Telšių apylinkės teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2VP-4390-671/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2VP-4390-671/2022
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01295-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Alčauskienė
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
N. M., S. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-4390-671/2022Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01295-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 33.2.3.2; 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugsėjo 15 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys N. M., S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui N. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. M. priklauso ½ dalis žemės sklypo, plotas 49 a. (0.49 ha), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat ½ dalis žemės sklypo, plotas 59 a. (0.59 ha), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo, plotas 17,38 a. (0.1738 ha), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); solidariai priteisti iš suinteresuotų asmenų N. M. ir S. M. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0185/21/00258 nėra jokių duomenų, kad antstolė Gintarė Mankevičienė šioje vykdomojoje byloje būtų areštavusi pareiškime nurodytus žemės sklypus. Tokių duomenų (pvz. turto arešto akto) kartu su pareiškimu teismui nepateikė ir pareiškėja. Šioje vykdomojoje byloje žemės sklypams nesant areštuotiems, iš jų negali būti išieškoma, taigi ir nėra pagrindo spręsti dėl skolininko N. M. dalies žemės sklypuose nustatymo. Žemės sklypai buvo areštuoti 2020 m. sausio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-20-185-1150 ir 2020 m. birželio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-20-185-7819, kurie buvo priimti visai kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0185/20/00002. Minimoje vykdomojoje byloje yra vykdomas išieškojimas visai kito išieškotojo – L. G. – naudai. Kai buvo priimti aptariami arešto aktai, joks išieškojimas pareiškėjos naudai apskritai nebuvo vykdomas. Akivaizdu, kad vykdomojoje byloje Nr. 0185/21/00258 nesant priimtų jokių sprendimų dėl žemės sklypų arešto pareiškėjos naudai, šioje byloje negali būti sprendžiamas ir žemės sklypų dalijimo klausimas. Priešingu atveju būtų grubiai pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nuostatos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tą pačią dieną, kai buvo priimtas aukščiau minimas 2020 m. birželio 11 d. turto arešto aktas, skolininkui N. M. ir S. M. buvo pateiktas antstolės pranešimas vykdomojoje byloje Nr. 0185/20/00002 dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Skolininkui nepateikus susitarimo dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoto asmens žiniomis, antstolė pateikė siūlymą išieškotojui L. G. kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančio turto dalies nustatymo, vis dėlto toks prašymas teismui iki šiol nebuvo pateiktas. Esant tokiai situacijai, antstolė G. Mankevičienė, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, išieškojimą iš žemės sklypų apskritai turėjo nutraukti. Vis dėlto, sklypai vykdomojoje byloje Nr. 0185/20/00002 (t. y. ne šioje vykdomojoje byloje) jau yra areštuoti ilgiau nei 2,5 metų, nors išieškotojas taip ir nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Tokia situacija yra neteisėta ir grubiai pažeidžia suinteresuoto asmens teises, kadangi be realaus pagrindo labai ilgą laiką yra areštuotas suinteresuotam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas. Pažymėtina ir tai, kad išieškojimas iš skolininkui N. M. ir suinteresuotam asmeniui priklausančių žemės sklypų šiuo metu yra negalimas ir pagal CPK 664 straipsnį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis. Kadangi skolininkas N. M. yra ūkininkas ir žemės ūkis yra jo pagrindinė veikla, o minimi sklypai yra žemės ūkio paskirties, iš šių sklypų gali būti išieškoma tik ketvirtąja eile. Skolininkui N. M. šiuo metu taip pat priklauso 1614,42 m² ploto bendrabutis, kas reiškia, jog pagal CPK 664 straipsnį išieškojimas pirmiausia ir turėtų būti nukreiptas į šį bendrabutį, o tik paskui išieškoma iš sklypų. Kadangi išieškojimas iš žemės sklypų yra negalimas, tai ir pareiškimas dėl skolininkui priklausančios sklypų dalies nustatymo neturėtų būti tenkinamas, nes teismo procesas dėl skolininko turto dalies nustatymo negali būti savitikslis.

Suinteresuotas asmuo N. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Gintarė Mankevičienė vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0185/21/00258 pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3510-1037/2020 dėl 13184,05 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. M. išieškotojos A. A. naudai ir vykdomojoje byloje Nr. 0185/21/00723 pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. birželio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3510-1037/2020 dėl 2167,26 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. M. išieškotojos A. A. naudai. Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0185/20/00002, pradėtoje pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6500-671/2019 dėl skolos išieškojimo iš skolininko N. M. išieškotojo L. G. naudai, 2020 m. sausio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-20-185-1150 ir 2020 m. birželio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-20-185-7819 areštavo skolininkui N. M. ir jo sutuoktinei S. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0185/21/00723, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, 2022 m. balandžio 20 d. parengė sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kurį išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei elektroniniu paštu. Per nustatytą terminą skolininkas nepateikė antstolei sutikimo formos, todėl 2022 m. liepos 25 d. siūlymu Nr. S-22-185-15199 antstolė pasiūlė pareiškėjai iki 2022 m. spalio 1 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Pareiškėja, nepraleisdama antstolės nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Dėl CPK 667 straipsnio taikymo

Pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui N. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. M. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo S. M. nurodo, kad šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. 0185/21/00258 nėra jokių duomenų, kad antstolė Gintarė Mankevičienė šioje vykdomojoje byloje yra areštavusi pareiškime nurodytus žemės sklypus. Žemės sklypai buvo areštuoti 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. birželio 11 d. turto arešto aktais kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0185/20/00002, kurioje išieškotojas taip ir nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, tada pasiūlo skolininkui pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, ir tik, negavęs tokių CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodytų skolininko dokumentų ar esant kitiems CPK 667 straipsnio 2 dalyje nurodytiems atvejams, pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Byloje nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0185/20/00002, pradėtoje pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-6500-671/2019 dėl skolos išieškojimo iš skolininko N. M. išieškotojo L. G. naudai, 2020 m. sausio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-20-185-1150 ir 2020 m. birželio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-20-185-7819 areštavo skolininkui N. M. ir jo sutuoktinei S. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – tris žemės sklypus. Šiuo atveju teismas nesutinka su suinteresuoto asmens S. M. argumentais, kad aplinkybė, jog vykdomosiose bylose, kuriose pareiškėja yra išieškotoja, antstolė nėra areštavusi jai ir skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, reiškia, kad yra pažeidžiamos CPK 667 straipsnio nuostatos. Kaip nurodyta prieš tai, skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantys žemės sklypai yra areštuoti turto arešto aktais, priimtais kitoje vykdomojoje byloje. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atskiro turto arešto akto priėmimas jau areštuotam turtui vėliau pradėtoje vykdomojoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad abiejose bylose vykdomas išieškojimas iš to paties skolininko, būtų perteklinis ir nepagrįstai didintų vykdymo išlaidas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad antstolei 2020 m. sausio 20 d. ir 2020 m. birželio 11 d. turto arešto aktais areštavus skolininkui ir suinteresuotam asmeniui priklausančius žemės sklypus ir nepateikus susitarimo dėl turto dalies nustatymo, antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0185/20/00002 pateikė siūlymą išieškotojui L. G. kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolė ginčo situacijoje teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, esant areštuotam skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančiam turtui, pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiškimas dėl turto dalies nustatymo negali būti tenkinamas, nes skolininkui ir jai priklausantys žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties, todėl vadovaujantis CPK 664 straipsniu, iš jų galima išieškoti tik ketvirtąja eile, be to, skolininkui šiuo metu taip pat priklauso bendrabutis, todėl išieškojimas pirmiausia turėtų būti nukreiptas į šį bendrabutį, o tik paskui išieškoma iš sklypų.

CPK 662 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Antstolio teisė nustatyti, kokį turtą areštuoti, turi būti įgyvendinama laikantis civilinio proceso bendrojo principo įstatymo reikalavimus taikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Skolininkas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, turi teisę CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-201-390/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad CPK 667 straipsnio pagrindo pateikto pareiškimo nagrinėjimas neapima kitų vykdomojoje byloje atliktų ar dar būsimų vykdymo veiksmų įvertinimo, taip pat ir ar išieškant skolą, bus laikomasi skolos išieškojimo eiliškumo.

Dėl turto dalies nustatymo

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Pagal vykdomosiose bylose esančius duomenis, skolininkas N. M. ir S. M. yra sudarę santuoką. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). Nei skolininkas, nei jo sutuoktinė nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – areštuotas 2020 m. sausio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-20-185-1150 ir 2020 m. birželio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-20-185-7819, yra įgytas santuokos metu, todėl pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, nustatant, kad skolininkui N. M. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. M. priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja pareiškimu prašo solidariai priteisti iš suinteresuotų asmenų N. M. ir S. M. 350 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pagal bendrą taisyklę, numatytą CPK 443 straipsnio 6 dalyje, ypatingojoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Visgi CPK 443 straipsnio 1 dalis numato bendrą taisyklę, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis (442–582 straipsniai) ir kiti įstatymai. CPK 443 straipsnio 1 dalis nustato, kad tiek CPK, tiek kiti įstatymai gali numatyti CPK 443 straipsnio 6 dalies taikymo išimčių. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nagrinėja pareiškimus, kylančius iš vykdymo procese atsiradusių klausimų. Sistemiškai taikant CPK 593 straipsnio 2 dalį su CPK 593 straipsnio 6 dalimi, CPK 667 straipsniu sprendžiama, jog už pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimui spręsti taikytinos ne bendrosios ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą reglamentuojančios normos, o CPK 593 straipsnio 5 dalis, pagal kurią vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų pareiškimų neatlyginamos (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-838-524/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-79-661/2020; Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-1275-343/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuotų asmenų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Alčauskienė