Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai, parodydamas, kad pirmiausia nori atsiprašyti D., kad padarė, ko negalima padaryti. Parodė, kad vyko konfliktas internete, apsižodžiavo. Jis (nukentėjusysis) jį (kaltinamąjį) visaip kaip vadino. Iš kitų žmonių istorijų dar girdėjo. Atvažiavo iš Kėdainių į Ukmergę, jo (kaltinamojo) kitas draugas mašinoje sėdėjo. Paaiškino, kad išlipo iš mašinos pasikalbėti su D.. Jo (D.) rankos buvo kišenėje, bet jas bandė ištraukti, ir jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) trenkė. Tada galvojo jį dar pavaikys. Jis (nukentėjusysis) lygiam kely nugriuvo. Kaltinamasis parodė apsisukęs ir nuėjęs link mašinos, išvažiavęs. Patikslino, kad buvo smūgis į veido pusę kai pamatė, kad kyla rankos iš kišenės. Į dešinę pusę. Paaiškino, kad viskas prasidėjo internete. Su nukentėjusiuoju pažįstami galimai kokie 5 metai. Nukentėjusysis pats pasiūlė atvažiuoti į Ukmergę. Paaiškino, kad savo poelgį vertina blogai. Mano, kad neturtinė žala yra per didelė. Nukentėjusiajam pervedė 500 Eur už žalos atlyginimą, už turtinę žalą. Pasižadėjo iki galo atlyginti. Paaiškino, kad neturtinės žalos galimai apie 1 000 Eur galėtų sumokėti. Paaiškino, kad ieškosi darbo, dabar registruotas darbo biržoje. Patikslino, kad dirbo (duomenys neskelbtini), išėjo į biuletenį, nes netenkino darbo sąlygos. Iš ligonių kasų laukia sąskaitos ir iš karto sumokės. Parodė, kad gyvena su mama ten pat. Sutaria su mama neblogai. Su mama kalbėjo apie šitą įvykį, sakė, kad negerai. Patikslino, kad nukentėjusysis nesudavė jam (kaltinamajam). Nežino, kodėl pagalvojo, nutarė nelaukti ir sudavė smūgį. Jis (kaltinamasis), kai trenkė, nenugriuvo, bėgdamas paslydo. Jis (nukentėjusysis) matėsi, kad eina toliau nuo jo (kaltinamojo), pavaikė. Nukentėjusysis lygiam kely bėgo, griuvo. Pripažino advokato išlaidas. Parodė turįs pajamų, yra pasiryžęs apmokėti.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

5. Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. Jam yra aiškios jo kaip įtariamojo teisės, jam šiuo metu gynėjas nereikalingas. Nėra įrašytas į gydytojo psichiatro įskaitą, nėra sirgęs priklausomybių ar psichinėmis ligomis. Jis tą dieną, kaip parašyta įtarime, visą dieną bendravo per Discord programą su D. P. ir A. S.. Tuo metu abu buvo jo draugai, dabar bendrauja tik su A.. Vienu metu jis susiginčijo per tą programėlę su D., dėl ko – nenori nurodyti. D. jį išvadino triochala, neva tai jis tik kalba, bet nieko nedaro, pats pasiūlė atvažiuoti ir išsiaiškinti. Jis nuo tokių D. žodžių užsidegė taip sakant, nes yra karšto būdo, kaip kad šiuo atveju. Atsimena, kad nusprendė nuvykti pas D. ir su juo išsiaiškinti. Jis tuo metu buvo tikrai blaivus ir neapsvaigęs nuo kokių psichiką veikiančių medžiagų. Jis šiaip yra nevartojantis. Tada atsimena, kad apie 19:00 val. draugui A. pasiūlė kartu nuvažiuoti iki D. į (duomenys neskelbtini). Jis važiavo su savo mamai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Jis dar iki jo nuvažiavo kokius 30 km, kad jį pasiimtų. Tada jie abu tiesiai važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis iš anksto tikrai neplanavo, kad D. suduos į veidą. Apie tai A. net negalėjo pasakyti, kadangi pats važiuodamas dar nežinojo, kad taip pasielgs. Paėmus A., paprašė A., kad jis paskambintų D., ar jiems atvažiuoti į kaimą ir šis išlįstų į lauką pakalbėti kai privažiuos. Jis norėjo tik pakalbėti su D., o ne mušti jį. Atsimena, kad jam atvažiavus, jis sustojo pagrindinėje (duomenys neskelbtini), gatvių pavadinimų nepamena. Palaukus kokias penkias minutes, pamatė, kad nuo namų pusės ateina D., jo gatvės pavadinimo nežino. D. tuo metu buvo užsidėjęs kapišoną, rankas buvo susikišęs į kišenes. Tuo metu jau buvo tamsu, tačiau pagrindinė gatvė, ties kuria jis stovėjo, buvo apšviesta. Tuo tarpu gatvė, kuria atėjo D., buvo neapšviesta. Atsimena, kad pamatęs D., jis iš karto išlipo iš automobilio vairuotojo pusės. Kiek pamena, A. išlipo iš automobilio, tačiau jis nėjo kartu su juo, jis liko stovėti prie automobilio. Jis tuo tarpu ėjo link D., nuo automobilio paėjus kokius 5–10 metrų, priėjo prie jo. Atsimena, kad paklausė D. ,,kas yra, ką ten jis bazarina?“. Tada D. jį lyg tais išvadino grybu, ir taip žodis po žodžio jie susiginčijo. Tada pamatė, kad D. pradėjo traukti rankas iš kišenių, ir pagalvojo, kad jis ruošiasi jam smūgiuoti. Todėl jis nieko nelaukdamas, pats pirmas jam kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į dešinę veido pusę. Jis nepajuto, kokio stiprumo buvo tas jo smūgis, tiesiog viskas gavosi ekspromtu. Pamena, kad po smūgio D. kažką jam sakė, tačiau jau nepamena ką. Tada atsimena, kad galvojo jis jį pavaikys, kad nebekalbėtų nesąmonių ir tiek. Jis ėjo link D., o D. atbulas pradėjo eiti nuo jo, tuo metu kalbėjo kažkokias nesąmones. Tada jis apsisuko, pradėjo normaliai bėgti, ir pargriuvo lygioje vietoje, jis D. tikrai nepargriovė ir jo nespardė, taip pat jam daugiau kartų nebandė suduoti. Jis tada apsisuko ir ėjo link mašinos. Atsimena, kad D. atsikėlęs peršoko griovį tolėliau, jis tuo metu nueidinėjo link mašinos. Jis kažką ten stovėdamas rėkavo, kad neva tai jam nuo kažko bus pizda, bet jis tiesiog nuėjo į mašiną ir viskas. Kai jis ėjo link automobilio, matė, kad A. jau sėdėjo automobilyje, jis lauke nebebuvo. Jam įsėdus į automobilį, A. paklausė, kas toliau įvyko be smūgio, o jis pasakė, kad jis pargriuvo ir tiek. Jis tikrai D. nespyrė, galbūt A. kažką sumaišė ir tiek. Tada jis iš karto išvažiavo su A. į Jonavą. Su D. po to karto nebebendrauja, D. jį pašalino iš visų socialinių tinklapių. Dar kartą nori pasikartoti, kad jis neplanavo iš anksto taip pasielgti, visa tai įvyko spontaniškai, A. apie tai nieko nežinojo. Gailisi, kad sudavė D., prisidarė dabar tiek bėdos. Būtų žinojęs, kad taip bus, tai būtų net nevažiavęs pas D.. Jam yra išaiškinta, kad D. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 2 500 Eur sumai, ir ligonių kasos yra pareiškusios ieškinį 1 420,43 Eur sumai, tačiau jis tų ieškinių tikrai neatlygins, nebent teismas jį pripažins kaltu ir priteis susimokėti šias sumas. Jis niekur neplanuoja išvykti, pažada bendradarbiauti, su juo galima visada susisiekti jo nurodytu telefono numeriu ir el. pašto adresu. Daugiau neturi, ko pridurti (b. l. 97-100).

6. Nukentėjusysis D. P. teismo posėdžio metu, apklaustas dėl civilinio ieškinio, parodė, kad kaltinamasis buvo pas jį atvykęs. Pažemino jį (nukentėjusįjį) ne tik jo gyvenvietėje, bet ir jo draugo akivaizdoje. Paaiškino, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Negana to, kad buvo pažemintas, bet buvo dar ir filmuojama, vaizdo įrašas buvo platinamas. Dalį to video yra gavęs. Galimai tas draugas, kuris buvo su kaltinamuoju, turėtų didesnę medžiagą. Paaiškino, kad dar yra ir liekamieji reiškiniai dėl žandikaulio. Kai keičiasi vėjas, jaučia didelį skausmą. Yra titaninės plokštelės sudėtos. Užtirpęs žandas, sunku miegoti. Paaiškino, kad titaninės plokštelės visam laikui, jei organizmas neatmes. Parodė, kad savo ieškinį palaiko, sutiktų, jei suma būtų išdėstyta. Patikslino, kad buvo darytos 2 operacijos, iš kurių viena tą pačią dieną daryta. Žandikaulis atsistatė, bet daktarai sakė, kad tikriausiai visiškai nesugys. Paaiškino, kad nuo skausmo vaistus geria Nalgesin. Vis dar jaučia aptirpimą šioje vietoje. 8 savaites negalėjo valgyti kieto maisto. Patikslino, kad po kaltinamojo suduoto smūgio jis (nukentėjusysis) pajuto smūgį, bet nejautė, kad jis būtų lūžęs ar dar kažką. Grįžo namo, buvo jau vakaras. Kitą dieną jam (nukentėjusiajam) buvo rytinė pamaina. Atsikėlė, pusryčių nevalgė ir išvažiavo į darbą. Per pietų pertrauką išvažiavo valgyti pietų. Tada suprato, kad negali kramtyti.

7. D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsimena, kad 2023 m. vasario 19 d., dienos metu interneto platformoje ,,Discord“, kuri yra skirta bendravimui, susirašinėjimui, jis bendravo su trimis vaikinais, t. y. R. K. ir A. S.. Jie yra jo pažįstami, jie kartais leisdavo laiką. Ten šiaip kalbėjo, kol vienu metu po kažkokio R. komentaro jis jam pasakė, kad ,,šūdus šneki, kaip koks P.“, na kažką panašaus į tai pasakė. R. tada pradėjo jį koneveikti visokiais žodžiais, todėl jis jį pradėjo ignoruoti ir nesileido į pokalbį. Tada vakaro metu, 19:13 val., jis sulaukė skambučio iš A. S., kuris jo paklausė, ar išlįstų į lauką jeigu privažiuotų jis su R., jis sutiko, tada A. pasakė, kad neužilgo bus. Jie juk yra ne kartą taip pasipykę ir vėl viskas būdavo gerai. Tiesiog netikėjo, kad šį kartą viskas bus kitaip. Jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam į telefoną 19:52 val. paskambino A. ir pasakė, kad išlįstų iš namų. Jis tada nuėjo prie pagrindinės kaimo sankryžos ties kryžiumi, kurioje susikerta (duomenys neskelbtini). Ten jam priėjus, jie jau ten jo laukė. Jie automobilį pastatė Ežero gatvėje, ties įvažiavimu į Alyvų gatvę, ties kairiuoju kelkraščiu. Jie atvažiavo su sidabrinės spalvos BMW universalu, valstybinių numerių nepamena. Detalesnių automobilio duomenų neįsidėmėjo. Kiek žino, tas automobilis priklauso pačiam R.. Jam priėjus gal kokius 2-3 metrus iki jų automobilio, iš automobilio vairuotojo vietos iššoko R., tuo tarpu A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, tik buvo prasidaręs dureles, tačiau iš automobilio nelipo. Tada R. ėjo link jo, jis net neįtarė, kad kažkas ne taip. Kai R. prie jo priėjo, jis jo paklausė ,,kuo tu mane laikai?“. Jis jam pasakė ,,nes daug šneki“. Ir R. daugiau nieko jam nesakydamas jam vieną kartą kumščiu sudavė į veido dešinį apatinį žandikaulį. Nepamena, kuria ranka jis jam sudavė, to neįsidėmėjo. Pradžioje nuo smūgio pajuto momentinį skausmą tik. Kadangi jis tuo metu, kai gavo smūgį į veidą, buvo rankas susikišęs į striukės kišenes, ir užsidėjęs gobtuvą, tai po smūgio iš karto nusiėmė gobtuvą ir pradėjo atbulas atsitraukinėti nuo R.. Jis po jo suduoto smūgio jam pasakė ,,ką tu čia vapšie darai, achujel atvažiavęs į kitą vietą?“. Tada R. iškarto jam dar kumščiu bandė suduoti du smūgius, tačiau jis tų smūgių išvengė, R. į jį net nepataikė. R. jam pasakė ,,bėgsi, bet ar toli pabėgsi?“. Jam toliau nuo jo atbula atsitraukinėjant, jis ėjo paskui jį ir pradėjo paskui jį bėgti. Jis tuo metu jau apsisukęs bėgo link namų pusės, tačiau šonu išgriuvo ant kelio. R. prie jo pribėgo, jis tada apsisuko ant nugaros ir į jį atsuko savo kojas, kad jis jam daugiau nesmūgiuotų. Tada jis greitai atsikėlė ir peršoko šalia to kelio buvusį griovį ir stovėjo griovio kitoje pusėje. R. pribėgo prie to griovio, tačiau į jo pusę neperšoko. Tada R. jam kažką pasakė, bet jis jau nepamena, ką jis jam sakė, to kažkaip neužfiksavo. Tada R. grįžo į automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Kai R. taip elgėsi, A. net nebuvo išlipęs iš automobilio. Kai jie nuvažiavo, jis tada nuėjo pasiimti ant kelio besimėtančią savo elektroninę cigaretę, kurią pametė, kai bėgo nuo R.. Tada grįžo iš karto į namus. Grįžus į namus, jis tik jautė lyg būtų gavęs lengvą smūgį į veidą, net nebūtų pagalvojęs, kad jam lūžo žandikaulis. Sekančią dieną jis išėjo į darbą ir ten valgydamas suprato, kad negali kramtyti maisto, nes pajunta ties dešiniuoju žandikaulio lanku stiprų skausmą. Jis įtarė, kad tai dėl vakar suduoto smūgio, todėl po darbo nuvyko į Ukmergės ligoninės Skubios pagalbos – priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėję medikai nustatė, kad tikrai yra lūžęs žandikaulis ir davė siuntimą vykti į Žalgirio klinikas. Tą pačią dieną vakaro metu nuvyko į Žalgirio klinikas, kur jį paguldė ir vasario 22 padarė žandikaulio operaciją. Iš ligoninės jį paleido vasario 27 dieną. Jis lyg šiol nebendravo nei su R., nei su A.. Jie taip pat nebandė su juo susisiekti. Gali pasakyti, kad R. gyvena pačiuose (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios jo gyvenamosios vietos adreso nežino, jam yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų. Jo tel. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu A. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tikslios gyvenamosios vietos taip pat nežino. Jo telefono numerio neturi, kadangi jis su juo bendravo per Messenger. A. yra maždaug (duomenys neskelbtini) metai. Jis jau rašydamas pareiškimą per epoliciją paminėjo, kad nori reikšti civilinį ieškinį 2 000 Eur sumai, tačiau šiuo metu viską apgalvojęs nori reikšti ieškinį šiek tiek didesnei sumai. Jis civilinį ieškinį pareikš vėliau tyrimo eigoje. Šiuo metu rinks kvitus už kelionės išlaidas į medicinos įstaigas ir už perkamus medikamentus. Taip pat reikšdamas ieškinį įvertins patirtą ir neturtinę žalą dėl tokių R. veiksmų. Bet tai, kaip minėjo, padarys vėliau. Jis nori, kad R. atsakytų už savo veiksmus, kadangi taip elgtis yra tikrai netinkama. Prašo jį nubausti įstatymų numatyta tvarka. Daugiau neturi, ko pridurti (b. l. 21-24).

8. Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra R. K. draugas, seniau draugavo visi kartu su D. iki įvykio kuomet R. sumušė D.. Jis pats prieš tą D. nieko neturi, tačiau jis galbūt laiko pyktį ant jo po to įvykio, kadangi ir jis ten buvo. Taigi šių metų vasario gal 18 dieną, jeigu neklysta, dienos metu gal apie kokią 17:00 val. jis, R. ir D. bendravo per pokalbių platformą Discord. Atsimena, kad D. kažką pasakė R., t. y. palygino jį su kažkokiu žmogumi, kad neva tai jis tik kalba, bet nieko nedaro. R., kaip suprato, dėl to užpyko, kadangi jis yra labai karšto būdo, lyg degtukas. Taigi po šio pokalbio R. jam pasiūlė nuvažiuoti pas D. pasiaiškinti. Jis negalvodamas, kad R. smurtaus prieš D., sutiko, galvojo, kad tik pasikalbės. Tą vakarą, gal apie kokią 18:00 val., pas jį į namus jo pasiimti atvyko R.. R. atvyko su jam priklausančiu automobiliu, 3 serijos (duomenys neskelbtini), universalu, sidabro spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su R. daugiau nieko automobilyje nebuvo. Tada R. jo paprašė, kad paskambintų D. ir paklaustų, ar jis išlįstų, jeigu jie atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Jam paskambinus, D. sutiko išeiti į lauką. Matyt nei jis, nei D. nepagalvojo, kad R. gali taip pasielgti. Taigi, jie važiavo pas D., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gal apie 19:15 val., tiksliai jau nepamena, ir sustojo ties kaimo pagrindinių gatvių, jų pavadinimų nepamena, sankirta ties kryžiumi. Tada paskambino D., kad ateitų, kad jie jau vietoje. D. žinojo, kad R. yra kartu su juo. Tuo metu jau buvo tamsus paros metas, kaimo gatvės nebuvo apšviestos, tik sankryža, ties kuria jis su R. sustojo. Po skambučio D., jis gal už kokių 3 minučių atėjo iki jų. Pamačius, kad ateina D., jis kartu su R. išlipo iš automobilio. Jis išlipo iš priekinės keleivio sėdynės, o R. nuo vairuotojo sėdynės išlipo. Jis, kaip išlipo iš automobilio, taip ir stovėjo prie durelių, jis prie D. nėjo. Tuo tarpu R. iš karto priėjo prie D.. Jie maždaug 10-15 metrų atstumu nuo automobilio, kur stovėjo jis, kažką kalbėjo, persimetė žodžiais lyg tais. Jis deja, negirdėjo, ką jie kalbėjo, nes tuo metu buvo stiprus vėjas. Tada jis pamatė kaip R. kairės rankos kumščiu sudavė D. vieną kartą į veidą lyg tais. D. tada pradėjo eiti atbulas, traukėsi nuo R.. Tada R., matė, kad kairės rankos kumščiu antrą kartą bandė suduoti D. į galvos sritį, tačiau D. pasilenkė ir to smūgio išvengė. D. toliau ėjo atbulas, tačiau R. ėjo paskui jį, todėl D., matė, kad lyg tais bandė apsisukti, ir jam susipynė kojos, dėl ko D. pargriuvo. Toje vietoje, kur griuvo D., buvo jau tamsu, nesimatė, kas ten vyksta, todėl jis nematė, kas vyko toliau, t. y. ar dar R. smūgiavo D. ar ne. Matė paskui, kad jie ten lyg tais per kažkokį griovį, esantį šalia kelio, šokinėjo. R., kaip suprato, jo nebegaudė, o D. stovėjo tolėliau pasitraukęs. Jis deja nesikišo tarp jų, nes pats yra dirbantis (duomenys neskelbtini), bijojo prisidaryti sau bėdos, būtų dar paskui ne tik liudytojas, todėl tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Aplamai, jis net negalvojo, kad viskas taip susiklostys, jis galvojo, kad R. tik pasikalbės su D. ir viskas taip baigsis. Tada, kai dingo D., jis nuėjo iki ateidinėjančio R. ir jie abu kartu grįžo į automobilį. Tada jiems važiuojant su R. į Jonavą, jis R. paklausė, ką jis kalbėjo su D.. R. pasakė D. kažką tokio į ,,ką ten bazarini“, ką D. jam atsakė - nepamena. Pamena tik, kad R. sakė, kad, kai jis bandė suduoti D. antrą kartą, tai D. pasakė, kad jam bus pizda, kad neva atvažiuos kažkas, kažką tokio. Tada R. jam pasakė ,,pyzdink namo, nes dar gausi“. Tiek jam R. papasakojo. Dar R. lyg tais minėjo, kad kai D. pargriuvo, jis lyg tais įspyrė D., bet jis to pats nematė, todėl to garantuoti negali. Jis R. neauklėjo, kad jis netinkamai pasielgė smūgiuodamas D., juk yra suaugęs vyras, pats savo galva turi mąstyti. Tiesiog jam atrodo, kad vienas iš jų negalvojo, kad gaus į galvą, o kitas nesitikėjo, kad ant jo bus parašytas pareiškimas. Taip viskas tiesiog ir gavosi. Su R. jis bendrauja lyg šiol, o D. su juo nustojo bendrauti, nors jis prieš jį nieko neturi. Po kelių dienų po šio įvykio jis sužinojo, kad D. yra lūžęs žandikaulis. Deja daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (b. l. 59-62).

9. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK atliktas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK per elektroninių paslaugų portalą „e.policija.lt“ gautas D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl to, kad 2023 m. vasario 19 d., apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini), D. P. susitikus su automobiliu atvykusiais A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), pastarasis sudavė D. P. vieną kartą į galvos sritį, bandė suduoti dar, bet nepataikė. D. P. bandant trauktis, R. K. jį vijosi, o D. P. parklupus, bandė vėl suduoti, bet vėl nepataikė, galiausiai R. K. atsitraukė. 2023 m. vasario 20 d. VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo – skubios pagalbos skyriuje D. P. nustatytas apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos lūžis, asmuo nukreiptas į VUL Žalgirio kliniką veido ir žandikaulio chirurgo konsultacijai dėl operacinio gydymo. 2023 m. vasario 23 d. D. P. VUL Žalgirio klinikoje atlikta operacija, jis gydomas stacionare (b. l. 4-6).

10. Į bylą pateiktoje 2023 m. balandžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Janos Bytautaitės specialisto išvadoje Nr. G 1053/2023 (01) nurodyta, kad:

10.1. D. P. nustatytas apatinio žandikaulio dešinės šakos pakrumplio srities skeveldrinis lūžis. Tokio tipo lūžis susiformuoja esant tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu – buku daiktu į apatinio žandikaulio šoninę dalį;

10.2. Lūžis galėjo būti padarytas 1 tiesioginiu trauminiu poveikiu į apatinio žandikaulio dešinę arba kairę pusę;

10.3. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą;

11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

15. Teisiamojo posėdžio metu J. K. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). J. K. apklausos metu parodė, kad sūnus gyvena su ja, grįžęs namo viską papasakojo. Paaiškino, kad kaltinamasis namuose yra nuoširdus, viską pasipasakoja. Paaiškino, kad sūnus gailėjosi labai. Ji, kaip mama sakė, kad negrai padarė. Parodė, kad jis (kaltinamasis) su D. bendravo tikrai labai seniai, buvo artima draugystė. Paaiškino, kad tikisi, kad daugiau taip nebus. Sutiko su viskuo, kalbėjosi dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, kad sūnus kartu gyvena, tik 2 mėnesius yra nedirbantis. Paaiškino, kad pati yra dirbanti, neteista, nebausta.