Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-04-06 · Civilinė byla Nr. e2-99-887/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-06Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
e2-99-887/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01434-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Petkevičienė
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
D. Č.
Advokatai
Regina Šeperienė, Šarūnas Jazukevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-99-887/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01434-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.4.; 2.6.11.16.; 3.1.7.4.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant ieškovei L. P., jos atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui, atsakovo D. Č. atstovei advokatei Reginai Šeperienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui D. Č. dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties modifikavimo, nutraukimo, restitucijos taikymo, papildomų išlaidų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. P. ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašo: 1. Sutarties nuostatą „Transporto priemonės kaina 500,00 Eur“ pakeisti (modifikuoti) į nuostatą „Transporto priemonės kaina 1 200,00 Eur“; 2. Nutraukti 2020-04-25 transporto priemonės (toliau–Automobilis) pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti sutarties šalių atžvilgiu abipusę restituciją–įpareigojant grąžinti atsakovui D. Č. A. Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei L. P. jos sumokėtą 1 200,00 Eur kainą už šį Automobilį; 3. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas papildomas 716,30 Eur išlaidas (tiesioginius nuotolius ir (ar) neteisminio išieškojimo kaštus); 4. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškiniu prašomos priteisti 1 916,30 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė L. P. ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas, tarpininkaujant jo dukrai I. Č., pagal 2020-04-25 Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį pardavė ieškovei 2005 metų Automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 200,00 Eur. Netrukus po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad pardavėjas į sutartį įrašė neteisingą (mažesnę) Automobilio pardavimo kainą 500,00 Eur, netikslią (mažesnę) Automobilio ridą, klaidingus pardavėjo kontaktus bei pardavė visiškai netinkamos kokybės Automobilį, kurio nėra galimybės naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį. Automobilio pardavimo skelbime, paskelbtame portale www.autogidas.lt, buvo nurodyta 1 450,00 Eur Automobilio pardavimo kaina, šalys sutarė dėl galutinės 1 200,00 Eur pirkimo–pardavimo kainos. Šalių sutarta 1 200,00 Eur kaina už Automobilį visiškai atitinka be esminių trūkumų analogiško modelio ir panašaus senumo automobilių rinkos kainą. Skelbimas buvo įdėtas 2020-04-15, o parduotas 2020-04-25, t. y. ginčo Automobilis buvo pardavinėjamas visiškai neilgai iki ginčo sandorio sudarymo. Sutartyje pradavėjas nurodė ženkliai mažesnę Automobilio kainą, tiek siekdamas ateityje išvengti ieškovės pretenzijų dėl jam žinomai parduoto nekokybiško Automobilio, tiek galimai siekdamas išvengti tinkamų mokestinių prievolių įvykdymo. Automobilio pardavimo dieną, prieš pat sudarant ginčo sutartį, ieškovė iš savo asmeninės banko sąskaitos bankomate adresu: (duomenys neskelbtini), grynais pinigais nusiėmė leistiną maksimalią 700,00 Eur sumą. Bei prieš pat ginčo sandorį tame pačiame bankomate per A. S. bankinę sąskaitą ieškovė išgrynino dar 500,00 Eur Automobilio pirkimui. Telefoninis susirašinėjimas prieš ginčo sandorio sudarymą patvirtina, kad ieškovė siūlė sumokėti 500,00 – 600,00 Eur avansą. Visos šios reikšmingo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčo sutarties nuostata, kurioje vietoj realios Automobilio pardavimo 1 200,00 Eur kainos buvo įrašyta 500,00 Eur, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę. Kaina į sutartį buvo išrašyta dėl apgaulės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis). Taikant restitucijos institutą, būtina nustatyti, ką realiai šalys perdavė ir (ar) gavo, vykdydamos sutartį. Galimos situacijos, jog viena iš šalių negavo visos piniginės sumos, nurodytos sutartyje arba gavo didesnę piniginę sumą, nei ji buvo nurodyta sutartyje, arba viena šalis kažką gavo, o kita šalis nieko realiai negavo. Todėl tokiais atvejais teismas turi pareigą nustatyti, ką realiai šalys gavo ir įpareigoti būtent tai grąžinti viena kitai, vertindamas ne tik sutarties nuostatas, tačiau ir kitų į bylą pateiktų įrodymų visumą. CK 6.431¹ straipsnyje yra nustatyta, kad pardavėjas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis. Pradavėjas sutartyje nurodė neva apvaliai tikslią 342 000 km Automobilio ridą, tačiau tikroji Automobilio rida pardavimo momentu buvo didesnė daugiau nei 1 000 km, t. y. apie 343 110 km. Tą pačią dieną po ginčo sutarties sudarymo ieškovė pastebėjo, kad iš aušinimo bakelio dingsta aušinimo skystis, o Automobilio variklis nuolatos kaista, todėl ieškovė Automobilio eksploatuoti neturėjo jokios galimybės iš karto po įsigijimo. Automobilis artimiausią darbo dieną 2020-04-27 buvo perduotas autoservisui UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsakant variklio defektavimą dėl dingstančio aušinimo skysčio ir Automobilio variklio kaitimo. Automobilio defektavimo akte 2020-04-28 ir defektavimo metu darytose fotonuotraukose užfiksavo, jog Automobilis patikrinimui buvo pateiktas 2020-04-27 su 343 118 km rida. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog sudarydamas sutartį, pardavėjas neįvykdė imperatyvios įstatyminės savo kaip pardavėjo pareigos nurodyti pirkėjui teisingą Automobilio ridą, todėl toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Ginčo sutarties viename iš laukelių turėjo būti nurodytas teisingas Automobilio pardavėjo telefono numeris. Šiame sutarties laukelyje pardavėjas nurodė telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė tą pačią sutarties sudarymo dieną, pastebėjus minėtus reikšmingus Automobilio trūkumus, bandė susisiekti su pardavėju sutartyje nurodytu telefono numeriu, tačiau paaiškėjo, kad jis priklauso nieko apie sudarytą ginčo sandorį nežinančiai moteriai. Šios aplinkybės patvirtina, jog pardavėjas sutartyje nurodė netikrus kontaktus, kad pirkėjas neturėtų galimybių su juo susiekti po sandorio sudarymo. Be to, kaip jau buvo minėta, po ginčo sutarties sudarymo buvo ištrintas ir Automobilio pardavimo skelbimas iš portalo, kurio duomenų gavimui ieškovė buvo priversta patirti papildomų išlaidų. Tačiau ieškovė, per pažįstamus sužinojusi atsakovo sutuoktinės telefono numerį, SMS žinutėmis siūlė iškilusius klausimus išspręsti taikiai, 2020-04-28 ir 2020-05-15 informavo apie autoservise atliktą Automobilio defektavimą, tačiau į šiuos ieškovės pasiūlymus nebuvo reaguojama. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjas viešame skelbime parduodamą Automobilį pristatė kaip labai geros techninės būklės, akcentavęs, jog Automobilis „yra be defektų“, „mašina važiuoja gerai“, „trauka puiki“, „važinėjo mergina“ ir pan. Pažymėtina, kad toks viešas pasiūlymas pirkti kokybišką daiktą laikytinas viešąja oferta, t. y. visiems skirtu pasiūlymu sudaryti sutartį, už kurio teisingumą ir pagrįstumą atsako pardavėjas. Būtent šios viešame skelbime nurodytos aplinkybės sudomino ieškovę ir ji nusprendė įsigyti Automobilį. Apžiūros metu automobilis taip pat buvo pristatytas kaip neturintis jokių techninių trūkumų ir nereikalaujantis papildomų išlaidų. Sutartyje taip pat nebuvo nurodyti jokie Automobilio trūkumai. Lietuvoje parduodamų analogiškos markės automobilių, pagamintų 2004–2005 metais, vieši skelbimai atskleidžia, kad ieškovė Automobilį įsigijo už realią jo rinkos kainą, kas reiškia, kad ieškovė už ginčo Automobilį sumokėjusi rinkos kainą, visiškai pagrįstai galėjo tikėtis, kad Automobilis tikrai yra geros techninės būklės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko Automobilio variklio išsamią diagnostiką, kuri buvo fiksuojama video ir foto priemonėmis, surašė 2020-04-28 Automobilio defektinį aktą, kuriame nurodė, jog nuėmus variklio galvutę, buvo pastebėta, kad variklio galvutė turi įtrūkimų ties visais išmetimo vožtuvų lizdais, dėl šių įtrūkimų aušinimo skystis patekdavo į variklio karterį ir susimaišydavo su tepalu. Taip pat buvo nustatytas antro cilindro gilzės iškorėjimas dėl sistemoje ilgą laiką buvusio skysčio, variklio bloko aušinimo kanaluose buvo aptikta tiršta masė, panaši į aušinimo sistemos sandarinimo priemonę, skirtą sandarinti aušinimo sistemos pratekėjimo vietas. 2020-04-28 Automobilio defektiniame akte padaryta išvada, jog nešvarumai, degimo proceso likučiai, pridegę ant stūmoklių bei variklio galvutės paviršiaus, rodo, kad Automobilis buvo ilgą laiką eksploatuojamas su esamais variklio galvutės ir bloko pažeidimais, kurie ilgainiui progresavo, kol galiausiai Automobilio eksploatuoti tapo nebeįmanoma. Šie reikšmingi duomenys patvirtina, kad pardavėjas seniai žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie minėtus Automobilio trūkumus, tačiau net ir bandė juos koreguoti (ar) paslėpti tam tikro riboto poveikio aušinimo sistemos sandarinimo priemonėmis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-28 Automobilio remonto darbų ir detalių preliminarioje sąmatoje nustatė, kad šiuo metu būtinų Automobilio variklio remonto darbų bendras biudžetas yra 1 537,00 Eur. Automobilio trūkumai laikytini esminiais, kadangi dėl jų ieškovė nuo pat automobilio įsigijimo pradžios negali naudoti automobilio pagal paskirtį. Ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi ir (ar) galėjo pagrįstai tikėtis iš šio sandorio, t. y. kokybiško ir papildomų tokių didelių investicijų nereikalaujančio Automobilio. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas papildomas 716,30 Eur išlaidas: 11,30 Eur už Automobilio perregistravimą, 100,00 Eur už Automobilio trūkumų defektvavimo atlikimą autoservise, 121,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas–už prašymo, dėl automobilio pardavimo skelbimo kopijos gavimą iš internetinio portalo, paruošimą, 121,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas: už pranešimo VMI paruošimą, 363,00 Eur neteisminio išieškojimo išlaidų: už advokato iki ieškinio pateikimo motyvuotos 2020-05-01 pretenzijos atsakovui paruošimą ir pateikimą. Taip pat ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo ieškiniu prašomos priteisti bendros 1 916,30 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2020-06-16 Nr. CBP-3170, 2020-09-21 Nr. DOK-33091).

Ieškovės L. P. atstovas advokatas Šarūnas Jazukevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai palaiko ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2020-04-25 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, įsigytas automobilis už 1 200,00 Eur, tačiau į sutartį įrašyta mažesnė kaina, nurodyta mažesnė rida, neteisingas pardavėjo telefono numeris ir Automobilis buvo netinkamos kokybės. Ieškovė neseniai išsilaikiusi teises, pirmą kartą sudarinėjo pirkimo–pardavimo sandorį. Ginčo sandoryje dalyvavo ne vienas atsakovo šeimos narys, dėl ko galima daryti prielaidą, kad tai patyrusių ir nesąžiningų šeimos narių grupė, kurie žinojo ką daro. Skelbimas apie parduodamą Automobilį įdėtas 2020-04-15, skelbime Automobilio kaina buvo 1 450,00 Eur, Automobilis parduotas 2020-04-25, todėl, keičiant skelbimus, sumažinti kainą iki 500,00 Eur - 65 procentais neįmanoma, juolab, kad Automobiliu domėjosi daug pirkėjų. Atsakovas prieš du mėnesius ginčo Automobilį buvo įsigijęs už 1 040,00 Eur, todėl nerealu, kad sumažino kainą iki 500,00 Eur. Ieškovė apžiūrėti Automobilio važiavo su draugais A. ir E. S.. Būtent E. S. nuderėjo kainą iki 1 200,00 Eur. Liudytoja I. Č. taip pat pripažįsta, kad derybas dėl kainos pradėjo E. Apžiūrėję Automobilį, susitarė sekančią dieną pirkimo–pardavimo sandorį įforminti VĮ „Regitra“. Kuomet I. Č. informavo, kad VĮ „Regitra“ nedirba, ieškovė pasiūlė sumokėti 500,00–600,00 Eur avansą, tačiau liudytoja atsisakė, susitarė kitą dieną 10.00 val. įforminti sandorį prie parduotuvės „Drogas“. Ieškovė į sutartą vietą atvyko su A. S., kuri turėjo parvairuoti automobilį iki ieškovės namų. Ieškovė pasirašė neužpildytą pirkimo–pardavimo sutartį, paliko savo asmens dokumentą I. Č., kad ši užpildytų sutartį, tuo tarpu ieškovė su drauge nuėjo bankomate nuimti pinigų. Įrodymai patvirtina, kad ieškovė 10.09 val. iš savo banko sąskaitos nuėmė 700,00 Eur, pamačiusi, kad negali nuimti visos sumos, atliko 500,00 Eur pavedimą į A. S. sąskaitą ir iš pastarosios sąskaitos 10.19 val. nuėmė 500,00 Eur. Sugrįžusi prie automobilio, ieškovė visą 1 200,00 Eur sumą perdavė I. Č., kuri pasakė, kad sutartį įdėjo į automobilio daiktadėžę. Išvažiavus iš aikštelės, A. S., kuri turi 20 metų vairavimo stažą, vairuoja automobilį su automatine pavarų dėže, pastebėjo, kad pradėjo kilti variklio temperatūra. Ieškovė nuvarė automobilį į autoservisą, skambino atsakovui, kuris pasiūlė grąžinti sutartyje nurodytą sumą. Tik tada ieškovė pastebėjo, kad sutartyje įrašyta ne 1 200,00 Eur, bet 500,00 Eur suma. Po dviejų dienų autoservise buvo atliktas Automobilio vertinimas, meistrai dar neišardžius variklio bandė atlikti testą, kurio atlikti buvo neįmanoma, nes tik užvedus Automobilį, aušinimo skystis veržėsi iš aušinimo bakelio. Tai patvirtina, kodėl važiuojant net nedidelį atstumą, Automobilis pradėjo kaisti, šis gedimas nulėmė, kad Automobilio negalima eksploatuoti pagal jo paskirtį. Neteisinga kaina įrašyta apgaulės būdu, o neteisingos vertės įrašymas – imperatyvus pažeidimas. Taip pat sutartyje nurodyta neteisinga rida, pardavėjas nurodė apvalią sumą, tačiau realiai rida 1 000 km didesnė, ko atsakovas neneigia. Rida buvo nustatyta autoservise atliekant Automobilio apžiūrą. Taigi, atsakovas neįvykdė savo imperatyvios pareigos nurodyti ridą. Sutartyje nurodytas neva atsakovo telefono numeris, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad telefono numeris ne jo. Liudytoja I. Č. nurodė, kad telefono numeris atsakovo, vėliau paaiškino, kad toks atsakovo numeris buvo tol, kol atsakovas nepametė telefono. Tačiau paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepė moteris, nieko bendro neturinti su sandoriu, kuri nurodė, kad 14 metų naudojasi šiuo telefono numeriu. Nors pardavėjas turi garantuoti daikto kokybę, ginčo Automobilis buvo netinkamos kokybės. Įstatyme nustatyta, kad atsakovas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo daikto pardavimo metu ir įstatymas nenumato, kad pirkėjas privalo atlikti patikrinimą, jeigu perka panaudotą daiktą. Jeigu ieškovė pastebėjo gedimą pravažiavus itin trumpą atstumą, reiškia, kad atsakovas apie gedimą taip pat žinojo. Pardavėjas Automobilį skelbime pristatė, kaip techniškai tvarkingą, jame nurodyta, kad Automobilis yra geros techninės būklės, be defektų. Jeigu toks skelbimas padeda, įtikintus pirkėją, parduoti Automobilį, pardavėjas turi prisiimti atsakomybę, jeigu Automobilio būklė neatitinka tikrovės. Skelbime privalu nurodyti visas aplinkybes, jeigu nepasitvirtino skelbimo turinys, pardavėjas turi prisiimti atsakomybę. Sutartyje nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai. Pateikti įrodymai apie analogiškų automobilių kainą rodo, kad už tokią sumą buvo galima įsigyti tvarkingą automobilį ir jį naudoti pagal paskirtį. Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, užsakė Automobilio vertinimą, specialistai surašė išvadą, kad Automobilio pagal paskirtį eksploatuoti neįmanoma, jį reikia remontuoti, o remonto kaštai viršytų Automobilio kainą. Ieškovė įvairiais būdais bandė susitarti taikiai dėl galimybės padengti remonto kaštus, buvo priversta pateikti motyvuotą pretenziją, tačiau į visus ieškovės bandymus nebuvo reaguojama. Parduodamas naudotas daiktas taip pat turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį nepatiriant didelių nuostolių (b. l. 56).

Ieškovė L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad visiškai palaiko ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais bei atstovo paaiškintais motyvais (b. l. 56).

Atsiliepimas

Atsakovas D. Č. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis 2020-02-25 savo vardu įsigijo ginčo Automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 050,00 Eur, dukrai I. Č. važinėti. Ji neseniai įgijo teisę vairuoti, neturėjo vairavimo įgūdžių, todėl pirko seną automobilį. I. pavažinėjusi apie mėnesį laiko pareiškė, kad šios markės Automobilis yra per didelių gabaritų, jai sunku vairuoti, nesugeba pasistatyti aikštelėje prie namo tarp kitų automobilių. Atsakovas leido Automobilį parduoti ir nusipirkti tinkamą. Automobilio skelbime, paskelbtame portale www.autogidas.lt, buvo nurodyta 1 450,00 Eur kaina ir nurodytas jo telefono numeris. Kadangi Automobilio niekas nepirko, jo vertė buvo mažinama. Per tą laiką dukra Automobiliu važinėjo, todėl keitėsi rida. Ieškovė Automobilį apžiūrėjo ir išbandė, ji buvo atsivežusi specialistą, kuris taip pat apžiūrėjo Automobilį, matė kaip iš išmetimo vamzdžio rūksta dūmai, tačiau pareiškė, kad nieko baisaus ir nusprendė pirkti už susitartą 500,00 Eur kainą. Dukra I. minėjo, kad ieškovė po apžiūros skambino ir siūlė rankpinigius, tačiau ji atsisakė pasakydama, kad gal dar apsigalvos ir nepirks. 2020-04-25 buvo pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, Automobilio kaina nurodyta 500,00 Eur, Automobilis apžiūrėtas, pirkėja jokių pretenzijų neturėjo, sumokėjo 500,00 Eur kupiūromis po 100,00 Eur. Kodėl ieškovė nurodo, kad mokėjo 1 200,00 Eur nežino, gal tai buvo iš anksto sugalvotas nesąžiningas būdas pasipelnyti. Automobilis 15 metų senumo ir savaime suprantama, kad jo visos detalės susidėvėję. Tačiau naudoti pagal paskirtį buvo tinkamas nes techninė apžiūra galioja, Automobilis parduotas tokios pat būklės, kaip ir buvo nupirktas prieš du mėnesius (2020-07-07 Nr. DOK-23866).

Atsakovas D. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, jog Automobilis senas, pati ieškovė važiuodama ne ta pavara ir didelėmis variklio apsukomis galėjo sugadinti Automobilį. Automobilis pravažiavęs virš 390 000 kilometrų, jis jau niekam nereikalingas ir nevertingas, visiškai susidėvėjęs. Atsakovas dirba vairuotoju, dirbęs autošaltkalviu, motoristu. Automobilis buvo nupirktas dukrai I. vežioti vaikus į darželį, tačiau jai nepatiko, nes buvo nepatogu sėdėti ar kitos priežastys, todėl ji įsigijo kitą automobilį. Atsakovas Automobilį pirko savo vardu tik dėl to, kad galėtų mokėti mažesnį draudimo mokestį. Dukra I. Automobilį pardavinėjo turėdama jo įgaliojimus, jis neturi dukrai pretenzijų dėl Automobilio pardavimo. Jis skelbimo nedavė, sutarties nepildė, apžiūros metus nedalyvavo. Dalyvavo perduodant pinigus, pinigus ėmė dukra prie Automobilio, o jis sėdėjo kitame automobilyje, kurie stovėjo šalia, dukra atsinešė 500,00 Eur. Sutartį užpildė dukra I., kada negali pasakyti, jis tik pasirašė ant dviejų tuščių lapų. Ieškovė sėdėdama Automobilyje, keleivio pusėje, sutartį pasirašė pasidėjus ant panelės. Jis matė, kad ieškovė, pasirašė du užpildytus sutarties egzempliorius. Nesiaiškino dėl ko parduotas Automobilis dūmino, bet jis buvo važiuojantis. Skelbimą rašė dukra, jo turiniu nesidomėjo. Autoserviso įraše matosi, kad variklis senas, neaišku kaip, kas važinėjo, kaip eksploatavo. Nustatyti variklio mikro įtrūkimai, to pastebėti nenuėmus variklio galvutės neįmanoma. Dukra ieškovei sakė, kad variklis dūmina, bet ieškovės žmogus apžiūrėjęs Automobilį pasakė, kad užstrigęs EGR vožtuvas. Automobilis buvo su galiojančia technine apžiūra, o kas variklio viduje, niekas nežino. Jis Automobilį nusipirko už 1 050,00 Eur, gali būti, kad pardavinėjo už 1 450,00 Eur, jis nesidomėjo, gal pirkėjai skambino dukrai. Nežino, kiek laiko buvo skelbimas ir per kiek laiko pardavė Automobilį. Kainą galėjo nusiderėti iki 500,00 Eur dėl dūmingumo, tačiau skelbime nurodyta teisinga informacija, Automobilis važiuoja gerai, ieškovė su draugais matė, kad Automobilis dūmija. Defektavimo akte nurodyti gedimai galėjo atsirasti po įsigijimo. Gedimų iki pardavimo nebuvo, mikro įtrūkimai galėjo būti iki pardavimo. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytas telefono numeris ne jo ir neįsivaizduoja kam jis priklauso. Jis automobilių kainomis nesidomi, tačiau mano, jog realu nusiderėti kainą nuo 1 450,00 Eur iki 500,00 Eur. Sutartyje buvo įrašytas kilometražas, kurį dukra nurodė iš galvos, pildydama sutartį su atsakovu nesitarė. Po sandorio ieškovė dėl Automobilio gedimų skambino jo sutuoktinei, dukrai, su atsakovu dėl Automobilio grąžinimo nesusisiekė. Ieškovė sakė, kad Automobilis sugedo, tačiau jis nereagavo, nes po mūšio kumščiais nemojuoja. Jis neprivalo taisyti Automobilio, kurį sugadino pati ieškovė. Dukra galėjo ir toliau šiuo Automobiliu važinėti (b. l. 102).

Atsakovo D. Č. atstovė Regina Šeperienė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, paaiškino, kad I. Č. pardavimo sandoryje dalyvavo kaip tarpininkė. Atsakovas Automobilį nupirko I. važinėti, kadangi dukrai Automobilis buvo per didelis, nusprendė parduoti. Ieškovės pateiktas defektavimo aktas nėra įrodymas. Skelbime Automobilio kaina buvo nurodyta didesnė, tačiau kainą nusiderėjo iki 500,00 Eur. Automobilio rida padidėjo, kadangi įdėjus skelbimą Automobiliu buvo važinėjama. Ieškovė Automobiliu pavažinėjo, ji matė nurodytą ridą ir kainą, kas reiškia, kad ieškovė žinojo Automobilio būklę, jokių pretenzijų nereiškė, pasirašė užpildytą sutartį. Automobilio visos detalės, tame tarpe ir variklis nuo ilgo naudojimo buvo susidėvėję, tačiau jis buvo tinkamas naudoti. Pardavėjas neatsako už tai, ko negalėjo numatyti ar žinoti. Ieškovė galėjo varyti Automobilį į autoservisą apžiūrai, jokie trūkumai nebuvo nuslėpti, aušinimo skystis nenubėgęs (b. l. 56).

Liudytojas M. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra autoserviso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris specializuojasi variklių remonte, savininkas. Ieškovė 2020-04-27 pristatė automobilį „Opel Signum“ dėl galimai dingstančio aušinimo skysčio iš aušinimo sistemos. Nustatė, kad aušinimo skystis dingsta per išsiplėtimo bakelį, per apsauginį vožtuvą, kuris yra bakelyje. Bandė padaryti testą, ar aušinimo sistemoje atsiranda CO2, tačiau testo atlikti buvo neįmanoma, nes skystis tiesiog veržėsi iš bakelio. Esant šaltam varikliui aušinimo skystis labai staigiai užkildavo, tik užvedus variklį, skystis pradėdavo kilti. Tuomet nusprendė variklį ardyti, variklio galvutės įtrūkimai buvo matomi išoriškai plika akimi, kas reiškia, kad jie buvo ir viduje, tai nėra mikro įtrūkimai. Variklio būklė buvo bloga, trys įtrūkimai atsiradę per ilgą laiko tarpą. Iš pradžių turėjo atsirasti mažas įtrūkimas, kuris ilgainiui eksploatuojant didėjo. Tas įtrūkimas galėjo atsirasti po 10 000 km, negali būti kad trys įtrūkimai atsirado vienu metu. Važiuojant apie 200 kilometrų per valandą greičiu, ne ta pavara, gali atsirasti vienas įtrūkimas, bet ne trys. Užvedus automobilį, aušinimo skystis iš karto kyla, ilgai važiuojant variklis užkaista, važiuoti galima tik nuolat pilant aušinimo skystį. Aušinimo sistema neveikia, dėl to automobilis neeksploatuojamas. Pardavėjas negalėjo automobilio eksploatuoti ir negalėjo nepastebėti, kad dingsta aušinimo skystis bei kaista variklis. Tokio gedimo nepastebėti neįmanoma, tačiau paprastai pamatyti negalėjo. Sudarė automobilio remonto sąmatą, bet tik patikrinę galvutę kitame centre gali nurodyti tikslią remonto vertę. Toks automobilis, koks buvo atvarytas į servisą, jis netinkamas naudoti, tačiau ir taisyti automobilį neverta ir neracionalu (b. l. 102).

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ieškovės draugas. L. paprašė, kad jis apžiūrėtų Automobilį, kurį ji norėjo nusipirkti, bet jis nėra specialistas, tik kiek supranta iš bendro išprusimo. Jis su žmona A. ir ieškove prekybos centro „Senukai“ aikštelėje vizualiai apžiūrėjo Automobilį, kurį pardavinėjo jauna panelė. Buvo atsidaręs kapotą, niekas neužkliuvo. Ieškovė Automobiliu pavažinėjo aikštelėje, jam abejonių dėl Automobilio būklės nekilo. Su pardavėja apie Automobilio būklę nekalbėjo, jog kaina 1 450,00 Eur žinojo iš L. bei matė skelbimą. Jis pasiūlė pardavėjai 1 200,00 Eur, pardavėja kažkam paskambino, pasitarė ir sutiko, jie nenusiderėjo iki 500,00 Eur. Jis sutartyje pamatė įrašytą 500,00 Eur kainą, tik kai Automobilis sugedo, tačiau, kas, kam mokėjo jis nežino, pinigų perdavimo nematė. L. nusipirkusi Automobilį paskambino ir pasakė, kad jis sugedo, kaista variklis, paprašė apžiūrėti. Apžiūrėjęs pamatė, kad trūksta skysčio, kurio įpylė 5 litrus, davikliai rodė, kad kaista variklis. Pravažiavus Automobiliu apie kilometrą, pastebėjo, kad skysčio vėl buvo mažiau nei minimumas. Jis paskambino skelbime nurodytu telefonu, mergina perdavė telefoną vyrui, kuris pasakė, kad jis gali pasiimti automobilį ir grąžinti 500,00 Eur, t. y. tiek, kiek nurodyta sutartyje (b. l. 102).

Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su vyru dalyvavo ieškovės Automobilio pirkime. Ji su vyru ir ieškove atvyko į prekybos cento „Senukai“ aikštelę, kur jau laukė Automobilį pardavinėjusi mergina. Jos vyras vizualiai apžiūrėjo Automobilį, buvo atsidaręs kapotą, jos vairavimo stažas 21 metai. Aikštelėje Automobilį vairavo L., ji sėdėjo šalia, L. važiavo atsargiai, lėtai, nes ji tik gavusi vairuotojo pažymėjimą, pavažinėjus aikštelėje, jokių klausimų nekilo. Jos vyras derėjosi dėl kainos, paprašė pora šimtų nuleisti, pardavėja telefonu su kažkuo pasitarė ir sutarė dėl 1 200,00 Eur kainos. Automobilio 1 450,00 Eur kainą ji matė skelbime, vietoje buvo susitarta 1 200,00 Eur kaina. Ieškovė, apžiūrėjusi Automobilį, siūlė sumokėti avansą, bet pardavėja atsisakė. Sekančią dieną ji su L. ir pardavėja susitiko sutartoje vietoje, parduotuvės „Drogas“ aikštelėje. Ieškovė pasirašė sutartį, ji matė, kad buvo užrašyta pirkimo–pardavimo sutartis, ji nebuvo užpildyta, tada jos nuėjo nusiimti pinigus. Pardavėja per tą laiką pildė sutartį, kai grįžo, pasakė, kad sutartis daiktadėžėje. L. bankomate nusiėmė tik 700,00 Eur, daugiau bankas neleido, L. nežinojo, kad jos sąskaitai nustatytas grynųjų pinigų išgryninimo limitas. Tada L. telefonu per elektroninę bankininkystę pervedė jai 500,00 Eur, ji pervestus pinigus nusiėmė ir atidavė L. Jos grįžo prie Automobilio, kuriame sėdėjo pardavėja, vairuotojo vietoje. Aikštelėje buvo ir daugiau automobilių, bet atsakovo ji nematė. L. atsisėdo į keleivio pusę, ji stovėjo prie vairuotojos atidarytų durelių, kalbėjo su pardavėja, klausė kur įsijungia šviesos, matė, kaip ieškovė padavė pardavėjai pinigus. Ji vairavo įsigytą Automobilį, tik išvažiavus iš aikštelės į kelią, pradėjo įtartinai kilti variklio temperatūra. Liudytoja 9 metus vairuoja automobilį automatine pavarų dėže ir važiuojant po sandorio, nebandė susisiekti su pardavėja dėl neįsijungiančių bėgių. Vakare jos vyras užpylė aušinimo skysčio, bet temperatūra vis tiek kilo. Jos vyras paskambino skelbime nurodytu telefonu, mergina perdavė telefoną vyrui, kuris pasakė, kad jis gali pasiimti Automobilį ir grąžinti 500,00 Eur, t. y. tiek, kiek nurodyta sutartyje (b. l. 102).

Liudytoja J. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Automobilį atsakovas pirko naudoti dukrai I., vežioti vaikus į darželį, kada ir už kiek nupirko nežino. I. keletą mėnesių Automobiliu važinėjo, nesiskundė, jokių gedimų nebuvo, Automobilis senas, bet techniškai tvarkingas. Dukra norėjo parduoti Automobilį, nes norėjo nusipirkti mažesnį, nes šio buvo didelės kuro sąnaudos. Skelbimą rašė dukra I., dėl turinio tarėsi su atsakovu, sakė, kad skelbime nurodė 500,00 Eur Automobilio kainą. Ar kas nors teiravosi dėl Automobilio pirkimo nežino, dukros ir vyro telefono numerių taip pat nežino. Dukra pasakojo, kad ieškovė apžiūrėti Automobilį atvažiavo su draugais, vyru ir moterimi, Automobilis dūmijo kamuoliais, bet meistras, kuris atvažiavo kartu su pirkėja, apžiūrėjo ir pasakė, kad viskas gerai, dukra siūlė važiuoti į servizą. Ieškovė siūlė dukrai už parduodamą Automobilį 500,00 Eur, ši paskambino atsakovui pasiderinti kainą, atsakovas sutiko ir dukra pardavė ieškovei Automobilį už 500,00 Eur. Kitą dieną nuvažiavo į parduotuvės „Drogas“ aikštelę. Ji su atsakovu sėdėjo kitame automobilyje. Dukra sėdėjo parduodame Automobilyje vairuotojo pusėje, ieškovė atsisėdo į keleivio pusę. Dukra buvo atsidariusi dureles, neatsimena ar ieškovės draugė buvo priėjusi prie Automobilio. Jai labai gerai matėsi, kas vyko parduodamo Automobilio salone. Dukra padavė ieškovei pasirašytą, užpildytą sutartį, kad susipažintų ir pasirašytų. Sutartį užpildė atsakovas, nors, iš tikrųjų nežino, kas sutartį užpildė, jai blogai su atmintimi, taip pat negali paaiškinti, kodėl pasakė, kad vyras užpildė sutartį, kas joje buvo parašyta nežino. Tekstas buvo surašytas, atsakovas buvo pasirašęs, ieškovė pasirašė sutartį. Ieškovė dukrai perdavė pinigus, dukra atsisėdo pas juos į automobilį ir parodė, kad davė 500,00 Eur. Jie išvažiavo, o po pusvalandžio paskambino, kad nesijungia pavaros, dukra pasiūlė tuoj pat grąžinti 500,00 Eur, o ieškovė pasakė, kad nieko nebus, atsakovas atiduos visus 1 200,00 Eur, kodėl reikalavo 1 200,00 Eur nežino (b. l. 102).

Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Automobilį ji su vyru pirko pagal skelbimą. Iki pardavimo sandorio ji Automobiliu važinėjo apie pora mėnesių, bet aikštelės mažos, todėl nusprendė, kad jai reikia mažesnio. Kol Automobiliu naudojosi, jokių gedimų nebuvo, tačiau likus savaitei ar dviem iki pardavimo, Automobilis pradėjo dūminti, ji į tai nekreipė dėmesio, važinėjo toliau. Skelbimą rašė kartu su vyru, komentarus surašė vyras, jie atitiko Automobilio būklę. Apie dūminimą nerašė, nes jis atsirado jau padavus skelbimą. Nurodė lygtai 1 200,00 Eur kainą, nes buvo kėbulo defektų, skelbimą koregavo kelis kartus. Automobiliu domėjosi gal keturi pirkėjai, tada paskambino ieškovė. Visiems skambinusiems pasakydavo apie papildomus trūkumus, todėl visi besidominantys siūlė mažas kainas, pagrindinis defektas buvo dūmingumas. Susitarė susitikti prekybos centro „Senukai“ aikštelėje apžiūrėti Automobilį. Į aikštelę atvažiavo ieškovė su moterimi ir vyru, ji buvo viena. Jie Automobilį apžiūrėjo, pravažiavo vyras, pati ieškovė pavairavo aikštelėje, jie matė, kad Automobilis metė baltus dūmų kamuolius. Vyras lindo po Automobiliu, kišo pirštus po priekio apačia, pirštus uostė, laižė, po to kišo pirštus į duslintuvą, taip pat uostė. Ji siūlė varyti Automobilį į servisą, ieškovė pasakė, kad Automobilį apžiūrės jos atsivežtas žmogus. Tada vyras pradėjo derėtis dėl kainos, sutarė 500,00 Eur. Pardavimo metu Automobilis nebuvo techniškai visiškai tvarkingas, nes veržėsi dūmai, nenormaliai dūmijo. Vyras rado daugiau trūkumų, tada ji paskambino tėčiui, jis žinojo būklę, jis pasakė parduoti už 500,00 Eur. Ji Automobilį nusipirko už 1 050,00 Eur, negalvojo jo taisyti, nes norėjo mažesnio Automobilio, todėl sutarė 500,00 Eur kainą. Tą dieną išsiskirstė, sakė ieškovė pagalvos, sutarė susitikti kitą dieną. Išsiskyrus, po pusvalandžio ieškovė paskambino ir pasakė, kad gali palikti rankpinigius, ji nesuprato, kodėl ieškovė siūlė tokį avansą, tačiau jo atsisakė motyvuodama tuo, kad gal ieškovė apsigalvos. Kitą dieną pasiskambino su ieškove ir susitiko parduotuvės „?rogas“ aikštelėje, ji pasistatė automobilį, tėvų automobilis stovėjo šalia, iš keleivio pusės, tėtis sėdėjo už vairo, mama keleivio pusėje, automobilis stovėjo parduodamo auto dešinėje. Ieškovė į aikštelę atėjo su ta pačia drauge, ieškovė atsisėdo į Automobilio keleivio pusę, ji parodė, kaip veikia valytuvai, ieškovė padavė savo asmens dokumentą ir nuėjo į bankomatą pinigų, atnešė pinigus kupiūromis po 100,00 Eur. Sutarties šabloną ji ištraukė iš interneto, atsakovas namuose iš vakaro sutartyje užpildė savo duomenis, automobilio ridą ir kainą, įrašė „apžiūrėta vietoje ir pretenzijų nėra“, sudėjo varneles, nurodė vardą ir pasirašė. Ieškovės duomenis užpildė ji. Ieškovė sutartį perskaitė, pasirašė du egzempliorius, ieškovės draugė stovėjo šalia jos, prie automobilio. Ji stovėjo tarp savo ir tėvų automobilių, ieškovė padavė pinigus, mama ir atsakovas puikiai matė, kaip perdavė pinigus ir kokią sumą. Perdavė ieškovei Automobilį, parodė, kaip perjungti pavaras. Po pusvalandžio paskambino ieškovė, kad iš pirmo bėgio nepersijungia į kitą pavarą, kad variklio apsukos 4000. Ji suprato, kas vyksta, paaiškino, kaip viską perjungti, ieškovė ir jos draugė juokėsi, kad susimaišė, nereikalavo grąžinti Automobilio. Po to ieškovė pradėjo skambinėti, kad Automobilis sugedo. Sutartyje nurodytas atsakovo telefono numeris. Toks telefono numeris buvo tol, kol atsakovas nepametė telefono. Rida įrašyta senesnė, nes ji važinėjo Automobiliu, o ridos niekas nekeitė. Ji neįsivaizduoja, kodėl prašo sugrąžinti 1 200,00 Eur, gal dėl to, kad tiek buvo nurodyta skelbime. Kai prasidėjo skambučiai, ji skambino advokatei, klausė, ką daryti, advokatė sakė nekreipti dėmesio. Ji su sugyventiniu dėjo skelbimą, su atsakovu derino kainą, su broliu derino pardavimą, visa šeima tarėsi visais klausimais. Ieškovei gali sugrąžinti 500,00 Eur kad ir dabar (b. l. 102).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad jai parduotas netinkamos būklės ir kokybės automobilis bei pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta neteisinga automobilio pardavimo kaina, neteisinga rida, neteisingas pardavėjo telefono numeris. Atsakovas nesutinka su ieškiniu, neigia, kad sutartyje nurodyta neteisinga automobilio pardavimo kaina bei vertina, kad buvo parduotas senas, tačiau techniškai tvarkingas Automobilis, kurį sugadino ieškovė.

Šalių ginčas dėl prekės (automobilio) kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.313 straipsnio nuostatas parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimi.

Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis), taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę.

Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Remiantis CK 6.327 straipsnio 4 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį ar išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimo pasekmė. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą.

Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą Automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams – važinėti pačiai ir vežioti vaikus, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas Automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Prieš sutikdama pirkti naudotą Automobilį ieškovė ir jos draugai apžiūrėjo prekę, ją išbandė. Automobilio pirkimo–pardavimo metu jis ieškovei atrodė techniškai tvarkingas ir pabandžiusi aikštelėje važiuoti – savo tiesioginę funkciją atliko. Pardavėjas parduodamo Automobilio techninę būklę deklaravo, kaip labai gerą, be trūkumų, pirkimo–pardavimo sutartyje trūkumų taip pat nenurodė, liudytoja I. Č. patvirtino, kad Automobilis dūminimo priežasties nustatymui pas meistrus nebuvo varomas. Ieškovė L. P. bei liudytojai A. ir E. S. neigia faktą, kad Automobilis dūmino ar, kad pardavėja užsiminė apie dūminimą, priešingų įrodymų teismui nepateikta. Bei atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė, jog Automobilis parduotas tokios pat geros techninės būklės, kaip ir buvo nupirktas prieš du mėnesius. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas ginčo Automobilio trūkumo, t. y. dūminimo pirkimo–pardavimo sandorio metu neįrodė. Tačiau netrukus po sutarties sudarymo ieškovė pastebėjo, jog iš aušinimo bakelio nuolatos dingsta aušinimo skystis bei kaista variklis. Dėl šios priežasties ieškovė 2020-04-27 Automobilį perdavė autoservisui UAB „(duomenys neskelbtini)“ variklio defektavimui, siekiant nustatyti gedimo priežastis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko Automobilio variklio išsamią diagnostiką, kuri buvo fiksuojama video ir foto priemonėmis (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 14 priedas) bei surašė 2020-04-28 Automobilio defektinį aktą, kuriame nurodė, jog nuėmus variklio galvutę, buvo pastebėta, kad variklio galvutė turi įtrūkimų ties visais išmetimo vožtuvų lizdais. Dėl šių įtrūkimų aušinimo skystis patekdavo į variklio karterį ir susimaišydavo su tepalu. Taip pat nustatytas antro cilindro gilzės iškorėjimas dėl sistemoje ilgą laiką buvusio skysčio. Variklio bloko aušinimo kanaluose buvo aptikta tiršta masė, panaši į aušinimo sistemos sandarinimo priemonę, skirtą sandarinti aušinimo sistemos pratekėjimo vietas. Defektiniame akte padaryta išvada, jog nešvarumai, degimo proceso likučiai, pridegę ant stūmoklių bei variklio galvutės paviršiaus, rodo, kad Automobilis buvo ilgą laiką eksploatuojamas su esamais variklio galvutės ir bloko pažeidimais, kurie ilgainiui progresavo, kol galiausiai Automobilio eksploatuoti tapo nebeįmanoma (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 12 priedas). Blogą Automobilio techninę būklę liudytojas M. Č., autoserviso UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, detaliai paaiškino 2021-03-09 teismo posėdžio metu. Jis vienareikšmiškai nurodė, jog gedimai atsirado per ilgą laiko tarpą, tokio variklio gedimo paprastai pamatyti neįmanoma, bet nepastebėti atsiradusio gedimo taip pat neįmanoma. Pardavėjas dėl tokio pobūdžio gedimo Automobilio negalėjo eksploatuoti ir pardavė netinkamą naudoti Automobilį. Atsakovas nei defektavimo akto, nei liudytojo M. Č. parodymų objektyviais įrodymais nenuginčijo. Todėl vertintina, kad atsakovas žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie defektavimo akte nurodytus Automobilio trūkumus, galimai todėl Automobilis buvo pardavinėjamas praėjus tik dviem mėnesiams po įsigijimo. Teismo vertinimu, pastarieji įrodymai bei liudytojo parodymai patvirtina, jog ginčo Automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams. Kadangi Automobilio variklio nusidėvėjimas nėra akivaizdus naudoto Automobilio trūkumas, konstatuotina, kad pirkimo metu ieškovė nežinojo bei jai negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Taipogi, pirmiau nurodyti įrodymai visiškai paneigia atsakovo argumentą, kad Automobilį sugadino ieškovė. Ieškovės įsigytas naudotas Automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Automobilis nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Atsakovas savo argumentą, kad Automobilis techniškai tvarkingas grindė faktu, kad yra galiojanti Automobilio techninė apžiūra. Pažymėtina, jog byloje kilus ginčui dėl Automobilio trūkumų buvimo jo perleidimo metu, atsakovui nepakanka vien konstatuoti fakto, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nes Automobilio gedimai nustatyti po 2019-03-14, t. y. techninės apžiūros atlikimo (2020-10-26 Nr. DOK-37975) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003).

Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, kad ieškovė prieš įsigijimą, galėjo varyti Automobilį apžiūrai į autoservisą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės teigimu, ji automobilį įsigijo už 1 200,00 Eur, tačiau sutartyje buvo nurodyta mažesnė – 500,00 Eur kaina. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ginčo Automobilio pardavimo skelbime, paskelbtame portale www.autogidas.lt, buvo nurodyta 1 450,00 Eur pardavimo kaina (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 6 priedas). Automobilio apžiūros metu, liudytojui E. S. pravedus derybas, pardavėja su ieškove susitarė dėl galutinės 1 200,00 Eur kainos. Iš analogiškų ir (ar) panašių automobilių pardavimo skelbimų matyti, kad tai visiškai atitinka be esminių trūkumų, analogiško modelio ir panašaus senumo automobilių rinkos kainą (10 priedas). Ieškovė su draugais Edvardu ir A. S. apžiūrėjo Automobilį ir nusprendus sandorį sudaryti kitą dieną, pasiūlė sumokėti pardavėjai 500,00–600,00 Eur avansą (5 priedas). Ginčo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2020-04-25 (1 priedas). Automobilio pardavimo dieną, prieš pat sudarant ginčo sutartį – 2020-04-25 10.09 valandą ieškovė iš savo asmeninės bankinės sąskaitos, bankomate, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl nustatyto grynųjų pinigų išgryninimo limito nusiėmė leistiną maksimalią 700,00 Eur sumą (4 priedas). Be to, ieškovė pervedė 500,00 Eur į su ja kartu buvusios liudytojos A. S. bankinę sąskaitą, pastaroji 10.19 valandą šiuos pinigus minėtame bankomate nusiėmė (3 priedas) (2020-06-16 Nr. CBP 3170). Liudytoja I. Č. patvirtino, kad ieškovė kartu su liudytoja A. S. bei pasiimtais pinigais iš bankomato sugrįžo prie Automobilio atsiskaityti.

Atsakovas ir jo pasikviesti liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl 1 200,00 Eur kainos yra nepagrįsti, tvirtino, kad Automobilis buvo parduotas už sutartyje nurodytą 500,00 Eur kainą. Nors skelbime buvo nurodyta 1 450,00 Eur kaina, nusileido iki 500,00 Eur, nes automobilis stipriai dūmino. Tačiau, kaip jau konstatuota pirmiau, atsakovas Automobilio dūminimo fakto pardavimo metu neįrodė, todėl vertintina, kad Automobilis buvo parduodamas tokios būklės, kaip nurodyta skelbime „<...mašina važiuoja gerai, pakeisti tepalai, filtrai, trauka puiki...>,<...važinėjo mergina“, už 1 450,00 Eur kainą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad skelbiama buvo, jog Automobilio kaina 1 450,00 Eur, tačiau Automobilio niekas nepirko ir jo vertė buvo mažinama. Teismui nepateikti jokie kitokie skelbimai, paneigiantys ieškovės pateiktame skelbime nurodytą informaciją. Be to, 2021-03-09 teismo posėdžio metu atsakovas pats paneigė atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad jis nežino, ar skambino norinčiųjų įsigyti Automobilį, tačiau kainą nusiderėjo iki 500,00 Eur. Iš bylos duomenų nustatyta, jog paskelbta apie parduodamą Automobilį 2020-04-15, ginčo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta 2020-04-25, liudytoja I. Č. patvirtino, kad per šį 10 dienų laikotarpį automobiliu domėjosi keturi pirkėjai, ieškovė paskambino penkta, kas teismo vertinimu taip pat paneigia atsakovo nurodytą aplinkybę, kad neatsirado pirkėjų ir tai nulėmė kainos mažinimą. Pinigų išgryninimai, vertinant jų sumas ir išgryninimo laikus, leidžia daryti išvadą, kad ginčo sandorio sudarymo dieną ieškovė turėjo 1 200,00 Eur sumą, t. y. susitartą, reikalingą už Automobilį sumokėti pinigų sumą. Ieškovės pateikti įrodymai apie ginčo Automobilio skelbime nurodomą pardavimo kainą ir jo techninę būklę leidžia daryti išvadą, jog ginčo Automobilis buvo parduotas už 1 200,00 Eur ir būtent tiek buvo sumokėta sudarant Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, o ne už 500,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės pasiūlymas pardavėjai sumokėti 500,00–600,00 Eur avansą. Liudytoja I. Č. patvirtino, jog buvo siūlomas avansas, tačiau kodėl ieškovė siūlė avanso sumą didesnę už neva susitartą 500,00 Eur Automobilio pardavimo kainą, paaiškinti negalėjo. Pažymėtina, jog būtent ieškovės nurodoma sumokėta Automobilio įsigijimo 1 200,00 Eur kaina atitinka skelbimuose nurodomą tokio paties modelio ir pagaminimo metų automobilių rinkos pardavimo kainą. Teismas vertina, kaip pagrįstą ieškovės atstovo argumentą, kad 950,00 Eur nuolaidos pritaikymas, kai skelbiama automobilio kaina yra 1 450,00 Eur ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, jog nėra trūkumų, yra nelogiška ir mažai tikėtina. Tuo tarpu ieškovės bei liudytojo E. S. nurodyta, su pardavėja susitarta 200,00 Eur nuolaida, teismui abejonių nekelia. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų konstatuotina, kad visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia pripažinti esant labiau tikėtiną ieškovės nurodytą aplinkybę, kad už ginčo Automobilį ieškovė sumokėjo 1 200,00 Eur (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Atsakovas į bylą neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės teiginius apie faktiškai sumokėtą kainą už parduotą automobilį arba kad 1 200,00 Eur kaina neatitinka rinkos kainų (CPK 178 straipsnis). Atsakovo į bylą pateikta pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp trečių asmenų (2021-03-09 Nr. DOK 8467), nenuginčija pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių bei nepaneigia teismo padarytų išvadų. Atsakovo teiginiai, kad automobilis buvo parduotas už sutartyje nurodytą 500,00 Eur kainą, laikytini nesąžiningu bandymu sumažinti jam tenkančios atsakomybės dydį.

Taip pat nustatyta, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 342 000 km rida, tačiau po įsigijimo Automobilį pristačius į autoservisą UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiant atlikti variklio defektavimą, 2020-04-28 defektavimo akte ir defektavimo metu darytose fotonuotraukose užfiksuota, jog Automobilis patikrinimui buvo pateiktas 2020-04-27 su 343 118 km rida (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 12, 14 priedai). Taigi, tikroji Automobilio rida buvo didesnė daugiau negu 1 000 km. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įdėjus skelbimą apie Automobilio pardavimą ir neatsiradus pirkėjų, dukra Automobiliu toliau važinėjo, todėl keitėsi rida. Tuo tarpu 2021-03-09 teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad dukra I. Č. ridą sutartyje įrašė netikslią – iš galvos, su juo dėl to nesitarė. Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visą sutartį užpildė, tame tarpe ir ridą nurodė atsakovas, ji pardavimo dieną užpildė tik ieškovės duomenis. Tačiau iš esmės nei atsakovas, nei liudytoja I. Č. neneigė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje rida nurodyta neteisinga, todėl teismas šią faktinę aplinkybę vertina kaip įrodytą.

Be to, ginčo pirkimo–pardavimo sutarties viename iš laukelių turėjo būti nurodytas teisingas Automobilio pardavėjo telefono numeris. Pardavėjas nurodė telefono numerį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, ieškovė dar sandorio dieną pastebėjusi Automobilio trūkumus bandė susisiekti su pardavėju sutartyje nurodytu telefono numeriu, tačiau paaiškėjo, kad jis priklauso nieko apie sudarytą ginčo sandorį nežinančiai moteriai. Atsakovas 2021-03-09 teismo posėdžio metu paaiškino, kad telefono numerį sutartyje nurodė dukra, tačiau jis nėra atsakovo ir net neįsivaizduoja, kam jis priklauso. Liudytoja I. Č. paaiškino, kad atsakovas sutartyje nurodė savo telefono numerį, tačiau sužinojusi, jog atsakovas neigia šią aplinkybę, paaiškino, kad toks buvo atsakovo telefono numeris tol, kol jis nebuvo pametęs telefono. Taigi, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsakovo ir liudytojos parodymus, teismas vertina, kad tiek pripažinimas, kad buvo nurodyta išgalvota rida, tiek nurodymas sutartyje neteisingų pardavėjo kontaktinių duomenų vėlgi patvirtina atsakovo nesąžiningumą.

Pažymėtina, jog teismas vadovaujasi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismo vertinimu atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės prieštaringos, o duodamas parodymus teismo posėdžio metu, atsakovas dar kitaip aiškino ginčo aplinkybes. Taip pat prieštaringi atsakovo bei jo pasikviestų liudytojų parodymai. Atsakovas teigė, kad automobilio kaina skelbime buvo 1 400,00 Eur, liudytojai I. Č. tvirtino, kad 1 200,00 Eur, J. Č. – 500,00 Eur. Dėl automobilio būklės taip pat nurodomi skirtingi argumentai. Atsakovas teismo posėdžio metu vienu momentu teigė, kad automobilis skirtas tik išmesti, vėliau teigė, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas, o sugedo tik po pardavimo sugadinus ieškovei. Tuo tarpu atsakovo atsiliepime nurodyta, kad visos detalės buvo nusidėvėjusios bei nurodyta, kad automobilis buvo toks, koks buvo įsigytas už 1 050,00 Eur. Liudytoja J. Č. nurodė, kad automobilio būklė buvo gera, jis buvo tinkamas vežti vaikus, liudytoja I. Č. nurodė, kad automobilis atitiko skelbime nurodytą aprašymą. Dėl automobilio valdymo laiko, atsakovas nurodė, kad valdė du mėnesius, I. Č. – apie pusę metų, J. Č. nežinojo, kiek laiko buvo valdomas ginčo Automobilis. Dėl sutarties pildymo atsakovas nurodė, kad sutartį užpildė dukra I. Č., jis tik pasirašė, J. Č. nurodė, kad sutartį užpildė atsakovas, I. Č. nurodė, kad sutartį iš vakaro užpildė atsakovas, ji kitą dieną supildė tik ieškovės duomenis. Dėl pinigų perdavimo fakto stebėjimo, J. Č. nurodė, kad ji sėdėjo už vairo ir viską gerai matė, I. Č. nurodė, kad už vairo sėdėjo atsakovas, motina sėdėjo keleivio pusėje. Liudytoja J. Č. nurodė, kad po automobilio įsigijimo dukra sulaukė ieškovės skambučio, ji girdėjo, kad buvo prašoma grąžinti pinigus. Tuo tarpu I. Č. nurodė, kad grąžinti pinigų nebuvo prašoma. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas neverbaliniais veiksmais emocingai sureagavo į liudytojos J. Č. duodamus parodymus, dėl to liudytoja pradėjo neigti duotus parodymus bei galiausiai nurodė, kad jai blogai su atmintimi. Todėl teismo vertinimu, tiek atsakovo, tiek jo pakviestų liudytojų – dukros I. Č. ir sutuoktinės J. Č. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.

Šiuo atveju teismas vertina, kad atsakovas, žinodamas esamus Automobilio trūkumus bei, kad jo neįmanoma eksploatuoti, pardavė Automobilį ieškovei, kuri negalėjo pasinaudoti įsigytu Automobiliu nei vienos dienos. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas sutarties neįvykdė, sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis ir atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti, kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-28 Automobilio remonto darbų ir detalių preliminarioje sąmatoje nustatė, kad šiuo metu būtinų Automobilio variklio remonto darbų bendras biudžetas yra net 1 537,00 Eur (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 13 priedas), kas sudaro 128 procentus Automobilio vertės bei pardavimo kainos. Liudytojas M. Č. nurodė, kad Automobilio taisyti neverta ir neracionalu. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kad šis padengtų remonto išlaidas, vėliau siūlė atsakovui pasidalinti pusiau variklio remonto išlaidas, tačiau atsakovas nesutiko. Atsakovas ir teismo posėdžio metu nurodė, kad į ieškovės pretenzijas nereagavo, nes neprivalo taisyti pačios ieškovės sugadinto Automobilio. Pinigų gali sugrąžinti, kiek įrašyta sutartyje, nes „po mūšio kumščiais nemojuojama“.

Įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad esant nurodytiems trūkumams, ieškovė įrodė, kad ginčo Automobilis pagal jo tiesioginę paskirtį negali būti naudojamas, su juo važiuoti negalima, todėl tai laikytina esminiu pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu, dėl to pirkėjas įrodė, kad gali pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teise atsisakyti sutarties. Todėl ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo tenkintinas, nutraukiant tarp šalių 2020-04-25 sudarytą ginčo Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartį nutraukus, taikytina abipusė restitucija, Automobilis grąžintinas atsakovui, o ieškovei grąžintina už Automobilį sumokėta kaina, t. y. 1 200,00 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 716,30 Eur patirtų nuostolių, kuriuos ji patyrė po ginčo Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Reikalavimą sudaro – 11,30 Eur už Automobilio perregistravimą, 100,00 Eur už Automobilio trūkumų defektvavimo atlikimą autoservise, 121,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas – už prašymo, dėl automobilio pardavimo skelbimo kopijos gavimą iš internetinio portalo, paruošimą, 121,00 Eur už advokato suteiktas paslaugas – už pranešimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paruošimą, 363,00 Eur neteisminio išieškojimo išlaidų – už advokato iki ieškinio pateikimo motyvuotos 2020-05-01 pretenzijos atsakovui paruošimą ir pateikimą (2020-06-16 Nr. CBP 3170, 18-21 priedai).

Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo patirtą 716,30 Eur žalą, kurią grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl 716,30 Eur patirtų išlaidų yra tiesiogiai susiję su įsigytu Automobiliu bei dėl to kilusiu ginču, ieškovei dedant pastangas išspręsti ginčą neteismine tvarka. Tuo tarpu atsakovas nesutikdamas su šiuo ieškovės reikalavimu, nepateikė įrodymų, paneigiančių tokių išlaidų būtinumo (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė, jog jai buvo parduotas netinkamas eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį Automobilis, pirmiau nurodytos ieškovės patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir susijusiomis su pažeista atsakovo pareiga, nurodyti parduodamo daikto trūkumus. Todėl teismui patenkinus prašymą dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, ieškovei taip pat atlygintini prašomi priteisti nuostoliai (CK 6.245–6.249 straipsniai, CPK 12, 178 straipsniai).

Atitinkamai tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistinos (1 916,30 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Taip pat ieškovė reiškia reikalavimą sutarties nuostatą „Transporto priemonės kaina 500,00 Eur“ pakeisti (modifikuoti) į nuostatą „Transporto priemonės kaina 1 200,00 Eur“.

Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimus dėl Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo bei restitucijos taikymo, tyrė bei vertino byloje esančius įrodymus, šalių, liudytojų parodymus, siekiant nustatyti realią Automobilio pardavimo kainą. Kadangi įstatyme reglamentuota, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Todėl darytina išvada, jog reikalavimas dėl sutarties modifikavimo šiuo atveju yra besidubliuojantis su kitais reikalavimais ir perteklinis, kadangi šis reikalavimas grindžiamas tomis pačiomis, teismo jau išnagrinėtomis aplinkybėmis. Be to, sutarties modifikavimu, bendrąja prasme, siekiama, kad būtų pakeistos šalių tarpusavio turtinės prievolės, tuo tarpu šioje byloje siekiama sutartinių santykių pabaigos.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Ieškovė L. P. pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 2 523,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (2021-03-15 Nr. DOK-8948). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovo atitinkamai priteistinos 43,67 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį.

Nutraukti tarp ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-04-25 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, kuria buvo įsigytas automobilis Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gautą 1 200,00 Eur sumą ieškovei, įpareigoti ieškovę L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sutartimi įgytą automobilį grąžinti atsakovui.

Priteisti iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 716,30 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (1 916,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 523,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 43,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agnė Petkevičienė