Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. A. B. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-10 nuosprendžio, kuriuo A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant jį laiduotojos S. K. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamoji byla A. K. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiosios D. A. B. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, priteisiant iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ D. A. B. naudai 442,61 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinta nukentėjusiosios teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl negautų pajamų, ryšium su netektu darbingumu, po sužalojimų per nedarbingumo lygio nustatytą terminą nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02 atlyginimo, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

D. A. B. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo iš A. K. tenkintas priteisiant jos naudai 450 Eur išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2.10. Skunde taip pat teigiama, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

3.2. Civilinis atsakovas kategoriškai nesutinka su apeliantės reikalavimais dėl turtinės žalos dydžio priteisimo ir prašo laikytis skundžiamame nuosprendyje nurodytų motyvų ir argumentų, susijusių su konkrečių turtinės žalos sumų paskaičiavimu ir priteisimu nukentėjusiajai. Pagal CPK 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Apeliaciniame skunde iš esmės yra pateikti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, apeliantė nepateikė patikimų, savo reikalavimus pagrindžiančių dokumentų.

3.3. Civilinis atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo mastą, vertino pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, kitas faktines bylos aplinkybes bei nuosekliai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika bylose dėl eismo įvykių, kurių metu nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata. Teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur. Tik išskirtiniais atvejais (past. - daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas (Vilniaus apygardos teismo 2020-07-17 nutartis b. b. Nr. 1A-302-1121/2020).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios D. A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo, civilinio atsakovo atsiliepimo į jį argumentais, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą bylos duomenys buvo įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ar, kad buvo netinkamai taikytos civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančios BPK ir CK normos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės D. A. B. civilinio ieškinio tenkinimo klausimą, teisingai įvertino reikšmingas aplinkybes, vadovavosi aktualia Aukščiausiojo teismo praktika , nuo jos nenukrypo ir pagrįstai nukentėjusiajai priteisė 442,61 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dalį dėl negautų pajamų ryšium su netektu darbingumu perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl civilinės atsakomybės subjekto

7. Apeliantė skundu neginčija nuosprendžio dalies, kurioje pasisakyta, kad nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą kyla draudimo bendrovei, tačiau apeliantei skundu prašant žalą priteisti solidariai iš visų civilinių atsakovų. Teisėjų kolegija, visiškai pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams dėl civilinės atsakomybės subjekto pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio nuostatomis įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

9. Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų 214,95 Eur padarytą turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos gydymuisi: 73,60 Eur už keturis kartus pirktus „Diclac“ vaistus, 44,35 Eur išleisti kitiems vaistams, 100 Eur išlaidų kurui dėl nuolatinių apsilankymų pas gydytojus, kas ir sudaro 214,95 Eur sumą. Kaip patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus nukentėjusioji pateikė UAB „Nemuno vaistinė“ pirkimo kvitą iš kurio matyti, kad buvo įsigyti vaistai „Diclac“ – 7,21 Eur, „Remostar“ – 5,81 Eur ir „Betaserc“ – 18,40 Eur ( 1 t., b.l. 127) ir 2019-11-13 G. B. C. vardu atlikto 44,35 Eur sumos mokėjimo „Gintarinei vaistinei“ banko nurodymą (1 t., b.l. 128).

11. Vertinant 214,95 Eur turėtų išlaidų pagrįstumą nustatyta, kad nukentėjusioji pateikė kvitą (1 t. b.l. 127) patvirtinantį, kad buvo įsigyti vaistai „Diclac“, „Remostar“ ir „Betaserc“ už 31,42 Eur, tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo išrašyti tik vaistai „Diclac“, duomenų, kad po patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo išrašyti ar rekomenduoti vaistai „Remostar“ ir „Betaserc“ nėra. Pateiktas bankinis nurodymas (1 t., b.l. 128) neinformatyvus. Iš jo turinio matyti, kad asmuo G. B. C., kuri galimai yra nukentėjusiosios dukra, „Gintarinei vaistinei“ pervedė 44,35 Eur, tačiau kas už šią sumą buvo įsigyta apskritai neaišku. Dokumentų patvirtinančių nukentėjusiosios turėtas išlaidas kurui vykstant pas medikus ir patvirtinančių vaistų „Diclac“ už 73,60 Eur sumą įsigijimą pateikta nebuvo, todėl skundo teiginius, kad dėl nukentėjusiosios gydymo patirta žala yra įrodyta teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

12. Remiantis anksčiau aptartu žalą patvirtinančių dokumentų vertinimu, vadovaujantis 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Aukščiausiojo teismo formuojama žalos fakto, realumo įrodymo bei pagrindimo, praktika, teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nuosprendžio išvadai, kad nukentėjusioji savo ieškinį dėl turtinės 214, 95 Eur žalos pagrindė tik 7,21 Eur sumai, likusios 207,74 Eur sumos žalos faktas neįrodytas. Teismų praktikoje, sprendžiant ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios ir būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011). Nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų gydymo patyrė 214,95 Eur žalą nesant įrodymų, būtų pažeistas ne tik nuostolių atlyginimo principas bet ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atliktų ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018)

Dėl negautų pajamų atlyginimo

13. Apeliantės prašomas atlyginti negautas pajamas sudaro 7866 Eur suma. Ši suma grindžiama tuo, kad apeliantė dėl patirtų sužalojimų neteko 30 procentų darbingumo. Iki senatvės pensijos jai liko 57 mėnesiai. Remdamasi teismo nustatyta 146 Eur dydžio vidutinio darbo užmokesčio suma netektas 30 procentų darbingumas iki senatvės pensijos sudarys: 462 Eur × 0,3= 138 Eur . Šią sumą padauginus iš mėnesių likusių iki pensijos susidaro: 138 × 57 = 7 866 Eur.

14. Iš skundo matyti, kad apeliantės prašoma atlyginti negautų pajamų suma sumažėjo lyginant su prašoma pirmos instancijos teismo metu. Iš skundo turinio daroma išvada, kad apeliantė neginčija pirmos instancijos teismo nustatyto vidutinio darbo užmokesčio dydžio, kas ir įtakojo šios sumos mažėjimą, bei dalies, kuria apeliantei priteista 435,4 Eur suma kaip negautos pajamos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2019-11-09 iki 2020-04-02, tačiau skundu nesutinkama, su teismo sprendimu ieškinio dalį dėl negautų pajamų, susijusių su netekto darbingumo dalimi, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

15. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad ši ieškinio dalis nepagrįstai perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas, įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

16. Byloje yra pateikta Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma, kurioje konstatuota, jog D. A. B. yra netekusi 30 proc. darbingumo (1 t., b. l. 120), netektas darbingumas nustatytas nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02, tai yra terminuotas. Ši aplinkybė pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios reikalavimas priteisti jai negautas pajamas iki jai po 57 mėnesių sukaks pensijinis amžius – nepagrįstas. Tokiu atveju negautos pajamos galėtų būti skaičiuojamos tik nustatytam netekto nedarbingumo laikotarpiui, o būtent nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02, tačiau kaip jau minėta netektų pajamų dydis ieškovo turi būti įrodytas, o nagrinėjamu atveju tai nėra padaryta.

17. Nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad jos pajamos dėl pakitusio darbingumo lygio sumažėjo. Į bylą pateikti tik nukentėjusiosios iki įvykio gaunamas pajamas patvirtinantys duomenys, nukentėjusioji nepateikė dokumentų liudijančių apie jos gaunamos darbo užmokesčio dydį pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, jog ji dirba tose pačiose pareigose, jos darbo užmokestis nesumažėjo, darbo sąlygos jai pakeistos nebuvo. Nors skunde ir teigiama, kad po 2020-01-01 minimalus užmokestis padidėjo iki 607 eurų, todėl nukentėjusiosios teiginys, kad ji gauna tokias pat pajamas kaip ir iki įvykio, būtent ir įrodo, kad jos darbo užmokestis sumažėjo, tačiau kaip jau minėta, šie teiginiai turi būti pagrįsti, o nukentėjusiajai nepateikus duomenų apie šiuo metu jos gaunamą darbo užmokestį kategoriškos išvados, kad jos gaunamas uždarbis sumažėjo būtent 30 procentų, daryti negalima.

18. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, asmuo, kuriam nustatomas darbingumo lygis ir kuris pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, įgyja teisę gauti netekto darbingumo pensiją, jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti ( Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Šios pajamos privalo būti įskaičiuojamos nustatant negautų pajamų dydį. Nors nukentėjusioji teigia, kad netekto nedarbingumo pensijos negauna, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikė. Nesant duomenų apie šiuo metu nukentėjusiajai nustatytas darbo sąlygas susijusias su netektu darbingumu, gaunamą darbo užmokestį, bei kitas socialines išmokas, susijusias su netektu darbingumu, neįmanoma tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios negautų pajamų už laikotarpį nuo 2020-04-03 iki 2021-04-02. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškinio dalį perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

19. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nustatyta 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su jai padarytais sužalojimais ir nesivadovavo Aukščiausiojo teismo praktika, formuojama aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir būtinumą vadovautis sukurtais precedentais bylose, kuriose nustatytos analogiškos aplinkybės. Apeliantės teigimu jos prašoma priteisti 10 000 Eur dydžio suma, atlygintų dėl sužalojimų patirtą žalą, kurią sudaro patirtas fizinis ir dvasinis skausmas, psichologinis diskomfortas, nepatogumai susiję su ilgu gijimo procesu, iki dabar patiriamas nerimas dėl ateities.

20. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, tačiau privalomai atsižvelgiama ir į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį išanalizavo ir aptarė A. K. veiksmais nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų sunkumą, gydymo ir reabilitacijos laiką, bei nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, taip pat išanalizavo ir rėmėsi Aukščiausiojo teismo praktika analogiškose bylose nustatant neturtinės žalos dydžius. Teismas taip pat vertino kad netekto darbingumo lygis nukentėjusiajai nustatytas laikinai, nukentėjusioji ir toliau dirba savo darbovietėje, tose pačiose pareigose. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų buvo ir kaltinamojo A. K. padarytos veikos aplinkybės, tai yra tai, kad padaryta neatsargi nusikalstama veika, nenustatyta, kad kaltinamasis elgėsi itin rizikingai, šis įvykis atsitiktinis, veiką padarė vykdydamas savo darbines funkcijas, vairavo blaivus, taigi, apeliantės teiginiai, kad teismas nevertino reikšmingų aplinkybių ir nesirėmė sukurtais precedentais yra nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos dydžiai net ir nustatant vienodus sveikatos sutrikdymo padarinius yra skirtingi. Sutiktina su skundo argumentais, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kad pagal nukentėjusiajai eismo įvykio metu sukeltas pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamos ir didesnės nei 3000 Eur sumos, tačiau tai išimtiniai atvejai, paremti konkrečios situacijos išskirtinėmis aplinkybėmis, visgi bendra tendencija tokia, kad priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).

23. Apeliantės skunde minimu atveju, kuomet Klaipėdos apygardos teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-331-174/2016, nustatė nustatyta 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, nukentėjusiajam nustatytas kairio klubakaulio centrinis išnirimas, kairės gužo duobės lūžimas, atviro kairės čiurnos kaulų lūžimas, atviros kairės kulkšnies vidinio gumburo ir I-ojo piršto lūžimas, plėštinės žaizdos kairėje pėdoje, buvo operuotas, gydymo, kuris tęsėsi daugiau nei metus laiko, metu buvo atliktos dar 6 operacijos, nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2017 m. vasario 7 d. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis). Šiuo atveju, o taip pat ir kitais apeliaciniame skunde minimais atvejais, nukentėjusiajam asmeniui sukeltos pasekmės ir liekamieji reiškiniai buvo žymiai sunkesni, nei nagrinėjamu atveju, tuo tarpu nukentėjusiosios reikalaujama 10 000 eurų suma, atsižvelgiant į jos patirtus sužalojimus, yra gerokai didesnė net už paties nukentėjusiosios skunde aptartus sunkesnius atvejus. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skunde nurodoma ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, o apygardos teismų praktika, tuo tarpu vienodos teismų praktikos formavimas yra priskirtas Lietuvos Aukščiausiojo teismo kompetencijai.

24. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad bent jau 5000 Eur teismas turėjo priteisti vien dėl to, kad pats kaltinamasis A. K. sutiko su šia suma. Kaip jau minėta, neturtinės žalos dydį nustato teismas remdamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei teismų formuojamą praktika tokio pobūdžio bylose. Kaltinamas asmuo su nukentėjusiojo asmens reikalaujama suma gali sutikti vedinas kaltės jausmo, tuo tarpu teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo laikytis protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, todėl neturtinės žalos dydžio nustatymas remiantis paties kaltinamojo asmens sutikimu ar nesutikimu nebūtų teisingas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pirmos instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė proporcingai, atsižvelgdamas į pažeistų vertybių svarbą, nepažeisdamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio jį didinant.

Dėl proceso išlaidų

25. Skundu nukentėjusioji taip pat prašo priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusioji pateikė teismui sąskaitą už teisines paslaugas, pagal kurią sumokėta 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei pinigų priėmimo kvitą (2 t., b.l. 59,61).

23. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris atstovavo nukentėjusįjį paslaugoms apmokėti, galioja ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, tačiau apeliacinėje instancijoje, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kurio proceso dalyvio skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-272/2011, 2K-174/2014 ir kt.).

24. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija sprendžia atmesti nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą ir atstovaujant apeliacinės instancijos teisme, apmokėti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, -

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios D. A. B. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-10 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.