- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- 1-793-1104/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas, Vytautas Bučius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė – Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. K., 2023 m. vasario 19 d., apie 20:00 val., ties Mokyklos, Ežero ir Alyvų gatvių sankirta, (duomenys neskelbtini), konflikto su D. P. metu, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė D. P. į dešinę veido pusę ir, dėl apatinio žandikaulio dešinės šakos pakrumplio srities skeveldrinio lūžio, nukentėjusiajam D. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Šiais savo veiksmais R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
3. Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai, parodydamas, kad pirmiausia nori atsiprašyti D., kad padarė, ko negalima padaryti. Parodė, kad vyko konfliktas internete, apsižodžiavo. Jis (nukentėjusysis) jį (kaltinamąjį) visaip kaip vadino. Iš kitų žmonių istorijų dar girdėjo. Atvažiavo iš Kėdainių į Ukmergę, jo (kaltinamojo) kitas draugas mašinoje sėdėjo. Paaiškino, kad išlipo iš mašinos pasikalbėti su D.. Jo (D.) rankos buvo kišenėje, bet jas bandė ištraukti, ir jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) trenkė. Tada galvojo jį dar pavaikys. Jis (nukentėjusysis) lygiam kely nugriuvo. Kaltinamasis parodė apsisukęs ir nuėjęs link mašinos, išvažiavęs. Patikslino, kad buvo smūgis į veido pusę kai pamatė, kad kyla rankos iš kišenės. Į dešinę pusę. Paaiškino, kad viskas prasidėjo internete. Su nukentėjusiuoju pažįstami galimai kokie 5 metai. Nukentėjusysis pats pasiūlė atvažiuoti į Ukmergę. Paaiškino, kad savo poelgį vertina blogai. Mano, kad neturtinė žala yra per didelė. Nukentėjusiajam pervedė 500 Eur už žalos atlyginimą, už turtinę žalą. Pasižadėjo iki galo atlyginti. Paaiškino, kad neturtinės žalos galimai apie 1 000 Eur galėtų sumokėti. Paaiškino, kad ieškosi darbo, dabar registruotas darbo biržoje. Patikslino, kad dirbo (duomenys neskelbtini), išėjo į biuletenį, nes netenkino darbo sąlygos. Iš ligonių kasų laukia sąskaitos ir iš karto sumokės. Parodė, kad gyvena su mama ten pat. Sutaria su mama neblogai. Su mama kalbėjo apie šitą įvykį, sakė, kad negerai. Patikslino, kad nukentėjusysis nesudavė jam (kaltinamajam). Nežino, kodėl pagalvojo, nutarė nelaukti ir sudavė smūgį. Jis (kaltinamasis), kai trenkė, nenugriuvo, bėgdamas paslydo. Jis (nukentėjusysis) matėsi, kad eina toliau nuo jo (kaltinamojo), pavaikė. Nukentėjusysis lygiam kely bėgo, griuvo. Pripažino advokato išlaidas. Parodė turįs pajamų, yra pasiryžęs apmokėti.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
5. Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą. Jam yra aiškios jo kaip įtariamojo teisės, jam šiuo metu gynėjas nereikalingas. Nėra įrašytas į gydytojo psichiatro įskaitą, nėra sirgęs priklausomybių ar psichinėmis ligomis. Jis tą dieną, kaip parašyta įtarime, visą dieną bendravo per Discord programą su D. P. ir A. S.. Tuo metu abu buvo jo draugai, dabar bendrauja tik su A.. Vienu metu jis susiginčijo per tą programėlę su D., dėl ko – nenori nurodyti. D. jį išvadino triochala, neva tai jis tik kalba, bet nieko nedaro, pats pasiūlė atvažiuoti ir išsiaiškinti. Jis nuo tokių D. žodžių užsidegė taip sakant, nes yra karšto būdo, kaip kad šiuo atveju. Atsimena, kad nusprendė nuvykti pas D. ir su juo išsiaiškinti. Jis tuo metu buvo tikrai blaivus ir neapsvaigęs nuo kokių psichiką veikiančių medžiagų. Jis šiaip yra nevartojantis. Tada atsimena, kad apie 19:00 val. draugui A. pasiūlė kartu nuvažiuoti iki D. į (duomenys neskelbtini). Jis važiavo su savo mamai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Jis dar iki jo nuvažiavo kokius 30 km, kad jį pasiimtų. Tada jie abu tiesiai važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis iš anksto tikrai neplanavo, kad D. suduos į veidą. Apie tai A. net negalėjo pasakyti, kadangi pats važiuodamas dar nežinojo, kad taip pasielgs. Paėmus A., paprašė A., kad jis paskambintų D., ar jiems atvažiuoti į kaimą ir šis išlįstų į lauką pakalbėti kai privažiuos. Jis norėjo tik pakalbėti su D., o ne mušti jį. Atsimena, kad jam atvažiavus, jis sustojo pagrindinėje (duomenys neskelbtini), gatvių pavadinimų nepamena. Palaukus kokias penkias minutes, pamatė, kad nuo namų pusės ateina D., jo gatvės pavadinimo nežino. D. tuo metu buvo užsidėjęs kapišoną, rankas buvo susikišęs į kišenes. Tuo metu jau buvo tamsu, tačiau pagrindinė gatvė, ties kuria jis stovėjo, buvo apšviesta. Tuo tarpu gatvė, kuria atėjo D., buvo neapšviesta. Atsimena, kad pamatęs D., jis iš karto išlipo iš automobilio vairuotojo pusės. Kiek pamena, A. išlipo iš automobilio, tačiau jis nėjo kartu su juo, jis liko stovėti prie automobilio. Jis tuo tarpu ėjo link D., nuo automobilio paėjus kokius 5–10 metrų, priėjo prie jo. Atsimena, kad paklausė D. ,,kas yra, ką ten jis bazarina?“. Tada D. jį lyg tais išvadino grybu, ir taip žodis po žodžio jie susiginčijo. Tada pamatė, kad D. pradėjo traukti rankas iš kišenių, ir pagalvojo, kad jis ruošiasi jam smūgiuoti. Todėl jis nieko nelaukdamas, pats pirmas jam kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į dešinę veido pusę. Jis nepajuto, kokio stiprumo buvo tas jo smūgis, tiesiog viskas gavosi ekspromtu. Pamena, kad po smūgio D. kažką jam sakė, tačiau jau nepamena ką. Tada atsimena, kad galvojo jis jį pavaikys, kad nebekalbėtų nesąmonių ir tiek. Jis ėjo link D., o D. atbulas pradėjo eiti nuo jo, tuo metu kalbėjo kažkokias nesąmones. Tada jis apsisuko, pradėjo normaliai bėgti, ir pargriuvo lygioje vietoje, jis D. tikrai nepargriovė ir jo nespardė, taip pat jam daugiau kartų nebandė suduoti. Jis tada apsisuko ir ėjo link mašinos. Atsimena, kad D. atsikėlęs peršoko griovį tolėliau, jis tuo metu nueidinėjo link mašinos. Jis kažką ten stovėdamas rėkavo, kad neva tai jam nuo kažko bus pizda, bet jis tiesiog nuėjo į mašiną ir viskas. Kai jis ėjo link automobilio, matė, kad A. jau sėdėjo automobilyje, jis lauke nebebuvo. Jam įsėdus į automobilį, A. paklausė, kas toliau įvyko be smūgio, o jis pasakė, kad jis pargriuvo ir tiek. Jis tikrai D. nespyrė, galbūt A. kažką sumaišė ir tiek. Tada jis iš karto išvažiavo su A. į Jonavą. Su D. po to karto nebebendrauja, D. jį pašalino iš visų socialinių tinklapių. Dar kartą nori pasikartoti, kad jis neplanavo iš anksto taip pasielgti, visa tai įvyko spontaniškai, A. apie tai nieko nežinojo. Gailisi, kad sudavė D., prisidarė dabar tiek bėdos. Būtų žinojęs, kad taip bus, tai būtų net nevažiavęs pas D.. Jam yra išaiškinta, kad D. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 2 500 Eur sumai, ir ligonių kasos yra pareiškusios ieškinį 1 420,43 Eur sumai, tačiau jis tų ieškinių tikrai neatlygins, nebent teismas jį pripažins kaltu ir priteis susimokėti šias sumas. Jis niekur neplanuoja išvykti, pažada bendradarbiauti, su juo galima visada susisiekti jo nurodytu telefono numeriu ir el. pašto adresu. Daugiau neturi, ko pridurti (b. l. 97-100).
6. Nukentėjusysis D. P. teismo posėdžio metu, apklaustas dėl civilinio ieškinio, parodė, kad kaltinamasis buvo pas jį atvykęs. Pažemino jį (nukentėjusįjį) ne tik jo gyvenvietėje, bet ir jo draugo akivaizdoje. Paaiškino, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Negana to, kad buvo pažemintas, bet buvo dar ir filmuojama, vaizdo įrašas buvo platinamas. Dalį to video yra gavęs. Galimai tas draugas, kuris buvo su kaltinamuoju, turėtų didesnę medžiagą. Paaiškino, kad dar yra ir liekamieji reiškiniai dėl žandikaulio. Kai keičiasi vėjas, jaučia didelį skausmą. Yra titaninės plokštelės sudėtos. Užtirpęs žandas, sunku miegoti. Paaiškino, kad titaninės plokštelės visam laikui, jei organizmas neatmes. Parodė, kad savo ieškinį palaiko, sutiktų, jei suma būtų išdėstyta. Patikslino, kad buvo darytos 2 operacijos, iš kurių viena tą pačią dieną daryta. Žandikaulis atsistatė, bet daktarai sakė, kad tikriausiai visiškai nesugys. Paaiškino, kad nuo skausmo vaistus geria Nalgesin. Vis dar jaučia aptirpimą šioje vietoje. 8 savaites negalėjo valgyti kieto maisto. Patikslino, kad po kaltinamojo suduoto smūgio jis (nukentėjusysis) pajuto smūgį, bet nejautė, kad jis būtų lūžęs ar dar kažką. Grįžo namo, buvo jau vakaras. Kitą dieną jam (nukentėjusiajam) buvo rytinė pamaina. Atsikėlė, pusryčių nevalgė ir išvažiavo į darbą. Per pietų pertrauką išvažiavo valgyti pietų. Tada suprato, kad negali kramtyti.
7. D. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atsimena, kad 2023 m. vasario 19 d., dienos metu interneto platformoje ,,Discord“, kuri yra skirta bendravimui, susirašinėjimui, jis bendravo su trimis vaikinais, t. y. R. K. ir A. S.. Jie yra jo pažįstami, jie kartais leisdavo laiką. Ten šiaip kalbėjo, kol vienu metu po kažkokio R. komentaro jis jam pasakė, kad ,,šūdus šneki, kaip koks P.“, na kažką panašaus į tai pasakė. R. tada pradėjo jį koneveikti visokiais žodžiais, todėl jis jį pradėjo ignoruoti ir nesileido į pokalbį. Tada vakaro metu, 19:13 val., jis sulaukė skambučio iš A. S., kuris jo paklausė, ar išlįstų į lauką jeigu privažiuotų jis su R., jis sutiko, tada A. pasakė, kad neužilgo bus. Jie juk yra ne kartą taip pasipykę ir vėl viskas būdavo gerai. Tiesiog netikėjo, kad šį kartą viskas bus kitaip. Jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam į telefoną 19:52 val. paskambino A. ir pasakė, kad išlįstų iš namų. Jis tada nuėjo prie pagrindinės kaimo sankryžos ties kryžiumi, kurioje susikerta (duomenys neskelbtini). Ten jam priėjus, jie jau ten jo laukė. Jie automobilį pastatė Ežero gatvėje, ties įvažiavimu į Alyvų gatvę, ties kairiuoju kelkraščiu. Jie atvažiavo su sidabrinės spalvos BMW universalu, valstybinių numerių nepamena. Detalesnių automobilio duomenų neįsidėmėjo. Kiek žino, tas automobilis priklauso pačiam R.. Jam priėjus gal kokius 2-3 metrus iki jų automobilio, iš automobilio vairuotojo vietos iššoko R., tuo tarpu A. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, tik buvo prasidaręs dureles, tačiau iš automobilio nelipo. Tada R. ėjo link jo, jis net neįtarė, kad kažkas ne taip. Kai R. prie jo priėjo, jis jo paklausė ,,kuo tu mane laikai?“. Jis jam pasakė ,,nes daug šneki“. Ir R. daugiau nieko jam nesakydamas jam vieną kartą kumščiu sudavė į veido dešinį apatinį žandikaulį. Nepamena, kuria ranka jis jam sudavė, to neįsidėmėjo. Pradžioje nuo smūgio pajuto momentinį skausmą tik. Kadangi jis tuo metu, kai gavo smūgį į veidą, buvo rankas susikišęs į striukės kišenes, ir užsidėjęs gobtuvą, tai po smūgio iš karto nusiėmė gobtuvą ir pradėjo atbulas atsitraukinėti nuo R.. Jis po jo suduoto smūgio jam pasakė ,,ką tu čia vapšie darai, achujel atvažiavęs į kitą vietą?“. Tada R. iškarto jam dar kumščiu bandė suduoti du smūgius, tačiau jis tų smūgių išvengė, R. į jį net nepataikė. R. jam pasakė ,,bėgsi, bet ar toli pabėgsi?“. Jam toliau nuo jo atbula atsitraukinėjant, jis ėjo paskui jį ir pradėjo paskui jį bėgti. Jis tuo metu jau apsisukęs bėgo link namų pusės, tačiau šonu išgriuvo ant kelio. R. prie jo pribėgo, jis tada apsisuko ant nugaros ir į jį atsuko savo kojas, kad jis jam daugiau nesmūgiuotų. Tada jis greitai atsikėlė ir peršoko šalia to kelio buvusį griovį ir stovėjo griovio kitoje pusėje. R. pribėgo prie to griovio, tačiau į jo pusę neperšoko. Tada R. jam kažką pasakė, bet jis jau nepamena, ką jis jam sakė, to kažkaip neužfiksavo. Tada R. grįžo į automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Kai R. taip elgėsi, A. net nebuvo išlipęs iš automobilio. Kai jie nuvažiavo, jis tada nuėjo pasiimti ant kelio besimėtančią savo elektroninę cigaretę, kurią pametė, kai bėgo nuo R.. Tada grįžo iš karto į namus. Grįžus į namus, jis tik jautė lyg būtų gavęs lengvą smūgį į veidą, net nebūtų pagalvojęs, kad jam lūžo žandikaulis. Sekančią dieną jis išėjo į darbą ir ten valgydamas suprato, kad negali kramtyti maisto, nes pajunta ties dešiniuoju žandikaulio lanku stiprų skausmą. Jis įtarė, kad tai dėl vakar suduoto smūgio, todėl po darbo nuvyko į Ukmergės ligoninės Skubios pagalbos – priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėję medikai nustatė, kad tikrai yra lūžęs žandikaulis ir davė siuntimą vykti į Žalgirio klinikas. Tą pačią dieną vakaro metu nuvyko į Žalgirio klinikas, kur jį paguldė ir vasario 22 padarė žandikaulio operaciją. Iš ligoninės jį paleido vasario 27 dieną. Jis lyg šiol nebendravo nei su R., nei su A.. Jie taip pat nebandė su juo susisiekti. Gali pasakyti, kad R. gyvena pačiuose (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios jo gyvenamosios vietos adreso nežino, jam yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų. Jo tel. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu A. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tikslios gyvenamosios vietos taip pat nežino. Jo telefono numerio neturi, kadangi jis su juo bendravo per Messenger. A. yra maždaug (duomenys neskelbtini) metai. Jis jau rašydamas pareiškimą per epoliciją paminėjo, kad nori reikšti civilinį ieškinį 2 000 Eur sumai, tačiau šiuo metu viską apgalvojęs nori reikšti ieškinį šiek tiek didesnei sumai. Jis civilinį ieškinį pareikš vėliau tyrimo eigoje. Šiuo metu rinks kvitus už kelionės išlaidas į medicinos įstaigas ir už perkamus medikamentus. Taip pat reikšdamas ieškinį įvertins patirtą ir neturtinę žalą dėl tokių R. veiksmų. Bet tai, kaip minėjo, padarys vėliau. Jis nori, kad R. atsakytų už savo veiksmus, kadangi taip elgtis yra tikrai netinkama. Prašo jį nubausti įstatymų numatyta tvarka. Daugiau neturi, ko pridurti (b. l. 21-24).
8. Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra R. K. draugas, seniau draugavo visi kartu su D. iki įvykio kuomet R. sumušė D.. Jis pats prieš tą D. nieko neturi, tačiau jis galbūt laiko pyktį ant jo po to įvykio, kadangi ir jis ten buvo. Taigi šių metų vasario gal 18 dieną, jeigu neklysta, dienos metu gal apie kokią 17:00 val. jis, R. ir D. bendravo per pokalbių platformą Discord. Atsimena, kad D. kažką pasakė R., t. y. palygino jį su kažkokiu žmogumi, kad neva tai jis tik kalba, bet nieko nedaro. R., kaip suprato, dėl to užpyko, kadangi jis yra labai karšto būdo, lyg degtukas. Taigi po šio pokalbio R. jam pasiūlė nuvažiuoti pas D. pasiaiškinti. Jis negalvodamas, kad R. smurtaus prieš D., sutiko, galvojo, kad tik pasikalbės. Tą vakarą, gal apie kokią 18:00 val., pas jį į namus jo pasiimti atvyko R.. R. atvyko su jam priklausančiu automobiliu, 3 serijos (duomenys neskelbtini), universalu, sidabro spalvos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Su R. daugiau nieko automobilyje nebuvo. Tada R. jo paprašė, kad paskambintų D. ir paklaustų, ar jis išlįstų, jeigu jie atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Jam paskambinus, D. sutiko išeiti į lauką. Matyt nei jis, nei D. nepagalvojo, kad R. gali taip pasielgti. Taigi, jie važiavo pas D., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gal apie 19:15 val., tiksliai jau nepamena, ir sustojo ties kaimo pagrindinių gatvių, jų pavadinimų nepamena, sankirta ties kryžiumi. Tada paskambino D., kad ateitų, kad jie jau vietoje. D. žinojo, kad R. yra kartu su juo. Tuo metu jau buvo tamsus paros metas, kaimo gatvės nebuvo apšviestos, tik sankryža, ties kuria jis su R. sustojo. Po skambučio D., jis gal už kokių 3 minučių atėjo iki jų. Pamačius, kad ateina D., jis kartu su R. išlipo iš automobilio. Jis išlipo iš priekinės keleivio sėdynės, o R. nuo vairuotojo sėdynės išlipo. Jis, kaip išlipo iš automobilio, taip ir stovėjo prie durelių, jis prie D. nėjo. Tuo tarpu R. iš karto priėjo prie D.. Jie maždaug 10-15 metrų atstumu nuo automobilio, kur stovėjo jis, kažką kalbėjo, persimetė žodžiais lyg tais. Jis deja, negirdėjo, ką jie kalbėjo, nes tuo metu buvo stiprus vėjas. Tada jis pamatė kaip R. kairės rankos kumščiu sudavė D. vieną kartą į veidą lyg tais. D. tada pradėjo eiti atbulas, traukėsi nuo R.. Tada R., matė, kad kairės rankos kumščiu antrą kartą bandė suduoti D. į galvos sritį, tačiau D. pasilenkė ir to smūgio išvengė. D. toliau ėjo atbulas, tačiau R. ėjo paskui jį, todėl D., matė, kad lyg tais bandė apsisukti, ir jam susipynė kojos, dėl ko D. pargriuvo. Toje vietoje, kur griuvo D., buvo jau tamsu, nesimatė, kas ten vyksta, todėl jis nematė, kas vyko toliau, t. y. ar dar R. smūgiavo D. ar ne. Matė paskui, kad jie ten lyg tais per kažkokį griovį, esantį šalia kelio, šokinėjo. R., kaip suprato, jo nebegaudė, o D. stovėjo tolėliau pasitraukęs. Jis deja nesikišo tarp jų, nes pats yra dirbantis (duomenys neskelbtini), bijojo prisidaryti sau bėdos, būtų dar paskui ne tik liudytojas, todėl tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Aplamai, jis net negalvojo, kad viskas taip susiklostys, jis galvojo, kad R. tik pasikalbės su D. ir viskas taip baigsis. Tada, kai dingo D., jis nuėjo iki ateidinėjančio R. ir jie abu kartu grįžo į automobilį. Tada jiems važiuojant su R. į Jonavą, jis R. paklausė, ką jis kalbėjo su D.. R. pasakė D. kažką tokio į ,,ką ten bazarini“, ką D. jam atsakė - nepamena. Pamena tik, kad R. sakė, kad, kai jis bandė suduoti D. antrą kartą, tai D. pasakė, kad jam bus pizda, kad neva atvažiuos kažkas, kažką tokio. Tada R. jam pasakė ,,pyzdink namo, nes dar gausi“. Tiek jam R. papasakojo. Dar R. lyg tais minėjo, kad kai D. pargriuvo, jis lyg tais įspyrė D., bet jis to pats nematė, todėl to garantuoti negali. Jis R. neauklėjo, kad jis netinkamai pasielgė smūgiuodamas D., juk yra suaugęs vyras, pats savo galva turi mąstyti. Tiesiog jam atrodo, kad vienas iš jų negalvojo, kad gaus į galvą, o kitas nesitikėjo, kad ant jo bus parašytas pareiškimas. Taip viskas tiesiog ir gavosi. Su R. jis bendrauja lyg šiol, o D. su juo nustojo bendrauti, nors jis prieš jį nieko neturi. Po kelių dienų po šio įvykio jis sužinojo, kad D. yra lūžęs žandikaulis. Deja daugiau nieko, kas galėtų padėti tyrimui, pasakyti negali (b. l. 59-62).
9. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės PK atliktas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, nes 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus AVPK Ukmergės r. PK per elektroninių paslaugų portalą „e.policija.lt“ gautas D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl to, kad 2023 m. vasario 19 d., apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini), D. P. susitikus su automobiliu atvykusiais A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir R. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), pastarasis sudavė D. P. vieną kartą į galvos sritį, bandė suduoti dar, bet nepataikė. D. P. bandant trauktis, R. K. jį vijosi, o D. P. parklupus, bandė vėl suduoti, bet vėl nepataikė, galiausiai R. K. atsitraukė. 2023 m. vasario 20 d. VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ priėmimo – skubios pagalbos skyriuje D. P. nustatytas apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos lūžis, asmuo nukreiptas į VUL Žalgirio kliniką veido ir žandikaulio chirurgo konsultacijai dėl operacinio gydymo. 2023 m. vasario 23 d. D. P. VUL Žalgirio klinikoje atlikta operacija, jis gydomas stacionare (b. l. 4-6).
10. Į bylą pateiktoje 2023 m. balandžio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Janos Bytautaitės specialisto išvadoje Nr. G 1053/2023 (01) nurodyta, kad:
10.1. D. P. nustatytas apatinio žandikaulio dešinės šakos pakrumplio srities skeveldrinis lūžis. Tokio tipo lūžis susiformuoja esant tiesioginiam trauminiam poveikiui kietu – buku daiktu į apatinio žandikaulio šoninę dalį;
10.2. Lūžis galėjo būti padarytas 1 tiesioginiu trauminiu poveikiu į apatinio žandikaulio dešinę arba kairę pusę;
10.3. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą;
10.4. Sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui (b. l. 39-40).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė D. P. į dešinę veido pusę ir, dėl apatinio žandikaulio dešinės šakos pakrumplio srities skeveldrinio lūžio, nukentėjusiajam D. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė prisipažįstantis ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes R. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
13. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 2K-167-693/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo R. K. smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo D. P. atžvilgiu buvo nukreipti į galvos sritį. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam staiga, nespėjus pasiruošti, suvokė, kad fizinio smurto naudojimas, suduodant nukentėjusiajam į veido sritį, gali sukelti sveikatos sužalojimą, ir nors nenorėjo, kad nukentėjusiajam būtų sulaužytas žandikaulis, tačiau sąmoningai leido atsirasti sveikatos sužalojimui (sulaužytas žandikaulis). Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
14. Kaltinamasis R. K. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Į bylą taip pat pateiktas J. K. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 42).
15. Teisiamojo posėdžio metu J. K. buvo apklausta kaip galima laiduotoja (kaip liudytoja). J. K. apklausos metu parodė, kad sūnus gyvena su ja, grįžęs namo viską papasakojo. Paaiškino, kad kaltinamasis namuose yra nuoširdus, viską pasipasakoja. Paaiškino, kad sūnus gailėjosi labai. Ji, kaip mama sakė, kad negrai padarė. Parodė, kad jis (kaltinamasis) su D. bendravo tikrai labai seniai, buvo artima draugystė. Paaiškino, kad tikisi, kad daugiau taip nebus. Sutiko su viskuo, kalbėjosi dėl žalos atlyginimo. Paaiškino, kad sūnus kartu gyvena, tik 2 mėnesius yra nedirbantis. Paaiškino, kad pati yra dirbanti, neteista, nebausta.
16. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307-689/2019). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (LAT 2010 m. kovo18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017 ir kt.).
17. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, kaltinamojo R. K. parodymus, jį charakterizuojančią medžiagą, J. K. parodymus, darytina išvada, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų priežasčių.
18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019). Iš teismo posėdyje duotų parodymų ir pateiktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis jau du mėnesius nedirba, tačiau ieškosi naujo darbo (2 t., b. l. 47). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 114). Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo registro išrašo matyti, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka 3 kartus per 5 metų laikotarpį, paskutinį kartą 2020 m. kovo 28 d., pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalį, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 115-117). Kaltinamasis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nurodęs, kad teks atsakyt už tai, ką padarė; iš dalies atlygino nuketėjusiajam žalą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinamasis nėra linkęs daryti nusikalstamų veikų, deda pastangas keisti savo elgesį, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
19. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
20. Nagrinėjamu atveju laiduotoja pageidauja būti kaltinamojo motina J. K., kuri nurodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju, dažnai kalbasi. Byloje esantys dokumentai J. K. charakterizuoja teigiamai – neteista, duomenų apie tai, kad būtų bausta administracine tvarka nėra, darbovietės charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 44-45). Duodama parodymus teismo posėdžio metu, J. K. nurodė, kad ji kiekvieną dieną bendrauja su kaltinamuoju, aiškina sūnui, kad šis pasielgė neteisingai.
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. K., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį kaltinamojo elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl civilinio ieškinio
22. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį dėl 879,03 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 15). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis dėl jam kaltinamojo padaryto sužalojimo patyrė 125 Eur turtinę žalą, pasireiškusią gydymo išlaidomis (kelionės į gydymo įstaigą, išlaidos vaistams) bei 754,03 Eur netekto darbo užmokesčio (1 t., b. l. 41, 2 t., b. l. 14-15, 18-19), viso 879,03 Eur. Kadangi bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad dėl D. P. nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltas R. K., kuris sutiko su prašomos turtinės žalos dydžiu, dalį turtinės žalos – 500 Eur atlygino (2 t., b. l. 48), civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš R. K. D. P. naudai 379,03 Eur turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje (dėl 500 Eur turtinės žalos), ieškinys atmestinas.
23. Kartu teismas pripažįsta, kad dėl patirtų sužalojimų, padarytų kaltinamojo nusikalstama veika, nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Iš byloje esančių įrodymų nustatytą, kad nukentėjusiajam buvo sulaužytas žandikaulis, likę liekamieji reiškiniai – esant orų permainoms nukentėjusysis jaučia skausmą, sudėtos titaninės plokštelės, nukentėjusiajam buvo darytos 2 operacijos, 8 savaites negalėjo valgyti kieto maisto.
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).
25. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylose, kuriose asmenimis padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-127-497/2021, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).
26. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 23-25 punktuose išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, aprašytos šiame nuosprendyje. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis dėl jam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas 28 dienas, jam įstatytos titaninės plokštelės, 2 karus operuotas, iki šiol jaučia skausmus keičiantis orams, jaučia tirpimą. Atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pagrįstas ir teisingas yra 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, iš kaltinamojo priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 879,03 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiojo D. P. naudai.
28. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo, kad priteista žala jam būtų sumokėta per tam tikrą laiką. Kaltinamasis bei jo gynėjas taip pat nurodė, kad realiai sumokėti už civilinį ieškinį kaltinamasis galėtų iki metų pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu ieško darbo, sutinka priteistą žalą atlyginti dalimis, teismas priteistos žalos atlyginimą išdėsto 6 mėnesių laikotarpiui.
29. Taip pat, šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 420,43 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų atlyginimo (1 t., b. l. 48-49), kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo D. P. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ir teismas pripažino kaltinamąjį padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo R. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 1 420,43 Eur turtinė žala ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Dėl išlaidų advokato pagalbai
30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad be kita ko, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateiktas 2023 m. gegužės 5 d. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 1119024, kuris patvirtina, kad D. P. už civilinio ieškinio parengimą sumokėjo advokatui 750 Eur. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (žr. pavyzdžiui LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).
31. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos šio nuosprendžio 1 dalyje, padarymo nukentėjusiojo D. P. atžvilgiu, į tai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti advokato pagalbai suma – 750 Eur, kurią sudaro civilinio ieškinio parengimas, susipažinimas su byla, yra pagrįsta ir proporcinga, todėl teismas daro išvadą, kad turi būti priteistina iš kaltinamojo R. K..
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103, 105, 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti.
Civilinio ieškovo D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 379,03 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 3 centus) turtinės žalos ir 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlygimą ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Likusią D. P. ieškinio dalį atmesti.
Nukentėjusiajam priteistos 2 879,03 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 3 centų) sumos sumokėjimą išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Priteisti D. P. naudai iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 420,43 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt eurų 43 centus) turtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Išaiškinti R. K. ir J. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.