Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 1404,82 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pirminis kreditorius Danske Bank A/S ir trečiasis asmuo I. Z. 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė kredito limito pastovaus dydžio mokėjimais sutartį, pagal kurią bankas suteikė trečiajam asmeniui 1448,10 Eur kreditą, o pastaroji įsipareigojo grąžinti kreditą per 24 mėn. Pirminis kreditorius Danske Bank A/S (ankstesnis pavadinimas – AB SAMPO bankas) ir atsakovas 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas laidavo už trečiojo asmens I. Z. prievolės grąžinti bankui kreditą įvykdymą. Trečiasis asmuo kredito negrąžino, todėl bankas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti kreditą. Bankas paskaičiavo, kad trečiasis asmuo negrąžino 1032,81 Eur kredito, nesumokėjo 256,02 Eur palūkanų, 92,95 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą, taip pat 23,04 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso – 1404,82 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės Danske Bank A/S reikalavimą perėmė naujasis kreditorius „Swedbank“ AB.Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, pareiškiant ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad nėra šalių ginčo dėl 1032,81 Eur skolos. Ieškovas nesikreipė į atsakovą, kaip laiduotoją, pagal laidavimo sutarties 14 punktą ir nereikalavo įvykdyti laidavimu užtikrintos prievolės. Be to, apie reikalavimą sumokėti skolą atsakovas sužinojo tik gavęs iš teismo procesinius dokumentus. Atsakovas nepažeidė laidavimo sutarties sąlygų, todėl ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį teisme. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad kilo šalių ginčas dėl skolos grąžinimo. Atsakovo nuomone, pareiškęs ieškinį teisme, ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis.Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo I. Z. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad trečiojo asmens ir atsakovo ieškovė neinformavo apie negrąžintą kreditą, nors žinojo apie tikrąją jų gyvenamąją vietą. Trečiasis asmuo nurodė, kad laiku paskolos negrąžino, nes užsitęsė jos ginčas su kitu kreditoriumi ir jos lėšos buvo areštuotos. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nesikreipė į kredito gavėją, prieš pareikšdama reikalavimą laiduotojui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo V. Z. 1404,82 Eur skolos, 5 proc. metinio dydžio procesines palūkanas už 1288,83 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 32 Eur žyminį mokestį.Teismas nurodė, kad šalių laidavimo sutarties 21 punkte nustatyta, kad visi šalių pranešimai, reikalavimai, informacija, kuri nustatyta šioje sutartyje, turi būti suformuluoti raštu, pasirašyti įgaliotų atitinkamos šalies atstovų, ir išsiųsti faksu, paštu arba įteikti asmeniškai sutartyje nurodytais adresais arba kitais adresais, kurie yra pranešti kitai šaliai. Atsakovas nurodė, kad jo adresas yra Vilniuje, Gerovės g. 41–20 (T. 1, b. l. 13). Pradinis kreditorius Danske Bank A/S 2014 m. spalio 14 d. raštu išsiuntė atsakovo nurodytu adresu pranešimą, pranešė, kad kredito gavėja (trečiasis asmuo) negrąžino kredito ir pareikalavo laiduotojo jį grąžinti (T. 1, b. l. 14). Atsakovui tvirtinant, kad ieškovas ir pradinis kreditorius nepateikė įrodymų, kad nurodytas pranešimas atsakovui įteiktas, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje iš tikrųjų nėra duomenų apie tai, jog nurodytas 2014 m. spalio 14 d. pranešimas atsakovui įteiktas. Atsakovas nurodė, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo kitas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad abi laidavimo sutarties šalys nepakankamai bendradarbiavo ir pažeidė pareigą bendradarbiauti viena su kita (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Byloje reikšminga tai, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimų dydį nuo 7430,70 Eur iki 1404,82 Eur, atsisakydama teisės reikalauti didžiosios dalies delspinigių (T. 1, b. l. 161–168). Atsakovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, nes nepranešė kreditoriui apie adreso korespondencijai įteikti pasikeitimą. Aplinkybė, kad apie laidavimu užtikrintos paskolos negrąžinimą atsakovas sužinojo tik gavęs teismo procesinius sprendimus, nėra pagrindas atleisti laiduotoją nuo sutartinės atsakomybės. Byloje nėra šalių ginčo dėl negrąžinto kredito. Dėl to ieškinį teismas tenkino. Pažymėjo, kad procesinės palūkanos ieškovei iš atsakovo priteistinos tik nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos, t. y. 1288,83 Eur (1032,81 + 256,02 = 1288,83).Išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti ieškovą piktnaudžiavus procesu, nes pirmiau šiame sprendime be kita ko konstatuota, jog tiek kreditorius, tiek laiduotojas pažeidė laidavimo sutarties šalių pareigą bendradarbiauti, o apie iš jo reikalaujamą skolą atsakovas sužinojo tik iškėlus bylą teisme taip pat ir dėl savo kaltės, t. y. kad kreditoriui nepranešė apie savo adreso korespondencijai gauti pasikeitimą. Dėl to teismas atmetė atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) V. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste netinkamai traktavo pranešimo išsiuntimo skolininkui/laiduotojui bei pranešimo įteikimo momentus. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo į bylą pateikto 2014-10-14 pranešimo dėl skolos grąžinimo Nr. duk1409967 apeliantui įteikimą, tačiau neakcentavo, jog byloje apskritai nėra jokio įrodymo apie minėto pranešimo išsiuntimą. Ieškovo sprendimas kreiptis iš karto į teismą, prieš tai nepranešus atsakovui apie nevykdomą trečiojo asmens kredito sutartį dėl skolos, palūkanų ir netesybų grąžinimo, yra vertintinas nesąžiningu, prieštaraujančiu proceso ekonomiškumo principui. Apelianto gyvenamosios vietos adresas ((duomenys neskelbtini), Vilnius), nurodytas laidavimo sutartyje Nr. CREDO107624 nesikeitė. Be to, apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris nesikeitė jau kone dešimtmetį, ir šiuo adresu apeliantas nėra gavęs jokių pranešimų nei iš ieškovo, nei iš pirminio kreditoriaus. Nors kaip žinoma, ši informacija yra kaupiama VĮ „Registrų centras“ ir esant reikalingumui prieinama. Tačiau pirminis kreditorius dėl nežinomų priežasčių, ir galimo siekio pasipelnyti apelianto sąskaita, skaičiuojant palūkanas bei netesybas už skolos grąžinimo termino praleidimą, sąmoningai nesikreipė į kompetetingą instituciją dėl šių duomenų išreikalavimo.Apeliantas jokiais būdais nebuvo informuotas apie netinkamą 20060913 Kredito limito pastovaus dydžio mokėjimais sutarties Nr. CREDO107624, sudarytos tarp Danske Bank A/S ir trečiojo asmens I. Z., vykdymą.Nei laidavimo sutartis nei 20060913 kredito limito pastovaus dydžio mokėjimais sutartis Nr. CREDO107624 nenumato apeliantui, trečiajam asmeniui I. Z. pareigos pranešti apie pasikeitusį faktinį gyvenamosios vietos adresą. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas minėtų sutarčių nuostatas aiškino pažeisdamas materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, ir nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas pažeidė bendradarbiavimo su kreditoriumi pareigą.Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai nepasisakė dėl apelianto atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų argumentų dėl teismo nepagrįstai nagrinėjimui priimto ieškinio. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kreditorius, kaip stipresnioji laidavimo sutarties šalis, turinti ne vienerių metų veikimo patirtį komercinėje srityje, tokiu elgesiu siekė praturtėti apelianto sąskaita.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank“, AB prašo apelianto V. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus: Nevykdydama prievolės grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas tiek kredito gavėja, tiek laiduotojas pažeidė sutarčių vykdymo principus. Apeliantas šiuo atveju neginčija aplinkybių, jog kredito gavėja savo įsipareigojimų bankui nevykdė, neginčija įsiskolinimo dydžio, neginčija ir pačios laidavimo sutarties. Remiantis laidavimo sutarties 1. p. laiduotojas ir kredito gavėja atsako kaip solidarūs skolininkai, o pagal laidavimo sutarties 5. p. laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėja. Šiuo atveju laidavimo sutarties 23 p. šalys aiškiai susitarė, jog sutartis galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. CK 6.123 str. 1 d. numato, kad „prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma“. Remiantis CK 6.200 str., 6.870 str., 6.873 str. prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu, tačiau šiuo atveju pagal nurodytų sutarčių nuostatas, bei kitas materialinės teisės normas, paskolos gavėjas negrąžino paskolos davėjui pinigų sumos, kokią iš jo gavo ir nesumokėjo procentų už naudojimąsi paskolos suma. Laidavimo sutarties 1,5 punktų nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad nutraukus kredito sutartį klientas turi prievolę sumokėti visą negrąžintą kreditą, palūkanas ir netesybas, nuostolių atlyginimą bei kitų kredito sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą banku. I. Z. prievolės pagal sudarytą kredito sutartį nėra įvykdytos, vadinasi, nėra pasibaigusios, todėl laidavimo sutartis yra galiojanti.Dėl laiduotojo įspėjimo apie neįvykdytus įsipareigojimus. Laidavimo sutarties šalys 21 p. susitarė, kad visi šalių pranešimai, reikalavimai, informacija, kurią numato laidavimo sutartis, turi būti suformuluoti raštu, pasirašyti įgaliotų atitinkamos šalies atstovų, ir išsiųsti faksu, paštu arba įteikti asmeniškai Laidavimo sutartyje nurodytais adresais. Atsakovas nurodė adresą - (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vadovaudamasis laidavimo sutarties sąlygomis, bankas atsakovui paštu 2014-10-14 išsiuntė pranešimą dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį Nr. CREDO-107624 vykdymo, atsakovo nurodytu adresu. Šis pranešimas, remiantis laidavimo sutartimi, laikomas tinkama informavimo priemonė. Taigi atsakovas klaidina teismą, kad nebuvo informuotas apie pareikalavimą įvykdyti įsipareigojimus.Atsakovas turi pareigą raštu informuoti banką apie savo adreso ir kitų duomenų pasikeitimą. Analogiška pareiga skolininkui yra nustatyta ir CK 2.17 str. 3 d. Taip pat Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas 4 str. nurodytus asmenis įpareigoja per 10 str. nurodytą terminą, t.y. 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo, deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą. Atsakovas nesikreipė į banką dėl gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo, todėl bankas pranešimą atsakovui siuntė paskutiniu žinomu adresu Gerovės g. 41-20, Vilnius.Ieškovas pranešimą apie įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo siuntė tuo atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kuris bankui buvo žinomas, be to, kredito gavėja žinojo, kad nėra vykdoma kredito sutartis, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, skolos tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatytais terminais nedengė, darytina išvada, kad bankas tinkamai informavo atsakovą apie pareikalavimą įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį.