Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 straipsnio 1 dalį 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė – 24 MGL (1 200 Eur) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš akcinės draudimo bendrovės „A“ priteista 2,46 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės G. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš akcinės draudimo bendrovės „A“ priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

G. B. naudai iš M. G. priteista 620 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

Nuteistasis M. G. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. M. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.48 val., vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš teritorijos į (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, <...>“ ir 102 punkto „Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“, reikalavimus – buvo neatsargus, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijos, nedavė kelio (duomenys neskelbtini) važiuojančiam motoroleriui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. B., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam G. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. nuteistasis M. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

11. Atsiliepime dėl neturtinės žalos dydžio nurodoma, kad 3 500 Eur neturtinės žalos kompensacija nukentėjusiajam yra teisinga, adekvati ir pilnai kompensuoja jo patirtus išgyvenimus. Pirmosios instancijos teismas sutiko su vertinimu, kad dėl nukentėjusiojo patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo išmokėta 3 500 Eur kompensacija yra adekvati patirtam kūno sužalojimui ir išgyvenimams. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti civiliniame ieškinyje. Apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti, kad jis patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas ir neproporcingas. Tokio dydžio žalos yra priteisiamos sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju ar net tais atvejais, kai dėl eismo įvykio žūva žmogus. Nustatant išmokėtinos neturtinės žalos dydį buvo atidžiai įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės, gydymo trukmė, sužalojimų pobūdis, sunkumas, gijimo procesas ir pan., o sprendimas grįstas aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kai dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdoma sveikata. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiesiems priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600 Eur nesudėtingais atvejais iki 6 000 Eur itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiškia kaulų lūžiais, pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, gydymas ir reabilitacija, lovos režimas trunka ilgą laiką. Šiuo konkrečiu atveju nesunkus sveikatos sutrikdymas nepasireiškė ypatingai sunkiais padariniais, nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai ir nėra duomenų, kad patirta trauma po gydymo laikotarpio turės kokių nors ženklių ar reikšmingų liekamųjų padarinių sveikatai. Buvo vertintas ir nukentėjusiojo pateiktas medicininių dokumentų išrašas, kuriame konstatuota, kad peties sąnario atstatymo operacija praėjo sėkmingai, žaizda gyja, ypatingų nusiskundimų neturima.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. apeliacinis skundas atmestinas

13. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo bei vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, bei užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ar keičiami. Pažymėtina, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirta bei teisingai įvertinta baudžiamojoje byloje esančia įrodymų ir duomenų visuma.

14. Apygardos teismo teisėjų kolegijai susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pateikto apeliacinio skundo motyvais ir argumentais, civilinio ieškovo atstovo atsiliepimu, konstatuotina, kad apylinkės teismas, spręsdamas M. G. skiriamos bausmės klausimą ir nagrinėdamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį, išsamiai ir nešališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei nepadarė baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klaidų. Su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl nėra pagrindo keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Dėl bausmės

15. Nukentėjusiojo G. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas M. G. turėjo skirti 450 MGL dydžio baudą ir kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. G. nepadarė jokių išvadų po jam skirtų baudų, toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus, todėl jos nepasiekė savo tikslų, kas turėjo įtakos padarytam nusikaltimui ir nukentėjusiojo sužalojimui, o aplinkybės, kad jis jauno amžiaus, turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirba (duomenis neskelbtini), negali būti pagrindas skirti švelnesnę bausmę.

16. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

17. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-27-697/2019). Baudžiamajame įstatyme yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai. Įstatymo leidėjas baudžiamajame įstatyme įtvirtino, kad už padarytą neatsargų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 20 iki 750 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu M. G. skyrė 36 MGL dydžio baudą (past. – vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 24 MGL dydžio baudą).

19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo), į tai, kad nenustatyta baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikaltimo pobūdį, aplinkybę, jog buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, dėl ko nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taip pat, kad M. G. pakankamai jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, užsiima individualia veikla, buvo teistas (paskirtą baudą yra sumokėjęs), baustas administracine tvarka. Su nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, individualizuojant bausmę ir jos dydį, sutinka ir nukentėjusiojo apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

20. Nors nukentėjusysis teigia, kad M. G. sistemingai pažeidinėja įstatymus, o skiriamos baudos neturi jokios realios įtakos jo veiksmams, nes pastarasis vėl pažeidė įstatymus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, su tuo sutikti negalima. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis praeityje buvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 61-62) ir kartą teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 60, 156-161) (past. – paskirtas baudas yra sumokėjęs), tačiau tai negali būti aplinkybės, kurių pagrindu turėtų būti keičiamas skundžiamas nuosprendis dalyje dėl paskirtos nuteistajam bausmės dydžio. Nors M. G. buvo baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra daromi sistemingai, taip pat nėra priskiriami šiurkščiausių bei pavojingiausių administracinių nusižengimų kategorijoms. Nuteistojo praeityje padaryti administraciniai nusižengimai laikytini smulkiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurių padarymas būdingas didžiajai daliai Lietuvos Respublikos piliečių. Svarbu ir tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis M. G. padarė (duomenis neskelbtini) (1 t., b. l. 156), t. y. beveik prieš trejus metus iki šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad iki (duomenis neskelbtini) ir po to iki nusikalstamos veikos padarymo, kurios metu buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nuteistojo atžvilgiu nebuvo pradėti jokie kiti ikiteisminiai tyrimai. Svarbu ir tai, kad po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo M. G. atžvilgiu nebuvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Byloje nėra jokių duomenų, jog nuteistasis po nusikalstamos veikos padarymo būtų pažeidęs įstatymus, t. y. nuteistasis beveik metus laiko nėra galimai nusikaltęs ar padaręs administracinius nusižengimus (past. – paskutinį kartą administracinį nusižengimą padarė (duomenis neskelbtini)). Nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad M. G. yra linkęs sistemingai nusikalsti ar kad jam yra būdingas kriminalinio gyvenimo būdo toleravimas, be to, jis neveda asocialaus gyvenimo būdo ir jo elgesys nėra iššūkis visuomenei bei jos vertybėms ar susiformavusioms moralės normoms. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis bendrautų su kriminalinio pasaulio atstovais ar priklausytų nusikalstamoms grupuotėms.

21. Konstatuota, kad nuteistasis viso proceso metu (past. – nuo nusikalstamos veikos padarymo iki baigiamųjų kalbų) savo kaltę pilnai pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo veikoje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde prašomas skirti didesnis nei vidurkis baudos dydis yra nepagrįstas ir akivaizdžiai neproporcingas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo skiriamą bausmę ir parinko teisingą jos dydį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarytą realią žalą nusikalstamais veiksmais, todėl paskyrė proporcingą ir teisingą bausmę, kurios keisti nėra jokio pagrindo.

22. Nukentėjusysis taip pat prašo nuteistajam kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždrausti M. G. vienerius metus vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas nukentėjusiojo dėmesys, kad jo prašomą skirti baudžiamojo poveikio priemonę teismas gali, bet ne privalo skirti nusikaltusiam asmeniui (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. įstatymo leidėjas teismui suteikė diskrecijos teisę, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis vykdo individualią veiklą – (duomenis neskelbtini). Nors M. G. ir yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs ar pavojingi, kurie patvirtintų, jog jo elgesys yra didelė grėsmė eismo saugumui bei keltų ypatingai didelį pavojų kitų asmenų sveikatai, turtui ir saugumui, taip pat nusižengimai nėra daromi sistemingai. Nustatyta, kad nuteistasis praeityje yra baustas už greičio viršijimą, automobilio vairavimą, sustojimą ir stovėjimą kelio važiuojamojoje dalyje trukdant transporto eismui, automobilio palikimą stovėti tam draudžiamoje teritorijoje. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad M. G. iki byloje nagrinėtos nusikalstamos veikos padarymo (past. – ar po jos) būtų sukėlęs eismo įvykius, kurių metu būtų sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužaloti asmenys, jis būtų vairavęs transporto priemones būdamas neblaivus, būtų vairavęs chuliganiškai ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, kad M. G., (duomenis neskelbtini), būtų neatsakingas, neatsargus kelyje, teiktų nekokybiškas paslaugas, keltų pavojų (duomenis neskelbtini) ir kitiems eismo dalyviams ar jam būtų reiškiamos pretenzijos dėl jo vairavimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad vairavimas yra neatsiejama nuteistojo darbo dalis ir pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones turėtų didelės neigiamos įtakos ne tik M. G., bet ir su nusikalstamos veikos padarymu nenusijusių jam artimų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, o bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik baudos bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

23. Nukentėjusysis G. B. apeliaciniu skundu prašo papildomai priteisti 94,01 Eur žalą dėl negautų pajamų laikotarpiu nuo (duomenis neskelbtini) iki (duomenis neskelbtini) ir 5,60 Eur patirtų išlaidų, susijusių su mokamų paslaugų iš VšĮ „B“ pirkimu. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šio nukentėjusiojo prašymo tenkinti nėra pagrindo. Kaip matyti iš atsiliepimo ir kartu su jais pridėtų priedų, civilinis atsakovas susipažinęs su nukentėjusiojo pateiktu apeliaciniu skundu ir papildomai pateikta medicinine pažyma (past. – joje nurodoma, kad nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpis nuo (duomenis neskelbtini) iki (duomenis neskelbtini) yra 2019 m. rugpjūčio 30 d. eismo įvykio pasekmė) (2 t., b. l. 70) bei paslaugų pirkimo kvitu (2 t., b. l. 71), nedelsiant išmokėjo G. B. 107,60 Eur draudimo išmoką (2 t., b. l. 86). Civilinio atsakovo atstovo teigimu, išmoką sudaro: a) 2,46 Eur priteista suma pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl negautų pajamų; b) 5,60 Eur už medicininę pažymą; c) 99,54 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo (duomenis neskelbtini) iki (duomenis neskelbtini) dėl eismo įvykio metu patirto nedarbingumo. Atsižvelgiant į tai, šis nukentėjusiojo skundo reikalavimas atmestinas, nes yra įvykdytas civilinio atsakovo.

24. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti 152,34 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti, kuri susijusi su motorolerio sugadinimu. Nukentėjusiojo teigimu, šią žalą sudaro papildoma motorolerio įrangos kaina, t. y. bagažinės kaina – 39,85 Eur, priekinio stiklo kaina – 78,80 Eur, garso sistemos kaina – 24,98 Eur, tachometro kaina – 8,71 Eur. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad administruojant nukentėjusiojo motoroleriui padarytą žalą buvo pripažinta, kad šios transporto priemonės remontas yra netikslingas, nes remonto kaina viršytų 75 procentus visos motorolerio vertės. Draudikas taip pat nustatė, kad motorolerio rinkos vertė iki įvykio buvo 610 Eur, o likutinė vertė po eismo įvykio – 110 Eur, todėl nukentėjusiajam buvo išmokėta 500 Eur dydžio draudimo išmoka už motorolerio sugadinimą. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apeliaciniame skunde neginčija draudimo bendrovės turto vertinimo (610 Eur), tik prašo papildomai priteisti papildomą motorolerio įrangos kainą. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime nurodomu teiginiu, kad nukentėjusiojo apeliaciniame skunde minima papildoma įranga (bagažinė, garso sistema, tachometras) po eismo įvykio iš esmės liko nesugadinta ir ją galima iš motorolerio išmontuoti kaip atskirus turto vienetus. Pažymėtina, kad papildoma ir nesugadinta įranga kartu su motorolerio liekanomis kaip turtas liko nukentėjusiajam, todėl prašoma priteisti žala už šias papildomas įrangos detales yra akivaizdžiai nepagrįsta ir toks žalos priteisimas būtų neproporcingas, nes nukentėjusysis ne tik gautų žalos atlyginimą už turtą, kuris realiai nebuvo sugadintas, bet kartu turėtų ir minėtas papildomas įrangos detales, kurias galėtų parduoti, ir tokiu būdu galėtų nesąžiningai pasipelnyti net du kartus, nors reali žala papildomai įrangai nebuvo padaryta. Svarbu ir tai, kad draudimo bendrovei atlikus motorolerio apžiūrą po eismo įvykio buvo užfiksuotas priekinio stiklo apgadinimas, kuris buvo įvertintas 71 Eur. Ši priekinio stiklo vertė buvo įtraukta į atliktą turto vertinimą, nustatant motorolerio rinkos vertę 610 Eur sumai.

25. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti 980 Eur už buto, esančio (duomenis neskelbtini), nuomą negautų pajamų laikotarpiu nuo (duomenis neskelbtini) iki (duomenis neskelbtini), t. y. už 3,5 mėnesio nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpio, laikant, kad nuomos kaina – 280 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad šis nukentėjusiojo apeliacinio skundo prašymas yra nepagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jį tenkinti. Pabrėžtina, kad minimas butas nuosavybės teise nepriklauso nukentėjusiajam, dėl ko jis negali pretenduoti į jokias šio daikto duodamas pajamas.

26. Nukentėjusysis G. B. nesutinka ir su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Jo teigimu, jam turėtų būti priteista papildomai 11 500 Eur turtinė žala. Apygardos teismo teisėjų kolegija su šia nukentėjusiojo pozicija nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog civilinio atsakovo išmokėta 3 500 Eur suma yra atitinkanti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą ir jos didinti nėra pagrindo.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

28. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas svarbus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, t. y. neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Pažymėtina, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

29. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis G. B. dėl eismo įvykio metu patirtų traumų patyrė ne vien tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą, psichologinį diskomfortą, tam tikrus nepatogumus dėl ilgo gijimo proceso, objektyvų nerimą dėl savo ateities, dėl patirto sveikatos sutrikdymo neįvyko nukentėjusiojo suplanuotos atostogos, buvo apribotos galimybės užsiimti kasdiene jam įprasta veikla. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes pripažino pagrįstu neturtinės žalos turiniu. Byloje nėra nustatyta, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai lėmė kitus nukentėjusiojo sveikatos ar fizinės būklės sutrikimus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismui, sprendžiant klausimą dėl padarytos neturtinės žalos įvertinimo, buvo atidžiai įvertinta nukentėjusiojo gydymo trukmė, sužalojimų pobūdis, sunkumas, gijimo procesas ir pan., priimtas sprendimas grįstas aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, kai dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata.

30. Akcentuotina, kad teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 Eur iki 3000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017). Tik išskirtiniais atvejais (past. – daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas nukentėjusiojo dėmesys, kad civilinis atsakovas (draudimo bendrovė) yra išmokėjęs 3 500 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ši suma neturtinei žalai atlyginti šioje byloje yra teisinga, adekvati ir proporcinga, o jos didinti ir priteisti nukentėjusiojo prašomus 11 500 Eur nėra pagrindo.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dalyse dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio ir civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, todėl nukentėjusiojo apeliacinis skundas byloje yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.