- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- e2-3510-1037/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00807-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui N. M. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Neco“ ir S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo N. M. 13 111,26 Eur skolą, 1243,23 palūkanas, 40 Eur išlaidų kompensacija, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2019 m. vasario 21 d. ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Neco“ sudarė žaliavos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20190221/NM01. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o UAB „Neco“ pirkti atitinkamą žemės ūkio produkciją (avižas, miežius). Tiek ieškovė, tiek UAB „Neco“ sudarydami ir vykdydami sutartį veikė kaip verslininkai. Ieškovė tiekė žaliavą, o UAB „Neco“ ją pirko. 2019 m. spalio 31 d. ieškovė ir UAB „Neco“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo fiksavo, jog UAB „Neco“ skola ieškovei 2019 m. spalio 31 d. sudaro 16 111,26 eurų. Ieškovės ir UAB „Neco“ susitarimu skola privalėjo būti pradėta grąžinti nuo 2019 m. gruodžio 20 d. ir užbaigta mokėti 2020 m. gruodžio 20 d. Taip pat, nurodė, jog 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovas ir atsakovas N. M. kuris yra trečiojo asmens - UAB „Neco“ vadovas sudarė laidavimo sutartį pagal kurią atsakovas, kaip UAB „Neco“ bendraskolis, prisiėmė pareigą, visa apimtimi, atsakyti prieš ieškovę už UAB „Neco“ prievoles pagal laidavimo sutartį. Parodė, jog UAB „Neco“, po papildomo susitarimo sudarymo, sumokėjo ieškovei viso 3.000 eurų, o likusi nesumokėta pinigų suma yra 13 111,26 Eur. Nurodė, jog pagal Atsiskaitymo už žemės produkcija įstatymą, įstatyminių palūkanų dydis yra 8 procentai. Taip pat, jog atsižvelgiant į 16.111,26 eurų skolos dydžio mokėjimo terminą 2019 m. birželio 1 d., bei aplinkybę, jog UAB „Neco“ sumažino skolos sumą nuo kurios skaičiuojamos palūkanos atlikdamas nurodytus mokėjimus, palūkanų suma yra 1.243,23 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas N. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Parodė, jog ieškovė, manydama, kad atsakovas, kaip laiduotojas privalo įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį UAB „Neco" pirmiausia privalėjo į atsakovą kreiptis raštu, informuodama, kad trečiasis asmuo pažeidė sutartį ir nurodydama konkrečią atsakovo mokėtiną sumą. Teigė, jog pagal laidavimo sutartie 3.2 punktą ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, privalėjo suteikti atsakovui, kaip laiduotojui, mažiausiai penkių dienų terminą savanoriškai įvykdyti ieškovės reikalavimus, tačiau ieškovė atsakovui apie trečiojo asmens UAB „Neco" nevykdomus įsipareigojimus neinformavo, raštu nesikreipė reikalaudama sumokėti skolą už trečiąjį asmenį, nenurodė konkrečios mokėtinos sumos bei nesuteikė termino įvykdyti įsipareigojimus už trečiąjį asmenį. Taip pat, nurodė, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Neco" sudaryta pagrindinė žaliavos pirkimo-pardavimo sutartis bei papildomas susitarimas prie sutarties buvo nutraukti ir yra nebegaliojantys. Parodė, jog laidavimo sutartimi atsakovas laidavo tik už konkrečių UAB „Neco" įsipareigojimų, numatytų 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartyje, įvykdymą. Pagal šią sutartį UAB „Neco" įsipareigojo iš ieškovės nupirkti 25 tonas avižų, taikant 285 Eur už toną kainą t.y bendra sutarties vertė yra tik 7 125 Eur. Atsakovas parodė, jog nėra laidavęs už trečiojo asmens UAB „Neco" įsipareigojimus pagal kitas sutartis dėl kitų kultūrų pirkimo-pardavimo, atsakovo atsakomybė bet kuriuo atveju turėtu būti ribojama 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutarties vertei t.y. 7 125 Eur. Atsakovas taip pat nesutiko su apskaičiuotomis palūkanomis, mano jog jos yra nepagrįstos nes papildomame susitarime buvo numatytas konkretus skolos sumokėjimo grafikas, kuriuo, skaičiuojant mokėtinas palūkanas, ir turėtu būti vadovaujamasi. Paaiškino, jog pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog iki 2020 m. gegužės 20 d. jokių mokėjimų vėlavimų nebuvo, todėl mano, kad ieškovė teisę į palūkanas įgijo tik nuo 2020 m. gegužės 20 d. ir jos gali būti skaičiuojamos nuo konkrečios laiku nesumokėtos sumos t.y. 500 Eur. Papildomai parodė, jog ieškovė reikalaudama priteisti palūkanas už ilgesnį nei metų laikotarpį taikintinas šešių mėnesių senaties terminas ieškiniams dėl netesybų pateikti.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Neco“ su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ji atmesti. Parodė, jog visada siekė ir vis dar siekia tinkamai vykdyti visus prisiimtus įsipareigojimus pagal su ieškove sudarytus susitarimus. Nurodė, kad ieškovė iki ieškinio šioje byloje pareiškimo UAB „Neco" niekaip neinformavo, kad ji nutraukė 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartį ir 2019 m. laprkičio 29 d. papildomą susitarimą. Tai, kad sutartis bei papildomas susitarimas, ieškovės nuomone, jau neva nebegalioja trečiasis asmuo sužinojo tik iš pradinio ieškinio ir tai trečiajam asmeniui buvo staigmena. Pažymėjo, jog 2019 m. lapkričio 29 d. papildomo susitarimo 4 punktas numato, jog ieškovė, atsisakiusi mokėjimo grafiko, pirmiausia turi kreiptis į patį trečiąjį asmenį UAB „Neco" su reikalavimu sumokėti visą skolą. Taip pat parodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. papildomas susitarimas, kaip numatyta jo 5 punkte, yra neatskiriama pačios 2019 m. vasario 21 d. sutarties dalis, taigi papildomam susitarimui yra taikomos ir bendrosios sutarties nuostatos. 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutarties 7.5. punkte numatyta, jog „ginčai, kylantys iš šios sutarties, sprendžiami derybų būdu. Šalims ginčo nepavykus išspręsti taikiai per 30 dienų, ginčas gali būti sprendžiamas teisme LR teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Mano, kad ieškovė pirmiausia privalėjo suteikti trečiajam asmeniui papildomą terminą papildomam susitarimui įvykdyti ir tik trečiajam asmeniui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų per papildomą terminą, ieškovė galėjo nutraukti sutartį ir papildomą susitarimą bei, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, kad trečiasis asmuo iš anksto sumokėtų visas papildome susitarime numatytas įmokas bei netesybas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. M. į patikslinta ieškinį atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. vasario 21 d. ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė UAB „Neco“ sudarė žaliavos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20190221/NM01. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o UAB „Neco“ pirkti 25 tonas Eko avižų, sutarta suma už tonos kaina 285 Eur. 2019 m. spalio 31 d. ieškovė ir UAB „Neco“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo fiksavo, jog UAB „Neco“ skola ieškovei 2019 m. spalio 31 d. sudaro 16 111,26 eurų. 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo susitarė dėl atitinkamų sąlygų, t. y. skolos mokėjimo grafiko. Papildomu susitarimu ieškovė ir atsakovas konstatavo 16 111,26 eurų skolos egzistavimą, o taip pat patvirtino, kad skola yra susidariusi nuo 2019 m. birželio 1 d. Ieškovės ir UAB „Neco“ susitarimu skola privalėjo būti pradėta grąžinti nuo 2019 m. gruodžio 20 d. ir užbaigta mokėti 2020 m. gruodžio 20 d. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovas ir atsakovas N. M. kuris yra trečiojo asmens - UAB „Neco“ vadovas sudarė laidavimo sutartį pagal kurią atsakovas, kaip UAB „Neco“ bendraskolis, prisiėmė pareigą, visa apimtimi, atsakyti prieš ieškovę už UAB „Neco“ prievoles pagal laidavimo sutartį.
Atsakovas bei trečiasis asmuo nurodė, jog nesutinka su reikalavimu dėl to, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Neco" sudaryta pagrindinė žaliavos pirkimo-pardavimo sutartis bei papildomas susitarimas prie sutarties buvo nutraukti ir yra nebegaliojantys. Pabrėžė, jog jeigu šie susitarimai nebuvo nutraukti, vadinasi juose numatytas skolos padengimo grafikas vis dar yra galiojantis ir ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėti visą skolos sumą iš anksto, dar nesuėjus papildomame susitarime nustatytiems terminams. Šiuo atveju matyti, jog ieškovė ir trečiasis asmuo 2020 m. lapkričio 29 d. papildomu susitarimu 4 punktu susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas netinkamai vykdys skolos mokėjimo grafiką ir (arba) jeigu bent vienas periodinis mokėjimas nebus atliktas laiku ir (arba) visa apimtimi, tuomet pardavėjas turi teisė atsisakyti skolos mokėjimo grafiko ir pareikalauti pirkėjo nedelsiant sumokėti skolą bei pirkimo pardavimo sutartyje numatytas netesybas. Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo nuo 2020 m. balandžio 17 d. nemokėjo skolos mokėjimo grafike nurodytu įmokų, todėl atsižvelgiant sutarties nuostatas, ieškovės reikalavimas sumokėti visą likusią skolos yra pagrįstas, o atsakovo argumentai, kad tik nutraukus sutartį galima reikalauti skolos grąžinimo anksčiau laiko, yra nepagrįsti (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis). Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje, atsakovas atsikirsdamas į ieškovės reikalavimus, teigė, jog 2019 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartimi laidavo tik už konkrečių UAB „Neco" įsipareigojimų, numatytų 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartyje įvykdymą, kuriais trečiasis asmuo įsipareigojo iš ieškovės nupirkti 25 tonas avižų, taikant 285 Eur už toną kainą, todėl atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė turėtų būti ribojama sutarties vertei t. y. 7 125 Eur. Iš bylos duomenų matyti, jog šioje byloje ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo UAB „Neco“ nėra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų pagal ieškovės ir sudarytą 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20190221/NM01 ir papildomą susitarimą, nekilo. Šią aplinkybę, neginčydami skolos fakto, pripažino tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo. Taip pat, pagal 2019 m. lapkričio 29 d. sudarytos laidavimo sutarties 2 punktą atsakovas kaip laiduotojas aiškiai pareiškė, kad yra susipažinęs su pirkimo pardavimo sutartimi, įskaitant papildomą kreditoriaus ir skolininko 2019 m. lapkričio 29 d. susitarimą prie pirkimo pardavimo sutarties dėl skolos sumokėjimo tvarkos, o taip pat jam yra žinoma, jog laidavimo sutarties sudarymo dieną skolininkas jau yra skolingas ir nevykdo atsiskaitymo pareigos 2019 m. lapkričio 29 d. susitarime numatyta apimtimi t. y. 16 111,26 Eur. Taip pat, atsakovas laidavimo sutarties 1 punktu įsipareigojo atsakyti kreditoriui, jei UAB „Neco“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį savo prievolių, pagal 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20190221/NM01 su visais jos papildymais ir pakeitimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovas pasirašydamas laidavimo sutartį prisiėmė atsakomybę už visą 2019 m. lapkričio 29 d. susitarime numatyta skolos 16 111,26 Eur sumą. Įvertinus tai, jog trečiasis asmuo atlygino tik 3000 Eur skolos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 13 111,26 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Be kitų argumentų, remiantis kuriais atsakovas nesutiko su reiškiamu ieškiniu, vienu esminių argumentų atsakovas nurodė tai, kad ieškovė tinkamai nerealizavo savo teisės nukreipti reikalavimą į atsakovą, t. y. atsakovo teigimu, ieškovė nesilaikė laidavimo sutarties 3.2 punkto reikalavimų. Pagal šalių sudarytą laidavimo sutartį, atsakovas, kaip laiduotojas, įsipareigojo sumokėti kreditorei ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo pirmo raštiško kreditoriaus mokėjimo reikalavimo gavimo dienos (laidavimo sutarties 3.2 punktas).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsakovo argumentus dėl laidavimo sutarties 3.2 punkto reikalavimų nesilaikymo laiko iš dalies pagrįstais, tačiau pripažįsta, kad minėtos laidavimo sutarties nuostatos nesilaikymas nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės ir atsakovo pareigos atsakyti ieškovei pagal šalių sudarytos laidavimo sutarties sąlygas. Nepaisant to, teismas sprendžia, jog šios sutarties sąlygos tinkamas neįvykdymas nepaneigia ieškovės teisės kreipiantis tiesiogiai į teismą reikalauti, kad atsakovas, kaip solidarusis skolininkas, apmokėtų skolą. Teismas šią išvadą visų pirma grindžia tuo, jog atsakovui gavus patikslintą ieškinį, jam buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės reikalavimo pagrįstumą, taigi atsakovui tapo žinoma apie jo prievolę, tačiau net ir tokiu atveju atsakovas savo sutartinio įsipareigojimo per nustatytą terminą neįvykdė ir reikalaujamos priteisti skolos sumos dalies nesumokėjo. Be to, pozicijos, kad išankstinės reikalavimo pareiškimo tvarkos nesilaikymas nepanaikina kreditoriaus teisės reikalauti iš laiduotojo įvykdyti skolininko neįvykdytas prievoles, laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-258/2017). Minėtoje byloje pripažinta, kad aplinkybė, jog apie laidavimu užtikrintos paskolos negrąžinimą atsakovas sužinojo tik gavęs teismo procesinius sprendimus, nėra pagrindas atleisti laiduotoją nuo sutartinės atsakomybės. Be to, akcentuotina ir tai, kad laidavimo sutarties nuostata, pagal kurią ieškovė turėjo informuoti atsakovą dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų asmens už kurį laidavo, nėra savitikslė. Jos funkcija informuoti laiduotoją apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus, tačiau šiuo atveju iš esmės trečiasis asmuo, už kurį buvo laiduota ir atsakovas skiriasi tik fikcine prasme. Akcentuotina tai, kad atsakovas būdamas ir trečiojo asmens atstovas (vadovas) žinojo apie netinkamai vykdomus juridinio asmens įsipareigojimus ir faktą, kad jam reikės atsakyti už netinkamai vykdančio subjekto prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį. Dėl to atsakovo argumentas, kad jam nebuvo pranešta apie asmens, už kurį buvo laiduota netinkamą įsipareigojimų vykdymą, yra formalus nekeičiantis esmės skolos priteisimo kontekste ir neeliminuoja jo kaip laiduotojo atsakomybės.
CK 6.261 str. numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovė ir trečiasis asmuo papildomu susitarimu konstatavo 16.111,26 eurų skolos egzistavimą, o taip pat patvirtino, kad skola yra susidariusi nuo 2019 m. birželio 1 d. už neapmokėtas NEC13 0023; NEC19 0024; NEC19 002; NEC190027 ir NEC19 0028 prekių pardavimo pirkimo PVM sąskaitas faktūras atitinkamai turėjo apmokėti iki 2019 m. birželio 1 dienos. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2019 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas. Lietuvos Respublikos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, vėluojantis įvykdyti savo piniginę prievolę, privalo mokėti palūkanas, kurių norma nustatoma vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuota palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, padidinus jas 8 procentiniais punktais. Skolos susidarymo metu Europos centrinio banko nustatytos refinansavimo operacijos buvo vykdomos fiksuotų palūkanų būdu ir jų dydis yra 0,00 procentų, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2020 m. birželio 1 d. Ieškovės skaičiuojamos palūkanos nuo mokėjimo termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos sudaro 375 pradelstų dienų. Atsižvelgiant į nurodyta, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos ieškovės paskaičiuotos 1 243,23 Eur palūkanos.
Atsiskaitymo už žemės ūkio produkcijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta žemės ūkio produkcijos pardavėjo teisė, be atskiro įspėjimo, gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 eurų išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Ši pinigų suma yra savarankiška ir priteistina atskirai nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovei priteistina 40 Eur išieškojimų išlaidų kompensacija.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vėlavimo palūkanų apskaičiavimo tvarka, šiuo konkrečiu atveju, yra numatyta Lietuvos Respublikos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Šis įstatymas yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu, todėl nustatant priteistinų procesinių palūkanų dydį, teismas vadovaujasi ne CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostata, bet Lietuvos Respublikos Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu. Ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 14 394,49 Eur nuo bylos iškėlimo teisme - 2020 m. birželio 16 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.
Patenkinus ieškinį, ieškovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 324 Eur žyminis mokestis, 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės A. A. ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 111,26 Eur (trylikos tūkstančių vieno šimto vienuolikos eurų 26 ct) skolą, 1 243,23 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris eurus 23 ct) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) išieškojimų išlaidų kompensacija, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą 14 394,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 924 Eur (devynių šimtų dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.