- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- e2A-342-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00807-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- N. M.
- Ieškovas
- A. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3510-1037/2020 pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui N. M. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Neco“ ir S. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. A. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo N. M. 13 111,26 Eur skolą, 1 243,23 palūkanas, 40 Eur išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2019 m. vasario 21 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Neco“ sudarė žaliavos pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o UAB „Neco“ - pirkti atitinkamą žemės ūkio produkciją (avižas, miežius). Tiek ieškovė, tiek UAB „Neco“, sudarydamos ir vykdydamos sutartį, veikė kaip verslininkai. 2019 m. spalio 31 d. ieškovė ir UAB „Neco“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo fiksavo, jog UAB „Neco“ skola ieškovei 2019 m. spalio 31 d. sudaro 16 111,26 Eur. Ieškovės ir UAB „Neco“ susitarimu skola privalėjo būti pradėta grąžinti nuo 2019 m. gruodžio 20 d. ir užbaigta mokėti 2020 m. gruodžio 20 d. 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovė ir atsakovas N. M., kuris yra trečiojo asmens UAB „Neco“ vadovas, sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas, kaip UAB „Neco“ bendraskolis, prisiėmė pareigą visa apimtimi atsakyti prieš ieškovę už UAB „Neco“ prievoles pagal laidavimo sutartį. UAB „Neco“ po papildomo susitarimo sudarymo sumokėjo ieškovei 3 000 Eur, o likusi nesumokėta pinigų suma yra 13111,26 Eur. Pagal Atsiskaitymo už žemės produkciją įstatymą, įstatyminių palūkanų dydis yra 8 procentai. Atsižvelgiant į 16 111,26 Eur skolos dydžio mokėjimo terminą – 2019 m. birželio 1 d., bei aplinkybę, jog UAB „Neco“ sumažino skolos sumą, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, atlikdama nurodytus mokėjimus, palūkanų suma yra 1 243,23 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas N. M. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė, manydama, kad atsakovas, kaip laiduotojas, privalo įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį UAB „Neco“, pirmiausia privalėjo į atsakovą kreiptis raštu, informuodama, kad trečiasis asmuo pažeidė sutartį ir nurodydama konkrečią atsakovo mokėtiną sumą. Pagal laidavimo sutarties 3.2 punktą, ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, privalėjo suteikti atsakovui, kaip laiduotojui, mažiausiai penkių dienų terminą savanoriškai įvykdyti ieškovės reikalavimus, tačiau ieškovė atsakovo apie trečiojo asmens UAB „Neco“ nevykdomus įsipareigojimus neinformavo, raštu nesikreipė reikalaudama sumokėti skolą už trečiąjį asmenį, nenurodė konkrečios mokėtinos sumos bei nesuteikė termino įvykdyti įsipareigojimus už trečiąjį asmenį. Ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės su trečiuoju asmeniu UAB „Neco“ sudaryta pagrindinė žaliavos pirkimo-pardavimo sutartis bei papildomas susitarimas prie sutarties buvo nutraukti ir yra nebegaliojantys. Laidavimo sutartimi atsakovas laidavo tik už konkrečių UAB „Neco“ įsipareigojimų, numatytų 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutartyje, įvykdymą. Pagal šią sutartį UAB „Neco“ įsipareigojo iš ieškovės nupirkti 25 tonas avižų, taikant 285 Eur už toną kainą, t. y. bendra sutarties vertė yra tik 7 125 Eur. Atsakovas parodė, jog nėra laidavęs už trečiojo asmens UAB „Neco“ įsipareigojimus pagal kitas sutartis, atsakovo atsakomybė bet kuriuo atveju turėtų būti ribojama 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo-pardavimo sutarties vertei. Ieškovės apskaičiuotos palūkanos yra nepagrįstos, nes papildomame susitarime buvo numatytas konkretus skolos sumokėjimo grafikas, kuriuo, skaičiuojant mokėtinas palūkanas, ir turėtų būti vadovaujamasi. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog iki 2020 m. gegužės 20 d. jokių mokėjimų vėlavimų nebuvo, todėl ieškovė teisę į palūkanas įgijo tik nuo 2020 m. gegužės 20 d. ir jos gali būti skaičiuojamos nuo konkrečios laiku nesumokėtos sumos, t. y. 500 Eur. Ieškovės reikalavimui priteisti palūkanas už ilgesnį nei metų laikotarpį taikytinas šešių mėnesių senaties terminas ieškiniams dėl netesybų pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei A. A. iš atsakovo N. M. 13 111,26 Eur skolą, 1 243,23 Eur palūkanų, 40 Eur išieškojimų išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą 14 394,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 924 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad trečiasis asmuo nuo 2020 m. balandžio 17 d. nemokėjo skolos mokėjimo grafike nurodytų įmokų, todėl, atsižvelgiant į sutarties nuostatas, ieškovės reikalavimas sumokėti visą likusią skolos sumą yra pagrįstas, o atsakovo argumentai, kad tik nutraukus sutartį galima reikalauti skolos grąžinimo anksčiau laiko, yra nepagrįsti.
6. Teismas nurodė, kad šioje byloje ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo UAB „Neco“ nėra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų pagal sudarytą 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą susitarimą, nekilo. Šią aplinkybę, neginčydami skolos fakto, pripažino tiek atsakovas, tiek ir trečiasis asmuo. Taip pat pagal 2019 m. lapkričio 29 d. sudarytos laidavimo sutarties 2 punktą atsakovas, kaip laiduotojas, aiškiai pareiškė, kad yra susipažinęs su pirkimo pardavimo sutartimi, įskaitant papildomą kreditoriaus ir skolininko 2019 m. lapkričio 29 d. susitarimą prie pirkimo pardavimo sutarties dėl skolos sumokėjimo tvarkos, o taip pat jam yra žinoma, jog laidavimo sutarties sudarymo dieną skolininkas jau yra skolingas ir nevykdo atsiskaitymo pareigos 2019 m. lapkričio 29 d. susitarime numatyta apimtimi, t. y. 16 111,26 Eur. Taip pat atsakovas laidavimo sutarties 1 punktu įsipareigojo atsakyti kreditoriui, jei UAB „Neco“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys visas ar dalį savo prievolių pagal 2019 m. vasario 21 d. žaliavos pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos papildymais ir pakeitimais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, jog atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartį, prisiėmė atsakomybę už visą 2019 m. lapkričio 29 d. susitarime numatytą 16 111,26 Eur skolos sumą. Įvertinęs tai, jog trečiasis asmuo atlygino tik 3 000 Eur skolos, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 13 111,26 Eur skolą yra pagrįstas.
7. Teismas atsakovo argumentus dėl laidavimo sutarties 3.2 punkto reikalavimų nesilaikymo laikė iš dalies pagrįstais, tačiau pripažino, kad minėtos laidavimo sutarties nuostatos nesilaikymas nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės ir atsakovo pareigos atsakyti ieškovei pagal šalių sudarytos laidavimo sutarties sąlygas. Teismas sprendė, jog šios sutarties sąlygos tinkamas neįvykdymas nepaneigia ieškovės teisės kreipiantis tiesiogiai į teismą reikalauti, kad atsakovas, kaip solidarusis skolininkas, apmokėtų skolą. Atsakovui gavus patikslintą ieškinį, jam buvo pateikti visi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės reikalavimo pagrįstumą, taigi, atsakovui tapo žinoma apie jo prievolę, tačiau net ir tokiu atveju atsakovas savo sutartinio įsipareigojimo per nustatytą terminą neįvykdė ir reikalaujamos priteisti skolos sumos dalies nesumokėjo. Pozicijos, kad išankstinės reikalavimo pareiškimo tvarkos nesilaikymas nepanaikina kreditoriaus teisės reikalauti iš laiduotojo įvykdyti skolininko neįvykdytas prievoles, laikomasi ir teismų praktikoje. Be to, laidavimo sutarties nuostata, pagal kurią ieškovė turėjo informuoti atsakovą dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų asmens, už kurį laidavo, nėra savitikslė. Jos funkcija - informuoti laiduotoją apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus, tačiau šiuo atveju iš esmės trečiasis asmuo, už kurį buvo laiduota, ir atsakovas skiriasi tik fikcine prasme. Atsakovas, būdamas ir trečiojo asmens atstovas (vadovas), žinojo apie netinkamai vykdomus juridinio asmens įsipareigojimus ir faktą, kad jam reikės atsakyti už netinkamai vykdančio subjekto prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį. Dėl to atsakovo argumentas, kad jam nebuvo pranešta apie asmens, už kurį buvo laiduota, netinkamą įsipareigojimų vykdymą, yra formalus, nekeičiantis esmės skolos priteisimo kontekste ir neeliminuoja jo, kaip laiduotojo, atsakomybės.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo papildomu susitarimu konstatavo 16 111,26 Eur skolos egzistavimą, o taip pat patvirtino, jog skola yra susidariusi nuo 2019 m. birželio 1 d. už neapmokėtas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekių pardavimo pirkimo PVM sąskaitas faktūras, kurias atitinkamai turėjo apmokėti iki 2019 m. birželio 1 d. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2019 m. spalio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, vėluojantis įvykdyti savo piniginę prievolę, privalo mokėti palūkanas, kurių norma nustatoma vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuota palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, padidinus jas 8 procentiniais punktais. Skolos susidarymo metu Europos centrinio banko nustatytos refinansavimo operacijos buvo vykdomos fiksuotų palūkanų būdu ir jų dydis buvo 0,00 procentų, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2020 m. birželio 1 d. Ieškovės skaičiuojamos palūkanos nuo mokėjimo termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos sudaro 375 pradelstų dienų. Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė ieškovės paskaičiuotas 1 243,23 Eur palūkanas.
9. Teismas nurodė, kad Atsiskaitymo už žemės ūkio produkcijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta žemės ūkio produkcijos pardavėjo teisė be atskiro įspėjimo gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 eurų išieškojimo išlaidoms kompensuoti. Ši pinigų suma yra savarankiška ir priteistina atskirai nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas priteisė ieškovei 40 Eur išieškojimų išlaidų kompensaciją.
10. Teismas, patenkinęs ieškinį, ieškovei priteisė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 324 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Atsakovas N. M. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą dalyje dėl 1 210,44 Eur palūkanų priteisimo iš atsakovo N. M. ieškovei A. A. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą dalyje dėl 924 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovei, atmetant ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti atsakovui iš ieškovės atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais pagrindiniais argumentais:
11.1. 2019 m. lapkričio 29 d. papildomu susitarimu ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Neco“ susitarė dėl kainos už nupirktą produkciją sumokėjimo grafiko. Tai reiškia, kad šalys tokiu būdu pakeitė ankstesnį susitarimą dėl kainos mokėjimo tvarkos. Trečiojo asmens UAB „Neco“ pareiga sumokėti atitinkamą kainos dalį atsirado tik nuo konkrečios mokėjimo grafike numatytos datos. Iki šios datos UAB „Neco“ nebuvo laikoma praleidusia kainos mokėjimo terminą ir kaip nors pažeidusia sutartinius įsipareigojimus. Atitinkamai, ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš trečiojo asmens UAB „Neco“ netesybų už laikotarpį iki atitinkamos papildomame susitarime numatytos kainos dalies mokėjimo datos. Kaip ieškinyje pripažino pati ieškovė, pirmasis pradelstas UAB „Neco“ kainos dalies mokėjimas buvo numatytas 2020 m. gegužės 20 d. Iki šios datos trečiasis asmuo UAB „Neco“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir jokių susitarimų su ieškove nebuvo pažeidęs. Ieškovė turi teisę šioje byloje prašyti priteisti palūkanas tik už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Skaičiuojant už šį laikotarpį (21 d.), palūkanos nuo 2019 m. vasario 21 d. Žaliavos pirkimo-pardavimo sutarties vertės sudaro 32,79 Eur.
11.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo prašymą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo taikyti 6 mėnesių senaties terminą ir dėl šio atsakovo prašymo sprendime apskritai nepasisakė. Nors ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą ne dėl delspinigių, tačiau dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, tačiau, atsakovo įsitikinimu, tiek kompensacinių palūkanų, tiek ir delspinigių atveju taikytinas tas pats senaties terminas. Kompensacinės palūkanos savo prigimtimi visiškai nesiskiria nuo netesybų, nes atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja minimalius nuostolius, kuriuos kreditorius patiria dėl skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę. Dėl šios priežasties skirtingo senaties termino taikymas delspinigių ir kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu yra niekuo nepagrįstas ir nepateisinamas. Tai reiškia, kad teismas privalėjo vadovautis atsakovo prašymu ir ieškovės reikalavimui priteisti kompensuojamąsias palūkanas pritaikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą 6 mėnesių senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 924 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kaip sprendime pripažino pirmosios instancijos teismas, pati ieškovė nesilaikė laidavimo sutarties nuostatos dėl reikalavimo pareiškimo atsakovui. Laidavimo sutarties 3.3. punkte nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas vykdytinas be jokių papildomų įrodymų ar reikalavimų, išskyrus kreditoriaus rašytinį nurodymą dėl skolininko netinkamai vykdomos pirkimo pardavimo sutarties ir reikalaujamų įvykdyti įsipareigojimų apimtį. Ieškovė, manydama, kad atsakovas, kaip laiduotojas, privalo įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį UAB „Neco“, pirmiausia privalėjo į atsakovą kreiptis raštu, informuodama, kad trečiasis asmuo pažeidė sutartį ir nurodydama konkrečią atsakovo mokėtiną sumą. Laidavimo sutarties 3.2. punkte yra numatyta, kad laiduotojas įsipareigoja patenkinti kreditoriaus reikalavimus per 5 dienas nuo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Tai reiškia, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, taip pat privalėjo suteikti atsakovui, kaip laiduotojui, mažiausiai 5 dienų terminą savanoriškai įvykdyti ieškovės reikalavimus. Ieškovė atsakovo apie trečiojo asmens nevykdomus įsipareigojimus neinformavo, raštu nesikreipė reikalaudama sumokėti skolą už trečiąjį asmenį, nenurodė konkrečios mokėtinos sumos bei nesuteikė termino įvykdyti įsipareigojimus už trečiąjį asmenį. Dėl to atsakovui nebuvo sudaryta galimybė įvertinti ieškovės reikalavimų pagrįstumo, pateikti dėl jų pastabų ir įvykdyti reikalavimą savanoriškai. Kadangi ieškovė, iškart inicijuodama teismo procesą, pažeidė laidavimo sutartį ir elgėsi neracionaliai, ieškovės šiame teismo procese patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos atsiradusiomis dėl pačios ieškovės kaltės ir neturėtų būti priteistos iš atsakovo.
Atsiliepimas
11.4. Šioje byloje pagal pradinį ieškinį atsakovu buvo traukiamas ne tik N. M., tačiau taip pat ir trečiasis asmuo UAB „Neco“, kuris teikė atsiliepimą į ieškinį. Tik ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, UAB „Neco“ procesinis statusas pasikeitė iš atsakovo į trečiojo asmens. Kitaip tariant, pateikdama patikslintą ieškinį, ieškovė iš esmės atsiėmė ieškinį UAB „Neco“ atžvilgiu. Dėl šios priežasties iš atsakovo N. M. teismas galėjo priteisti tik pusę su pradinio ieškinio parengimu susijusių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Papildomo susitarimo 4 punkto pagrindu ieškovė įgijo teisinį pagrindą reikalauti iš UAB „Neco“ atsiskaitymo už prekes nedelsiant bei tuo pačiu reikalauti civilinės atsakomybės taikymo, t. y. netesybų ir (ar) nuostolių atlyginimo už uždelstą atsiskaitymą nuo to momento, kuomet UAB „Neco“ pirma eile turėjo atsiskaityti pagal 2019 m. vasario 21 d. pirkimo pardavimo sutartį. Pati UAB „Neco“ pažeidė sąlyginį susitarimą su ieškove, pagal kurį ieškovė sutiko suteikti UAB „Neco“ skolos mokėjimo termino lengvatą.
12.2. Byloje esantys mokėjimo nurodymai įrodo, jog UAB „Neco“ pažeidė suteiktą skolos mokėjimo termino lengvatą ir skolos periodiniais mokėjimais tinkamai nesumokėjo. Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Atsižvelgiant į tai, ieškovė papildomo susitarimo 4 punkte numatytu teisiniu pagrindu atsisakė grafiko ir pareikalavo visos skolos kartu su visais kitais išvestiniais reikalavimais (palūkanomis) sumokėjimo.
12.3. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. lapkričio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas, kaip UAB „Neco“ bendraskolis, prisiėmė pareigą pilna apimtimi atsakyti prieš ieškovę už UAB „Neco“ prievoles pagal 2019 m. vasario 21 d. pirkimo pardavimo sutartį ir nuo jos neatsiejamą papildomą susitarimą, o taip pat atsakovas laidavimo sutarties 2 punktu aiškiai pažymėjo, jog jam yra žinoma apie galiojantį UAB „Neco“ skolinį įsipareigojimą, 2019 m. vasario 21 d. pirkimo pardavimo sutarties ir papildomo susitarimo turinį bei kitas reikšmingas aplinkybes, ieškovė pagrįstai turėjo teisę reikalauti atsiskaitymo pareigos įvykdymo, įskaitant civilinės atsakomybės taikymą.
12.4. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino taikymo, kadangi reikalavimui priteisti palūkanas yra taikytinas sutrumpintas 5 metų ieškinio senaties terminas, o jis šiuo atveju nėra praleistas.
12.5. Apelianto dėstomi argumentai dėl (ne)informavimo pagal 2019 m. lapkričio 29 d. laidavimo sutartį, nesusiję ir nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės procesiniai prašymai priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12.6. Apelianto dėstomi argumentai dėl UAB „Neco“ procesinės padėties pasikeitimo, taipogi nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios proceso šalies.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į jo prašymą reikalavimui dėl palūkanų priteisimo taikyti 6 mėnesių senaties terminą ir dėl šio atsakovo prašymo sprendime apskritai nepasisakė. Apelianto įsitikinimu, teismas privalėjo vadovautis atsakovo prašymu ir ieškovės reikalavimui priteisti kompensuojamąsias palūkanas pritaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą 6 mėnesių senaties terminą.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė teismo ieškinio reikalavimui dėl palūkanų priteisimo taikyti 6 mėnesių senaties terminą. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas apie šį atsakovo prašymą sprendime nepasisakė. Teismas bylą nagrinėjo tik pagal ieškovės ieškinyje suformuluotus reikalavimus.
16. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, nutartis). Tai reiškia, jog reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.
17. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą CPK XVI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, be to, apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).
19. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymas byloje taikyti ieškinio senatį nėra materialusis reikalavimas taip, kaip jis suprantamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. Tokio prašymo neišsprendimas nesudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl, kaip jau minėta, esant ginčui, apeliacinės instancijos teismas gali nuspręsti tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės taikymo bei aiškinimo klausimų.
20. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje - sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis, atlyginti. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku, ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo.
22. Palūkanoms būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais. Kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Kaip minėta, reikalavimui priteisti palūkanas taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė palūkanas, skirtas jos nuostoliams kompensuoti, apskaičiavo už 375 dienas, t. y. neviršijant penkerių metų ieškinio senaties termino, šis jos reikalavimas teismo sprendimu patenkintas pagrįstai.
23. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Šiuo atveju apeliantas palūkanų priteisimu sukeliamas pasekmes nepagrįstai sieja su netesybų funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimui dėl palūkanų priteisimo taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog 2019 m. lapkričio 29 d. papildomu susitarimu trečiojo asmens UAB „Neco“ pareiga sumokėti atitinkamą kainos dalį atsirado tik nuo konkrečios mokėjimo grafike numatytos datos, todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš trečiojo asmens UAB „Neco“ netesybų už laikotarpį iki atitinkamos papildomame susitarime numatytos kainos dalies mokėjimo datos.
25. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 21 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Neco“ sudarė žaliavos pirkimo - pardavimo sutartį. 2019 m. spalio 31 d. ieškovė ir UAB „Neco“ pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo fiksavo, jog UAB „Neco“ skola ieškovei 2019 m. spalio 31 d. sudaro 16 111,26 Eur. 2019 m. lapkričio 29 d. sudarė papildomą susitarimą prie sutarties, kuriuo susitarė dėl atitinkamų sąlygų, t. y. skolos mokėjimo grafiko. Minėtu papildomu susitarimu ieškovė ir UAB „Neco“ konstatavo 16 111,26 Eur skolos egzistavimą, patvirtino, kad skola yra susidariusi nuo 2019 m. birželio 1 d. Ieškovės ir UAB „Neco“ susitarimu skola privalėjo būti pradėta grąžinti nuo 2019 m. gruodžio 20 d. ir užbaigta mokėti 2020 m. gruodžio 20 d. Apeliantas neginčija, kad UAB „Neco“ pažeidė suteiktą skolos mokėjimo termino lengvatą ir skolos papildomame susitarime nustatyta tvarka nemokėjo.
26. 2019 m. lapkričio 29 d. papildomo susitarimo 4 punkte nustatyta, jog tuo atveju, jei UAB „Neco“ netinkamai vykdys skolos mokėjimo grafiką ir (arba) jeigu bent vienas periodinis mokėjimas nebus atliktas laiku ir (arba) pilna apimtimi, tuomet ieškovė turi teisę atsisakyti skolos mokėjimo grafiko ir pareikalauti nedelsiant sumokėti visą skolą bei sutartines netesybas. Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, papildomu susitarimu šalys sudarė sąlyginį susitarimą dėl UAB „Neco“ atsiskaitymo pareigos, kuri turėjo būti įvykdyta 2019 m. birželio 1 d. pagal 2019 m. vasario 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį, jeigu tik UAB „Neco“ įvykdys sąlyginio susitarimo galiojimo reikalavimą – laiku ir tinkamai vykdyti skolos mokėjimo dalimis grafiką. Taigi, UAB „Neco“ pažeidus suteiktą skolos mokėjimo termino lengvatą, ieškovė įgijo teisinį pagrindą nedelsiant reikalauti iš UAB „Neco“ sumokėti skolą ir sutartines netesybas, t. y. reikalauti sumokėti netesybas už uždelstą atsiskaitymą nuo 2019 m. birželio 1 d., kuomet UAB „Neco“ pirma eile turėjo atsiskaityti pagal 2019 m. vasario 21 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Apeliantas apeliacinio skundo argumentais nepaneigė minėtų aplinkybių.
27. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš apelianto priteistos 924 Eur bylinėjimosi išlaidos.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti visiškai ar iš dalies padengiamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).
30. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kai konstatuojamas netinkamas šalių procesinis elgesys. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės netinkamo procesinio elgesio, ieškovės netinkamo procesinio elgesio nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių vien dėl to, jog ieškovė neinformavo atsakovo apie trečiojo asmens UAB „Neco“ nevykdomus įsipareigojimus, raštu nesikreipė į atsakovą reikalaudama sumokėti skolą už trečiąjį asmenį. UAB „Neco“ procesinės padėties pasikeitimas taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Taigi, apelianto argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme atmetami kaip nepagrįsti.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.