Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje, A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta numatyta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- LR BK) 189 straipsnio 1 dalį - 6 MGL (780 Lt) bauda;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal LR BK 184 straipsnio 1 dalį- 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis LR BK 63 str.1, 3, 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutine bausme paskiriant 9 mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus, ir 6 MGL (780 Lt) bauda;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį- 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 straipsnį- 20 parų arešto bausme,

6)2025 m. sausio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, žinodamas, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų priimtu 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus bei 2022 m. liepos 5 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą ją vykdyti, jis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2024 m. spalio 17 d. apie 21.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), Papiškių k., Vilniaus r., vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

Motyvuojamoji dalis

- 2024 m. spalio 17 d. Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo Michal Stanulevič tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 17 d. 21.05 val. adresu Vilniaus raj., Rudaminos sen., Papiškių k., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, pilietis A. S., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba pirmuoju pūtimu buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas ir antruoju pūtimu nustatytas 1,97 promilių girtumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-2);

- 2025 m. sausio 28 d. Vilniaus apsk. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Viktorijos Staško tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kuriame nurodyta, kad 2025 m. sausio 21d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus rašte nurodyta, jog Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2022 m. birželio 22 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį (Baudžiamosios bylos Nr. 1-677-298/2022), pagal kurį A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2025 m. balandžio 5 d. A. S. 2024 m. spalio 17 d., 21:05 val. Vilniaus raj., Rudaminos sen., Papiškių k., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių girtumas) ir tokiais veiksmais jis vengė vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį (b. l. 3-4);

- Lietuvos Probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pateiktais duomenimis, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2022 m. birželio 22 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį (Baudžiamosios bylos Nr. 1-677-298/2022), pagal kurį A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 d. 5 dalies 5, 7, 10 punktais atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 (trejus) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2025 m. balandžio 5 d. Su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis supažindintas 2022 m. liepos 5 d. (b. l. 33-49);

- 2022 m. gegužės 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad A. S. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (b. l. 36-38). Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 14 d. (b. l. 35).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan.

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,80 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengė atlikti 2022 m. gegužės 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad A. S., nesilaikydamas 2022 m. gegužės 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimams bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju A. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, tarp jų ir už analogiškos veikos padarymą (b. l. 93-96), baustas administracine tvarka, tarp jų ir už KET pažeidimus, taip pat paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 97-102), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau praeityje, kaip jau minėta, teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atitinkamai išvadų nepadarė, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant 9 mėnesiams, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, jos trukmę nustatant 30 parų, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirtina subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 5 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šias pareigas: <...>.

Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 6 dalyje jau nurodoma, kad atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje numatant, kad teismas, atidėdamas šios bausmės vykdymą, gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą, bet ne privalo, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu, tad taikytinas A. S..

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Minėta, kad A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, šios pozicijos nekeitė, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nurodė, kad padarė klaidą, labai blogai vertina savo poelgį, baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes manė, jog baigėsi jam terminas, taip pat nurodė, kad alkoholio kiekvieną dieną nevartoja, dirba sezoninius darbus. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, A. S. atžvilgiu, dar gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas A. S. užtikrins jo paties, visuomenės, valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo. Kita vertus, tuo atveju, jei A. S. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilaikys paskirtų įpareigojimų, pažeis teisės aktų reikalavimus, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pasiuntimo atlikti jam šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, o tiksliau tuomet, kai ji jam atimta, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas ir pavyko išvengti kitų skaudžių pasekmių, vertintina tik kaip laimingas atsitiktinumas, kadangi kaltinamojo vairuotas automobilis buvo sustabdytas Vilniaus apsk. VPK policijos pareigūnų. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo A. S. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog A. S., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad jam teisė vairuoti yra atimta, taip pat, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnio 2 dalyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. spalio 18 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 72 straipsnio 5 dalis, nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad A. S. įvykio metu vairuotas automobilis, kuris laikytinas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso K. A. L. (b. l. 29-30). Pažymėtina, kad nors kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, jog automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam ir nespėjo tik įregistruoti minėtos transporto priemonės savo vardu, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, jog automobilis nuosavybės teise priklauso būtent jam. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė žinojo, kad kaltinamasis vairuos automobilį neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, „Chevrolet“, pasirinkit metai 2008 m. gamybos, kaina su PVM sudaro 1710 Eur (b. l. 31), tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės 2025 m. sausio 9 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40848-24) taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas K. A. L. vardu registruotai transporto priemonei „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti bei naudotis (b. l. 50-51). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2025 m. sausio 9 d. iki 2025 m. liepos 9 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui ir nebus konfiskuojamas, laikinojo nuosavybės apribojimo klausimas nebespręstinas.

BK 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skiriamos tos baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės bei priverčiamosios medicinos priemonės, kurias numato teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, praeityje teistas už analogiškos veikos padarymą, vadovaujantis pastarąja teisės norma, A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų klausimų

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. spalio 17 d. 22 val. 09 min. iki 2024 m. spalio 18 d., 13 val. 45 min, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76-79) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – DVD laikmena su „Body“ kameros vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę A. S. (A. S.), paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. S. (A. S.), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 7, 10 punktais, A. S. (A. S.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. S. (A. S.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. spalio 17 d. 22 val. 09 min. iki 2024 m. spalio 18 d., 13 val. 45 min, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, A. S. (A. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2024 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. S. (A. S.) konfiskuotino automobilio „Chevrolet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –1710 eurų (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų). Išaiškinti A. S. (A. S.), kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, A. S. (A. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – DVD laikmeną su „Body“ kameros vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.