Kauno apygardos teismo nuosprendis

E. S. S. kaltu iš dalies prisipažino. Jis paaiškino, jog U. P. ateidavo į jo namus, kadangi jis gerai pažinojo jos motiną J., bendravo su ja. U. motina dažnai atvesdavo mergaitę pas jį ir palikdavo, o jis ją paglobodavo. 2014 m. vasarą, datos jis nepamena, buvo grįžęs iš darbo ir buvo namuose. Pas jį į namus buvo užėję keli statybininkai su kuriais jis išgėrė po stiklinę alaus. Statybininkams išėjus ir jam būnant namuose, J. atvedė pas jį U.. Ji taip darydavo, kai norėdavo kažkur išeiti ir neturėdavo kur palinkti mergaitės. Būdamas su U. kambaryje, jis norėjo persirengti darbinius drabužius – nusimovė kelnes ir, net pats negali paaiškinti kodėl, pradėjo masturbuotis. Pradžioje mergaitė to jo masturbavimosi nepastebėjo, tačiau pamačiusi, ką jis daro, žiūrėjo nesuprasdama kas vyksta. Besimasturbuodamas jis priėjo prie U. ir, paėmęs jos ranką, uždėjo sau ant lytinio organo. Po to suspaudęs jos ranką ant savo lytinio organo, palaikė kelias sekundes. U. nesuprato kas vyksta. Ji staiga atitraukė savo ranką nuo jo lyties organo ir atsitraukė nuo jo, o jis toliau masturbavosi, kol išsiliejo sperma. U. matė, kad jis toliau masturbavosi, tačiau nežino, ar mergaitė matė, kaip jam išsiliejo sperma, kadangi, jam besimasturbuojant, neužilgo išbėgo į kiemą. Visas tas įvykis truko tik kelias minutes. Dėl savo veiksmų labai gailisi ir kategoriškai teigia, jog toks įvykis buvo tik tą vieną kartą, daugiau jis su U. tokių veiksmų nėra atlikęs. Kodėl mergaitė teigė, jog jis taip elgėsi ne vieną, o kelis kartus, jis nežinantis. Dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė, negali atsakyti iki šiol, paaiškinimų neturi. Tos dienos prisiminimai jį persekioja, juos prisimena kaip didžiausią savo gyvenimo košmarą. Išgyvena, kad jo nepateisinami veiksmai atsilieps U. P. ateičiai. Jei tik galėtų kažką padaryti, kad jos išgyvenimai taptų mažesni, tikrai tą padarytų. Norėtų jos atsiprašyti asmeniškai, tačiau supranta, jog objektyviai to padaryti negalima, kadangi susitikimas su juo galimai dar labiau padidintų ir taip didelius mergaitės išgyvenimus. Nori atsiprašyti U. globėjų, kuriems šiuo metu tenka visas vargas siekiant padėti U. išspręsti psichologines problemas, kurias sukėlė jo veiksmai.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-02-25 apklausta nukentėjusioji U. P. parodė (t. 1, b. l. 84-86 ), kad atvyko kalbėti apie vyriškį vardu V., ar V.. Tai buvo maždaug prieš 6 metus, kai jai buvo 8 ar 9 metai. Buvo vasaros metas ir ją pasiimdavo tas vyras, kai mama kažkur išeidavo. Jis lįsdavo prie jos bei priversdavo čiupinėti jo lytinį organą. Kiek kartų taip buvo nežino. Ji bijojo apie tai pasipasakoti mamai. Tai vyko tą vasarą, kai ją paskui išvežė į "(duomenys neskelbtini)". Įvykių trukmės jai neišeina įvardinti mėnesiais. Viskas vyko pas tą vyrą namuose, ji gali parodyti, kur jo namai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį buvo vienas namas, o kitas butas. Vieną kartą tai vyko name, o kiti kartai buvo to vyro bute, kuris yra pirmame aukšte, durys tiesiai. Bute vienas kambarys. Pas jį namuose kiek kartų yra buvusi - nežino, bet galėtų būti iki 10 kartų. Jis prie jos lindo 3-4 kartus, ją versdavo čiupinėti jo lytinį organą - paimdavo jos ranką ir norėdavo, kad ji čiupinėtų jo lytinį organą. Vyras būdavo apsirengęs su viršutiniais rūbais, o apnuogindavo tik savo lytinį organą. Ji matydavo jo lytinį organą. Jai nusirengti jis neliepdavo, tik paimdavo jos ranką ir norėdamas, kad ji liestų jo lytinį organą, ranka traukdavo jos ranką prie savo lytinio organo. Ji buvo išsigandusi ir pasišlykštėjusi. Kartais ji pabėgdavo iš jo buto namo. Ką jis darydavo, kai ji pabėgdavo - nežino. Bijojo mamai pasakyti, nes jis buvo mamos draugas, o mama girtuoklė ir ja nebūtų patikėjusi. Tas vyras stambus, gana aukštas, žilas. Kiek jam buvo metų, ji nežino. Mama ją pas tą vyrą nusivesdavo. Šių įvykių niekas nematė. Tuo metu namuose nieko nebūdavo. Ji jo nemėgo. Kai ją mama nuvedė pas jį, tai jis jau pirmą kartą taip darė. Apie įvykį ji papasakojo broliui A. T.. Vėliau papasakojo savo globėjai, psichologei, "(duomenys neskelbtini)" darbuotojai, kuri ją prižiūri. Dabar jai pradėjo tie įvykiai sapnuotis, pradėjo lįsti visi prisiminimai. Mamos draugas pas juos į namus ateidavo. Ji nepamena ar jis nakvodavo pas juos namuose, tačiau niekada prie jos nelįsdavo jos namuose. Ji stengdavosi būti lauke. Vieną kartą kai buvo pas jį kieme, jis mokė ją įžiebti ugnį. Į mokyklą nėjo, nes buvo vasara. O jei ir ėjo į mokyklą, tai bėgdavo iš pamokų. Ji tą vyrą atpažintų. Pirmiausia papasakojo broliui, jam 38-39 metai. Kada jam papasakojo - neprisimena. Prisimena, kad kai tas vyras bandė jai padaryti tą patį, tai pabėgo ir papasakojo apie tai broliui. Brolis ją buvo nuvedęs į policiją. Policijai apie tai nepasakojo. Iš vyro lytinio organo išbėgdavo sperma. Jei sperma neišbėgdavo, tai jis pats pasidarydavo - jos akivaizdoje save liesdavo. Jis norėdavo, kad pirma ji padarytų, o paskui jis pats darydavo malonumą, kol išbėgdavo sperma. Jis spermą nusivalydavo ir užsidėdavo kelnes. Ją jis liesdavo per drabužius, tarp kojų (nukentėjusioji rodo ant lėlės kur ją lietė). Ji prisimena, kad jis ją liesdavo per kelnes. Jis bandė ją liesti ir po drabužiais. Ji jam neleisdavo jos liesti, jį stumdavo ir pabėgdavo. Jis varžė jos laisvę pabėgti, užstodavo kelią, užrakindavo duris. Ji jam buvo net įkandusi ir pabėgusi. Duris užrakindavo, raktą palikdavo spynoje. Jis lįsdavo prie jos su ranka. Kai jis ją liesdavo, ji sėdėdavo. Ji blogai jautėsi, išsigando, dėl to ką jis darė. Vyras būdavo blaivus, ji taip sprendžia. Dabar kai prie jos prisiliečia draugas, ji tiesiog krūpteli. Jei prie jos prisiliečia tėtis ar brolis, tai jai viskas normalu. Ji pamena, kad tai buvo tą vasara, kai ji pateko į „(duomenys neskelbtini) ir kai jos mama dar buvo gyva. Mama ją buvo aplankyti "(duomenys neskelbtini)", o paskui ji mirė.

Nukentėjusiosios U. P. atstovas E. S. parodė, jog U. P. pažįsta nuo 2014 metų rudens, kuomet su sutuoktine nutarė paimti ir globoti kokį nors vaiką, kuris neteko tėvų. Tuo klausimu kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kur jiems buvo pasakyta, kad yra 9 metų mergaitė, kurios mama mirusi, ji visiškai vieniša, nors ir turi brolį. Jiems darbuotojai paaiškino, jog jei ši tarnyba neras, kas mergaitę pasiima, ji bus išvežta į vaikų namus. U. tada buvo 9 metų amžiaus. Jie su žmona nutarė, kad reikia padėti mergaitei. Kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, kur juos supažindino su U. P.. Nuo to laiko jiedu bent kartą į savaitę važiuodavo į „(duomenys neskelbtini)“, rinko dokumentus globai, nes įvaikinti mergaitės negalėjo - jam jau buvo 50 metų. 2014 m. gruodžio mėnesį mergaitė sunkiai susirgo kokliušu. Jie paskambino į „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė leisti ja pasirūpinti. Jiems leido pasiimti U. į namus, nors dar globėjo statuso jie neturėjo - globėjais tapo tik 2015 m. sausio mėnesį. Po pokalbių su U. 2015 metų sausio mėnesį, jo sutuoktinė jam papasakojo, jog U. jai prasitarė apie tai, kad ji buvo išnaudojama kažkokio vyro. Iš karto apie tai informavo „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas V. ar D., kurių pavardžių neprisimena. Jiems pasiūlė psichologės pagalbą, kad žinotų, kaip elgtis tokiu atveju, kai vaikas skundžiasi. Buvo vienoje konsultacijoje pas psichologę. Po to dar kelis kartus pas psichologę su mergaite buvo ir jo sutuoktinė. U. jam apie savo nuoskaudas bei išnaudojimą nelabai pasakojo, daugiau bendravo su jo žmona. Jis su U. bandė kalbėtis tik tiek, kad jos paklausė, ar gali ji konkrečiau papasakoti apie įvykį, kad galima būtų jai padėti. Mergaitė nieko konkretaus jam negalėjo o gal ir nenorėjo papasakoti, nenurodė nei vietos, kur buvo išnaudojama, nei vardo bei pavardės to žmogaus, kuris ja pasinaudojo. Jis sakęs U., kad ji turi apsispręsti, ar viešinti tą reikalą, liepė pagalvoti, o jei ji sugalvosianti, padarys viską, kad jai padėti. Jiems taip patarė psichologė, nurodžiusi, jog reikia įsiklausyti į vaiką. Jie su žmona bendravo ir su šeimos gydytoja, kuri pasakė, kad jei kažkokios patirtos prievartos pasekmės išlys, tai gali įvykti paauglystės laikotarpiu. Matė, jog U. gyvendama pas juos, nori užmiršti tiek tą išnaudojimą tiek ir gyvenimą asocialioje aplinkoje, patyčias mokykloje, kadangi būdama 3 klasėje, ji nelabai skaityti mokėjo. Jos mama pastoviai gėrė, tėtis buvo miręs. Jie stengėsi apie tai nekalbėti su U., leisti jai užsimiršti, tačiau 2019 metais U. pradėjo kalbėti, kad naktimis košmarai ją persekioja. Sakė, kad ji pradėjo naktimis sapnuoti tą vyrą, kuris ją išnaudojo, negali užmigti, stipriai pergyvena. Apie tai jie informavo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją V., kuri rekomendavo kreiptis pas psichologę. Jie vėl pradėjo lankytis pas psichologę. 2019 metais gruodžio mėnesį V. atvažiavo pas juos ir U. jai papasakojo, kad jai negerai, kad ją kankina prisiminimai dėl patirtos prievartos. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos informavo apie tai policiją. 2020 m. sausio mėnesio gale, jis su U. ir sutuoktine važiavo mašina (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė sėdėjo su U. užpakalinėje sėdynėje. Važiuojant U. pasakė, kad mato skveriuką, kuris jai pažįstamas, kad nuo tos vietos ji galėtų parodyti kelią pas tą vyrą, kuris ja pasinaudojo. Po kelių dienų jis su žmona pasiūlė U. sėsti į mašiną ir vėl nuvažiuoti prie to skvero.

Jai sutikus, jie nuvažiavo ten. Po to jie važiavo (duomenys neskelbtini) netoli tilto į (duomenys neskelbtini). U. parodė pasukti į kairę pusę. Įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš lėto važiuojant, U. parodė sukti į (duomenys neskelbtini). Pavažiavus labai nedaug, ji parodė dešinėje pusėje įvažiavimą į namo kiemą ir šalia esantį namą, kur, pasak jos, ji buvo išnaudojama. Jis telefonu padarė kelias to namo nuotraukas, pažiūrėjo adresą. U. pasakė, kad buvo tame name gyvena tas žmogus, kuris su ja taip negražiai elgėsi. Taip pat pasakė, kad priešais yra kitas namas, kuriame tas žmogus taip pat būdavo. Po pietų jie nuvažiavo į policiją, papasakojo, jog U. prisiminė, kur buvo išnaudojama, įvardijo adresą, kur galimai buvo nusikalstami veiksmai atliekami su U.. Kokie veiksmai buvo atliekami su U., kaip tas buvo, jis žino tik tiek, kiek jam apie juos sakė sutuoktinė - kad tas žmogus U. lietė lytinius organus, kad ji turėjo masturbuoti jį. Kaip jam pasakojo sutuoktinė, mergaitę iš karto po seksualinio prievartavimo nuvežė į policijos komisariatą jos brolis, kadangi ji broliui pasiskundė, kad su ja tas vyras negerai elgiasi. Kaip pasakojo U., iš policijos komisariato ji buvo išvežta į „(duomenys neskelbtini)“. Jos mama mirė jai būnant „(duomenys neskelbtini)“. Jo žmonai U. pasakojo apie tą asmenį - pasakė, kad tai buvęs jos mamos draugas, kad jis ne kartą lietė mergaitės lytinius organus, liepė tampyti jo lytinį organą.

Apklausta teisme liudytoja R. S. parodė, jog 2014 metais nusprendė su vyru E. S. įsivaikinti vaiką. Kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jiems paaiškino, jog jie neatitinka amžiaus kriterijų įsivaikinimui, todėl pasiūlė vaiko globą. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ buvo mergaitė U. P.. „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbuotojai paaiškino, kad ji našlaitė ir, kad jei jos kas neapsiims globoti, mergaitė bus išsiųsta į Vaikų namus. Su U. P. ji kartu su vyru susipažino 2014 metais spalio ar lapkričio mėnesį. Jie nutarė ją globoti ir ėmė ruošti dokumentus globai. Tuo metu su mergaite bendravo - penktadieniais U. parsiveždavo į namus, sekmadieniais sugražindavo ją į „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų pradžioje parsivežė į namus U. sergančią, jai buvo kokliušas, todėl „(duomenys neskelbtini)“ administracijai pasisiūlė ją slaugyti ligos laikotarpiu, nuvežė pas gydytoją. Nuo to laiko U. liko pas juos namuose, nors oficialiai jie dar nebuvo globėjais. Pas juos gyvenant buvo sutvarkyti globos dokumentai ir ji su vyru tapo U. globėjais. 2015 m. vasario mėnesį ji lankė globėjams skirtus kursus, su U. daug kalbėjosi įvairiomis temomis. Vieno iš pokalbių metu U. jai prasitarė, kad kažkoks vyriškis - mamos draugas, lindo prie jos. Perklausus kaip lindo, mergaitė labai vaikiškai parodė pirštuku į savo lytinius organus. Paklausus, ar lindo su savo lytiniu organu, mergaitė pasakė, kad ne – kad lindo rankomis. R. S. labai išsigandusi ir nežinojusi kaip elgtis, kaip toliau kalbėti su U., kad neaštrinti jos išgyvenimų. Baigėsi jų pokalbis mergaitės guodimu, paaiškinus, kad ji nėra kalta, kad taip atsitiko, nes mergaitė, jos nuomone, lyg jautėsi kalta, kad nepabėgo. Vyro tu metu nebuvo namie. U. prašė niekam apie tai nesakyti, kaip paslaptį pasakė. R. S. pasiūlė U. apie tai papasakoti vyrui – E. S., kurį mergaitė jau vadino tėveliu, pasakė, kad jis gal žinos ką toliau daryti. Grįžus į namus vyrui, pirmiausia ji jam apie mergaitės pasakojimą pasakė, tada visi trys apie tai pakalbėjo. Pokalbio metu paaiškėjo, kad U. tik žinojo, kad tas prie jos lindęs vyras - mamos draugas, gyvena (duomenys neskelbtini), nei vardo, nei pavardės nežinojo. Kadangi tuo laiku ji lankėsi globėjų kursuose, pasakė apie mergaitės pasakojimą „(duomenys neskelbtini)“ socialinei darbuotojai V., kuri ir vedė globėjų kursus bei buvo paskirta jų šeimą prižiūrėti globos metu. Ji pasiūlė kreiptis į psichologą, parekomendavo ją. Po kelių dienų ji nuėjo pas psichologę. Pokalbis su psichologe buvo trumpas, tik kelių minučių, psichologė davė iškarpas atšviestas pasiskaityti, kaip tokiais atvejais elgtis. R. S. kreipėsi į šeimos gydytoją, papasakojo, kad tokia situacija. Gydytoja taip pat pasiūlė neforsuoti įvykių, paaiškino, kad jei taip buvo iš tikrųjų, mergaitės paauglystėje ši patirta trauma išlįs su trenksmu. Tolimesnių pokalbių su U. metu kalbantis apie patirtą prievartą, mergaitė papasakojo, kad U. apie prievartą buvo pasiskundusi mamai, tačiau ši netikėjusi, tokį faktą neigė. Be to, minėjo, jog mama ją bardavo ar mušdavo. Kai ji pasiskundė apie patirtą prievartą broliui, brolis ją nuvedė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Iš ten mergaitę išvežė į „(duomenys neskelbtini)“. R. S. vedžiojusi U. ir pas vaikų psichologą poliklinikoje, tačiau U. sakydavo, kad tai, ką pasako psichologė, jai „ per vieną ausį įeina, per kitą išeina“. Vėliau mergaitė pasiguodė, kad ją pradėjo sapnai kankinti, ji sapnuodavo tą ją išnaudojusį vyrą. Vėl R. S. kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ psichologą, be to U. apie tai papasakojo ir socialinei darbuotojai V.. Jiems palaipsniui aiškinantis įvykio aplinkybes, U. sakė, kad ji nežinanti adreso, kur buvo išnaudojama, tik vis minėjo, kad (duomenys neskelbtini) tas vyras gyvena. Tuomet „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos informavo apie U. patirtą prievartą policiją ir buvo pradėtas tyrimas. 2020 m. pradžioje, gal sausio mėnesį, jiems su vyru ir U. važiuojant per (duomenys neskelbtini), pervažiavus tiltą per Nemuną, yra parkelis. Važiuojant pro tą parkelį, mergaitė čiupo R. S. už rankos ir pasakė, jog tą parkelį prisimena ir nuo tos vietos ji rastų kelią iki namo vyriškio, kuris ją išnaudojo. Ji apie tai pasakiusi kartu važiavusiam savo vyrui E.. Kitą dieną ji su vyru pasiėmė mergaitę iš pamokų ir vėl nuvažiavo į tą pačią vietą prie parkelio (duomenys neskelbtini). Mergaitė nuo tos vietos rodė jiems, kur reikia važiuoti iki to vyro namo. Privažiavus namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, U. parodė namą, kuriame, pasak jos, gyvena tas ją išnaudojęs vyriškis. Ji net parodė kurios namo durys, kurie langai yra to vyro. Be to, minėjo, kad ją išnaudojo tas vyras ir kitame – gretimai esančiame kažkieno name, tik tas namas jau labai pasikeitęs, renovuotas.Vyras nufotografavo tą vietą. U. jai dar nuo 2019 metų rudens, nors ir labai drovėdamasi, pasakojo, kad tas vyriškis ją ne tik liesdavo jos kūną, kišo rankas prie lytinių organų, bet ir liepdavo liesti jo lytinį organą, jam išsiliedavo iš lytinio organo sperma, ji tai įvardijo kaip skystį. Sakė, kad tai vyko ne vieną kartą. Vis minėjo, kad sapnuodavo tą vyrą dar anksčiau, bet tą rudenį ją pradėjo persekioti košmarai, kad ją gaudo tas vyras, o ji bėga.

Apklausiama teisme liudytoja L. P. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). U. P. pažįsta ir jos tėvus pažinojo, nes jie gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini) g. susikirtime. Artimai su mergaitės tėvais nebendravo, tik buvo pažįstama su jos motina ir tėvu, kuris vėliau mirė. U. ji geriau pažinojo, kaip kaimynų vaiką, nes ji su vaikais lakstydavo po kiemus, žaisdavo. Kartą vaikai ją buvo užsiviję, tai liudytoja ją užstojo. U. mama J. buvo dažnai gerianti alkoholį moteris. Iš pirmos santuokos ji turėjo dar ir sūnų A., todėl su vyru ir vaikais gyveno keturiese. Vėliau J. antras vyras mirė, tada jie trise gyveno. Kadangi motina buvo gerianti, mergaitė dažnai ateidavo pas liudytoją, ji nusivesdavo ją pas savo vaikus. Kada U. mama mirė, U. buvo patalpinta „(duomenys neskelbtini)“, laikinuose namuose vaikų. Dar prieš mamos mirtį liudytoja pasigedo mergaitės, kaimynų klausinėjo apie ją. Sužinojusi po motinos mirties, kad mergaitė „(duomenys neskelbtini)“, skambino telefonu į „(duomenys neskelbtini)“, klausė, ar bus galima mergaitę pas save paimti. Rašė ir prašymą, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ paimti mergaitę. Dalyvavo savo motinos laidotuvėse mergaitė kartu su ja. Lankydavau U. „(duomenys neskelbtini)“ ir vėliau, penktadieniais pasiimdavo po darbo, sekmadieniais gražindavo. Mergaitė jai yra sakiusi, kad ją yra nuskriaudęs vyras – mamos draugas, kuris lankydavosi pas J., kad tas vyras lįsdavo prie jos, kad jai skaudėjo ir buvo baisu. Dar iki mirties J. liudytojai yra sakiusi, kad toks vyras jai peršasi, bet ji jo nenori. Mergaitei liudytoja pasakė, kad apie tai papasakos globos namų socialinei pedagogei ir apie jai vėliau papasakojo. Po to ji klausė pas socialinę pedagogę, ar kalbėjosi apie tai su U.. Ši sakė viską žino. Sakė L. P. mergaitė, kad prie jos lindo tas vyras, kad jai skaudėjo ir buvo baisu. Mergaitė liudytojai nurodė, kad prie jos lindo būtent kaltinamasis S., kadangi šis buvo atvažiavęs į liudytojos namus po J. laidotuvių aplankyti U., nes tuo metu ji buvo liudytojos namuose – ją buvo parsivedusi iš „(duomenys neskelbtini)“ savaitgaliui. Atvykęs S., klausinėjo kaip mergaitė gyvena, teiravosi, kur ji gyvens po motinos mirties. Jam išvykus, mergaitė iš karto papasakojo, kad tas vyriškis prie jos priekabiavo - sakė tas dėdė, kuris buvo atvažiavęs, prie manęs lindo, man skaudėjo ir buvo baisu. Būtent po to ji ir informavo apie tai socialinę darbuotoją. Pasak liudytojos, kaltinamasis buvo dar kelis kartus atvažiavęs į jos namus, bet mergaitės pas ją tuo metu nebuvo. Pasakė jam, kad U. gyvena (duomenys neskelbtini), bet adreso ji nežino. Po viso to ji susitiko su U. globėjais, kadangi ją jau globojo S.. Juos perspėjo apie mergaitės pasakojimą, klausė, ar jiems nieko socialinė pedagogė. Šie jai sakė, kad pedagogė jiems nieko nesakiusi.

Iš 2020-01-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja L. P. tarp pateiktų nuotraukų atpažino E. S. S. kaip asmenį, apie kurį jam U. P. pasakojo kaip apie asmenį, kuris U. P. seksualiai prievartavo (b.t. 1 b. l. 111-113).

Apklausiama liudytoja G. J. patvirtino, jog U. P. pažįsta nuo 2019 metų, kadangi dirba psichologe „(duomenys neskelbtini)“, o globos darbuotoja V. kreipėsi į ją dėl pagalbos mergaitei, sakė, kad yra poreikis psichologo konsultacijai. Ji dirbanti V. kai kreipėsi, sakė, kad lyg tai nuotaikų kaita mergaitei, žema savivertė, nepasitikėjimas savimi. U. į jos kaip psichologės konsultaciją atvyko iš globėju E. S.. Mergaitė bendravimo metu buvo drovi, nedrąsi, jos kalbėjosi ir mergaitė sutiko ateiti į kitus susitikimus. Ne kartą teko su ja bendrauti. Prieš bendraudama su mergaite, ji pasikalbėjo su globėju. Buvo kalbėta, kad U. nelabai nori pas psichologus eiti, savimi nepasitikinti. Globėjas neminėjo apie seksualinius potyrius mergaitės. U. iš pradžių nieko nesakė, tik gal ketvirto susitikimo metu pasipasakojo apie patirtą seksualinį smurtą. Prieš tai, kelių konsultacijų metu minėjo, kad ji turi paslaptį, tačiau nežino, ar gali jai pasakyti. Sakiusi liudytoja, kad galinti elgtis kaip ji norinti, jei yra pasiruošusi, galinti pasakyti. Paskui U. papasakojo savo istoriją. Pasakojo, kad kai ji buvo 8 metų, mama nuvedė ją pas vyrą, kad šis ją prižiūrėtų. Atsiminė, kad pirmame namo aukšte tas vyras gyveno, namas senas, jame buvo daug senų rūbų, baldų, telefonas senovinis. Tame name vyras pradėjo prie jos lįsti - paėmė jos ranką nusimovęs kelnes ir norėjo, kad ji jam liestų lytinį organą. Minėjo, kad vyras buvo užrakinęs duris, raktas buvo pas jį, todėl mergaitė negalėjo pabėgti ir jai teko sutikti su tuo, ko jis norėjo. Pasakojo, kad ji turėjo liesti jo lytinį organą, visa tai darė, nes nebuvo kito kelio. Vėliau ji nubėgo į kitą kambarį, jis atrakino duris ir ji išbėgo. Namuose mama niekio nežinojo ir po to vesdavo toliau ją pas tą vyrą, kad ją pasaugotų. G. J. sakiusi U., kad ji turi apie tai informuoti policiją. Liudytoja apie tai pranešė „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, paskui ir policijai. Toliau bendraudama su U., liudytoja jai teigė, kad tai, kas nutiko, labai sunkus dalykas, bet mergaitė nesanti dėl to atsakinga, o atsakingas ir turi atsakyti tas žmogus. Mergaitė labai jaudinosi, verkė, buvo įsitempusi, vėliau, po pokalbio pasakė, kad šiek tiek jai palengvėjo, kai išsipasakojo. Ji liudytojai taip pat sakė, kad apie patirtą seksualinį smurtą buvo pasipasakojusi broliui.

Liudytoja K. U. patvirtino tyrimo metu (b.t. 1, b.l. 125-126 ) duotus parodymus, kad jai dirbant Vaikų gerovės centre "(duomenys neskelbtini)“ psichologe, 2014 metais ar 2015 metais į ją konsultacijos kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“ gyvenusios mergaitės U. P. globėjai R. ir E. S.. Pačios mergaitės tame pokalbyje nebuvo. Sakė, kad U. pas juos gyveno neilgai, tai buvo jos globos pradžia. Globėjai atėjo pasikonsultuoti dėl to, kad mergaitė jiems pasipasakojo apie patirtą seksualinę prievartą. Nurodė, kad prievartą U. patyrė tuo metu, kai gyveno pas mamą, koks tai buvo laikotarpis, neminėjo. R. S. pasakojo, kad mergaitė labai bijo vyrų, kad labai bendrauja su ja pačia, tačiau globėjo E. neprisileidžia. Taip pat R. S. jai minėjo, kad mergaitė apie patirtą prievartą pasakoja tik jai, tačiau ji yra su U. sutarusi, kad ji turės papasakoti viską ir jos vyrui E. S.. U. globėjai tada dar papasakojo, kad ji nurodė, jog tas ją seksualiai prievartavęs vyras nebuvo nusimovęs kelnių, be to, kad mergaitė yra pasakojusi apie patirtą prievartą savo broliui ir mamai. Jos mama ja nepatikėjusi ir išvadinusi melage. Kiek jai žinoma, toje šeimoje U. mama labai girtaudavo, nuvykus pas juos į namus specialistams, dažnai U. mamą rasdavo girtą. Dėl to U. ir buvo patekusi į "(duomenys neskelbtini)". Mergaitė labai bijojo prarasti mamą, kadangi prie jos buvo labai prisirišusi. Pokalbio su S. metu, ji išsiaiškino, kad U. yra nekalbi, labai mažai pasakoja. Jie aptarė, kaip reikia kalbėti su U., jai pradėjus pasakoti apie galimai patirtą prievartą, kaip užduoti klausimus. Taip pat kalbėjosi, kokiu atveju reiktų globėjams kreiptis į Vaikų teisių specialistus ir policiją. Liudytoja paaiškino, jog teikdama psichologines konsultacijas, ji rašydavo dar ir savo užrašus, apie susitikimus su vaikais. Ji kiek bendravo ir su U.. Mergaitė buvo labai nedrąsi, jos vis reikėjo paklausti, kad mergaitė kalbėtų, buvo labai rami. 2015 metais kovo 2 dieną ji yra surašiusi "Psichologinio konsultavimo aprašymą". Tačiau tų įrašų su savimi neturi, nes, kai išėjo iš Vaikų gerovės centro "(duomenys neskelbtini)", užrašus ten paliko.

Liudytoja V. V. teisme patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus (b.t. 1, b.l. 88-89 ) kad nuo 2001 m. iki šiol dirba vaikų gerovės centre "(duomenys neskelbtini)" socialine darbuotoja. Jos darbo metu 2014 m. rugpjūčio 12d. laikinai globai į „(duomenys neskelbtini)“ pateko U. P., kuri buvo našlaitė, nes jos abu tėvai buvo mirę, jos mama mirė 2014-08-29. Nuo 2015-01-08 mergaitės laikinais globėjais tapo E. ir R. S., kurie vėliau – 2015 m. rugsėjo 11d. buvo paskirti nuolatiniais globėjais. Mergaitė nuolatinių globėjų buvo prižiūrima labai gerai. Tačiau, kai dar mergaitė gyveno Vaikų gerovės centre "(duomenys neskelbtini)", įstaigos psichologei, konsultacijos metu, mergaitė pavartojo žodį "prievarta", tačiau daugiau ji nieko nedetalizavo. Vėliau, kai mergaitės globėjais tapo S. ir mergaitė apsigyveno pas juos, vieno apsilankymo metu globėjai išreiškė nerimą, kad mergaitė pasakoja apie patirtą prievartą. Ji patarusi globėjams U. atvežti į „(duomenys neskelbtini)“, konsultacijai pas psichologę Po to ji gavo psichologinio konsultavimo aprašymą, kuriame buvo parašyta, kad globėjai su mergaite U. P. buvo konsultuoti psichologės. Jai iš U. globėjų žinoma, kad U. P. apie galimai patirtą seksualinę prievartą pasakojo savo globėjams E. ir R.. U. R. yra pasakiusi, kad į Vaikų gerovės centrą "(duomenys neskelbtini)" ji pateko dėl prievartos, kaip ir A. ( A. tuo metu gyveno „(duomenys neskelbtini)“, vyresnė mergaitė nei U.). Globėjams iš U. pavyko sužinoti, kad su ja nederamai elgėsi kažkoks dėdė, kuris buvo tuometinis mamos draugas. Pasak mergaitės, tas dėdė nebuvo nusimovęs kelnių, o viskas vyko tuomet, kai dar jos mama buvo gyva. U. globėjai jai sakė, kad mergaitė yra jiems minėjusi, kad tas vyras su ja negerai elgėsi tuo metu, kai ji dar gyveno su mama, o jos mama gyveno su tuo vyru. Mergaitė neminėjo žodžių seksualinė prievarta, kalbėjo tik apie tai, kad su ja negerai elgėsi. Liudytojai nėra žinoma to vyro nei vardas, nei pavardė, nei kokie kiti duomenys. U. psichologinės konsultacijos metu buvo paminėjusi įstaigos psichologei, jog apie tai, kad ją prievartavo tas dėdė, ji yra pasakiusi savo broliui ir mamai, tačiau jos mama ja nepatikėjo, išvadino melage. Liudytoja tyrimo metu taip pat teigė, jog paskutinį kartą E. ir R. S. šeimoje ji lankėsi 2019-12-17. Tuo metu U. globėjai vėl jai paminėjo, kad U. vėl kalba apie patirtą seksualinę prievartą. Su globėjais pabendravusi, ji pasakė, kad jie turėtų pranešti apie galimą seksualinę prievartą policijai, o pati ji apie tai pranešė Vaikų teisių tarnybai.

Apklaustas teisme liudytoju A. T. paaiškino, kad U. P. yra jo sesuo. Šiuo metu su seserimi nebendrauja, ji gyvena pas globėjus. Jis paneigė, kad U. jam yra anksčiau pasakojusi apie kokią tai patirtą seksualinę prievartą. Apie šį faktą jis pirmą kartą sužinojo iš tyrėjos, anksčiau jam apie tai nebuvo žinoma. Sužinojęs, kad sesers atžvilgiu buvo naudota prievarta, jis skambino U. telefonu. Pokalbio metu jos klausė, kodėl ji jam apie tai nesakiusi. U. telefonu paaiškino, kad nesakė dėl to, kad žinanti jo karštą charakterį. Jis sesers į policiją dėl šio fakto nevedė ir policijai apie tai nepranešė, kadangi pats nežinojo. Patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (t.1 b. l. 117-118), kad jis gyveno su seserimi ir motina (duomenys neskelbtini). 2012 metais išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jo mama apsigyveno su E. S., kurį jis tuo metu pažinojo kaip V.. Jam tas V. nepatiko. Kuomet jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), jam sesuo nieko nepasakojo apie tą mamos draugą V., nesiskundė jo elgesiu. Po motinos mirties 2014 m. rugpjūčio 28d., seserį patalpino laikinai globai į „(duomenys neskelbtini)“, jam sesers auginti niekas neleido. Vėliau ji buvo perduota globėjams, su kuriais ir gyvena. 2019 metais, per Naujus metus jis kalbėjosi su U. ir ji jam davė suprasti, kad tas V. prie jos seksualiai priekabiavo, kai dar gyveno su jo motina. Jis jos klausęs, kodėl ji apie jam nepapasakojo. U. atsakė, kad yra jam apie tai pasakojusi prieš kelis metus, tačiau jis matyt buvo girtas ir nieko neprisiminė. Jo motinos draugas V. gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sesuo jam sakiusi, kad V. seksualiai priekabiavo prie jos savo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistas 2020-01-30 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo (t.1, b. l. 133), kad U. P. mergystės plėvėje akivaizdžių mechaninės traumos požymių nekonstatuota ir mažai tikėtina, kad galima atlikti lytinį aktą su U. P., nepažeidžiant jos mergystės plėvės vientisumo. Specialistas nurodė, jog yra tikimybė, kad galima įvesti pirštą į U. P. makštį, nepažeidžiant jos mergystės plėvės vientisumo. U. P. išangės srityje, išoriniuose lytiniuose organuose, gaktoje, tarpvietėje mechaninės traumos požymių nekonstatuota.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertės konstatavo (b.t. 1, b.l. 168-175 ), jog negauta objektyvių duomenų, kad U. P. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Nagrinėjamų įvykių metu (galimai prieš 6 metus) U. P., atitinkamai jos tuometiniam amžiui, negalėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl negalėjo adekvačiai jiems priešintis. U. P. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika (tiriamais įtariamojo E. S. S. veiksmais) ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo metu U. P. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, ji nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. U. P. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties ir mąstymo ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti, įsiminti ir atgaminti esminių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys (tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis U. P. parodymais. Padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi, U. P. nenustatytas. Padidintas polinkis į įtaigumą U. P. taip pat nenustatytas. Papildomai apklausti U. P. nerekomenduojama ne tik dėl jos būsenos (kalbėti apie bylos įvykius jai yra emociškai sunku), bet ir dėl praėjusio nuo įvykių laiko (mažai tikėtina, jog ji pajėgs papasakoti daugiau nei apklausos metu).

Ekspertės D. P. ir S. S. šią savo išvadą patvirtino teismo posėdyje. Ekspertė – psichiatrė S. S. papildomai nurodė, jog U. P. suvokimas apie tai, kas su ja vyko galimai prieš 6 metus, pradėjo reikštis, kada ji pirmą kartą pasisakė apie tuos įvykius. Remiantis tiriamosios žodžiais, jai kilo sapnai, primenantys tas situacijas, kilo ir prisiminimai. Tai truko kelis mėnesius. Ekspertizės metu potrauminio streso sutrikimo simptomatikos nebuvo. Tačiau buvo išreikštas emocinis reagavimas, adekvatus į tiriamus įvykius, dėl to ir buvo retrospektyviai diagnozuota potrauminio streso sutrikimas, kuris tiesiogiai siejasi savo turiniu su tiriamais įvykiais. Kadangi jis truko ilgiau, negu 10 dienų, buvo konstatuota, kad toks potrauminio streso sutrikimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Ekspertė taip pat nurodė, jog potrauminio streso sutrikimas turi aiškų apibrėžimą, šitas sutrikimas kyla po tam tikro uždelsto laikotarpio nuo įvykio, sukėlusio sutrikimą. Jo turinyje atsispindi patirto trauminio įvykio turinys, tai yra sapnai, primenantys tą įvykį, prisiminimai. Jie primena patirtą įvykį. Gali būti konkretūs vaizdiniai, konkrečios vietos, konkretūs žmonės. Sutrikimą gali iššaukti patirto įvykio garsai, kalbos, žmonės, įvairūs dalykai. Išvada dėl sutrikimo konstatuota remiantis tiriamosios apsakoma jausena ir prisiminimais, sapnais. Ekspertizės atlikimo dienai potrauminio streso sutrikimo simptomatikos jau nebuvo. Ekspertė taip pat nurodė, jog U. P. reikalinga buvo psichologinė pagalba. Negydomas potrauminio streso sutrikimas turi savybę atsinaujinti, kartotis. Reikalingas gydymas, psichologinis konsultavimas. Gali būti bangomis pasireiškiantis potrauminio streso sutrikimas. Negalinti atsakyti, kokia šiuo metu nukentėjusios būklė, kokia jos būsena šiuo metu, po ekspertizės atlikimo. Mergaitę stebintys psichologai priima sprendimą dėl jos būsenos ir pagalbos teikimo.

Ekspertė-psichologė D. P. nurodė, jog ekspertizės metu mergaitei buvo 15 metų, o tokio amžiaus paauglys jau gali suprasti, kas yra tvirkinimas, prievartavimas, gali atskirti. Matėsi iš tiriamosios pasakymų, kad ji turi žinių apie tokių veiksmų pobūdį, reikšmę, todėl gali naudoti tokias sąvokas. Tiriamajai atminties sutrikimų nebuvo nustatyta. Nerimas ją trikdė, ji susijaudindavo, jai reikėjo pakartojimų, kad įsimintų seką. Tačiau tokia būsena neišeina iš normos ribų. U. P. atminties sutrikimų nebuvo nustatyta. Ta aplinkybė, kad mergaitė negali tiksliai atgaminti kiek kartų, kada tai vyko, ką ji tuo metu darė, tai yra normalu, nes praėjo nemažai metų. Tačiau esmę ji atgamino - kada apytiksliai tai buvo, kas tą darė, ką darė. Tiriamoji neužpildė atminties spragų, nors būna atvejų, kad tiriamas asmuo neprisimena kokių tai detalių, tačiau bando užpildyti tas spragas. Gi U. P. atvirai pasakojo, ką prisiminė ir ko nepamena. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad būtų kopijuojamas elgesys, mergaitės pasakojimas buvo adekvatus, jai pasireiškė potrauminio streso sutrikimo požymiai, ji apie potyrius nenorėjo kalbėti, nes apie tai kalbėti jai buvo sunku. Jos pasakojimai buvo gana autentiški, nenustatyta, kad ji kažką sugalvotų, fantazuotų, kopijuotų. Kopijuojantis elgesys tam tikrose detalėse gali pasireikšti, tačiau šios ekspertizės metu to nenustatyta. Elgesys tokio amžiaus vaikui nėra būdingas, kad jis pats imtų lytinį organą į savo rankas. Esmines aplinkybes, kurias tiriamoji nurodė, ji realistiškai prisimena, tačiau pasakojo nenoriai, gėdijosi.

Lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba, tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Tačiau nagrinėjamoje byloje toks išskirtinis atvejis nenustatytas.

Seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali - jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatinėjami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).