Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui D. Č. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties modifikavimo, nutraukimo, restitucijos taikymo, papildomų išlaidų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) sutarties nuostatą „Transporto priemonės kaina 500,00 Eur“ pakeisti (modifikuoti) į nuostatą „Transporto priemonės kaina 1 200,00 Eur“; 2) nutraukti 2020 m. balandžio 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją –įpareigojant grąžinti atsakovui D. Č. automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei L. P. – jos sumokėtą 1 200,00 Eur kainą už šį automobilį; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas papildomas 716,30 Eur išlaidas (tiesioginius nuotolius ir (ar) neteisminio išieškojimo kaštus); 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškiniu prašomos priteisti 1 916,30 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas, tarpininkaujant jo dukrai I. Č., pagal 2020 m. balandžio 25 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pardavė ieškovei 2005 metų automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 200,00 Eur. Netrukus po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad pardavėjas į sutartį įrašė neteisingą (mažesnę) automobilio pardavimo kainą 500,00 Eur, netikslią (mažesnę) automobilio ridą, klaidingus pardavėjo kontaktus bei pardavė visiškai netinkamos kokybės automobilį, kurio nėra galimybės naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Automobilio pardavimo skelbime, paskelbtame portale www.autogidas.lt, buvo nurodyta 1 450,00 Eur automobilio pardavimo kaina, tačiau šalys sutarė dėl galutinės 1 200,00 Eur pirkimo–pardavimo kainos. Šalių sutarta 1 200,00 Eur kaina už automobilį atitiko be esminių trūkumų analogiško modelio ir panašaus senumo automobilių rinkos kainą. Automobilio pardavimo dieną, prieš pat sudarant ginčo sutartį, ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos bankomate adresu (duomenys neskelbtini), grynais pinigais nusiėmė leistiną maksimalią 700,00 Eur sumą. Bei prieš pat ginčo sandorį tame pačiame bankomate per A. S. bankinę sąskaitą ieškovė išgrynino dar 500,00 Eur automobilio pirkimui. Telefoninis susirašinėjimas prieš ginčo sandorio sudarymą patvirtina, kad ieškovė siūlė sumokėti už automobilį 500,00 – 600,00 Eur avansą.

3. Pardavėjas sutartyje nurodė neva apvaliai tikslią 342 000 km automobilio ridą, tačiau tikroji automobilio rida pardavimo momentu buvo didesnė daugiau nei 1 000 km, t. y. apie 343 110 km. Tą pačią dieną po ginčo sutarties sudarymo ieškovė pastebėjo, kad iš aušinimo bakelio dingsta aušinimo skystis, o automobilio variklis nuolat kaista, todėl ieškovė automobilio eksploatuoti neturėjo jokios galimybės iš karto po įsigijimo. Automobilis artimiausią darbo dieną 2020 m. balandžio 27 d. buvo perduotas autoservisui uždarajai akcinei bendrovei „Autohausas“, užsakant variklio defektavimą dėl dingstančio aušinimo skysčio ir automobilio variklio kaitimo. 2020 m. balandžio 28 d. automobilio defektavimo akte ir defektavimo metu darytose fotonuotraukose užfiksuota, jog automobilis patikrinimui buvo pateiktas 2020 m. balandžio 27 d. su 343 118 km rida.

4. Ginčo sutarties viename iš laukelių turėjo būti nurodytas teisingas automobilio pardavėjo telefono numeris. Šiame sutarties laukelyje pardavėjas nurodė telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė tą pačią sutarties sudarymo dieną, pastebėjusi minėtus reikšmingus automobilio trūkumus, bandė susisiekti su pardavėju sutartyje nurodytu telefono numeriu, tačiau paaiškėjo, kad jis priklauso nieko apie sudarytą ginčo sandorį nežinančiai moteriai. Be to, po ginčo sutarties sudarymo buvo ištrintas ir automobilio pardavimo skelbimas iš portalo, kurio duomenų gavimui ieškovė buvo priversta patirti papildomų išlaidų. Vis tik ieškovė, per pažįstamus sužinojusi atsakovo sutuoktinės telefono numerį, SMS žinutėmis siūlė iškilusius klausimus spręsti taikiai, 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. informavo apie autoservise atliktą automobilio defektavimą, tačiau į šiuos ieškovės pasiūlymus atsakovas nereagavo.

5. Pardavėjas viešame skelbime parduodamą automobilį pristatė kaip labai geros techninės būklės, akcentavęs, jog automobilis „yra be defektų“, „mašina važiuoja gerai“, „trauka puiki“, „važinėjo mergina“ ir pan. Apžiūros metu automobilis taip pat buvo pristatytas kaip neturintis jokių techninių trūkumų ir nereikalaujantis papildomų išlaidų. Sutartyje taip pat nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai. Lietuvoje parduodamų analogiškos markės automobilių, pagamintų 2004–2005 metais, vieši skelbimai patvirtina, kad ieškovė automobilį įsigijo už realią jo rinkos kainą, todėl visiškai pagrįstai galėjo tikėtis, kad automobilis tikrai yra geros techninės būklės. Uždaroji akcinė bendrovė „Autohausas“ atliko automobilio variklio išsamią diagnostiką ir surašė 2020 m. balandžio 28 d. automobilio defektinį aktą, kuriame nurodė, jog variklio galvutė turi įtrūkimų ties visais išmetimo vožtuvų lizdais, dėl šių įtrūkimų aušinimo skystis patekdavo į variklio karterį ir susimaišydavo su tepalu. Taip pat buvo nustatytas antro cilindro gilzės iškorėjimas dėl sistemoje ilgą laiką buvusio skysčio, variklio bloko aušinimo kanaluose buvo aptikta tiršta masė, panaši į aušinimo sistemos sandarinimo priemonę, skirtą sandarinti aušinimo sistemos pratekėjimo vietas. Automobilio defektiniame akte padaryta išvada, jog nešvarumai, degimo proceso likučiai, pridegę ant stūmoklių bei variklio galvutės paviršiaus, rodo, kad automobilis buvo ilgą laiką eksploatuojamas su esamais variklio galvutės ir bloko pažeidimais, kurie ilgainiui progresavo, kol galiausiai automobilio eksploatuoti tapo nebeįmanoma. Tai patvirtina, kad pardavėjas seniai žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie minėtus automobilio trūkumus ir net bandė juos koreguoti (ar) paslėpti tam tikro riboto poveikio aušinimo sistemos sandarinimo priemonėmis. 2020 m. balandžio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Autohausas“ automobilio remonto darbų ir detalių preliminarioje sąmatoje nustatyta, kad šiuo metu būtinų automobilio variklio remonto darbų bendras biudžetas yra 1 537,00 Eur.

6. Atsakovas D. Č. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas 2020 m. vasario 25 d. savo vardu įsigijo ginčo automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 050,00 Eur dukrai I. Č. važinėti. Ji neseniai įgijo teisę vairuoti, neturėjo vairavimo įgūdžių, todėl pirko seną automobilį. I. Č., pavažinėjusi apie mėnesį laiko, pareiškė, kad šios markės automobilis yra per didelių gabaritų, jai sunku vairuoti, nesugeba pasistatyti aikštelėje prie namo tarp kitų automobilių. Atsakovas leido automobilį parduoti ir nusipirkti tinkamą. Automobilio skelbime, paskelbtame portale www.autogidas.lt, buvo nurodyta 1 450,00 Eur kaina ir nurodytas jo telefono numeris. Kadangi automobilio niekas nepirko, jo vertė buvo mažinama. Per tą laiką dukra automobiliu važinėjo, todėl keitėsi rida. Ieškovė automobilį apžiūrėjo ir išbandė, ji buvo atsivežusi specialistą, kuris taip pat apžiūrėjo automobilį, matė kad iš išmetimo vamzdžio rūksta dūmai, tačiau pareiškė, kad nieko baisaus ir nusprendė pirkti už sutartą 500,00 Eur kainą. Dukra I. Č. minėjo, kad ieškovė po apžiūros skambino ir siūlė rankpinigius, tačiau ji atsisakė juos imti, pasakydama, kad gal dar pirkėja apsigalvos ir automobilio nepirks. 2020 m. balandžio 25 d. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio kaina nurodyta 500,00 Eur. Automobilis buvo apžiūrėtas, pirkėja jokių pretenzijų neturėjo, sumokėjo 500,00 Eur kupiūromis po 100,00 Eur. Kodėl ieškovė nurodo, kad mokėjo 1 200,00 Eur, nežino, gal tai buvo iš anksto sugalvotas nesąžiningas būdas pasipelnyti. Automobilis 15 metų senumo ir savaime suprantama, kad jo visos detalės susidėvėję, tačiau naudoti pagal paskirtį buvo tinkamas, nes techninė apžiūra galiojo, automobilis parduotas tokios pat būklės, kaip ir buvo nupirktas prieš du mėnesius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės L. P. ieškinį atsakovui D. Č. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties modifikavimo, nutraukimo, restitucijos taikymo, papildomų išlaidų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino visiškai. Nutraukė tarp ieškovės L. P. ir atsakovo D. Č. 2020 m. balandžio 25 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, kuria buvo įsigytas automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją – įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautą 1 200,00 Eur sumą ieškovei, įpareigojo ieškovę sutartimi įgytą automobilį grąžinti atsakovui. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 716,30 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 916,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir2 523,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovo D. Č. priteisė valstybei 43,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas vertino, jog atsakovas žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie uždarosios akcinės bendrovės „Autohausas“ 2020 m. balandžio 28 d. defektavimo akte nurodytus automobilio trūkumus. Ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos kelioms valandoms po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl to, teismo vertinimu, atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad automobilis nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį ir jis neatitiko kokybės reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio daiktams. Kadangi automobilio variklio nusidėvėjimas nebuvo akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, teismas konstatavo, kad pirkimo metu ieškovė nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus.

9. Teismas pripažino, jog labiau tikėtina ieškovės nurodyta aplinkybė, kad už ginčo automobilį ieškovė sumokėjo 1 200,00 Eur. Atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius apie faktiškai sumokėtą kainą už parduotą automobilį arba kad 1 200,00 Eur kaina neatitinka rinkos kainų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovo teiginiai, kad automobilis buvo parduotas už sutartyje nurodytą 500,00 Eur kainą, laikytini nesąžiningu bandymu sumažinti jam tenkančios atsakomybės dydį.

10. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsakovo ir liudytojos I. Č. parodymus, vertino, kad tiek pripažinimas, jog buvo nurodyta išgalvota rida, tiek nurodymas sutartyje neteisingų pardavėjo kontaktinių duomenų patvirtino atsakovo nesąžiningumą.

11. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas sutarties neįvykdė, sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams buvo esminis ir atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu apeliantas D. Č. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą. Taip pat prašo, nepriklausomai nuo apeliacinio skundo nagrinėjimo baigties, pakeisti Alytaus apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, sumažinant iš atsakovo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą. Be to, apeliantas prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus ir juos ištirti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apeliantas teigia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį, netinkamai aiškino įstatymų nuostatas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

12.2. Teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog pats atsakovas automobilį eksploatavo labai trumpą laiką, vos du mėnesius laiko ir kad juo važinėjo atsakovo dukra, kuri eksploatuodama automobilį nepastebėjo jokių gedimų. Ieškovė prieš pirkdama automobilį matė, kad automobilis dūmino, būtent dėl to kartu su ieškove buvęs šeimos draugas E. S., kurį tariantis dėl automobilio apžiūros įvardijo kaip specialistą, nusiderėjo kainą, prieš tai paaiškinęs, kad žino dėl ko automobilis dūmina.

12.3. Automobilio pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta tokia kaina, kokią realiai sumokėjo ieškovė. Tai, kad ieškovė pervedė savo draugei 500,00 Eur, neįrodo, jog būtent tie pinigai buvo panaudoti mokėjimui už automobilį, nes pavedime nebuvo nurodyta, kad pinigus pervedė trūkstamos sumos išgryninimui. Ieškovė pasirašė sutartį sėdėdama perkamame automobilyje, po to, kai buvo įrašyti jos duomenys. Be to, pirkimo-pardavimo sutartis ieškovei buvo įteikta į rankas ir jeigu būtų įrašyta neteisinga automobilio kaina ji iš karto būtų tai pastebėjusi ir reiškusi pretenzijas.

12.4. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad pati ieškovė daugiau nei valandą laiko važinėjo netinkama pavara ir su labai didelėmis variklio apsukomis. Ieškovė netgi skambino atsakovui ir teiravosi ar tinkamai įjungusi pavarą. Iš pokalbio su ieškove paaiškėjo, kad ji visą valandą važinėjosi pavarų svirtį pastačiusi į netinkamą padėtį ir atsakovo manymu, būtent toks netinkamas automobilio eksploatavimas galėjo sąlygoti automobilio variklio defektus.

12.5. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pilna apimtimi teismas netaikė CPK 98 straipsnio 2 dalies nurodytų kriterijų, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą bei jos apimtį, į ginčo sumos dydį (priteistos bylinėjimosi išlaidos ženkliai viršijo ieškinio reikalavimo sumą, į sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (tai, kad tokios kategorijos bylos nėra naujos ir šiuo klausimu jau yra suformuota teismų praktika) bei kitas svarbias aplinkybes, o būtent atsakovo turtinę padėtį (kad atsakovas yra nedarbingas, pragyvena iš 339,00 Eur netekto darbingumo pensijos, kad atsakovo sutuoktinė kaip ieškanti darbo registruota Užimtumo tarnyboje, kad atsakovas augina nepilnametį sūnų).

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė L. P. prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

13.1. Pardavėjas, sutartyje vietoje realios 1 200,00 Eur automobilio pardavimo kainos nurodydamas 500,00 Eur kainą, siekė ateityje išvengti ieškovės pretenzijų dėl jam žinomai parduoto nekokybiško automobilio, taip pat galimai siekė išvengti tinkamų mokestinių prievolių įvykdymo, todėl ieškovė apie šį įvykį informavo Valstybinę mokesčių inspekciją.

13.2. Atsakovas, sudarydamas sutartį, neįvykdė imperatyvios įstatyminės savo kaip pardavėjo pareigos nurodyti pirkėjui teisingą automobilio ridą, be to, atsakovas sutartyje nurodė netikrus pardavėjo kontaktus, kad pirkėjas neturėtų galimybių su juo susiekti po sandorio sudarymo, todėl teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip patvirtinančias atsakovo nesąžiningumą.

13.3. D. Č. jau seniai žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie automobilio trūkumus, net bandė juos koreguoti (ar) paslėpti tam tikro riboto poveikio aušinimo sistemos sandarinimo priemonėmis.

13.4. Ieškovė, vadovaudamasi kasacinės instancijos teismų praktikos išaiškinimais, nurodo, kad pirkėjas tokio pobūdžio bylose turi pagrįsti automobilio trūkumus, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, t. y., kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytus trūkumus.

13.5. Nors nustatyti automobilio variklio gedimai buvo užfiksuoti fotonuotraukose ir rašytinėje medžiagoje, tačiau atsakovas nebandė to neigti jokiais kitais alternatyviais techniniais duomenimis, neprašė teismo apklausti kito alternatyvaus automobilių meistro ar skirti teismo ekspertizę.

13.6. Automobilio trūkumai laikytini esminiais, kadangi dėl jų ieškovė nuo pat automobilio įsigijimo pradžios negalėjo naudoti automobilio pagal paskirtį. Atitinkamai tai taip pat laikytina esminiu sutarties pažeidimu, kadangi ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi ir (ar) galėjo pagrįstai tikėtis iš šio sandorio, t. y. kokybiško ir papildomų didelių investicijų nereikalaujančio automobilio.

13.7. Visas papildomas išlaidas ieškovė buvo privesta patirti tik dėl to, jog atsakovas jai pardavė nekokybišką automobilį, kurio ji nei vieną dieną negalėjo naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, be to, atsakovas nebuvo linkęs kilusį ginčą išspręsti taikiai ir kuo įmanoma mažiausiomis papildomomis išlaidomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą šalys pateikė papildomus įrodymus. Bendroji taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 37–38 punktai).

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir atsižvelgdamas į šalių pateiktų įrodymų įtaką bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimui, sprendžia, jog šalių teisės, pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus, nebus pažeistos. Įrodymai nedidelės apimties, pateikti savalaikiai, įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo trukmės, todėl yra pagrindas šalių teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl sprendimo (ne)teisėtumo

17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių, numatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įgyvendinimo.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Civilinio kodekso (toliau ir CK) XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

19. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje numatyta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

20. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, jog automobilis atsakovo buvo eksploatuotas vos du mėnesius. Nei atsakovas, nei jo dukra nepastebėjo jokių automobilio gedimų, todėl negalėjo apie juos informuoti pirkėją.

21. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

22. Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nupirktas automobilis sugedo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Pirkėjai važiuojant namo buvo pastebėta, kad iš aušinimo bakelio nuolat dingsta aušinimo skystis ir kaista automobilio variklis. 2020 m. balandžio 28 d. automobilio defektiniame akte nurodyta, kad nuėmus variklio galvutę, pastebėti galvutės įtrūkimai ties visais išmetimo vožtuvų lizdais. Dėl šių įtrūkimų aušinimo skystis patekdavo į variklio karterį ir susimaišydavo su tepalu. Taip pat dėl sistemoje ilgą laiką buvusio skysčio pastebėtas antro cilindro gilzės iškorėjimas. Įdėmiau apžiūrėjus variklio bloko aušinimo kanalus, juose pastebėta tiršta masė, kuri iš pirmo žvilgsnio panaši į aušinimo sistemos sandarinimo priemonę, skirtą sandarinti aušinimo skysčio sistemos pratekėjimo vietas. Nešvarumai, degimo proceso likučiai, pridegę ant stūmoklių ir variklio galvutės paviršiaus, rodo, kad automobilis buvo ilgą laiką eksploatuojamas su esamais variklio galvutės ir bloko pažeidimais, kurie ilgainiui progresavo, kol galiausiai automobilį eksploatuoti tapo nebeįmanoma. Teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad minėti variklio gedimai buvo jau iki automobilio pardavimo, o defektiniame akte nurodyta aplinkybė, kad aušinimo kanaluose buvo pastebėta tiršta masė, kuri iš pirmo žvilgsnio panaši į aušinimo sistemos sandarinimo priemonę, patvirtina, kad atsakovas apie gedimus žinojo ir iki pardavimo galimai netgi pats bandė sandarinti skysčio pratekėjimo vietas.

24. Vadovaujantis formuojama praktika, atsakovas, kaip pardavėjas, turi byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje jokie trūkumai nebuvo nurodyti, priešingai pardavimo skelbime pardavėjas deklaravo, jog „<...mašina važiuoja gerai, pakeisti tepalai, filtrai, trauka puiki...>,<...važinėjo mergina“, t. y. sutarties sudarymo metu nebuvo nurodyta parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjas bylos nagrinėjimo metu teikė prieštaringus paaiškinimus: vienur aiškino, kad automobilis buvo geros būklės ir juo buvo galima naudotis, kitur jau teigė, kad automobilis stipriai dūmino ir ieškovė tai matė, tačiau nuleidus kainą iki 500 Eur, sutiko automobilį pirkti. Tokie prieštaringi atsakovo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo ir teisingumo. Bet kuriuo atveju, atsakovas turi įrodyti aplinkybę, kad pirkėja matė, jog automobilis dūmina ir vis tiek sutiko jį pirkti. Ieškovė ir jos liudytojai E. S. ir A. S. nuosekliai tvirtino, kad vizualiai apžiūrėjus automobilį ir jį išbandžius, abejonių dėl jo būklės nekilo, automobilis apžiūros metu nedūmino, o pardavėjas jų apie šį defektą neinformavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybes, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas, tačiau šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad defektai buvo tokie akivaizdūs, jog pirkėja juos turėjo pamatyti pati. Automobilio defektai nebuvo akivaizdūs, nes juos nustatė tik autoserviso specialistas, atlikęs automobilio techninę apžiūrą. Ginčo automobilio trūkumas buvo esminis, nes buvo sugedęs automobilio variklis, o jo neremontavus naudoti automobilio pagal jo paskirtį nebuvo galima. Atsakovui neįrodžius jo atsakomybę mažinančių aplinkybių, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad parduotos transporto priemonės trūkumai jos pardavimo metu buvo, apeliantas apie juos žinojo, tačiau pirkėjos apie juos neinformavo ir pardavė automobilį, kuriuo ieškovė negalėjo pasinaudoti nei vienos dienos. Ieškovės, kaip pirkėjos, nerūpestingumas nepasirūpinus specialia automobilio patikra savaime neeliminuoja pardavėjo atsakomybės už automobilio paslėptus trūkumus, dėl kurių automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kadangi pasirūpinti specialia automobilio patikra yra pirkėjo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

25. Apeliantas taip pat nurodė, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad pati ieškovė daugiau nei valandą važinėjo netinkama pavara ir didelėmis variklio apsukomis, todėl variklio defektai galėjo atsirasti dėl pačios pirkėjos kaltės netinkamai eksploatuojant automobilį.

26. Pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl atsakomybės įrodydamas, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos, tačiau pažymėtina, kad pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas atsako už netinkamos kokybės daikto pardavimą be kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019). Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus prieštaringus atsakovo ir jo liudytojų paaiškinimus, kad pirkėja, įsigijusi automobilį, ilgą laiką važiavo juo, įsijungus netinkamą pavarą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sudarius pirkimo-pardavimo sandorį, automobilį į pirkėjos namus vairavo jos draugė A. S., turinti 20 metų automobilio su automatine greičių dėže, vairavimo stažą, todėl mažai tikėtina, kad ji nesugebėtų įjungti tinkamos pavaros. Autoservise dirbantis ir defektinį aktą ruošęs liudytojas M. Č. paaiškino, kad net ir važiuojant ne ta pavara, įsijungia avarinis variklio darbo režimas, tausojantis variklį, bet šiuo atveju nustatyti automobilio variklio gedimai buvo labai pažengę ir egzistavo jau ilgą laiką. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, darytina išvada, kad atsakovo teiginiai, jog transporto priemonės variklio gedimai atsirado po daikto perdavimo pirkėjai dėl jo netinkamo naudojimo, yra tik deklaratyvios prielaidos. Pirmosios instancijos teismas darė tiek byloje esančiais įrodymais, tiek įrodymų vertinimo taisyklėmis visapusiškai pagrįstas išvadas, kad ginčo transporto priemonės pirkimo sandorio sudarymo metu jau buvo požymiai, rodantys transporto priemonės variklio darbo trūkumus, apie kuriuos atsakovui buvo žinoma (automobilis turėjo kaisti ir nuolat reikalauti papildyti aušinimo skysčio, tačiau jie nebuvo nurodyti pirkėjai), todėl būtent atsakovas yra atsakingas už parduotos transporto priemonės trūkumus.

27. Apeliantas nurodo, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartyje įrašyta tokia kaina, kokią realiai sumokėjo ieškovė. Tai, kad ieškovė pervedė savo draugei 500 Eur neįrodo, jog būtent tie pinigai buvo panaudoti mokėjimui už automobilį.

28. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia pripažinti esant labiau tikėtiną ieškovės nurodytą aplinkybę, kad už ginčo automobilį ieškovė sumokėjo 1 200,00 Eur (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Padarytą išvadą teismas grindė sprendime analizuodamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinę medžiagą – transporto priemonės pardavimo skelbimą, telefonu siųstą ieškovės žinutę su siūlymu sumokėti 500,00–600,00 Eur avansą, įrodymus apie ieškovės ir liudytojos A. S. pinigų išgryninimus, sumas ir laiką, skelbimus, kur nurodoma tokio paties modelio ir pagaminimo metų automobilių rinkos pardavimo kaina. Teismas, vertindamas įrodymų visumą, motyvavo, kodėl jais remiasi arba atmeta, vertindamas šalių ir liudytojų paaiškinimus bei parodymus, atsižvelgė į jų nuoseklumą, juos duodančiųjų objektyvumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, vertindamas aukščiau nurodytus įrodymus ir jais grįsdamas savo išvadą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą ir jų pakankamumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog A. S. atliktas 500 Eur pervedimas ieškovei ir šios sumos išgryninimas iš ieškovės sąskaitos būtent automobilio pirkimo dieną ir prieš pat pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą (10.19 val.) patvirtina, kad ši pinigų suma buvo panaudota mokėjimui už automobilį. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Byloje nustačius esminį sutarties pažeidimą ir ieškovei įrodžius, kad už automobilį ji sumokėjo 1 200 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei jos faktiškai už automobilį sumokėtą kainą. Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo padarytomis išvadomis.

30. Atsakovas taip pat nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų ir neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus.

31. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes; tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1136/2003).

32. Ieškovė iki bylos užvedimo teisme kelis kartus siūlė atsakovui ginčą spręsti taikiu būdu ir taip išvengti bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsakovas į pasiūlymus nereagavo. Ieškovė nėra teisininkė, todėl buvo priversta sudaryti sutartį su profesionaliu teisininku. Pateikti prie atsiliepimo į apeliacinį skundą įrodymai patvirtina, kad ieškovė galėtų kvalifikuotai ginti savo interesus teisme, buvo priversta paimti trumpalaikį vartojimo kreditą. Ieškovės ieškinys įrodytas, todėl patenkintas pilnai. Byloje nenustatyta, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą ar reiškė nepagrįstus reikalavimus, todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

33. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais, iš atsakovo priteisė 2 523,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis, 726 Eur už ieškinio su priedais paruošimą, 242 Eur už ieškinio reikalavimų patikslinimo paruošimą, 242 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 22 d. parengiamajame posėdyje, 484 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, 484 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 9 d. teismo posėdyje ir 302,50 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų paruošimą ir atstovavimą paskutiniame teismo posėdyje.

35. Apeliantas nurodo, kad tokios kategorijos bylos nėra naujos ir šiuo klausimu yra suformuota teismų praktika, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju atstovavimo išlaidos ir nesiekia Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą, už ieškinį taikomas 2,5 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (VDU) šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą buvo patirtos 2020 m. birželio mėnesį (2020 m. II ketvirtis) (prašymo reg. Nr. DOK-8948 2 priedas), todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. IV ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 358,60 Eur. Taigi, maksimali už ieškinio parengimą advokatui priteistina suma sudaro 3 396,50 Eur (1 358,60 Eur x 2,5). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už ieškinio parengimą sudaro 726,00 Eur, t. y. ieškovės prašoma priteisti išlaidų suma neviršija rekomendacijose nustatyto dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Patikslinti (papildyti) ieškinio reikalavimai 2020 m. rugsėjo 18 d. prašymu (2020 m. III ketvirtis), todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2020 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 381,00 Eur. Taigi, maksimali už patikslinto ieškinio parengimą advokatui priteistina suma sudaro 552,40 Eur (1 381,00 Eur x 0,4). Iškovė prašo priteisti 242,00 Eur, t. y. prašoma priteisti išlaidų suma taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Byloje teismo posėdžiai vyko 7 val. 36 min., todėl remiantis Rekomendacijų 8.19, 9 punktais, ieškovė gali prašyti atlyginti šias išlaidas. Prašomos priteisti atstovavimo teismo posėdyje išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytų dydžių. Taip pat remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu ir ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrįstai priteistos ir pasirengimo teismo ir parengiamajam posėdžiui išlaidos.

36. Rekomendacijų 2 punkte yra nurodyta į kuriuos kriterijus atsižvelgia teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Apeliantas nurodė Rekomendacijų 2 punkte išvardytus kriterijus, tačiau tik jų įvardinimas, nevertinant ieškovei suteiktų paslaugų atlyginimo dydžio ir Rekomenduojamų dydžių santykio, nesudaro pagrindo ieškovės turėtas išlaidas vertinti kaip aiškiai per dideles ir jas sumažinti. Ta aplinkybė, kad iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos viršija ieškinio sumą, negali būti vertinama kaip paneigianti ieškovės teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo nurodoma turtinė padėtis taip pat negali būti pagrindu mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.

37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės atstovavimo išlaidos šiuo atveju byloje buvo būtinos ir pagrįstos, jų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl jų mažinti nėra pagrindo.

38. Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, nustatė faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl pirkėjo prašomo taikyti pažeistų teisių gynybos būdo įsigijus netinkamos kokybės naudotą automobilį, bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 265 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos. Ieškovė pateikė įrodymus dėl patirtų 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai) atstovavimo išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.