Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. e1-2499-917/2020, kurioje I. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, M. D. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. kaltinamas tuo, kad jis 2019-04-29, apie 07.15 val., būdamas viešoje vietoje - prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato esančio (duomenys neskelbtini), bei šio pastato viduje, veikdamas bendrai su M. D., neturėdamas jokių apibrėžtų motyvų ir tikslų, elgdamasis įžūliai, pašalinių žmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų akivaizdoje grasino Č. D. jį užmušti, bei, bendrais veiksmais su M. D., tyčia, ne mažiau kaip 8 kartus sudavė metaliniais vamzdžiais Č. D. į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas nugaroje, krūtinėje, dešinės plaštakos III piršto srityje, dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus krūtinėje, kairio dilbio srityje, muštinę paviršinę žaizdelę dešinės plaštakos III piršto srityje, kairės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimą, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, savo vandališkais veiksmais sudaužė ir sugadino Č. D. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“ 150 eurų vertės, raktų ryšulyje, buvusius 2 raktus, dėl raktų sugadinimo padarant 30 eurų vertės turtinę žalą. Taip, I. T., viešoje vietoje, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, bendrais veiksmais su M. D., savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. šiais veiksmais I. T. kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

M. D. 2019-04-29, apie 07.15 val., būdamas viešoje vietoje - prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato esančio (duomenys neskelbtini), bei šio pastato viduje, veikdamas bendrai su I. T., neturėdamas jokių apibrėžtų motyvų ir tikslų, elgdamasis įžūliai, pašalinių žmonių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų akivaizdoje I. T. grasinant Č. D. jį užmušti, bendrais veiksmais su I. T., tyčia, ne mažiau kaip 8 kartus sudavė metaliniais vamzdžiais Č. D. į įvairias kūno vietas, padarė poodines kraujosruvas nugaroje, krūtinėje, dešinės plaštakos III piršto srityje, dešinio sėdmens srityje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus krūtinėje, kairio dilbio srityje, muštinę paviršinę žaizdelę dešinės plaštakos III piršto srityje, kairės krūtinės ląstos pusės IX-X šonkaulių lūžimą, tuo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, savo vandališkais veiksmais sudaužė ir sugadino Č. D. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“ 150 eurų vertės, raktų ryšulyje, buvusius 2 raktus, dėl raktų sugadinimo padarant 30 eurų vertės turtinę žalą. Taip, M. D., viešoje vietoje, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, bendrais veiksmais su I. T., savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. šiais veiksmais M. D. kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla grąžintina prokurorui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ne bet kada, o tik tuo atveju, jei yra visa eilė sąlygų, tame tarpe: kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti; prokuroras pareiškia iniciatyvą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis šiai iniciatyvai neprieštarauja; nukentėjusysis nepaduoda skundo dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, o jeigu paduoda, ikiteisminio tyrimo teisėjas to skundo nepatenkina.

Šioje byloje, kaip matyti iš bylos medžiagos, šių reikalavimų nebuvo laikomasi ir prokuroro pareiškimas teismui dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduotas teismui nesant visų tam reikalingų sąlygų.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti 3 civiliniai ieškiniai:

1. Nukentėjusysis Č. D. pripažintas civiliniu ieškovu 7180.00 Eur sumai (2 t., b.l. 187).

2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pripažintas civiliniu ieškovu 434,99 EUR sumai, atstovaujant įgaliotam atstovui VSDFV Kauno skyriaus Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei J. N. (2 t., b.l. 104-106).

3. Kauno teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu 54,83 EUR sumai, atstovaujant įgaliotam atstovui Kauno Teritorinės ligonių kasos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei R. B.-Raugalienei (2 t., b.l. 115-119).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, todėl VSDFV Kauno skyrius šioj byloje negalėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014).

Kaip seka iš kaltinamojo M. D. parodymų, jis nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta ir dviejų valstybinių įstaigų pareikštus civilinius ieškinius taip pat, juos pažada solidariai su I. T. apmokėti. Įsipareigoja pats asmeniškai savo dalį šių ieškinių sumokėti per 10 mėnesių laikotarpį (9 t., b.l. 27-28). Analogiškai matyti ir iš kaltinamojo I. T. parodymų, kad jis neginčija nukentėjusiojo Č. D. pareikšto civilinio ieškinio 7180 eurų sumai, bei abiejų valstybinių įstaigų pareikštų civ. ieškinių, su visais pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka, juos įsipareigoja solidariai, tai yra per pusę su M. D. atlyginti. Savo dalį ieškinių jis pasižada ir įsipareigoja atlyginti per 10 mėn. laikotarpį (7 t., b.l. 129-130). Tačiau jokio realaus rašytinio kaltinamųjų susitarimo dėl konkrečių mokėtinų civilinių ieškinių dalių ir konkretiems subjektams (civiliniams ieškovams) byloje nėra pateikta, pareikšti civiliniai ieškiniai ar jų dalis nėra atlyginta, todėl šioje procesinėje bylos stadijoje nėra ir jokių pagrįstų garantijų, kad civiliniai ieškiniai bus pilnai atlyginti.

Aukščiau aptarta situacija dėl civilinių ieškinių sudaro prielaidas teismui priimti aiškiai neteisingą sprendimą – teismo baudžiamąjį įsakymą tiek, kiek jis susijęs su civilinių ieškovų ir nukentėjusiojo asmens teisėmis. Siekiant ištaisyti prokuroro klaidą, teismas gali surengti teismo posėdį civilių ieškinių klausimo tinkama išsprendimui, aiškintis civilinių ieškovų ir nukentėjusiojo valią, užtikrinti jų teises, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus bylos supaprastintas procesas, kurio šiuo atveju pageidauja kaltinamieji. Tokiais savo veiksmais prokuroras savo pareigos vykdymą perkelia teismui, nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teismo posėdis, kviečiamos šalys, t. y. be pagrįsto reikalo trukdomas proceso dalyvių ir pareigūnų bei kitų darbuotojų laikas (atitraukiant juos nuo kitos veiklos), neracionaliai eikvojamas valstybės lėšos (pvz., reikalingos teisinei pagalbai).

Akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros ir, įvertinus civilinių ieškovų ir nukentėjusiojo galimybes ateityje ginčyti teismo priimtą baudžiamąjį įsakymą, proceso šalių teisėtą lūkestį užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.

Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2019 m. balandžio 29 d. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (1 t., b.l. 1-2). Kaip matyti iš tyrėjų prašymų pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, iki pat 2020 m. rugpjūčio 29 d. šis ikiteisminis tyrimas prokuroro yra/buvo tęsiamas tiriant nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuojama pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (1 t., b.l. 15-23). Susipažinus su šios baudžiamosios bylose elektronine kortele LITEKO sistemoje bei popierine bylos versija, gauta teisme, konstatuotina, kad prokuroras dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 181 straipsnio 3 dalies (pagal kurį iš esmės atliko visą ikiteisminį tyrimą) į BK 284 straipsnį (pagal kurį bylą ir perdavė teismui), nepriėmė jokio procesinio dokumento, t.y. nutarimo ir jame neišdėstė dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo jokių teisinių argumentų bei apie tai neinformavo proceso dalyvių. Kaip matyti iš bylos duomenų, nauji įtarimai pagal BK 284 straipsnį I. T. ir M. D. pareikšti 2020 m. birželio 29 d. (7 t., b.l. 125-126; 9 t., b.l. 23-24), tačiau kaip jau minėta, ikiteisminiame tyrimas ir toliau tęsiamas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, kas atsispindi net ir 2020 m. liepos 14 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (7 t., b.l. 120). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras perkėlė tik dalį ne vieną kartą apklausto nukentėjusiojo Č. D. parodymų iš 2019 m. balandžio 29 d. liudytojo apklausos protokolo (2 t., b.l. 121-123), jame net nepaminėti itin svarbi nukentėjusiojo parodymų dalis BK 181 straipsnio 3 dalies kvalifikacijai, be to, prokuroras patikėjo tik kaltinamųjų I. T. ir M. D. versijomis dėl tarp jų ir Č. D. kilusios menamos konfliktiškos situacijos kelyje, kurios nepatvirtino Č. D. pateikti ir policijos pareigūnų peržiūrėti iš nukentėjusiojo automobilio išimti vaizdo registratoriaus duomenys (2 t., b.l. 156-159). Kaip matyti iš pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jame kaip kaltinamųjų I. T. ir M. D. kaltę pagal BK 284 straipsnį grindžiančiu įrodymu nurodomas 2020 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolas, kuriuo savanoriško daiktų pateikimo metu nukentėjęs Č. D. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“ IMEI : 358504073434994, kurį turėjo įvykio metu ir, kuris įvykio metu buvo apgadintas (2 t., b.l. 168- 170). Tačiau prokuroras į pareiškimą ir vėl perkelia tik dalį paminėtos apžiūros metu nustatytų duomenų, ir net nefiksuoja pareiškime fakto, kad Č. D. yra į šį mobilaus ryšio telefoną gavęs grasinančio su juo susidoroti pobūdžio SMS žinutes, reikalaujant grąžinti skolą (2 t., 171-176). Galimai skolos buvimo faktą patvirtina ne tik byloje esantys duomenys iš teismų, bet ir 2029 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-375-943/2019. Taigi, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl prokuroro taikytos selekcijos vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kurių prokuroras nejungė į visumą, dėl ko galimai suklydo kvalifikuodamas nusikalstamas veikas. Be to, net ir prokurorui formaliai surašius nutarimą dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, pastebėtina, kad prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pasisakęs tik dėl BK 284 straipsnio, kuomet pagal dabartinį kaltinimą idealiojoje sutaptyje galimai yra padaryta ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika (pagal nukentėjusiajam Č. D. sukeltą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų).

Prokuroro pareiga yra tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma už padarytą veiką nustato baudžiamąją atsakomybę. Tokie kaltinimo trūkumai siekiant rungtyniško, lygiateisio, teisingo ir netrukdomo bylos nagrinėjimo, privalo būti taisomi dar iki bylos perdavimo teismui.

Nustačius aukščiau išvardintas procesines kliūtis bylos nagrinėjimui teisme, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

BPK 420 straipsnio 1 dalis 2 punktas numato, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais. BPK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme teisėjas priima tuo atveju, kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju nelaikytina, kad prokuroro netinkamai įvykdyta BPK 418 straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga reiškia, kad neaiškios bylos aplinkybės yra dėl civilinių ieškinių, kurie nėra atlyginti, ir nusikalstamos veiklos tinkamo kvalifikavimo. Šios priežastys laikytinos ne BPK 423 straipsnyje numatytu bylos perdavimo nagrinėti teisme pagrindu (neaiškios bylos aplinkybės), o procesine kliūtimi, trukdančia bylos nagrinėjimą teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad BPK XXXI skyriaus pirmame skirsnyje „Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas“ nėra atskirai numatyta, ką tokiu atveju daryti, todėl teismas pagrįstai rėmėsi bendrosiomis BPK normomis, reglamentuojančiomis bylų procesą pirmosios instancijos teisme, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y. visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. Pavyzdžiui, BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-208-891/2018, 1S-268-885/2019, 1S-101-1121/2020, Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-13-300/2019, 1S-19-332/2019, e1S-65-354/2020, e1S-73-300/2020, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-546-813/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 420 straipsniu, 439 straipsniu, 440 straipsniu,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. e1-2499-917/2020 (teisminio proceso Nr. 01-1-17675-19-1), kurioje I. T. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, M. D. kaltinamas pagal BK 284, perduoti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.