrovės direktorius G. Č.. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Enerlabas“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Arvydas Bilius, nutartis įsiteisėjo 2022-07-20. 2022-11-08 nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, iš viso 203 686,72 Eur sumai, iš jų 94 122,72 Eur suma yra kreditoriaus UAB „PayRay Bank“ reikalavimas;
1.2. bendrovė įregistruota 2004-10-19, vadovo pareigas nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo ėjo G. Č., kuris nuo 2006-11-03 buvo vienintelis akcininkas. Bendrovės direktorius atliko veiksmus, kurie sudaro prielaidas pripažinti bankrotą tyčiniu. Buvo pateiktas įmonės sąskaitos išrašas, G. Č. rašytinis paaiškinimas ir Kauno apylinkės teismo 2003-04-04 įsakymas, kuriuo iš G. Č. bendrovės naudai priteista 70 470,49 Eur. Vadovas laikotarpiu nuo 2004 m. iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę sąskaitą pervesdavo įvairaus dydžio sumas, pavedime nurodydamas, jog lėšos pervedamos atskaitingam asmeniui, tačiau šie pervedimai nebuvo pagrįsti išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Nemokumo administratoriui peržiūrėjus kasos ir sąskaitos išrašus, buvo nustatyta, kad įsiskolinimas kasoje ir sąskaitoje atsirado dėl neteisėtai direktoriaus G. Č. išimtos 70 470,49 Eur sumos;
1.3. nemokumo administratoriui nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad piniginės lėšos būtų panaudotos bendrovės interesų tenkinimui. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir G. Č. rašytinis paaiškinimas. Teismo įsakymas įsiteisėjo. Vertinant G. Č. veiksmus (neveikimą), darytina išvada, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo situacijos. Buvęs vadovas netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, tikėtina, sąmoningai blogai vykdė pareigas, sudarydamas finansavimo sandorius, kurių lėšų panaudojimo tikslingumas kvestionuotinas, tikėtina, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neteikdamas arba pateikus, panaikindamas finansinės atsakomybės dokumentus, galimai siekdamas nuslėpti realią įmonės finansinę padėtį. Tokiais veiksmais jis veikė priešingai bendrovės interesams.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo G. Č. prašo pareiškimą bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
2.1. pareiškime nurodytos tyčinio bankroto priežastys yra abstrakčios, nekonkrečios ir pritemptos. G. Č. yra skolingas BUAB „Enerlabas” 70 470 Eur, tačiau skola įmonės neprivedė prie bankroto. Skola savo įmonei egzistavo beveik visą įmonės gyvavimo laikotarpį, skola nebuvo didelė, lyginant su įmonės turtu ir apyvartomis, dėl to ji negalėjo būti įmonės nemokumo ar bankroto priežastimi;
2.2. skola atsirado dėl to, jog suinteresuotas asmuo visą įmonės gyvavimo laikotarpį sau buvo nusistatęs per mažą vadovo darbo užmokestį. Nuolat nepakakdamas pajamų savo bei šeimos pragyvenimui, G. Č. nedidelėmis sumomis, kaip įmonės atskaitingas asmuo, periodiškai skolinosi iš įmonės pragyvenimui trūkstamas lėšas, skolą sąžiningai atspindėdamas buhalteriniuose dokumentuose ir ketindamas grąžinti, kai tik finansiniai reikalai pagerės. Skolinimosi priežastys buvo nulemtos objektyvių aplinkybių – G. Č. darbas BUAB „Enerlabas” buvo vienintelė suinteresuoto asmens veikla, iš kurios reikėjo pragyventi pačiam ir išlaikyti 4 nepilnamečius vaikus. Įmonėje kartu dirbo ir jo sutuoktinė I. S.–Č., kitų pragyvenimo šaltinių, išskyrus BUAB „Enerlabas“ generuojamas pajamas šeima neturėjo;
2.3. G. Č. šeima buvo didelė ir darbo užmokestis buvo gerokai per mažas 6 asmenų šeimai išlaikyti: nuo 2013 m. darbo užmokestis į rankas buvo 223 Eur; 2016–2017 m. buvo nuo 300-370 Eur; nuo 2018 m. rugspjūčio mėn. buvo 763 Eur; nuo 2018 m. gruodžio mėn. buvo 1 050 Eur; nuo 2020 m. spalio mėn. buvo 1 150 Eur. Nuo 2021-01-01 iki 2023-01-01 per 24 mėn. išsimokėjo 16 395,79 Eur darbo užmokestį, kuris per 16 paskutinių mėn. vidutiniškai sudaro po 1 024,7 Eur ir neviršija šalies vidutinio darbo užmokesčio. G. Č. nedidelėmis sumomis skolinosi iš įmonės asmeninėms reikmėms, nuolat grąžindavo lėšas. Iš pareiškėjo pateikto išrašo matomi 8 618,37 Eur grąžinimai per paskutinius 16 mėn. iki bankroto. Bendra nuo 2021-01-01 iki bankroto paskelbimo pasiskolinta suma buvo 14 500 Eur. Ši suma, lyginant su to paties laikotarpio įmonės apyvarta, nebuvo didesnė už įprastai komercinių bankų taikomus komisinius mokesčius grynųjų pinigų operacijoms ir sudarė vos 1,76 proc. to paties laikotarpio apyvartos. Toks indėlis suinteresuoto asmens šeimos gerovės naudai, nereiškia sąmoningai blogo įmonės valdymo ar reikšmingo kreditorių interesų pažeidimo ir negalėjo būti įmonės nemokumo priežastimi;
2.4. nemokumo ir bankroto priežastys buvo susijusios su įmonės veikla. Ekonominis nemokumas atėjo labai staiga. Sudarius 2021-12-31 balansą, paaiškėjo, jog įmonė per metus patyrė ženklų nuostolį, įmonėje liko 170 370 Eur turtas ir atsirado 324 337 Eur įsipareigojimai. 2020-12-31 balansas buvo teigiamas ir turto įmonėje buvo > 50 000 Eur daugiau negu įsipareigojimų, o 2021 m. pabaigoje įmonės turtas iš karto tapo net 153 967 Eur mažesnis už įsipareigojimus. Nemokumą sukėlė 2021 m. patirtas 204 881 Eur nuostolis. G. Č. grąžinus visas pasiskolintas sumas (bankroto dienai sudariusias 70 470 Eur), tai nebūtų pakeitę nemokumo situacijos;
2.5. skolos atsiradimo data ir skolos dinamika rodo, jog ši skola neturėjo sąsajų su BUAB „Enerlabas“ nemokumu ar bankrotu. Skola atsirado anksčiau negu 2012 m., o didžiausia skolos įmonei suma buvo pasiekta 2015-12-31, nuo to laiko G. Č. pagal išgales nuosekliai mažino įsipareigojimus įmonei, kol šie įsipareigojimai pasiekė 70 470 Eur, vieną mažiausių reikšmių nuo 2015 m. Paraiškos dėl kredito gavimo iš UAB „PayRay Bank“ metu UAB „Enerlabas“ buvo stipri, auganti įmonė, turėjo aukštus klientų įvertinimus. G. Č. visą laiką tikėjo savo įmonės sėkminga veikla. Esant sudėtingai ekonominei situacijai, 2021-10-25, likus mažiau nei pusmečiui iki bankroto BUAB „Enerlabas“ gavo ISO sertifikatus, reikalingus sėkmingai veiklai;
2.6. G. Č. lėšų pervedimą į savo sąskaitą galėjo įforminti ne atskaitingo asmens skola, o išmokėti kaip darbo užmokestį arba dividendus. Tokių sprendimų nepriėmė, nes kuo daugiau įmonės uždirbtų lėšų toliau siekė investuoti į įmonės veiklą. 2012-2020 m. įmonė uždirbo daugiau nei 200 000 Eur grynojo pelno, kurie nebuvo išmokėti;
2.7. G. Č. asmeniškai buvo laidavęs kreditoriui UAB „PayRay bank“ 50 000 Eur suma, jei BUAB „Enerlabas“ tinkamai neįvykdys savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2263-936/2022 visa laidavimo suma asmeniškai priteista iš G. Č. ir vykdomas priverstinis išieškojimas iš UAB „Pay Ray Bank“ naudai. Visos G. Č. sąskaitos ir turtas yra areštuotas, skolą antstoliai periodiškai nurašo nuo jo darbo užmokesčio. Laidavimo pagrindais užtikrinęs kreditoriaus UAB „PayRay bank“ reikalavimą, suinteresuotas asmuo negalėjo turėti asmeninio suinteresuotumo sąmoningu ar tyčiniu bankrotu, kadangi buvo prisiėmęs didelius asmeninius laiduotojo įsipareigojimus pareiškėjui;
2.8. pareiškėjas dėl bankroto deklaruoja didesnę žalą, nei faktiškai patyrė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog 100 000 Eur paskola buvo suteikta su 70 000 Eur valstybės pagalba. Paskola portfelinės garantijos draudimu buvo apdrausta Europos Investicijų Fonde. BUAB „Enerlabas“ neišgalėjus vykdyti įsipareigojimų, paskolos gavėjas iki 70 proc. paskolintos sumos atgavo iš garanto EIF, apdraudusio paskolą paskolos portfelinės garantijos draudimu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Enerlabas“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas Arvydas Bilius, nutartis įsiteisėjo 2022-07-20. 2022-11-08 nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, iš viso 203 686,72 Eur sumai, iš jų 94 122,72 Eur suma yra kreditoriaus UAB „PayRay Bank“ reikalavimas.
4. Bendrovė įregistruota 2004-10-19, suinteresuotas asmuo G. Č. vadovo pareigas nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo ėjo G. Č., kuris nuo 2006-11-03 buvo vienintelis akcininkas.
Dėl tyčinio bankroto požymių
5. Pareiškėjas nurodo, kad tyčinis bankrotas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).
6. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
7. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
8. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais juridiniam asmeniui sprendimais gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei ar atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę. Todėl siekiant nustatyti, ar bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, būtina nustatyti ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.
9. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditorius grindžia tuo, kad Kauno apylinkės teisme 2003-04-04 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo iš G. Č. bendrovės naudai priteista 70 470,49 Eur. Vadovas laikotarpiu nuo 2004 m. iš bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervesdavo įvairaus dydžio sumas, pavedime nurodydamas, jog lėšos pervedamos atskaitingam asmeniui, tačiau šie pervedimai nebuvo pagrįsti išlaidas pagrindžiančiais dokumentais. Nemokumo administratoriui peržiūrėjus kasos ir sąskaitos išrašus, buvo nustatyta, kad įsiskolinimas kasoje ir sąskaitoje atsirado dėl neteisėtai direktoriaus G. Č. išimtos 70 470,49 Eur sumos. Buvęs bendrovės vadovas netinkamai atliko savo pareigas, susijusias su įmonės valdymu, blogai vykdė savo pareigas, sudarydamas finansavimo sandorius, kurių lėšų panaudojimo tikslingumas kvestionuotinas, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neteikdamas arba pateikus, panaikindamas finansinės atsakomybės dokumentus, galimai siekdamas nuslėpti realią įmonės finansinę padėtį.
10. G. Č. nurodo, kad skola įmonei egzistavo beveik visą įmonės gyvavimo laikotarpį, skola nebuvo didelė, lyginant su įmonės turtu ir apyvartomis. Skola UAB „Enerlabas“ atsirado dėl to, jog suinteresuotas asmuo visą įmonės gyvavimo laikotarpį buvo nusistatęs mažą savo, kaip vadovo, darbo užmokestį. Nuolat nepakakdamas pajamų savo bei savo šeimos pragyvenimui, nedidelėmis sumomis, kaip įmonės atskaitingas asmuo, periodiškai skolinosi iš įmonės trūkstamas pragyvenimui lėšas (skolą sąžiningai atspindėdamas buhalteriniuose dokumentuose) ir ketindamas ją grąžinti.
11. Remiantis į bylą pateikta darbo sutartimi ir jos priedais nustatyta, kad UAB „Enerlabas“ vadovo G. Č. darbo užmokestis bruto nuo 2013-01-01 buvo 1 000 Lt (290 Eur), nuo 2013-11-01 – 2 000 Lt, nuo 2014-11-01 – 1 MMA (290 Eur), 2016–2017 m. buvo nuo 386,75 Eur iki 513,61 Eur, nuo 2018-08-01 – 1 081,08 Eur, nuo 2018-12-01 – 1 500 Eur, nuo 2020-10-01 – 2 000 Eur. Faktinis suinteresuoto asmens gaunamas darbo užmokestis (neto / atskaičius mokesčius) buvo dar mažesnis. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens G. Č. darbo užmokestis, atsižvelgiant į tai, kad jis įmonėje ėjo direktoriaus pareigas, buvo itin mažas. Nors G. Č. kaip įmonės vadovas turėjo teisę sau nustatyti ir didesnį darbo užmokestį, tačiau tokio sprendimo nepriėmė.
12. Suinteresuotas asmuo G. Č. teigia, kad jo skola įmonei atsirado anksčiau negu 2012 m., o didžiausia skolos įmonei suma buvo pasiekta 2015-12-31. Nuo to laiko G. Č. pagal išgales nuosekliai mažino savo įsipareigojimus įmonei, kol šie įsipareigojimai UAB „Enerlabas“ bankroto dieną pasiekė 70 470 Eur dydį, t. y. vieną mažiausių reikšmių per paskutinius 7 įmonės darbo metus (nuo 2015 m.).
13. Remiantis į bylą pateiktais balansais nustatyta, kad pagal 2013-12-31 balansą 2013 m. atskaitingų asmenų skola įmonei sudarė 72 984,84 Lt (21 137,87 Eur), pagal 2014-12-31 balansą 2014 m. atskaitingų asmenų skola įmonei sudarė 189 730,27 Lt (54 949,68 Eur), o per vienerius metus gautinos sumos sudarė 261 177 Lt (75 642,09 Eur), 2015-12-31 balanso duomenimis per vienerius metus gautinos sumos sudarė 4 199 Eur, suma kasoje siekė 131 171,42 Eur, 2016-12-31 balanso duomenimis 2016 m. atskaitingų asmenų skola įmonei sudarė 13 226,23 Eur, o suma kasoje siekė 64 789,47 Eur, 2017-12-31 balanso duomenimis 2017 m. atskaitingų asmenų skola įmonei sudarė 14 613,07 Eur, o suma kasoje siekė 77 518,49 Eur, 2018-12-31 balanso duomenimis 2018 m. atskaitingų asmenų skola įmonei sudarė 14 456,31 Eur, o suma kasoje siekė 65 045,49 Eur, 2019-12-31 balanse atskaitingų asmenų skola įmonei nenurodyta, bet per vienerius metus gautinos sumos sudarė 9 389,25 Eur, o suma kasoje siekė 62 465,39 Eur, 2020-12-31 balanso duomenimis 2020 m. atskaitingų asmenų skola įmonei sudarė 12 312,94 Eur, o suma kasoje siekė 61 251,54 Eur, 2021-12-31 balanso duomenimis 2021 m. atskaitingų asmenų skola įmonei sudarė 26 147,56 Eur, o suma kasoje siekė 60 810,54 Eur, 2022-04-30 balanso duomenimis 2022 m. atskaitingų asmenų skola įmonei sudarė 70 470,49 Eur.
14. Per 2013–2022 m. laikotarpį suinteresuoto asmens G. Č. skola įmonei padidėjo 49 332,62 Eur (70 470,49 - 21 137,87). Suinteresuotas asmuo G. Č. neneigia, kad bankroto dieną jo skola įmonei pasiekė 70 470 Eur dydį. Ši suma priteista Kauno apylinkės teismo 2023-04-04 įsakymu. Kaip matyti, skaičiuodamas skolos įmonei dydį bei vertindamas skolos mažėjimą suinteresuotas asmuo sudeda sumas kasoje ir atskaitingo asmens skolą. Skaičiuojant tokiu būdu, didžiausia reikšmė gaunama 2015-12-31 (131 171 Eur), kuri yra beveik 2 kartus didesnė už atskaitingo asmens skolą bankroto bylos iškėlimo metu (70 470 Eur). Vertinant įmonės turtą ekonominiu požiūriu, šio turto paskirstymas buhalterinės apskaitos dokumentais atskiromis kategorijomis, turto vertės nepakeičia. G. Č. pripažinus faktinį skolinimąsi iš kasos, yra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens pozicija dėl skolos įmonei dydžio kaitos laikotarpiu nuo 2015-12-31.
15. Iš į bylą pateiktų balansų 2012–2020 m. laikotarpiu matyti, kad įmonė kasmet generavo pelną ir tik 2021 m. ir 2022 m. įmonė patyrė nuostolių, atitinkamai 204 881 Eur ir 30 048 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. įmonė patyrė 204 881 Eur nuostolių, akivaizdu, kad suinteresuotam asmeniui G. Č. grąžinus visas pasiskolintas lėšas (bankroto dienai skolos suma buvo 70 470 Eur), tai nebūtų pakeitę UAB „Enerlabas“ nemokumo situacijos. Atsiliepime G. Č. remiasi 2025-02-10 laiške nurodytomis bankroto kilimo priežastimis. Minimame laiške be kita ko aiškinama, jog 2021 m. pab. – 2022 m. pr. „Elektrum Lietuva“, pasiūliusi gerokai didesnius atlyginimus, persiviliojo įmonės komandos branduolį ir įsteigė saulės elektrinių rangos departamentą. Staigiai suburti naują kolektyvą nuo nulio iki tokio lygio, kad įmonė galėtų tęsti apsiimtus darbus ir vykdyti visus įsipareigojimus, nebuvo įmanoma, nes tokio lygio personalo branduolio suformavimas, apmokymas ir įvedimas į procesus užtrunka kelerius metus, todėl tolimesnė įmonės veikla tapo tiesiog neįmanoma.
16. G. Č. nurodo, kad likus mažiau nei pusmečiui iki bankroto UAB „Enerlabas“ gavo ISO sertifikatus, įmonė buvo stipri, auganti, turėjo aukštus klientų įvertinimus. Suinteresuotas asmuo pateikė į bylą 2020-11-27 ir 202-12-21 SPSC Kvalifikacijos atestatus; portalo rekvizitai.lt Top įmonė 2021 įvertinimą / rekomendaciją; 2021-03-10 VERT pažymą; 2021-01-16 Statybos užbaigimo deklaraciją; 2019-11-26 VERT pažymą; dvi 2021-07-27 VERT pažymas dėl leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus 40,02 kW ir 99 ,99 kW galios. Šių sertifikatų, reikalingų UAB „Enerlabas“ sėkmingai veiklai gavimas rodo, jog pareiškime pateikti įtarimai dėl UAB „Enerlabas“ bankroto sukėlimo tyčia yra visiškai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
17. G. Č. nurodo, kad šiuo metu yra vykdomas priverstinis išieškojimas iš jo pareiškėjo UAB „Pay Ray Bank“ naudai. Vilniaus apygardos teismo 2022-09-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2263-936/2022 patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo UAB „PayRay Bank“ ir atsakovo G. Č., kuria atsakovas pripažino ieškovo reikalavimą dėl 50 000 Eur prievolės, kylančios iš šalių sudarytos laidavimo sutarties. Teismo vertinimu, laidavimo pagrindais užtikrinęs kreditoriaus UAB „PayRay bank“ reikalavimą, suinteresuotas asmuo G. Č. nebuvo suinteresuotas UAB „Enerlabas“ bankrotu, kadangi buvo prisiėmęs laiduotojo įsipareigojimus pareiškėjui.
18. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017). Teismo vertinimu, buvusio įmonės vadovo skola susidarė per eilę metų, imant nedideles sumas savo asmeniniams poreikiams, gaunant iš įmonės itin mažą darbo užmokestį, atsižvelgiant į įmonės generuotą pelną, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo G. Č. kryptingai siekė UAB „Enerlabas“ bankroto. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bendrovės nemokumo momento
19. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).
20. Vilniaus apygardos teismas, civilinėje byloje Nr. eB2-181-580/2025 konstatavo, kad nuo 2021 m. pabaigos iki bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo (2022-07-11) juridinio asmens įsipareigojimai viršijo jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7¹ dalis). Pagal 2021-12-31 balansą matyti, kad įmonėje iš viso buo turto už 170 370 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 324 337 Eur. 2021-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad 2021 m. UAB „Enerlabas“ patyrė 204 881 Eur nuostolių. Iš tarpinio UAB „Enerlabas“ balanso (2022-04-30) matyti, kad UAB „Enerlabas“ turtą sudaro 82 113 Eur (ilgalaikio turto vertė – 0 Eur, trumpalaikio 82 113 Eur), o įsipareigojimai siekia 206 032 Eur.
21. Viešai prieinami duomenys (rekvizitai.vz.lt/) patvirtina, kad įmonė 2021-10-19 turėjo 11 darbuotojų, 2021-12-02 turėjo 7 darbuotojus, darbuotojų mažėjo maždaug kas mėnesį, 2022-04-02 buvo 1 darbuotojas, darbo sutartis su G. Č. buvo nutraukta 2022-07-15, po bankroto bylos UAB „Enerlabas“ iškėlimo.
22. Aptarti duomenys patvirtina, kad UAB „Enerlabas“ iki 2022 m. pradžios dar vykdė savo veiklą, tačiau nuo 2022 m. ją vykdė galimai mažesnėmis apimtimis, o finansinių sunkumų turėjo jau 2021 m. pabaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. balanso duomenimis, įmonės įsipareigojimai viršijo apskaityto turto vertę, spręstina, kad UAB ,,Enerlabas“ atitiko nemokios įmonės statusą pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punkte įtvirtintą nemokumo sąvoką vėliausiai nuo 2021-12-31.
23. Pripažinus, kad bendrovė nemoki buvo 2021-12-31, įmonės vadovui kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą, tokią įstatyme (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nustatytą imperatyvią pareigą G. Č. įvykdė ir 2022-05-30 pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Enerlabas“ iškėlimo.
24. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai siekė bloginti nemokios įmonės finansinę padėtį iš bendrovės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervesdavo įvairaus dydžio sumas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad sąmoningai buvo siekiama jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Civilinio proceso įstatymas taip pat numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Suinteresuotas asmuo G. Č. prašo jo patirtas atstovavimo išlaidas skirstyti be jų apmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Suinteresuotas asmuo G. Č. pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kad patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad G. Č. dėl sunkios materialinės būklės, jo atžvilgiu vykdomų išieškojimų (tame tarpe kreditoriaus UAB „PayRay Bank“ naudai), būtinybės teikti išlaikymą 4 nepilnamečiams vaikams, neturi finansinių galimybių apmokėti sąskaitos dėl patirtų atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
27. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-50-313/2024) be kita ko pažymėta, jog CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas. Pažymėtina, jog toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas užtikrina priešingos šalies teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl kitos šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, teismui atitinkamai tenka pareiga procesiniame sprendime pasisakyti dėl tokių išlaidų pagrįstumo, sąsajumo su nagrinėjama byla bei jų atitikties Rekomendacijų nuostatoms.
28. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką konstatuoja, jog nors suinteresuotas asmuo G. Č. į bylą papildomai nepateikė susitarimo su advokatu dėl paslaugų kainos mokėjimo atidėjimo, ar išdėstymo, tačiau byloje esanti 2025-02-10 PVM sąskaita-faktūra patvirtina nurodytos sumos (605 Eur) sumokėjimo neišvengiamumą. Įvertinęs tai kas nustatyta, teismas konstatuoja, jog byloje susiklosčiusi faktinė situacija neprieštarauja naujausiai kasacinio teismo formuojamai praktikai, todėl darytina išvada, jog suinteresuotam asmeniui G. Č. priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PayRay Bank“ prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Enerlabas“ bankrotą tyčiniu atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „PayRay Bank“ G. Č. naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.