- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-201-390/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09833-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- PlusPlus Capital AS
- Kategorijos
- 3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Plusplus Capital AS prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – antstolis Regimantas Budreika, L. J. G. J.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Plusplus Capital AS (toliau – ir išieškotojas) prašo teismo nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui L. J. (toliau – ir skolininkė) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu priklauso ½ dalis turto – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) (toliau – butas).
2. Nurodo, kad antstolis Regimantas Budreika (toliau – ir antstolis) vykdo vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojui (vykdomoji byla Nr. 0085/18/01531). Atliekant vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkės sutuoktinio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas (butas) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškimą priėmė ir jį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad pagal Kelių transporto priemonių registro, skolininkės ir jo sutuoktinio vardu nėra registruotų transporto priemonių, pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis skolininkės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, o jos sutuoktinio vardu 1997 m. liepos 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosvybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – butas, bei paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu asmeninės nuosavybės teise registruotas ir kitas nekilnojamasis turtas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, skolininkė ir jos sutuoktinis nedirba, gauna išmokas iš VSDFV Panevėžio skyriaus. Taigi, kadangi skolininkė asmeninės nuosavybės teise turto neturi, pajamų šiuo metu negauna, atsirado pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininko turto dalies, įeinančios į jungtinę nuosavybę.
5. Taip pat teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog skolininkė su sutuoktiniu būtų sudarę vedybų sutartį, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija, todėl sprendė, kad skolininkės sutuoktinio vardu registruotas nekilnojamasis turtas (butas) yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga aprašyti ir areštuoti turtą yra tinkamai įvykdyta – antstolis 2019 m. gruodžio 5 d. surašė turto arešto aktą.
6. Teismo vertinimu, pareiškėjas pažeidžia CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eilę, nes siekia išieškojimą nukreipti į iš skolininko penktąja eile išieškomą turtą – gyvenamąjį būstą. Byloje nustatyta, kad skolininkas su sutuoktine laikotarpiu nuo turto arešto akto įregistravimo gavo ar gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, iš kurių gali būti išieškoma antrąja eile (darbo užmokestis). Kadangi byloje nepateikti įrodymai, pateisinantys išieškojimo nukreipimą į skolininkės gyvenamąjį būstą, teismas prašymą atmetė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas Plusplus Capital AS prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas neįvertino, kad egzistuoja visos sąlygos, dėl kurių pareiškėjo prašymas dėl turto dalies nustatymo turėjo būti patenkintas, kas lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
7.2. CPK 667 straipsnio pagrindo pateikto prašymo nagrinėjimas neapima kitų vykdomojoje byloje atliktų ar dar būsimų vykdymo veiksmų įvertinimo, taip pat ir ar išieškant skolą bus laikomasi skolos išieškojimo eiliškumo, įstatyme įtvirtintų draudimų išieškoti iš fizinio asmens turto ir kt. Taigi, teismas nepagrįstai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis Regimantas Budreika vykdomojoje byloje Nr. 0085/18/01531 vykdo 2018 m. rugpjūčio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-17990-1041/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojui. Antstolis nustatė, kad skolininkės sutuoktinio vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas. Antstolis 2019 m. gruodžio 5 d. surašė turto arešto aktą, areštavo 264/1000 dalis buto (arešto mastas – 6 711,85 Eur), bei skolininkei pateikė pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Nustatytu terminu sutikimo ar turto pasidalijimo bendru bendraturčių sutikimu iš skolininkės negauta, todėl antstolis pareiškėjui pateikė 2021 m. spalio 26 d. pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir pasiūlė išieškotojui iki 2022 m. balandžio 15 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
12. Skundžiama nutartimi teismas pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas nesutinka su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigdamas, kad teismas visas aplinkybes taikyti CPK 667 straipsnį nustatė, tačiau prašymo netenkino teigdamas, kad skolos išieškojimas nepagrįstai gali būti nukreipiamas į skolininko gyvenamąjį būstą (CPK 664 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskiruoju skundu ir jį tenkina.
13. Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
14. Pagal skundžiamos teismo nutarties turinį, pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas, reikalingas taikant CPK 667 straipsnio normas, t. y. vykdomas piniginis išieškojimas iš skolininkės, skolininkė ir jos sutuoktinis nėra sudarę vedybų sutarties, jų santuoka nenutraukta, skolininkės sutuoktinio vardu registruotas butas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, antstolis atliko veiksmus, kuriuos jį įpareigoja atlikti CPK 667 straipsnis.
15. CPK 662 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Antstolis, nustatęs, kad išieškojimas iš lėšų neužtikrintų veiksmingo ir realaus išieškotojo interesų patenkinimo, turi teisę pradėti ir išieškojimo iš skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto procesą. Tačiau antstolio teisė nustatyti, kokį turtą areštuoti, turi būti įgyvendinama laikantis civilinio proceso bendrojo principo įstatymo reikalavimus taikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) bei laikantis nuostatos, kad antstolis turi padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Skolininkas, nesutikdamas su antstolio veiksmais, turi teisę CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis).
16. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nepagrįstai vadovavosi CPK 644 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo prašymą.
17. Sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.123 straipsnyje nustatyti pagrindai, leidžiantys nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo. Todėl nustatoma, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis buto.
18. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, sprendžiant skolininko turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, dalies nustatymo klausimą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimą išsprendžiamas iš esmės – prašymą tenkinti, nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui L. J. priklauso ½ dalis ginčo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 329 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto – buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.