Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P., jo atstovei advokatei Astai Jakštienei,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato įgaliotai atstovei Erikai Kliaugienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Palanga, atstovės advokatės Astos Jakštienės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato (toliau – Institucija) 2024-04-03 nutarimo Nr. 30-ANR N-3799-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutinkant su šiuo nutarimu, A. P. atstovė advokatė Asta Jakštienė prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-04-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N-3799-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti A. P. naudai iš valstybės išlaidas advokato pagalbai apmokėti už šio skundo parengimą per advokatą ir atstovavimą teisme.

Teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai. Faile „Priedas Nr. 1“ užfiksuota, kad prie stalo ant kėdės, užkėlęs vieną koją ant kitos, sėdi A. P. ir kalbėdamas telefonu klausia ar jį gali filmuoti, jeigu jis to nenori, pakartoja, kad negali ir įrašinėti negali. Baigęs pokalbį, kabinete esantiems žmonėms sako, kad jo negalima filmuoti, nors jie sakė, kad gali. Pasiėmęs gertuvę, geria. Vyras už kadro, kaip patvirtinta E. V., prašo A. P. netrukdyti dirbti, tačiau šis nekreipia dėmesio, klausinėja E. V., kas jis toks, kokios jo pareigos, nes per 2 metus taip ir nesužinojo, kokios jo pareigos. Sako, kad J. V. yra pavaduotoja, L. Š. direktorė, bet jis jos niekada nematė. Atėjusios kitos moters, kaip nustatyta, buhalterės J. R., klausia „ar jūs esat L. Š.?“. Moteriai priėjus prie A. P. ir kažką tyliai pasakius, šis pasišokinėdamas ant kėdės, ant kurios sėdi, kylančiu balso tonu, klausia „Kodėl jūs ant manęs šaukiate?“ Moteris išsitraukia telefoną ir pradeda filmuoti. A. P. klausia „kodėl jūs mane filmuojate, aš nesutinku“. E. V. atsako, kad čia viešos patalpos. A. P. prašo nenukreipti į jį objektyvo. J. R. atsako, kad dėl to, jog jis taip su ja kalba ir ji to nenori. A. P. pareikalauja ją išeiti iš kabineto, bet ši atsako, kad atėjo ten, kur jai reikia. A. P. pradeda klausinėti jos, koks jos vardas, pavardė, liepia prisistatyti. Po to klausia ko ji dreba, gal reikia kviesti pagalbą. J. R. atsakė, kad būtent jo elgesys ją privedė prie tokios būsenos. J. V. klausia „Ar matai A., kaip bendradarbiai į tave reaguoja?“. A. P. klausia ar tikrai iškviesti greitąją ir sulaikęs patvirtinimo, telefonu garsiai sakydamas renka Nr. „112“, klausdamas J. R. ar ji L. Š., tačiau ji kažką atsako ir išeina. A. P. pašaipiai komentuoja „nesipurtykit ponia“. Tuo metu atsiliepia 112. A. P. nurodo, kad skambina iš (duomenys neskelbtini), UAB, (duomenys neskelbtini), nes vienas žmogus dreba. Operatorei paklausus ar reikia greitosios, A. P. atsako, kad ir policiją gali iškviesti, nes jį filmuoja, kad vakar policija jau buvo. Operatorė klausia, kas atsitiko. A. P. atsako, kad direktoriaus pavaduotoja ir kažkokia moteris jį filmuoja. Jis yra A. P. ir jį nori atleisti iš darbo, bet neatleidžia, jis nežino ar dar yra darbuotojas. Operatorei paklausus, kodėl nedirba, A. P. atsako, kad jam nesako ką dirbti. Operatorei paklausus, ar nesako, jog atleido, A. P. atsako, kad nesako. Operatorei pasakius, jog nesupranta, dėl ko kviečia, A. P. atsako, jog kažkokia moteris pradėjo drebėti galimai vestibiulyje guli. Operatorei nurodžius, jog nesupranta, kas vyksta ir paklausus ar yra direktoriaus pavaduotoja, nes sakė, kad ji filmuoja, A. P. patvirtina ir priėjęs prie stalo liepia kalbėti J. V., pasakyti kas atsitiko. Ši kalbėti atsisako, sakydama, kad jis paskambino tai ir turi kalbėti. Jai pritaria E. V.. A. P. liepia „E. V., ką šnekat, direktorei leiskit kalbėti“. J. V. dar kartą atsako, kad neprivalo kalbėti. A. P. pakartoja operatorei, ką sakė J. V. ir pasakoja, jog atėjo į darbo vietą, ginčas su darbdaviais. Operatorė nurodo likti vietoje ir turėti telefoną. Faile „Priedas Nr. 2“ įrašas tęsiamas. E. V. prašo A. P. uždaryti langą, nes jis serga ir nuėjęs, pats jį uždaro, po to grįžta prie savo stalo. Baigęs pokalbį telefonu, prie to stalo prieina ir A. P. ir klausia E. V. „Ką čia rašinėji?“. E. V. atsako „tau koks skirtumas“ ir su kažkuo kalba rusu kalba. A. P. pasilenkia ir sako į kamerą, kad nesutinka būti filmuojamas. Į kabinetą įeina vyras, su kažkuo nereikšmingai pasikalba. A. P. klausia E. V. „Ar jūs man algą už tas dienas mokėsite, ką ten per 90 eur vakar atsiuntėt?“. E. V. atsako, kad mokės, o jeigu kyla klausimų dėl išmokėjimų, turi parašyti prašymą buhalterijai. A. P. atsako, kad jau rašė, bet jam niekas neatsako. Pašaipiai klausia „bugalterija ar buhalterija? Eikit į mokyklą, pabaikit“. E. V. atsako „gerai, eisim“. A. P. arogantišku tonu sako „aš ten kursus tokius buvau atsiuntęs“, į ką E. V. vėl atsako „gerai, eisiu, parašykit prašymą ir iki 5 darbo dienų jums bus atsakyta“. A. P. klausia „kokį prašymą?“ E. V. atsako „dėl jūsų atlyginimo“. A. P. klausia „ar jūs mokėsit man atlyginimą?“. E. V. patvirtina, kad mokės, tiek kiek jis dirbs, todėl siūlo eiti ir dirbti. A. P. atsako, kad „tada visi klausimai išspręsti, o darbo yra iki ausų“ ir ranka mostelėja virš savo galvos. Jis dar kartą pakartoja, jog nesutinka būti įrašinėjimas. E. V. atsako, kad įrašinėja ne jį, o viešas patalpas, o jeigu jis netyčia pakliuvo, tai atsiprašo. A. P. sako, kad „visa ši medžiaga yra nelegali, aš nesutinku būti įrašinėjamas ir viešai transliuojamas ir kreipsis į pareigūnus. Bučiukas, su meile, tikiuosi, kad meilė jus išgelbės“. E. V. prašo A. P. leisti dirbi, bet šis atsako, kad „jūs nedirbat, jūs šuleravojat. Sėkmės, biški reikia temperatūra primažinti, blet 25, reikia nustatyti 21, kad smegenys geriau suktusi.“ Ir kažkur nueina iš fimavimo zonos. Po to prieina prie stalo, prie kurio anksčiau sėdėjo, pasiima gertuvę ir vėl grįžta prie E. V. stalo. Šis prašo „leiskit dirbti, Dieve brangus“. A. P. pašaipiai atsako „Aš ne Dievas, aš žmogus, kovojantis už savo teises“. E. V. prašo A. P. atsisėsti į savo vietą ir dirbti, į ką šis klausia, „kodėl man pinigus mokėjo grynais?“. E. V. atsako, jog jam niekad nemokėjo. A. P. klausia „tai ką ten gavau?“ E. V. klausia „kada?“ A. P. pašaipiai pamėgdžioja E. V., sakydamas „kada, ko čia springsti?“. Po to klausia „kodėl vilkikai nedrausti, kodėl kai įvyksta įvykis, jūs siunčiat fiktyvius dokumentus“. E. V. vėl prašo netrukdyti dirbti. A. P. atsako „dirbkit, dirbkit, prašom, prašom. Aš dar patikrinsiu ar klaidų nepadarysit.“ Pasilenkia arčiau ir tęsia „Teisingai, jo čia gerai, prašom Eugenijau“. E. V. sako „viso gero“. A. P. atsako, „kas čia geria, ai aš geriu kavutę iš termoso. Jūs čia gąsdinat su savo įrašai, eikit su teisininkais pakalbėkit ar nusikaltėlius nusamdykit, kad mane užmuštų. Ar jūs taip nesielgiat? Ar mano šeimai kyla pavojus?“. Po to piktu balsu, kylančiu tonu kartoja „Ar mano šeimai kyla pavojus?“ O E. V. vėl paprašius netrukdyti dirbti, A. P. pradeda keiktis, sakydamas „Jūs užpisote, nachui, su savo psichologiniu spaudimu“. J. V. paprašius nusiraminti, A. P. šaukia „užpisai ir tu“. Tuo metu E. V. atsikelia nuo stalo ir išeina. A. P. jį palydi replika „eikit lauk, policija atvažiuos, aiškinsimės“. Tuo įrašas baigiasi.

Faile „PSS-20231205-092420UTC-0200“ užfiksuotas pareigūnų atvykimas į įvykio vietą. Įrašo 00.04.50 užfiksuota, jog priėjęs vyras patvirtina, kad A. P. elgiasi provokuojančiai, nepagarbiai, ypač su moterimis, žmonės jo bijo. E. V. nurodo, kad nebijo A. P., bet jis trukdo dirbti. 00.09.43 užfiksuota, kad A. P. klausia „E., neužsakysit man nusikaltėlių, kad mane nuo kelio nuvarytų ar pakartų“. Policijos pareigūnė prašo jo nekonfliktuoti, tačiau A. P. toliau klausia „ko tu žiūri į mane, bijai, kelnės pilnos, gal toliau pamokėk man, kaip mokėjai po stalu“. Policijos pareigūnei paklausus, kodėl jis provokuoja, A. P. atsako, kad „jis man mokėjo, toliau pamokėk, nemokėsi?“. Vėliau A. P. sako „V. einam susitaikysim, J. V., einam mes susitaikysim“. J. V. atsako, kad jis eitų į darbo vietą ir dirbtų, tačiau A. P. sako, jog nežino kokios jo pareigos. E. V. nurodo, kad jos yra aprašytos. Prie jo priėjusi J. V. kažka jam sako, po ko E. V. nueina. A. P. klausia „J., kokios jūsų pareigos – direktorės pavaduotoja. J. ateik čia į 109 kabinetą“. Po to A. P. nueina į kabinetą ir grįžta iš jo valgydamas bandelę. J. V. prašo A. P. eiti į darbo vietą. A. P. klausia, ką ten veiks, jis visą dieną valgo. Policijos pareigūnė paaiškina, kad jis yra pavaldus, nes dar dirba įmonėje, o J. V. yra direktoriaus pavaduotoja. A. P. nesutinka, sako, kad jis yra vergas ir ji gali jam nurodyti, kad eitų ten, darytų tai. Pareigūnė klausia, ar jis jau nedirba. A. P. atsako „ką aš dirbsiu“. J. V. vėl prašo jį eiti į darbo vietą, tačiau A. P. atsako „ką aš ten veiksiu, aš valgau, aš esu darbe, čia nėra jokio reglamento“. J. V. aiškina darbo laiko reglamentą, o A. P. atsako „nuleisk toną direktorės pavaduotoja, o kur yra tavo direktorė, L. Š., kuri mane filmavo“. J. V. nurodo parašyti prašymą ir gal vėliau aptars, bet A. P. jai atkiša bandelę ir klausia „norit, nenorit?“ nueidamas, pasiunčia bučinį ir pagrasina „už tai, kaip tu elgiesi, mes susitiksime teisme su visos įmonės darbuotojais“. J. V. atsako „gerai, bet tu nekelk grėsmės kitiems ir netrukdyk“. A. P. klausia „kokią grėsmę, ar tu manęs bijai, jauti grėsmę“. J. V. patvirtina, kad taip ir visi darbuotojai rašys pareiškimą ant jo. A. P. pašaipiai atsako „rašykit“ ir praeinančio vaikino klausia „R., ar tu rašysi pareiškimą ant manęs“. Šis paklausia kokė pareiškimą ir atsako „A., negąsdint ir eik namo“. Po to policijos pareigūnė nusiveda A. P. į kabinetą ir kalbasi apie įvykį (00.13.59). (1 t., b. l. 68a).

Iš pareiškėjo atstovės Astos Jakštienės elektroninio laiško Institucijai matyti, kad ji pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (1 t., b. l. 18-24).

Iš Darbo ginčų komisijos 2024-02-14 sprendimo darbo byloje Nr. APS-108-472/2024 nustatyta, kad iš dalies tenkintas ieškovo A. P. prašymas atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pripažįstant ieškovo 2023-12-07 atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu (1 t., b. l., 25-34).

Iš 2021-12-17 darbo sutarties nustatyta, kad A. P. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (1 t., b. l. 36-38).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-12-05 įsakymu A. P. nušalintas nuo darbo pareigų dėl drausmės pažeidimo nuo 2023-12-05 iki 2023-12-06 (1 t., b. l. 46), o 2023-12-06 įsakymu atleistas iš vadybininko pareigų nuo 2023-12-07 (1 t., b. l. 48).

Iš elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotoja J. V. susirašinėjo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų (1 t., b. l. 53-54).

2024-01-18 nutarimu J. V. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 76).

2023-12-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį pradėjimo (1 t., b. l. 77-79).

Vyriausiojo patrulio V. V. 2023-12-05 tarnybinis pranešimas patvirtina, jog A. P. ir pareigūnų akivaizdoje elgėsi neadekvačiai, provokavo žodžiais įmonės darbuotojus. Įmonė pareiškimą rašė tam, jog būtų užfiksuotas įvykis dėl jų darbuotojo neadekvataus elgesio (1 t., b. l. 93).

Pareiškime dėl keliamos grėsmės saugumui, nurodoma, kad atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. P. pradėjo elgtis neadekvačiai, žeidinėjo darbuotojus, daužė stalus. Darbuotojai patyrė didelį stresą ir yra nesaugūs, kadangi asmuo grasino panaudoti fizinę jėgą (1 t., b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Dėl procesinių pažeidimų.

Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalį, įprastai administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Kai reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos.

Šiuo atveju pareiškėjo atstovės 2024-03-12 elektorinis laiškas patvirtina, kad ji Institucijai siuntė prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo el.paštu klaipedosvpk@policija.lt, tačiau duomenų, kad laiškas pasiekė adresatą nėra (1 t., b. l. 18).

Kita vertus kaip patvirtina bylos nagrinėji vaizdo įrašas (1 t., b. l. 124a) bei pats nutarimas (jo dalis „Kitos aplinkybės“) A. P. ir jo atstovė advokatė Asta Jakštienė atvyko į bylos nagrinėjimą bei atstovė dar kartą pateikė bylą nagrinėjančiam pareigūnui siųstus dokumentus, kurių šis nurodė negavęs prieš bylos nagrinėjimą. Be to, nutarime aptarti ir atstovės pateikti įrodymai bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl inkriminuoto nusižengimo. Taigi šie duomenys paneigia nutarime nurodytą aplinkybę, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kita vertus, šios aplinkybės paneigia ir tai, jog tyrėjas nutarimą priėmė neišklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir neįvertinęs pateiktų įrodymų, nes dėl jų nutarime yra pasisakyta.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas gali būti ištaisytas teismo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis Nr. 2AT-14-139/2016). Kadangi administracinis procesas yra vieningas, pareigūno padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.

Šiuo atveju, net ir sutinkant su skundo argumentais, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tinkamai negalėjo realizuoti savo teisės būti išklausytam ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, šią klaidą ištaisė teismas išklausydamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, dalyvaujant jo atstovei, teismo posėdyje, tuo visiškai realizuodamas jo teisę išsakyti savo paaiškinimus, pateikti savo įrodymus, t. y. jis dar kartą pasinaudoti savo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog A. P. savo teisę būti išklausytam realizavo, todėl konstatuoti procesinio pažeidimo, dėl kurio nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtų, nenustatyta.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, išklausęs pareiškėją ir jo atstovę teismo posėdžio metu daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Dėl atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamai kimbant prie žmonių; 3) atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų ir tokių veiksmų tikslą. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Be to, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022).

Vienas iš svarbių veikos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo požymių yra tai, kad dispozicijoje nurodyti veiksmai atliekami viešoje vietoje.

Be to, kad pareiškėjas A. P. neigia savo kaltę ir tvirtina neatlikęs jokių draudžiamų veiksmų, skunde nesutinkama ir su tuo, jog nusižengimas buvo padarytas viešoje vietoje.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-246-919/2023; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-282/2022). Pažymėtina ir tai, kad viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai, bet ir įmonės, įstaigos ir organizacijos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-658/2024). Taigi, be abejonių, šiuo atveju A. P. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, kuriose be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios, buvo ir daugiau asmenų, t. y. E. V., buhalterė J. R., buvo užėję dar keli darbuotojai. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad konfliktas vyko ne privačioje, o viešoje, vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, nesudarytų jiems nepatogumų, netrukdyti jų darbo, poilsio, įprasto gyvenimo būdo.

Nors A. P. nesutiko, kad jis įžeidinėjo, tyčiojosi iš J. V., grasino, daužė darbo stalą, tačiau pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Vaizdo įraše faile „Priedas Nr. 2“ užfiksuota, kaip A. P. pradeda keiktis ir necenzūriniai žodžiai („Jūs užpisote, nachui, su savo psichologiniu spaudimu“ ir „užpisai ir tu“) akivaizdžiai skirti J. V. ir E. V., nes taip jis atsakė į jau ne vieną E. V. prašymą netrukdyti dirbti ir J. V. prašymą nusiraminti. Taigi, vien šios aplinkybės pakanka veikos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui.

Be to, vaizdo įrašas patvirtina, jog A. P. ilgą laiką buvo kabinete, kuriame dirbo E. V., gėrė, kaip pats nurodo, kavą, kalbėjo telefonu, uždavinėjo E. V. įvairius klausimus, šaipėsi iš jo tarties, atsakymų, abejoja jo kompetencija, veiklos legalumu, darbo reikšmingumu, visiškai nekreipė dėmesio į nevienkartinį prašymą netrukdyti dirbti, įžūliai klausinėjo į kabinetą užėjusios buhalterės J. R., kas ji tokia, ko atėjo, liepia prisistatyti, klausia ko ji purtosi, kvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Net atvykus policijos pareigūnams, A. P. elgėsi nepagarbiai, nekreipė dėmesio į J. V. prašymą eiti dirbti, akivaizdžiai šaipėsi iš to, tvirtindamas, kad neturi ką veikti. Kalbėdamas, nuolat valgo ir net kiša valgomą bandelę J. V.. Toliau tyčiojasi iš E. V., klausdamas ar jis neketina užsakyti nusikaltėlių, kad su juo susidorotų, klausia ar šis jo bijo, ar „kelnės pilnos“. Vienas darbuotojas patvirtina, kad A. P. elgiasi provokuojančiai, nepagarbiai, ypač su moterimis, žmonės jo bijo. Tai patvirtina ir buhalterė J. R.. Dar vienas koridoriumi praeinantis darbuotojas paragina A. P. negąsdinti ir eiti namo. J. V. patvirtino, kad toks A. P. elgesys ją baugino, žemino jos autoritetą, vertė jaustis nepatogiai prieš bendradarbius.

Akivaizdu, kad toks bendravimo būdas, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, su kitais asmenimis, net ir esant konfliktiškiems santykiams, nėra priimtinas visuomenėje, jis prieštarauja moralės principams, yra nepagarbus. Toks A. P. sąmoningai pasirinktas elgesys viešojoje vietoje – įmonės patalpose, esant kitiems asmenis, kalbant pakeltu balso tonu, arogantiška, įžūlia maniera, išsakant įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius, trukdymas dirbti, viešas abejojimas kolegų ir vadovės gebėjimais, kompetencijomis, vertintinas kaip nepriimtinas elgesys, kuriuo buvo siekiama prieš pastatyti save, pademonstruoti niekinamą požiūrį ne tik J. V., bet ir kitus buvusius asmenis. Tuo akivaizdžiai parodyta nepagarba žmogui ir visuomenei, jis prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms. Necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, kito asmens įžeidinėjimas, agresyvaus pobūdžio veiksmai negali vertinami kaip normalus bendro sugyvenimo tvarką atitinkantis elgesys (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-574/2023). Akivaizdu, kad A. P. kėlė konfliktinę situaciją ir sudarė neramią aplinką ir trikdė žmonių darbą ir rimtį.

Skunde taip pat tvirtinama, kad konfliktą tarp A. P. ir J. V. iššaukė pačios įmonės administracijos veiksmai, kuriais buvo siekiama neteisėtai nutraukti A. P. darbo sutartį, nepagrįstai jam žymint pravaikštas, ilgai trunkančios derybos, negebėjimas rasti tinkamo sprendimo ir pareiškėjo neaiškumas dėl jo padėties, dėl ko A. P. pats patyrė psichologinį smurtą, kas ir lėmė A. P. elgesį.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtina atsakomybę lengvinanti aplinkybė –administracinio nusižengimo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos.

Pažymėtina, kad, viena vertus, ši aplinkybė yra tik atsakomybę švelninanti, bet jos nešalina, kita vertus, apskritai nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nusižengė dėl psichinės prievartos.

Byloje apklausta J. V. pripažino, kad galimai įmonės administracijos veiksmai, susiję su A. P. darbo sutarties nutraukimu ir jo atleidimu iš darbo, nebuvo visai tinkami ir teisiškai pagrįsti, nes jiems trūko tokios patirties. Vis tik, nežiūrint to, A. P. turėjo visas galimybes savo galimai pažeistas teises ginti teisėtomis priemonėmis, kuo, beje, ir pasinaudojo dėl darbdavio priimtų sprendimų kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, tačiau tai nesuteikė teisės A. P. elgtis neteisėtai, žeminti ir niekinti darbdavio atstovę, kitus darbuotojus, trikdyti įmonės darbą. Kaip patvirtino pats pareiškėjas, jis siekė, kad darbo sutartis būtų nutraukta jo norimu pagrindu – pagal DK 57 straipsnį, tačiau darbdavys dėl to nesutiko, kas ir lėmė A. P. nepasitenkinimą ir jo elgesį. Taigi, pareiškėjas nusižengė ne dėl psichinės prievartos, o tik dėl to, kad darbdavio sprendimai neatitiko jo lūkesčių.

Bendrojo viešo elgesio taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. A. P. turėjo ir galėjo suprasti, kad toks jo elgesys viešoje vietoje ne tik žeidžia ir žemina J. V., bet ir pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra priimtinas bei prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, yra nepagarbus ir įžeidžiantis kitus asmenis, todėl teismo vertinimu, tokie A. P. veiksmai laikytini tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Pažymėtina, kad kaltės turinys vertinamas ne vien pagal asmens, padariusio konkrečius veiksmus, paaiškinimus, t. y., kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė atitinkamus asmens veiksmus ir kokių padarinių buvo siekiama, bet ir pagal kitų byloje surinktų duomenų visumą, kurie apibūdina asmens padarytus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kurioje tokie veiksmai buvo padaryti ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-302-574/2023). Atsižvelgiant į išdėstytą, skundo argumentai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo subjektyviojo ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio – tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nepagrįsti.

Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes jis savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (administracinio nusižengimo sudėtis yra formali), įvertinus išsakytų įžeidžiančių žodžių pobūdį, intensyvumą, kiekį ir pačio pareiškėjo elgesį įvykio vietoje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato 2024-04-03 nutarimu Nr. 30-ANR N-3799-2024 A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 85 Eur bauda, kurios dydis lygus sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui, individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti minėto nutarimo, nėra pagrindo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų skundo ir pareiškėjo atstovės argumentų plačiau nepasisako, juo labiau, kad jie susiję ne su šios bylos dalyku – nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu, o su darbo ginču.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovės advokatės Astos Jakštienės skundo netenkinti, Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato 2024-04-03 nutarimą Nr. 30-ANR N-3799-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.