Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės „Swedbank“, AB, ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – I. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 1404,82 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad pirminis kreditorius Danske Bank A/S ir trečiasis asmuo I. Z. 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė kredito limito pastovaus dydžio mokėjimais sutartį, pagal kurią bankas suteikė trečiajam asmeniui 1448,10 Eur kreditą, o pastaroji įsipareigojo grąžinti kreditą per 24 mėn. Pirminis kreditorius Danske Bank A/S (ankstesnis pavadinimas – AB SAMPO bankas) ir atsakovas 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas laidavo už trečiojo asmens I. Z. prievolės grąžinti bankui kreditą įvykdymą. Trečiasis asmuo kredito negrąžino, todėl bankas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti kreditą. Bankas paskaičiavo, kad trečiasis asmuo negrąžino 1032,81 Eur kredito, nesumokėjo 256,02 Eur palūkanų, 92,95 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą, taip pat 23,04 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas, iš viso – 1404,82 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės Danske Bank A/S reikalavimą perėmė naujasis kreditorius „Swedbank“ AB.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, pareiškiant ieškinį. Atsiliepime teigiama, kad nėra šalių ginčo dėl 1032,81 Eur skolos. Ieškovė nesikreipė į atsakovą, kaip laiduotoją, pagal laidavimo sutarties 14 punktą ir nereikalavo įvykdyti laidavimu užtikrintos prievolės. Be to, apie reikalavimą sumokėti skolą atsakovas sužinojo tik gavęs iš teismo procesiniu dokumentus. Atsakovas nepažeidė laidavimo sutarties sąlygų, todėl ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį teisme. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad kilo šalių ginčas dėl skolos grąžinimo. Atsakovo nuomone, pareiškusi ieškinį teisme, ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis.

Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo I. Z. prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad trečiojo asmens ir atsakovo ieškovė neinformavo apie negrąžintą kreditą, nors žinojo apie tikrąją jų gyvenamąją vietą. Trečiasis asmuo nurodė, kad laiku paskolos negrąžino, nes užsitęsė jos ginčas su kitu kreditoriumi ir jos lėšos buvo areštuotos. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nesikreipė į kredito gavėją, prieš pareikšdama reikalavimą laiduotojui.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, pareiškiant nepagrįstą ieškinį, rėmėsi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, atsakovas neturi jokių pranešimų apie reikalavimą grąžinto skolą. Banko pateiktas raštas yra vidinis dokumentas. Nėra įrodymų iš pašto, kad šis raštas buvo siųstas atsakovui. Atsakovas manė, kad kredito sutartis galioja. Atsakovo teigimu, jis neprivalo iki gyvenimo galo pranešinėti visiems kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tokio ieškinio teismas net neturėjo priimti. Byloje nėra ginčo. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovą ir nereikalavo sumokėti skolos. Pagal laidavimo sutartį bankas turėjo teisę raginti sumokėti skolą, jeigu kredito gavėjas bent vieną dieną praleido terminą kreditui grąžinti. Teismas turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu ir pareikalauti įrodymų apie tai, kad tarp šalių yra ginčas dėl skolos. Jeigu ieškovė būtų veikusi pagal laidavimo sutartį, tai nebūtų susidarę papildomų išlaidų – palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė piktnaudžiauja procesine teise, todėl jai turėtų būti skirta bauda. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 527,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašo skirti pačią didžiausią baudą už piktnaudžiavimą procesu, nes ieškovė neskambino atsakovo telefono numeriu, kuris nesikeitė nuo pat laidavimo sutarties sudarymo pradžios.

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Vadovaujantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB SAMPO bankas ir atsakovas 2006 m. rugsėjo 13 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas užtikrino trečiojo asmens I. Z. prievolės grąžinti bankui kreditą įvykdymą (T. 1, b. l. 11–13). Atsakovas nuo ieškinio ginasi teigdamas, kad jam apie trečiojo asmens prievolės neįvykdymą bankas nepranešė ir raštu nepareikalavo įvykdyti laidavimu užtikrintos prievolės laidavimo sutarties 14 punkte nustatyta tvarka. Pagal aptariamą punktą, kredito gavėjui bent vieną dieną pradelsus vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį, bankas turi teisę raštu pareikalauti, kad laiduotojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną sumokėtų bankui kredito gavėjo nesumokėtas sumas arba nurašyti lėšas nuo laiduotojo sąskaitų banke be atskiro įspėjimo.

Šalių laidavimo sutarties 21 punkte nustatyta, kad visi šalių pranešimai, reikalavimai, informacija, kuri nustatyta šioje sutartyje, turi būti suformuluoti raštu, pasirašyti įgaliotų atitinkamos šalies atstovų, ir išsiųsti faksu, paštu arba įteikti asmeniškai sutartyje nurodytais adresais arba kitais adresais, kurie yra pranešti kitai šaliai. Atsakovas nurodė, kad jo adresas yra Vilniuje, Gerovės g. 41–20 (T. 1, b. l. 13). Pradinis kreditorius Danske Bank A/S 2014 m. spalio 14 d. raštu išsiuntė atsakovo nurodytu adresu pranešimą, pranešė, kad kredito gavėja (trečiasis asmuo) negrąžino kredito ir pareikalavo laiduotojo jį grąžinti (T. 1, b. l. 14). Atsakovas tvirtina, kad ieškovas ir pradinis kreditorius nepateikė įrodymų, kad nurodytas pranešimas atsakovui įteiktas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje iš tikrųjų nėra duomenų apie tai, jog nurodytas 2014 m. spalio 14 d. pranešimas atsakovui įteiktas. Atsakovas nurodė, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas buvo kitas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad abi laidavimo sutarties šalys nepakankamai bendradarbiavo ir pažeidė pareigą bendradarbiauti viena su kita (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Byloje reikšminga tai, kad ieškovė sumažino ieškinio reikalavimų dydį nuo 7430,70 Eur iki 1404,82 Eur, atsisakydama teisės reikalauti didžiosios dalies delspinigių (T. 1, b. l. 161–168). Atsakovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą, nes nepranešė kreditoriui apie adreso korespondencijai įteikti pasikeitimą. Aplinkybė, kad apie laidavimu užtikrintos paskolos negrąžinimą atsakovas sužinojo tik gavęs teismo procesinius sprendimus, nėra pagrindas atleisti laiduotoją nuo sutartinės atsakomybės. Byloje nėra šalių ginčo dėl negrąžinto kredito. Dėl to ieškinys tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 1404,82 Eur skola, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, taip pat 32 Eur žyminis mokestis (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.71 straipsnis, 6.81 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.872, 6.874 straipsniai; CPK 93 straipsnis). Pažymėtina, kad procesinės palūkanos ieškovei iš atsakovo priteistinos tik nuo negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų sumos, t. y. 1288,83 Eur (1032,81 + 256,02 = 1288,83).

Išnagrinėjęs bylą, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti ieškovą piktnaudžiavus procesu, nes pirmiau šiame sprendime be kita ko konstatuota, jog tiek kreditorius, tiek laiduotojas pažeidė laidavimo sutarties šalių pareigą bendradarbiauti, o apie iš jo reikalaujamą skolą atsakovas sužinojo tik iškėlus bylą teisme taip pat ir dėl savo kaltės, t. y. kad kreditoriui nepranešė apie savo adreso korespondencijai gauti pasikeitimą. Dėl to teismas atmeta atsakovo prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 285, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškovės „Swedbank“, AB, ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo.

Priteisti „Swedbank“, AB (juridinio asmens kodas 112029651) iš atsakovo V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1404,82 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturis eurus, 82 ct) skolos, 5 proc. metinio dydžio procesines palūkanas už 1288,83 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 83 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 32 Eur žyminį mokestį.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

2017 m. sausio 11 d.