Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Liudytojas M. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra autoserviso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris specializuojasi variklių remonte, savininkas. Ieškovė 2020-04-27 pristatė automobilį „Opel Signum“ dėl galimai dingstančio aušinimo skysčio iš aušinimo sistemos. Nustatė, kad aušinimo skystis dingsta per išsiplėtimo bakelį, per apsauginį vožtuvą, kuris yra bakelyje. Bandė padaryti testą, ar aušinimo sistemoje atsiranda CO2, tačiau testo atlikti buvo neįmanoma, nes skystis tiesiog veržėsi iš bakelio. Esant šaltam varikliui aušinimo skystis labai staigiai užkildavo, tik užvedus variklį, skystis pradėdavo kilti. Tuomet nusprendė variklį ardyti, variklio galvutės įtrūkimai buvo matomi išoriškai plika akimi, kas reiškia, kad jie buvo ir viduje, tai nėra mikro įtrūkimai. Variklio būklė buvo bloga, trys įtrūkimai atsiradę per ilgą laiko tarpą. Iš pradžių turėjo atsirasti mažas įtrūkimas, kuris ilgainiui eksploatuojant didėjo. Tas įtrūkimas galėjo atsirasti po 10 000 km, negali būti kad trys įtrūkimai atsirado vienu metu. Važiuojant apie 200 kilometrų per valandą greičiu, ne ta pavara, gali atsirasti vienas įtrūkimas, bet ne trys. Užvedus automobilį, aušinimo skystis iš karto kyla, ilgai važiuojant variklis užkaista, važiuoti galima tik nuolat pilant aušinimo skystį. Aušinimo sistema neveikia, dėl to automobilis neeksploatuojamas. Pardavėjas negalėjo automobilio eksploatuoti ir negalėjo nepastebėti, kad dingsta aušinimo skystis bei kaista variklis. Tokio gedimo nepastebėti neįmanoma, tačiau paprastai pamatyti negalėjo. Sudarė automobilio remonto sąmatą, bet tik patikrinę galvutę kitame centre gali nurodyti tikslią remonto vertę. Toks automobilis, koks buvo atvarytas į servisą, jis netinkamas naudoti, tačiau ir taisyti automobilį neverta ir neracionalu (b. l. 102).

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ieškovės draugas. L. paprašė, kad jis apžiūrėtų Automobilį, kurį ji norėjo nusipirkti, bet jis nėra specialistas, tik kiek supranta iš bendro išprusimo. Jis su žmona A. ir ieškove prekybos centro „Senukai“ aikštelėje vizualiai apžiūrėjo Automobilį, kurį pardavinėjo jauna panelė. Buvo atsidaręs kapotą, niekas neužkliuvo. Ieškovė Automobiliu pavažinėjo aikštelėje, jam abejonių dėl Automobilio būklės nekilo. Su pardavėja apie Automobilio būklę nekalbėjo, jog kaina 1 450,00 Eur žinojo iš L. bei matė skelbimą. Jis pasiūlė pardavėjai 1 200,00 Eur, pardavėja kažkam paskambino, pasitarė ir sutiko, jie nenusiderėjo iki 500,00 Eur. Jis sutartyje pamatė įrašytą 500,00 Eur kainą, tik kai Automobilis sugedo, tačiau, kas, kam mokėjo jis nežino, pinigų perdavimo nematė. L. nusipirkusi Automobilį paskambino ir pasakė, kad jis sugedo, kaista variklis, paprašė apžiūrėti. Apžiūrėjęs pamatė, kad trūksta skysčio, kurio įpylė 5 litrus, davikliai rodė, kad kaista variklis. Pravažiavus Automobiliu apie kilometrą, pastebėjo, kad skysčio vėl buvo mažiau nei minimumas. Jis paskambino skelbime nurodytu telefonu, mergina perdavė telefoną vyrui, kuris pasakė, kad jis gali pasiimti automobilį ir grąžinti 500,00 Eur, t. y. tiek, kiek nurodyta sutartyje (b. l. 102).

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su vyru dalyvavo ieškovės Automobilio pirkime. Ji su vyru ir ieškove atvyko į prekybos cento „Senukai“ aikštelę, kur jau laukė Automobilį pardavinėjusi mergina. Jos vyras vizualiai apžiūrėjo Automobilį, buvo atsidaręs kapotą, jos vairavimo stažas 21 metai. Aikštelėje Automobilį vairavo L., ji sėdėjo šalia, L. važiavo atsargiai, lėtai, nes ji tik gavusi vairuotojo pažymėjimą, pavažinėjus aikštelėje, jokių klausimų nekilo. Jos vyras derėjosi dėl kainos, paprašė pora šimtų nuleisti, pardavėja telefonu su kažkuo pasitarė ir sutarė dėl 1 200,00 Eur kainos. Automobilio 1 450,00 Eur kainą ji matė skelbime, vietoje buvo susitarta 1 200,00 Eur kaina. Ieškovė, apžiūrėjusi Automobilį, siūlė sumokėti avansą, bet pardavėja atsisakė. Sekančią dieną ji su L. ir pardavėja susitiko sutartoje vietoje, parduotuvės „Drogas“ aikštelėje. Ieškovė pasirašė sutartį, ji matė, kad buvo užrašyta pirkimo–pardavimo sutartis, ji nebuvo užpildyta, tada jos nuėjo nusiimti pinigus. Pardavėja per tą laiką pildė sutartį, kai grįžo, pasakė, kad sutartis daiktadėžėje. L. bankomate nusiėmė tik 700,00 Eur, daugiau bankas neleido, L. nežinojo, kad jos sąskaitai nustatytas grynųjų pinigų išgryninimo limitas. Tada L. telefonu per elektroninę bankininkystę pervedė jai 500,00 Eur, ji pervestus pinigus nusiėmė ir atidavė L. Jos grįžo prie Automobilio, kuriame sėdėjo pardavėja, vairuotojo vietoje. Aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, bet atsakovo ji nematė. L. atsisėdo į keleivio pusę, ji stovėjo prie vairuotojos atidarytų durelių, kalbėjo su pardavėja, klausė kur įsijungia šviesos, matė, kaip ieškovė padavė pardavėjai pinigus. Ji vairavo įsigytą Automobilį, tik išvažiavus iš aikštelės į kelią, pradėjo įtartinai kilti variklio temperatūra. Liudytoja 9 metus vairuoja automobilį automatine pavarų dėže ir važiuojant po sandorio, nebandė susisiekti su pardavėja dėl neįsijungiančių bėgių. Vakare jos vyras užpylė aušinimo skysčio, bet temperatūra vis tiek kilo. Jos vyras paskambino skelbime nurodytu telefonu, mergina perdavė telefoną vyrui, kuris pasakė, kad jis gali pasiimti Automobilį ir grąžinti 500,00 Eur, t. y. tiek, kiek nurodyta sutartyje (b. l. 102).

Liudytoja J. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Automobilį atsakovas pirko naudoti dukrai I., vežioti vaikus į darželį, kada ir už kiek nupirko nežino. I. keletą mėnesių Automobiliu važinėjo, nesiskundė, jokių gedimų nebuvo, Automobilis senas, bet techniškai tvarkingas. Dukra norėjo parduoti Automobilį, nes norėjo nusipirkti mažesnį, nes šio buvo didelės kuro sąnaudos. Skelbimą rašė dukra I., dėl turinio tarėsi su atsakovu, sakė, kad skelbime nurodė 500,00 Eur Automobilio kainą. Ar kas nors teiravosi dėl Automobilio pirkimo nežino, dukros ir vyro telefono numerių taip pat nežino. Dukra pasakojo, kad ieškovė apžiūrėti Automobilį atvažiavo su draugais, vyru ir moterimi, Automobilis dūmijo kamuoliais, bet meistras, kuris atvažiavo kartu su pirkėja, apžiūrėjo ir pasakė, kad viskas gerai, dukra siūlė važiuoti į servizą. Ieškovė siūlė dukrai už parduodamą Automobilį 500,00 Eur, ši paskambino atsakovui pasiderinti kainą, atsakovas sutiko ir dukra pardavė ieškovei Automobilį už 500,00 Eur. Kitą dieną nuvažiavo į parduotuvės „Drogas“ aikštelę. Ji su atsakovu sėdėjo kitame automobilyje. Dukra sėdėjo parduodame Automobilyje vairuotojo pusėje, ieškovė atsisėdo į keleivio pusę. Dukra buvo atsidariusi dureles, neatsimena ar ieškovės draugė buvo priėjusi prie Automobilio. Jai labai gerai matėsi, kas vyko parduodamo Automobilio salone. Dukra padavė ieškovei pasirašytą, užpildytą sutartį, kad susipažintų ir pasirašytų. Sutartį užpildė atsakovas, nors, iš tikrųjų nežino, kas sutartį užpildė, jai blogai su atmintimi, taip pat negali paaiškinti, kodėl pasakė, kad vyras užpildė sutartį, kas joje buvo parašyta nežino. Tekstas buvo surašytas, atsakovas buvo pasirašęs, ieškovė pasirašė sutartį. Ieškovė dukrai perdavė pinigus, dukra atsisėdo pas juos į automobilį ir parodė, kad davė 500,00 Eur. Jie išvažiavo, o po pusvalandžio paskambino, kad nesijungia pavaros, dukra pasiūlė tuoj pat grąžinti 500,00 Eur, o ieškovė pasakė, kad nieko nebus, atsakovas atiduos visus 1 200,00 Eur, kodėl reikalavo 1 200,00 Eur nežino (b. l. 102).

Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Automobilį ji su vyru pirko pagal skelbimą. Iki pardavimo sandorio ji Automobiliu važinėjo apie pora mėnesių, bet aikštelės mažos, todėl nusprendė, kad jai reikia mažesnio. Kol Automobiliu naudojosi, jokių gedimų nebuvo, tačiau likus savaitei ar dviem iki pardavimo, Automobilis pradėjo dūminti, ji į tai nekreipė dėmesio, važinėjo toliau. Skelbimą rašė kartu su vyru, komentarus surašė vyras, jie atitiko Automobilio būklę. Apie dūminimą nerašė, nes jis atsirado jau padavus skelbimą. Nurodė lygtai 1 200,00 Eur kainą, nes buvo kėbulo defektų, skelbimą koregavo kelis kartus. Automobiliu domėjosi gal keturi pirkėjai, tada paskambino ieškovė. Visiems skambinusiems pasakydavo apie papildomus trūkumus, todėl visi besidominantys siūlė mažas kainas, pagrindinis defektas buvo dūmingumas. Susitarė susitikti prekybos centro „Senukai“ aikštelėje apžiūrėti Automobilį. Į aikštelę atvažiavo ieškovė su moterimi ir vyru, ji buvo viena. Jie Automobilį apžiūrėjo, pravažiavo vyras, pati ieškovė pavairavo aikštelėje, jie matė, kad Automobilis metė baltus dūmų kamuolius. Vyras lindo po Automobiliu, kišo pirštus po priekio apačia, pirštus uostė, laižė, po to kišo pirštus į duslintuvą, taip pat uostė. Ji siūlė varyti Automobilį į servisą, ieškovė pasakė, kad Automobilį apžiūrės jos atsivežtas žmogus. Tada vyras pradėjo derėtis dėl kainos, sutarė 500,00 Eur. Pardavimo metu Automobilis nebuvo techniškai visiškai tvarkingas, nes veržėsi dūmai, nenormaliai dūmijo. Vyras rado daugiau trūkumų, tada ji paskambino tėčiui, jis žinojo būklę, jis pasakė parduoti už 500,00 Eur. Ji Automobilį nusipirko už 1 050,00 Eur, negalvojo jo taisyti, nes norėjo mažesnio Automobilio, todėl sutarė 500,00 Eur kainą. Tą dieną išsiskirstė, sakė ieškovė pagalvos, sutarė susitikti kitą dieną. Išsiskyrus, po pusvalandžio ieškovė paskambino ir pasakė, kad gali palikti rankpinigius, ji nesuprato, kodėl ieškovė siūlė tokį avansą, tačiau jo atsisakė motyvuodama tuo, kad gal ieškovė apsigalvos. Kitą dieną pasiskambino su ieškove ir susitiko parduotuvės „?rogas“ aikštelėje, ji pasistatė automobilį, tėvų automobilis stovėjo šalia, iš keleivio pusės, tėtis sėdėjo už vairo, mama keleivio pusėje, automobilis stovėjo parduodamo auto dešinėje. Ieškovė į aikštelę atėjo su ta pačia drauge, ieškovė atsisėdo į Automobilio keleivio pusę, ji parodė, kaip veikia valytuvai, ieškovė padavė savo asmens dokumentą ir nuėjo į bankomatą pinigų, atnešė pinigus kupiūromis po 100,00 Eur. Sutarties šabloną ji ištraukė iš interneto, atsakovas namuose iš vakaro sutartyje užpildė savo duomenis, automobilio ridą ir kainą, įrašė „apžiūrėta vietoje ir pretenzijų nėra“, sudėjo varneles, nurodė vardą ir pasirašė. Ieškovės duomenis užpildė ji. Ieškovė sutartį perskaitė, pasirašė du egzempliorius, ieškovės draugė stovėjo šalia jos, prie automobilio. Ji stovėjo tarp savo ir tėvų automobilių, ieškovė padavė pinigus, mama ir atsakovas puikiai matė, kaip perdavė pinigus ir kokią sumą. Perdavė ieškovei Automobilį, parodė, kaip perjungti pavaras. Po pusvalandžio paskambino ieškovė, kad iš pirmo bėgio nepersijungia į kitą pavarą, kad variklio apsukos 4000. Ji suprato, kas vyksta, paaiškino, kaip viską perjungti, ieškovė ir jos draugė juokėsi, kad susimaišė, nereikalavo grąžinti Automobilio. Po to ieškovė pradėjo skambinėti, kad Automobilis sugedo. Sutartyje nurodytas atsakovo telefono numeris. Toks telefono numeris buvo tol, kol atsakovas nepametė telefono. Rida įrašyta senesnė, nes ji važinėjo Automobiliu, o ridos niekas nekeitė. Ji neįsivaizduoja, kodėl prašo sugrąžinti 1 200,00 Eur, gal dėl to, kad tiek buvo nurodyta skelbime. Kai prasidėjo skambučiai, ji skambino advokatei, klausė, ką daryti, advokatė sakė nekreipti dėmesio. Ji su sugyventiniu dėjo skelbimą, su atsakovu derino kainą, su broliu derino pardavimą, visa šeima tarėsi visais klausimais. Ieškovei gali sugrąžinti 500,00 Eur kad ir dabar (b. l. 102).

Šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.313 straipsnio nuostatas parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimi.

Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę.

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą Automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams – važinėti pačiai ir vežioti vaikus, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas Automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Prieš sutikdama pirkti naudotą Automobilį ieškovė ir jos draugai apžiūrėjo prekę, ją išbandė. Automobilio pirkimo–pardavimo metu jis ieškovei atrodė techniškai tvarkingas ir pabandžiusi aikštelėje važiuoti – savo tiesioginę funkciją atliko. Pardavėjas parduodamo Automobilio techninę būklę deklaravo, kaip labai gerą, be trūkumų, pirkimo–pardavimo sutartyje trūkumų taip pat nenurodė, liudytoja I. Č. patvirtino, kad Automobilis dūminimo priežasties nustatymui pas meistrus nebuvo varomas. Ieškovė L. P. bei liudytojai A. ir E. S. neigia faktą, kad Automobilis dūmino ar, kad pardavėja užsiminė apie dūminimą, priešingų įrodymų teismui nepateikta. Bei atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog Automobilis parduotas tokios pat geros techninės būklės, kaip ir buvo nupirktas prieš du mėnesius. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas ginčo Automobilio trūkumo, t. y. dūminimo pirkimo–pardavimo sandorio metu neįrodė. Tačiau netrukus po sutarties sudarymo ieškovė pastebėjo, jog iš aušinimo bakelio nuolatos dingsta aušinimo skystis bei kaista variklis. Dėl šios priežasties ieškovė 2020-04-27 Automobilį perdavė autoservisui UAB „(duomenys neskelbtini)“ variklio defektavimui, siekiant nustatyti gedimo priežastis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko Automobilio variklio išsamią diagnostiką, kuri buvo fiksuojama video ir foto priemonėmis (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 14 priedas) bei surašė 2020-04-28 Automobilio defektinį aktą, kuriame nurodė, jog nuėmus variklio galvutę, buvo pastebėta, kad variklio galvutė turi įtrūkimų ties visais išmetimo vožtuvų lizdais. Dėl šių įtrūkimų aušinimo skystis patekdavo į variklio karterį ir susimaišydavo su tepalu. Taip pat nustatytas antro cilindro gilzės iškorėjimas dėl sistemoje ilgą laiką buvusio skysčio. Variklio bloko aušinimo kanaluose buvo aptikta tiršta masė, panaši į aušinimo sistemos sandarinimo priemonę, skirtą sandarinti aušinimo sistemos pratekėjimo vietas. Defektiniame akte padaryta išvada, jog nešvarumai, degimo proceso likučiai, pridegę ant stūmoklių bei variklio galvutės paviršiaus, rodo, kad Automobilis buvo ilgą laiką eksploatuojamas su esamais variklio galvutės ir bloko pažeidimais, kurie ilgainiui progresavo, kol galiausiai Automobilio eksploatuoti tapo nebeįmanoma (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 12 priedas). Blogą Automobilio techninę būklę liudytojas M. Č., autoserviso UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, detaliai paaiškino 2021-03-09 teismo posėdžio metu. Jis vienareikšmiškai nurodė, jog gedimai atsirado per ilgą laiko tarpą, tokio variklio gedimo paprastai pamatyti neįmanoma, bet nepastebėti atsiradusio gedimo taip pat neįmanoma. Pardavėjas dėl tokio pobūdžio gedimo Automobilio negalėjo eksploatuoti ir pardavė netinkamą naudoti Automobilį. Atsakovas nei defektavimo akto, nei liudytojo M. Č. parodymų objektyviais įrodymais nenuginčijo. Todėl vertintina, kad atsakovas žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie defektavimo akte nurodytus Automobilio trūkumus, galimai todėl Automobilis buvo pardavinėjamas praėjus tik dviem mėnesiams po įsigijimo. Teismo vertinimu, pastarieji įrodymai bei liudytojo parodymai patvirtina, jog ginčo Automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Kadangi Automobilio variklio nusidėvėjimas nėra akivaizdus naudoto Automobilio trūkumas, konstatuotina, kad pirkimo metu ieškovė nežinojo bei jai negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Taipogi, pirmiau nurodyti įrodymai visiškai paneigia atsakovo argumentą, kad Automobilį sugadino ieškovė. Ieškovės įsigytas naudotas Automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Automobilis nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ieškovė prieš įsigijimą, galėjo varyti Automobilį apžiūrai į autoservisą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės teigimu, ji automobilį įsigijo už 1 200,00 Eur, tačiau sutartyje buvo nurodyta mažesnė – 500,00 Eur kaina. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo Automobilio pardavimo skelbime, paskelbtame portale www.autogidas.lt, buvo nurodyta 1 450,00 Eur pardavimo kaina (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 6 priedas). Automobilio apžiūros metu, liudytojui E. S. pravedus derybas, pardavėja su ieškove susitarė dėl galutinės 1 200,00 Eur kainos. Iš analogiškų ir (ar) panašių automobilių pardavimo skelbimų matyti, kad tai visiškai atitinka be esminių trūkumų, analogiško modelio ir panašaus senumo automobilių rinkos kainą (10 priedas). Ieškovė su draugais Edvardu ir A. S. apžiūrėjo Automobilį ir nusprendus sandorį sudaryti kitą dieną, pasiūlė sumokėti pardavėjai 500,00–600,00 Eur avansą (5 priedas). Ginčo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2020-04-25 (1 priedas). Automobilio pardavimo dieną, prieš pat sudarant ginčo sutartį – 2020-04-25 10.09 valandą ieškovė iš savo asmeninės bankinės sąskaitos, bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl nustatyto grynųjų pinigų išgryninimo limito nusiėmė leistiną maksimalią 700,00 Eur sumą (4 priedas). Be to, ieškovė pervedė 500,00 Eur į su ja kartu buvusios liudytojos A. S. bankinę sąskaitą, pastaroji 10.19 valandą šiuos pinigus minėtame bankomate nusiėmė (3 priedas) (2020-06-16 Nr. CBP 3170). Liudytoja I. Č. patvirtino, kad ieškovė kartu su liudytoja A. S. bei pasiimtais pinigais iš bankomato sugrįžo prie Automobilio atsiskaityti.

Taip pat nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 342 000 km rida, tačiau po įsigijimo Automobilį pristačius į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiant atlikti variklio defektavimą, 2020-04-28 defektavimo akte ir defektavimo metu darytose fotonuotraukose užfiksuota, jog Automobilis patikrinimui buvo pateiktas 2020-04-27 su 343 118 km rida (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 12, 14 priedai). Taigi, tikroji Automobilio rida buvo didesnė daugiau negu 1 000 km. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įdėjus skelbimą apie Automobilio pardavimą ir neatsiradus pirkėjų, dukra Automobiliu toliau važinėjo, todėl keitėsi rida. Tuo tarpu 2021-03-09 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dukra I. Č. ridą sutartyje įrašė netikslią – iš galvos, su juo dėl to nesitarė. Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą sutartį užpildė, tame tarpe ir ridą nurodė atsakovas, ji pardavimo dieną užpildė tik ieškovės duomenis. Tačiau iš esmės nei atsakovas, nei liudytoja I. Č. neneigė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje rida nurodyta neteisinga, todėl teismas šią faktinę aplinkybę vertina kaip įrodytą.

Be to, ginčo pirkimo–pardavimo sutarties viename iš laukelių turėjo būti nurodytas teisingas Automobilio pardavėjo telefono numeris. Pardavėjas nurodė telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, ieškovė dar sandorio dieną pastebėjusi Automobilio trūkumus bandė susisiekti su pardavėju sutartyje nurodytu telefono numeriu, tačiau paaiškėjo, kad jis priklauso nieko apie sudarytą ginčo sandorį nežinančiai moteriai. Atsakovas 2021-03-09 teismo posėdžio metu paaiškino, kad telefono numerį sutartyje nurodė dukra, tačiau jis nėra atsakovo ir net neįsivaizduoja, kam jis priklauso. Liudytoja I. Č. paaiškino, kad atsakovas sutartyje nurodė savo telefono numerį, tačiau sužinojusi, jog atsakovas neigia šią aplinkybę, paaiškino, kad toks buvo atsakovo telefono numeris tol, kol jis nebuvo pametęs telefono. Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsakovo ir liudytojos parodymus, teismas vertina, kad tiek pripažinimas, kad buvo nurodyta išgalvota rida, tiek nurodymas sutartyje neteisingų pardavėjo kontaktinių duomenų vėlgi patvirtina atsakovo nesąžiningumą.

Pažymėtina, jog teismas vadovaujasi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismo vertinimu atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės prieštaringos, o duodamas parodymus teismo posėdžio metu, atsakovas dar kitaip aiškino ginčo aplinkybes. Taip pat prieštaringi atsakovo bei jo pasikviestų liudytojų parodymai. Atsakovas teigė, kad automobilio kaina skelbime buvo 1 400,00 Eur, liudytojai I. Č. tvirtino, kad 1 200,00 Eur, J. Č. – 500,00 Eur. Dėl automobilio būklės taip pat nurodomi skirtingi argumentai. Atsakovas teismo posėdžio metu vienu momentu teigė, kad automobilis skirtas tik išmesti, vėliau teigė, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, o sugedo tik po pardavimo sugadinus ieškovei. Tuo tarpu atsakovo atsiliepime nurodyta, kad visos detalės buvo nusidėvėjusios bei nurodyta, kad automobilis buvo toks, koks buvo įsigytas už 1 050,00 Eur. Liudytoja J. Č. nurodė, kad automobilio būklė buvo gera, jis buvo tinkamas vežti vaikus, liudytoja I. Č. nurodė, kad automobilis atitiko skelbime nurodytą aprašymą. Dėl automobilio valdymo laiko, atsakovas nurodė, kad valdė du mėnesius, I. Č. – apie pusę metų, J. Č. nežinojo, kiek laiko buvo valdomas ginčo Automobilis. Dėl sutarties pildymo atsakovas nurodė, kad sutartį užpildė dukra I. Č., jis tik pasirašė, J. Č. nurodė, kad sutartį užpildė atsakovas, I. Č. nurodė, kad sutartį iš vakaro užpildė atsakovas, ji kitą dieną supildė tik ieškovės duomenis. Dėl pinigų perdavimo fakto stebėjimo, J. Č. nurodė, kad ji sėdėjo už vairo ir viską gerai matė, I. Č. nurodė, kad už vairo sėdėjo atsakovas, motina sėdėjo keleivio pusėje. Liudytoja J. Č. nurodė, kad po automobilio įsigijimo dukra sulaukė ieškovės skambučio, ji girdėjo, kad buvo prašoma grąžinti pinigus. Tuo tarpu I. Č. nurodė, kad grąžinti pinigų nebuvo prašoma. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas neverbaliniais veiksmais emocingai sureagavo į liudytojos J. Č. duodamus parodymus, dėl to liudytoja pradėjo neigti duotus parodymus bei galiausiai nurodė, kad jai blogai su atmintimi. Todėl teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek jo pakviestų liudytojų – dukros I. Č. ir sutuoktinės J. Č. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.