- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- II-251-549/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00146-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Advokatai
- Asta Jakštienė
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P., jo atstovei advokatei Astai Jakštienei,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato įgaliotai atstovei Erikai Kliaugienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Palanga, atstovės advokatės Astos Jakštienės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato (toliau – Institucija) 2024-04-03 nutarimo Nr. 30-ANR N-3799-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024-04-03 nutarimu Nr. 30-ANR N-3799-20242024-07-30 A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2023-12-05, apie 09 val. 10 min., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose elgėsi agresyviai, užsipuolė J. V., ją įžeidinėjo, tyčiojosi, grasino, daužė darbo stalą. Atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį ir nenustatyta A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam paskirta 85 eurų bauda.
Nesutinkant su šiuo nutarimu, A. P. atstovė advokatė Asta Jakštienė prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024-04-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N-3799-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti A. P. naudai iš valstybės išlaidas advokato pagalbai apmokėti už šio skundo parengimą per advokatą ir atstovavimą teisme.
Skunde nurodoma, kad A. P., nesutikdamas su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka ir nepraleisdamas 15 kalendorinių dienų termino, numatyto ANK 616 straipsnio 3 dalyje, 2024-03-12 per savo įgaliotą atstovę advokatę Astą Jakštienę pateikė prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir papildomų įrodymų prijungimo prie administracinės bylos Nr. Nr. 31-ANRJP-3693-2024, šį prašymą su priedais išsiunčiant Klaipėdos AVPK elektroniniu paštu adresu: klaipedosvpk@policija.lt. Šiuo prašymu buvo prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes 2024-02-27 protokolas buvo surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu A. P., nebuvo gautas jo paaiškinimas dėl įtariamo administracinio nusižengimo, taip pat nebuvo nustatytas terminas A. P. paaiškinimams pateikti. Tačiau 2024-04-03, 13:15 val., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P. su savo įgaliota atstove advokate Asta Jakštiene nuvykus į Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių pas vyriausiąjį tyrėją P. M., tyrėjas nurodė, kad jis iki 2024-04-03 nebuvo gavęs ir dėl to administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nėra susipažinęs su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. vardu pateiktu 2024-03-12 prašymu bei prie jo pridėtais papildomais įrodymais, tame tarpe ir su dviem vaizdo įrašais su garsu, dėl ko tyrėjui yra reikalingas papildomas laikas su šiais įrodymais susipažinti. Kadangi tyrėjas nebuvo pasiruošęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui 2024-04-03 žodinio proceso tvarka ir nebuvo gavęs papildomų dokumentų, paprašė A. P. advokatės Astos Jakštienės šiuos dokumentus persiųsti jam asmeniškai. Atstovei tai padarius, tyrėjas nurodė, kad, nesusipažinęs minėtais dokumentais, negali nagrinėti bylos, todėl atidės bylos nagrinėjimą ir apie kitą nagrinėjimo datą, laiką informuos A. P. bei jo atstovę advokatę Astą Jakštienę. Pagrindo nepasitikėti tokiais tyrėjo P. M. teiginiais ir veiksmais nebuvo. Dėl to 2024-04-03, 13:15 val., vykusio posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. liko neapklaustas apie įvykio aplinkybes, jos nebuvo tiriamos, taip pat nebuvo sudaryta galimybė peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis fiksuotų vaizdo įrašų, advokatei užduoti klausimų A. P., o pastarajam į juos atsakyti ir panašiai. Nepaisant to, tyrėjas P. M. vis tik nepaskyrė kito posėdžio datos ir, apie įvykio aplinkybes neapklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tos pačios dienos – 2024-04-03 vakare, 17:00 val., išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka bei surašė skundžiamą 2024-04-03 nutarimą. Pažymima, kad skundžiamame 2024-04-03 nutarime nebuvo nurodyta, kad A. P. prašė bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Todėl skundo autoriaus nuomone, tokiais veiksmais tyrėjas pažeidė administracinio nusižengimo teisenos normas, numatytas ANK 616 straipsnio 3 dalyje ir ANK 630 straipsnio 1 dalyje, dėl ko nepagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, neapklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P., nors jis buvo dar 2024-03-12 pareiškęs prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir paskirtą posėdžio dieną 2024-04-03 buvo atvykęs į nagrinėjimą. Dėl ko 2024-04-03 nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Taip pat skunde nurodoma, kad pareiškėjas inkriminuoto nusižengimo padarymo metu (2023-12-05) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – šioje įmonėje jis dirbo nuo 2021-12-17 iki 2023-12-07. Tuo metu nukentėjusiąja pripažinta J. V. ėjo A. P. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos pareigas, taigi, A. P. buvo jai pavaldus. 2023-11-27 A. P. po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo (kuris buvo prasidėjęs nuo 2023-10-16) grįžus į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavys, atstovaujamas faktinio vadovo E. V., kuris yra J. V. sutuoktinis, iš pradžių geruoju tarėsi su A. P. dėl jo išėjimo iš darbo, vėliau pradėjo spausti A. P. išeiti iš darbo. A. P. nesutikus bendru susitarimu išeiti iš darbo, jam nuo 2023-11-28 iki 2023-12-01 buvo pradėtos žymėti pravaikštos, nors jis visas keturias dienas buvo atvykęs į darbą. Be viso to, A. P. negalėjo dirbti darbo sutartimi sulygto darbo, nes į jo darbo vietą jau buvo priimtas kitas darbuotojas, o darbdavys neužtikrino A. P. darbo vietos ir nedavė jokio darbo. 2023-12-04, darbe esant darbdavio vadovaujantiems asmenis, tarp jų ir faktiniam vadovui E. V. bei direktoriaus pavaduotojai J. V., A. P. nutarė išsiaiškinti, kur yra jo darbo vieta, nes jo buvusi darbo vieta, kaip minėta, jau buvo užimta naujai priimto darbuotojo, o darbdavys visą savaitę (nuo 2023-11-27 iki 2023-12-04) nesuteikė A. P. nei darbo vietos, nei darbo. Tačiau darbdavio faktinis vadovas E. V. pradėjo varyti A. P. iš darbo, teigdamas, kad jis trukdo dirbti, o A. P. laikėsi pozicijos, kokiu pagrindu jis yra varomas iš darbo, jeigu vis dar yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nėra iš jos atleistas ir pan. Darbdavys iškvietė policiją, kad ši išvestų A. P. iš darbo. Į darbovietę 2023-12-04 atvykę policijos pareigūnai nefiksavo jokių A. P. pažeidimų, jį išklausė ir net pasiūlė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją dėl tokio darbdavio elgesio su juo. Tačiau A. P., tikėdamasis, kad su darbdaviu viskas išsispręs gražiuoju, niekur nesikreipė. 2023-12-05 ryte A. P. atvykus į darbą, darbdavys vėl iškvietė policiją. Tą pačią dieną, t. y. 2023-12-05,17:34 val., A. P. iš darbdavio gavo 2023-12-05 darbuotojų pranešimą ir įsakymą dėl nušalinimo nuo darbo pareigų nuo 2023-12-05 iki 2023-12-06 imtinai, kurį pasirašė direktoriaus pavaduotoja J. V. bei reikalavimą iki 2023-12-06, 09.00 val., pasiaiškinti dėl jo veiksmų 2023-12-04, 2023-12-05. A. P. nespėjus pasiaiškinti iki 2023-12-06, 09.00 val., jis 2023-12-06 iš darbdavio gavo įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2023-12-07, kurį pasirašė direktoriaus pavaduotoja J. V.. Kaip girdėti iš 2023-12-05 paties darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoto ir į šią administracinių nusižengimų bylą 2024-03-12 pateikto vaizdo įrašo su garsu, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje buvo du asmenys – darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas E. V. ir direktoriaus pavaduotoja J. V.. Vietoje to, kad J. V., kaip vadovaujantis asmuo, spręstų dėl darbo vietos A. P. suteikimo ir užduočių paskyrimo ar jo teisėto atleidimo, ji tik filmavo A. P. ir tylėjo, nors privalėjo imtis veiksmų sprendžiant susidariusią situaciją civilizuotai, nekankinant A. P. ir nelaukiant, kol neiškentęs A. P. savo noru išeis iš darbo. Teisinę reikšmę turi ir tai, kad visas bendravimas 2023-12-05 pačios J. V. fiksuotame vaizdo įraše dėl susidariusios situacijos sprendimo vyko tarp A. P. ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo E. V., kuris de facto ir sprendė bei derino A. P. atleidimo klausimus, ką taip pat patvirtina pridedamas susirašinėjimas dėl A. P. atleidimo iš darbo, o J. V. visiškai nesikišo į jų pokalbius, tik formaliai priiminėjo įsakymus ir teikė rašytinius nurodymus A. P.. Todėl jos pripažinimas nukentėjusiąja šioje byloje apkritai nepagrįstas.
Skunde pažymima, kad darbdavys net dvi savaites iš eilės, t. y. nuo 2023-11-27 iki 2023-12-07, siekė atleisti A. P. iš darbo, o, nepavykus tokiam darbdavio sumanymui, imta ieškoti kitų būdų, kaip priversti patį A. P. išeiti iš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavys neužtikrino A. P. darbo vietos, kurioje jis galėtų dirbti po grįžimo iš po laikinojo nedarbingumo, nepavedė A. P. jokių darbinių užduočių, negana to, A. P. vietoje dirbo naujai priimtas darbuotojas ir A. P. buvo pradėtos žymėti pravaikštos. Taip pat, prasidėjus konfliktui dėl išėjimo iš darbo, darbdavys buvo pasyvus, nenustatė aiškių įtampą darbe mažinančių priemonių, nevykdė kontrolės šiuo klausimu, kas sudarė visas sąlygas ilgą laiką, t. y. net dvi savaites, tęstis psichologinio smurto veiksmams A. P. atžvilgiu. Esant aptartai psichologinio spaudimo išeiti iš darbo situacijai, kuri truko gana ilgą laiko tarpą (2 savaites), A. P., kaip darbuotojas, turėjo teisę užduoti klausimus darbdaviui, kur yra jo darbo vieta, kur jis turi sėdėti, kokį darbą jis turi dirbti, koks vaidmuo įmonėje yra de facto vadovo E. V., kuris priiminėja sprendimus dėl A. P. išėjimo iš darbo, kodėl darbuotojas niekada nemato įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ de jure vadovės ir pan. Tuo pačiu darbdavį atstovaujantys vadovaujantys asmenys, tame tarpe nukentėjusiąja pripažinta J. V., neturėjo jokio pagrindo tikėtis nesulaukti iš darbuotojo A. P., kuris buvo 2 savaites varomas iš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokio pobūdžio klausimų, net ir nepatogių darbdavio atstovams. Tačiau laikyti tokius klausimus įžeidžiančiais, žeminančiais darbdavio vadovaujančius asmenis ar įžeidžiamo kibimo požymius turinčiais veiksmais yra visiškai nepagrįsta ir nepateisinama, toks šios situacijos traktavimas reikštų, jog teisė gina itin jautrius darbdavio vadovaujančius asmenis, kas būtų neteisėta. Todėl anot skundo, vertinant šį konkretų atvejį ir A. P. inkriminuotą nusižengimą, ypač svarbu atsižvelgti į tai, koks buvo nurodytų darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujančiųjų asmenų elgesys A. P. atžvilgiu.
Skunde nurodoma, kad paties A. P. elgesys šiuo atveju pasireiškė ne smurtiniais, agresyviais veiksmais prieš kitus asmenis ar kitaip pasireiškusiu viešosios tvarkos pažeidimu, už ką jis 2024-04-03 nutarimu buvo nubaustas, o paprasčiausiu reikalavimu, adresuotu darbdavio vadovaujantiems asmenims suteikti jam, kaip darbuotojui, darbo sutartimi sulygtas darbo sąlygas (darbo vietą, darbines užduotis ir kt.), nes, darbdavys dvi savaites sistemingai bandė atleisti pareiškėją iš darbo visais įmanomais būdais, o nepavykus to padaryti, apkaltino jį nebūtais dalykais (pravaikštomis ir kt.).
Pažymima, kad darbas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)s“ buvo vienintelė A. P. darbovietė, iš jos jis gaudavo vieninteles pragyvenimo pajamas, iš kurių išlaikė savo šeimą, vaiką, dengė kreditus, todėl darbdavio vadovaujančiųjų asmenų taikytas ilgai trukęs psichologinis spaudimas išeiti iš darbo kėlė jam realų nerimą dėl savo, savo šeimos ateities, socialinio nestabilumo ir nesaugumo jausmą. A. P. dėl tokio darbdavio vadovaujančiųjų asmenų nepateisinamo elgesio jautė didžiulę įtampą, jam sutriko miegas, širdies ritmas, dingo apetitas, dažnai skaudėjo galvą, dėl ko jam po atleidimo teko kreiptis į medikus. Teisinę reikšmę turi tai, kad A. P. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją ir jos priimtu 2024-02-14 sprendimu darbo byloje Nr. APS-108-472/2024 A. P. 2023-12-07 atleidimas iš darbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pripažintas neteisėtu. Nors J. V. ir minėtoje darbo byloje atstovaudama darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė įrodyti patirtą smurtą ir (ar) priekabiavimą iš A. P. pusės, bet Klaipėdos darbo ginčų komisija šias aplinkybes atmetė kaip visiškai nepagrįstas. Todėl anot skundo, apart J. V. žodinių teiginių, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų J. V. nurodomas aplinkybes dėl A. P. elgesio, dėl kurio jo atžvilgiu buvo surašytas 2024-04-03 nutarimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir paskirta bauda.
Taip pat, pagal skundą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos yra privačios ir ten negali be leidimo patekti jokie pašaliniai asmenys, išskyrus įmonės darbuotojus ir vadovaujančius asmenis, todėl A. P. atžvilgiu yra nepagrįstai inkriminuota ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, nes konfliktas kilo ne viešoje, o privačioje vietoje, sprendžiant darbuotojo ir darbdavio santykius. Pareiškėjo atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiąja pripažinta J. V. buvo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis asmuo (direktoriaus pavaduotoja), kuri turėjo suteikti A. P. darbo vietą ir darbo funkcijas arba jį atleisti iš darbo teisėtai, o A. P. savo veiksmais tik siekė išsiaiškinti situaciją dėl jo darbo santykių su darbdaviu tęstinumo, kuriam de jure atstovavo J. V., o de facto – jos sutuoktinis E. V.. Tačiau jų ir A. P. apsižodžiavimas neperžengė asmeninio ar darbinio konflikto ribų, A. P. neturėjo tikslo tyčia sutrikdyti viešąją tvarką ar žmonių rimtį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. P. 2023-12-05 atliktuose veiksmuose būtų galima nustatyti subjektyvųjį ANK 481 straipsnio dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymį – tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Todėl administracinio nusižengimo teisena J. V. pareiškimo pagrindu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį turėjo būti nutraukta.
Skunde, remiantis teismų praktika, pažymima, kad tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačiu veiksmu intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, t. y. kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš valstybės tarnautojų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Taip pat didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka, bei svarbu, ar įvykio metu tvyrojo konfliktiška atmosfera, ar buvo negatyvus įvykio dalyvių nusistatymas vienas kito atžvilgiu.
Reziumuojant skunde pažymima, kad institucija, priėmusi skundžiamą 2024-04-03 nutarimą, ne tik kad pažeidė administracinio nusižengimo teisenos normas, tačiau priėmė nutarimą ir nubaudė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį A. P. neištyrus visų esminių faktinių aplinkybių, įrodymų, šalis siejančių santykių, jų elgesio, pasakytų žodžių, o byloje esančius įrodymus įvertino neišsamiai, paviršutiniškai, vienpusiškai, akivaizdžiai šališkai nusiteikusi A. P. atžvilgiu, tyrėjui, net ir girdint advokatei, išsakius savo asmeninę nuomonę apie tai, kad jis ne pirmą kartą tiria A. P. veiksmus ir žino, koks tai asmuo. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. P. 2023-12-05 neatliko jokių neteisėtų veiksmų nei J. V., nei E. V. atžvilgiu, kaip darbuotojas, reikalaudamas jam suteikti darbo, darbo vietą ar teisėtai jį atleisti iš darbo. Todėl 2024-04-03 nutarimu paskirta 85,00 Eur bauda A. P. laikytina visiškai nepagrįsta, dėl ko turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Institucija nesutinka su skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad priimant nutarimą buvo pažeistos ANK 616 straipsnio 3 dalies ir ANK 630 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes 2024-02-27 administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 31-ANR_P-3693-2024 pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad nesumokėjus paskirtos 15 eurų baudos iki 2024-03-28 administracinė byla bus nagrinėjama 2024-04-03 13.15 val. A. P. neįvykdžius administracinio nurodymo, byla buvo nagrinėjama 2024-04-03, 13.15 val. žodinio proceso tvarka dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P. ir atstovei advokatei Astai Jakštienei. Bylos nagrinėjimo metu advokatė Asta Jakštienė pateikė prašymą su kitais įrodymais, tame tarpe ir du vaizdo įrašus. Advokatė Asta Jakštienė nurodė, kad pateiktą informaciją siuntė ir anksčiau el. paštu klaipedosvpk@policija.lt, tačiau dėl techninių kliūčių pateikta informacija iki administracinės bylos nagrinėjimo dienos nebuvo gauta. Vaizdo įraše pavadinimu „Administracinės bylos nagrinėjimas“ 03.14 s. užfiksuota, kaip advokatė Asta Jakštienė nurodo, kad nesutinka su pažeidimu, nuo 03.15 s. iki 11.25 s. tiek advokatė Asta Jakštienė, tiek A. P. pateikė 2023-12-05 įvykusio įvykio vertinimą. Advokatei Astai Jakštienei ir A. P. sutikus buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje priimtą nutarimą atsiųsti el. paštu (vaizdo įraše užfiksuota 17.58 s., 22.00 s.), o iki administracinės bylos nagrinėjimo ar administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta prašymų dėl nušalinimo.
Taip pat Institucijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių nei dėl paties nusižengimo fakto, nei dėl A. P. kaltės, padarius jam inkriminuotą ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes tai patvirtina administracinėje byloje esančių duomenų visuma, kuri patvirtina, jog A. P. peržengė normalaus moralės ir teisės normomis apibrėžto žmonių tarpusavio bendravimo ribas. A. P. tyčia viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, savo veiksmais bandė sutrikdyti įprastą įmonės darbą, darbuotojai buvę kabinete buvo priversti pakeisti darbo vietą, tyčia įžeidžiamai kibo prie kitų darbuotojų, juos žemino, bendraudamas su įmonės darbuotojais vartojo necenzūrinius žodžius, taip siekiant pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nėra pagrindo abejoti J. V. nurodytomis aplinkybėmis, kad A. P. daužė stalus, trankė duris. Kaip matyti vaizdo įraše jos (J. V.) žodžius patvirtina ir kiti A. P. įbauginti darbuotojai. A. P. neteisėti veiksmai truko ganėtinai ilgą laiką. Toks A. P. elgesys vertintinas kaip įžūlus, kuriuo buvo siekiama priešpastatyti save, pademonstruoti niekinamą požiūrį į J. V. bei aplinkinius, tai yra akivaizdžiai parodyta nepagarba žmogui ir visuomenei. A. P. išsakytų frazių turinys ir emocinė išraiška nekelia abejonių, kad jis (A. P.) siekė pažeisti viešąją tvarką ir sutrikdyti aplinkinių asmenų rimtį. Nors skunde nurodo, kad konfliktas vyko tarp A. P., J. V. ir E. V. dėl atleidimo iš darbo, o prie administracinės bylos pridėtas „Darbo ginčų komisijos“ 2024-02-14 sprendimas patvirtina, kad A. P. atleidimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo neteisėtas, tačiau tai nepaneigė A. P. padaryto pažeidimo numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Institucija nesutinka ir su skunde nurodyta aplinkybe, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos yra privačios, į kurias negali be leidimo patekti pašaliniai asmenys, išskyrus įmonės darbuotojus ir vadovaujančius asmenys. Nurodoma, kad niekam nekyla abejonių, kad viešosioms vietoms priskirtina ne tik gatvės, aikštės, namo kiemai, laiptinės, tačiau ir įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, todėl nagrinėjamu atveju viešoji vieta buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, į kurias turi teisę patekti kiti asmenys. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių vaizdo įrašų, pastate dirba daug įmonių, iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, kurioje dirbo A. P. yra laisvas praėjimas. Po koridorius taip pat ir po kabinetą vaikščiojo kiti asmenys, kurie girdėjo ir matė netinkamus A. P. veiksmus, kuriais jis (A. P.) privertė aplinkinius nepatogiai jaustis, šiurkščiai pažemindamas, šokiruodamas juos.
Apibendrinant visa tai, kas aptarta, institucija mano, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų ir nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Institucija, kvalifikuodama A. P. veiksmus pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, priešingai pareiškėjo tvirtinimui, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. P. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo (A. P.) veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vien tai, kad A. P. nepriimtinos institucijos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu.
Todėl Institucijos nuomone, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas 2024-04-03 nutarimas Nr. 30-ANR_N-3799-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24229728233 paliktas nepakeistas.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. P. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. Įmonėje jis dirbo nuo 2022 m. sausio ar vasario mėnesių. Įmonė yra pastate, kuriame veikia ir daugiau įmonių, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ užėmė visą pirmą aukštą. Į įmonės patalpas galėjo patekti ir pašaliniai asmenys, nes durų niekas nerakindavo. Nuo 2023 m. spalio mėnesio vidurio jis buvo nedarbingas. Po ilgo nedarbingumo laikotarpio, 2023-11-27 atėjo į darbą ir E. V., pakvietęs jį į kabinetą, pasakė, jog nori jį atleisti iš darbo. Paklausus kokiu pagrindu, paaiškino, kad jie turi susiradę kitą darbuotoją ir jo paslaugos nebereikalingos. Jam pasiūlė darbo sutartį nutraukti pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį – bendru susitarimu su išeitine kompensacija. Tačiau tai jo netenkino ir jis nesutiko išeiti iš darbo tokiu pagrindu, kadangi turi išlaikyti šeimą, vykdyti finansinius įsipareigojimus. Jis paprašė būti atleistas pagal DK 57 straipsnį, kai nėra darbuotojo kaltės. E. V. sutiko ir pažadėjo atsiųsti dokumentus elektroniniu paštu. Bet grįžus namo gavo pranešimą, jog E. V. jau nesutinka nutraukti darbo sutarties pagal DK 57 straipsnį. Kitą dieną jis nuėjo į darbą pasiaiškinti ir jie vėl susitarė dėl išeitinės kompensacijos, tik jokio rašytinio susitarimo nepasirašė. Tokia situacija tęsėsi visą savaitę, nuo 27 dienos vaikščiojo į darbą, E. V. jam liepdavo palaukti, bet nei darbo vieta, nei darbo užduočių jam nebuvo suteikta, nes jo kuruojami vilkikai ir vairuotojai buvo perduoti kitam darbuotojui. Kaip tuo laikotarpiu buvo žymima darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, nežino. Kol laukdavo, kaip nurodydavo E. V., bendraudavo su kolegomis arba sėdėdavo vestibiulyje. Gruodžio 1 d. manė, kad dėl atleidimo jau susitarė, jam bus išsiųsta sutartis dėl darbo sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu, tačiau jos negavo. Todėl atėjo pirmadienį, gruodžio 4 d., pasiaiškinti, kodėl nėra atleistas, o jam siunčiami pranešimai į elektroninį paštą apie forminamas pravaikštas, nors jis kasdien ateidavo į darbą, bet jam nebuvo suteikiama darbo vieta, jis būdavo išsiunčiamas namo, vis buvo aiškinama, kad jau susitarta dėl atleidimo, kad teisininkai jam išsiųs sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo. Susidarė įspūdis, kad jį siekiama atleisti dėl pravaikštų, nemokant jokios kompensacijos. Atėjus, jį pasodino kažkokiame kabinete ir liepė laukti. Jis buvo nepatenkintas administracijos darbu, nes J. ir E. V. jį apšaukė. Jis pradėjo aiškintis, kodėl jie nieko nedaro. Kol laukė, gėrė kavą, valgė vaisius ir tuo metu atvyko policija, kurią iškvietė darbdavys. Paaiškinus, kas vyksta, jie pasiūlė kviesti Darbo inspekcija, tačiau tiek jis, tiek J. ir E. V. nutarė, kad ji nereikalinga, nes manė, jog gali patys susitarti. Jis užpildė prašymą tėvystės atostogoms gruodžio 6-7 dienoms ir vėl buvo išsiųstas namo. Kitą dieną, gruodžio 5 d., jis vėl atvyko į darbą, buvo pasodintas kabinete, kuriame dirbo J. V. ir dar vienas darbuotojas, ir laukė vadovų sprendimo. Tas kabinetas nebuvo E. V., nes jo kabinetas yra pačioje koridoriaus pradžioje, šalia kortelių skaitytuvo. Jam pabodo laukti, todėl pradėjo klausinėti, kiek dar tai truks. Tačiau vietoj atsakymo buhalterė J. R. ir J. V. pradėjo jį filmuoti, kišdamos kamera prie pat jo. Jis reikalavo to nedaryti, nutraukti filmavimą, tačiau nieko neužsipuolė ir nedaužė. Pasiekus kritinį tašką ir netekęs kantrybės, atsistojęs paklausė, kiek dar tai tęsis, ir pareikalavo baigti naudoti psichologinį smurtą, po ko sekė ilga keiksmažodžiu tirada, tačiau ji nebuvo skirta jokiam konkrečiam asmeniui. Jis dar paklausė, gal užsakys ir nusikaltėlius, kad su juo susidorotų. Stalo jis nedaužė, galimai kažkas stodamasis jį užkabino, dėl ko šis ir subildėjo, bet E. V. apkaltino jį. Kai buhalterė J. R. jį filmavo, ji pradėjo drebėti, todėl jis paklausė ar jai viskas gerai su sveikata, ar nereikia iškviesti medicinos pagalbą. Policijos pareigūnus iškvietė pats. Garso įraše girdimas vyriškas balsas yra E. V., o vėliau atėjo mechanikas D. Atleistas iš darbo buvo gruodžio 6 d., tačiau atleidimo pagrindas nebuvo nurodytas. Paaiškinimai dėl pravaikštų nebuvo paimti. Mano, kad visa ši situacija susiklostė dėl darbdavio kaltės, nes su juo buvo neteisingai elgiamasi, neteisėtai forminamos pravaikštos, jis buvo provokuojamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas E. V. (E. V.) parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo L. Š., jis tik turėjo tam tikrus jos įgaliojimus. Jis dirba ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, o šalia, apie 10 metrų nuo šios įmonės patalpų. J. V. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja. Dar prieš A. P. nedarbingumą jo, kaip įmonės užsakovo atstovo, netenkinto A. P. darbas, nes jo dažnai nebūdavo darbe, jis nuo rugsėjo mėn. pradžios kelis kartus per savaitę apie 15 val., išeidavo iš darbo ir negrįždavo, automobiliai buvo be kontrolės. A. P. galimai dirbdavo iš namų, bet pareigoms tinkamai atlikti reikalingas komandinis darbas, be to, darbo sutartyje nurodyta, kad darbas vykdomas įmonės biuro patalpose. Apie tai jis informavo L. Š., pasakė ir A. P., tačiau šis apkaltino mobingu. A. P. nuo spalio vidurio iki lapkričio 27 d. buvo nedarbingume. A. P. nepranešė įmonei, kada grįš į darbą, tik parašydavo SMS, kad yra nedarbingume. Per tą laiką jis kalbėjo su įmonės vadove, vyr. vadybininku ir nurodė, kad A. P. netinkamas dirbti operatyvų darbą ir jam būtų geriau dirbti kitą darbą. Matė, kad likę žmonės nespėja dirbti, todėl pasiūlė laikinai priimti kitą transporto vadybininką. Lapkričio 27 d., priėmė Tomą, kuris ir atsisėdo į A. P. darbo vietą. Kai A. P. grįžo po nedarbingumo, lapkričio 27 ar 28 d., jam buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Po šio pasiūlymo A. P. išėjo ir darbe nebuvo. Vėliau jis paskambino ir pasakė, kad nesutinka būti atleistas tokiu pagrindu ir nori būti atleistas pagal DK 57 straipsnį. Po to A. P. ateidavo į darbą padiskutuoti apie jo atleidimą, kalbėdavosi tiek su juo, tiek su J. V., bet darbo nedirbdavo, nors jo nuomone, privalėjo dirbti, juo labiau, kad turėjo nebaigtų darbų. A. P. ateidavo į darbą be darbo priemonių – kompiuterio ir telefono, o be jų dirbti neįmanoma. A. P. elgesys jau dvi dienos iki įvykio buvo neprognozuojamas – atėjęs į įmonę jis vaikščiodavo per kabinetus, trukdė dirbti kolegoms, šaipėsi iš žmonių. Gali būti, kad prieš A. P. uždarė savo kabineto duris, nes nenorėjo, jog šis užeitų į jo kabinetą. Bet jis veržėsi į kabinetą, todėl abu su J. V. jas laikė, kad neįsilaužtų. Gruodžio 5 d., apie 9 val., girdėjo kaip žmonės ėjo pas J. V. ir skundėsi A. P. elgesiu, prašė jį sutramdyti, iškviesti policiją. To prašė apskaitininkė I., kuri sėdi 109 kabinete. Nors jis dirba kitoje įmonėje, bet į kabinetą, kuriame įvyko konfliktas, buvo atėjęs paimti dokumentų. Tame kabinete A. P. trankė stalus, kabinėjosi žodžiais prie vyr. finansininkės J. R., ši net verkė, šaipėsi iš jo lietuvių kalbos, siūlė eiti į mokyklą, kišo jam į burną maistą. A. P. žodžiai buvo įžeidžiantys ir žeminantys. Nors tame koridoriuje, kur įsikūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų įmonių nėra, tačiau į patalpas gali įeiti ne tik šios įmonės darbuotojai, nes pastate įsikūrę bent 20 įmonių ir įėjimo durys nėra rakinamos.
Teismo posėdyje liudytoja J. V. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja. Su A. P. santykiai darbiniai, neutralūs. Įvykio dieną A. P. buvo agresyviai nusiteikęs, jo bendravimo maniera buvo bauginanti, jis kėlė grėsmę jai ir kitiems darbuotojams. Mano, kad toks jo elgesys buvo dėl to, kad lapkričio 27 d., A. P. buvo pasiūlyta nutraukti darbo sutartį BK 54 straipsnio pagrindu. Jam buvo duotas laikas pagalvoti. Jis sutiko nutraukti darbo sutartį, bet DK 57 straipsnio pagrindu – darbdavio iniciatyva. Tačiau teisininkai rekomendavo to nedaryti, todėl įmonė nesutiko. Nuo tada iki gruodžio 5 d., A. P. į įmonę ateidavo kada nori ir pabūdavo 15 min. Gruodžio 1 d. jau pradėjo rodyti agresiją jos atžvilgiu, kalbėjo nepagarbiai, elgėsi arogantiškai. Gruodžio 4 d., dėl jo elgesio kvietė policiją, nes jis laužėsi pro E. V. kabineto duris. Tuo metu ji ten taip pat buvo ir kartu su E. V. laikė duris, kad A. P. neįeitų. Durų jam nepavyko išlaužti. Atvažiavę policijos pareigūnai rekomendavo viską filmuoti, nes tą kartą nefilmavo. Kitą dieną gruodžio 5 d., A. P. vėl atvyko į įmonę ir vėl elgėsi neadekvačiai. Tyčiojosi iš E. V. lietuvių kalbos, pertraukinėjo, neklausė, kad trukdo dirbti, šaipėsi iš pavardžių, tyčiojosi, pats valgė ir kišo jai į veidą maistą. Kabinėjosi prie buhalterės, kvietė jai medicininę pagalbą. Ją pačią puolė žodžiais, vartojo necenzūrinę leksiką, daužė stalą. Dėl to ji buvo labai šokiruota, bijojo, kad agresyvus elgesys neperaugtų į fizinį smurtą, nekiltų muštynės, nes jau buvo laužęsis per duris. Kiti darbuotojai taip pat buvo pavargę nuo tokio elgesio. Todėl A. P. elgesį filmavo tiek pati, tiek prašė tai daryti buhalterės, dėl ko A. P. šią užsipuolė. Buhalterei dėl streso pradėjo drebėti rankos, dėl ko A. P. iš jos taip pat šaipėsi. Sutinka, kad galimai jie padarė procedūrinių klaidų dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau jie nežinojo kada A. P. grįš į darbą po nedarbingumo, todėl nuo lapkričio 27 d. buvo priimtas naujas darbuotojas, kuris, nors ir buvo įdarbintas neterminuotai, tačiau žinojo, jog dirba laikinai ir vėliau išėjo iš darbo. Tas darbuotojas buvo priimtas į A. P. vietą, tačiau A. P. darbo vieta taip pat buvo, tik jis į darbą ateidavo ne dirbti, o tik derėtis, nes ateidavo be darbo priemonių – kompiuterio, telefono, pabūdavo iki valandos, pasiderėdavo ir išeidavo. Tačiau derybos su A. P. dėl darbo sutarties nutraukimo nebuvo sėkmingos, nes jis siekė, kad būtų atleistas pagal DK 57 straipsnį ir galėtų eiti į teismą. Jie siūlė kalbėtis, tačiau jis kalbėtis nenorėjo. Ji pati kreipėsi į Darbo inspekciją, bandė ginčą spręsti teisinėmis priemonėmis. Teisininkai pasiūlė forminti pravaikštas, todėl nuo lapkričio 30 d. siuntė jam reikalavimus pateikti paaiškinimus.
Teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašai. Faile „Priedas Nr. 1“ užfiksuota, kad prie stalo ant kėdės, užkėlęs vieną koją ant kitos, sėdi A. P. ir kalbėdamas telefonu klausia ar jį gali filmuoti, jeigu jis to nenori, pakartoja, kad negali ir įrašinėti negali. Baigęs pokalbį, kabinete esantiems žmonėms sako, kad jo negalima filmuoti, nors jie sakė, kad gali. Pasiėmęs gertuvę, geria. Vyras už kadro, kaip patvirtinta E. V., prašo A. P. netrukdyti dirbti, tačiau šis nekreipia dėmesio, klausinėja E. V., kas jis toks, kokios jo pareigos, nes per 2 metus taip ir nesužinojo, kokios jo pareigos. Sako, kad J. V. yra pavaduotoja, L. Š. direktorė, bet jis jos niekada nematė. Atėjusios kitos moters, kaip nustatyta, buhalterės J. R., klausia „ar jūs esat L. Š.?“. Moteriai priėjus prie A. P. ir kažką tyliai pasakius, šis pasišokinėdamas ant kėdės, ant kurios sėdi, kylančiu balso tonu, klausia „Kodėl jūs ant manęs šaukiate?“ Moteris išsitraukia telefoną ir pradeda filmuoti. A. P. klausia „kodėl jūs mane filmuojate, aš nesutinku“. E. V. atsako, kad čia viešos patalpos. A. P. prašo nenukreipti į jį objektyvo. J. R. atsako, kad dėl to, jog jis taip su ja kalba ir ji to nenori. A. P. pareikalauja ją išeiti iš kabineto, bet ši atsako, kad atėjo ten, kur jai reikia. A. P. pradeda klausinėti jos, koks jos vardas, pavardė, liepia prisistatyti. Po to klausia ko ji dreba, gal reikia kviesti pagalbą. J. R. atsakė, kad būtent jo elgesys ją privedė prie tokios būsenos. J. V. klausia „Ar matai A., kaip bendradarbiai į tave reaguoja?“. A. P. klausia ar tikrai iškviesti greitąją ir sulaikęs patvirtinimo, telefonu garsiai sakydamas renka Nr. „112“, klausdamas J. R. ar ji L. Š., tačiau ji kažką atsako ir išeina. A. P. pašaipiai komentuoja „nesipurtykit ponia“. Tuo metu atsiliepia 112. A. P. nurodo, kad skambina iš (duomenys neskelbtini), UAB, (duomenys neskelbtini), nes vienas žmogus dreba. Operatorei paklausus ar reikia greitosios, A. P. atsako, kad ir policiją gali iškviesti, nes jį filmuoja, kad vakar policija jau buvo. Operatorė klausia, kas atsitiko. A. P. atsako, kad direktoriaus pavaduotoja ir kažkokia moteris jį filmuoja. Jis yra A. P. ir jį nori atleisti iš darbo, bet neatleidžia, jis nežino ar dar yra darbuotojas. Operatorei paklausus, kodėl nedirba, A. P. atsako, kad jam nesako ką dirbti. Operatorei paklausus, ar nesako, jog atleido, A. P. atsako, kad nesako. Operatorei pasakius, jog nesupranta, dėl ko kviečia, A. P. atsako, jog kažkokia moteris pradėjo drebėti galimai vestibiulyje guli. Operatorei nurodžius, jog nesupranta, kas vyksta ir paklausus ar yra direktoriaus pavaduotoja, nes sakė, kad ji filmuoja, A. P. patvirtina ir priėjęs prie stalo liepia kalbėti J. V., pasakyti kas atsitiko. Ši kalbėti atsisako, sakydama, kad jis paskambino tai ir turi kalbėti. Jai pritaria E. V.. A. P. liepia „E. V., ką šnekat, direktorei leiskit kalbėti“. J. V. dar kartą atsako, kad neprivalo kalbėti. A. P. pakartoja operatorei, ką sakė J. V. ir pasakoja, jog atėjo į darbo vietą, ginčas su darbdaviais. Operatorė nurodo likti vietoje ir turėti telefoną. Faile „Priedas Nr. 2“ įrašas tęsiamas. E. V. prašo A. P. uždaryti langą, nes jis serga ir nuėjęs, pats jį uždaro, po to grįžta prie savo stalo. Baigęs pokalbį telefonu, prie to stalo prieina ir A. P. ir klausia E. V. „Ką čia rašinėji?“. E. V. atsako „tau koks skirtumas“ ir su kažkuo kalba rusu kalba. A. P. pasilenkia ir sako į kamerą, kad nesutinka būti filmuojamas. Į kabinetą įeina vyras, su kažkuo nereikšmingai pasikalba. A. P. klausia E. V. „Ar jūs man algą už tas dienas mokėsite, ką ten per 90 eur vakar atsiuntėt?“. E. V. atsako, kad mokės, o jeigu kyla klausimų dėl išmokėjimų, turi parašyti prašymą buhalterijai. A. P. atsako, kad jau rašė, bet jam niekas neatsako. Pašaipiai klausia „bugalterija ar buhalterija? Eikit į mokyklą, pabaikit“. E. V. atsako „gerai, eisim“. A. P. arogantišku tonu sako „aš ten kursus tokius buvau atsiuntęs“, į ką E. V. vėl atsako „gerai, eisiu, parašykit prašymą ir iki 5 darbo dienų jums bus atsakyta“. A. P. klausia „kokį prašymą?“ E. V. atsako „dėl jūsų atlyginimo“. A. P. klausia „ar jūs mokėsit man atlyginimą?“. E. V. patvirtina, kad mokės, tiek kiek jis dirbs, todėl siūlo eiti ir dirbti. A. P. atsako, kad „tada visi klausimai išspręsti, o darbo yra iki ausų“ ir ranka mostelėja virš savo galvos. Jis dar kartą pakartoja, jog nesutinka būti įrašinėjimas. E. V. atsako, kad įrašinėja ne jį, o viešas patalpas, o jeigu jis netyčia pakliuvo, tai atsiprašo. A. P. sako, kad „visa ši medžiaga yra nelegali, aš nesutinku būti įrašinėjamas ir viešai transliuojamas ir kreipsis į pareigūnus. Bučiukas, su meile, tikiuosi, kad meilė jus išgelbės“. E. V. prašo A. P. leisti dirbi, bet šis atsako, kad „jūs nedirbat, jūs šuleravojat. Sėkmės, biški reikia temperatūra primažinti, blet 25, reikia nustatyti 21, kad smegenys geriau suktusi.“ Ir kažkur nueina iš fimavimo zonos. Po to prieina prie stalo, prie kurio anksčiau sėdėjo, pasiima gertuvę ir vėl grįžta prie E. V. stalo. Šis prašo „leiskit dirbti, Dieve brangus“. A. P. pašaipiai atsako „Aš ne Dievas, aš žmogus, kovojantis už savo teises“. E. V. prašo A. P. atsisėsti į savo vietą ir dirbti, į ką šis klausia, „kodėl man pinigus mokėjo grynais?“. E. V. atsako, jog jam niekad nemokėjo. A. P. klausia „tai ką ten gavau?“ E. V. klausia „kada?“ A. P. pašaipiai pamėgdžioja E. V., sakydamas „kada, ko čia springsti?“. Po to klausia „kodėl vilkikai nedrausti, kodėl kai įvyksta įvykis, jūs siunčiat fiktyvius dokumentus“. E. V. vėl prašo netrukdyti dirbti. A. P. atsako „dirbkit, dirbkit, prašom, prašom. Aš dar patikrinsiu ar klaidų nepadarysit.“ Pasilenkia arčiau ir tęsia „Teisingai, jo čia gerai, prašom Eugenijau“. E. V. sako „viso gero“. A. P. atsako, „kas čia geria, ai aš geriu kavutę iš termoso. Jūs čia gąsdinat su savo įrašai, eikit su teisininkais pakalbėkit ar nusikaltėlius nusamdykit, kad mane užmuštų. Ar jūs taip nesielgiat? Ar mano šeimai kyla pavojus?“. Po to piktu balsu, kylančiu tonu kartoja „Ar mano šeimai kyla pavojus?“ O E. V. vėl paprašius netrukdyti dirbti, A. P. pradeda keiktis, sakydamas „Jūs užpisote, nachui, su savo psichologiniu spaudimu“. J. V. paprašius nusiraminti, A. P. šaukia „užpisai ir tu“. Tuo metu E. V. atsikelia nuo stalo ir išeina. A. P. jį palydi replika „eikit lauk, policija atvažiuos, aiškinsimės“. Tuo įrašas baigiasi.
Faile „PSS-20231205-092420UTC-0200“ užfiksuotas pareigūnų atvykimas į įvykio vietą. Įrašo 00.04.50 užfiksuota, jog priėjęs vyras patvirtina, kad A. P. elgiasi provokuojančiai, nepagarbiai, ypač su moterimis, žmonės jo bijo. E. V. nurodo, kad nebijo A. P., bet jis trukdo dirbti. 00.09.43 užfiksuota, kad A. P. klausia „E., neužsakysit man nusikaltėlių, kad mane nuo kelio nuvarytų ar pakartų“. Policijos pareigūnė prašo jo nekonfliktuoti, tačiau A. P. toliau klausia „ko tu žiūri į mane, bijai, kelnės pilnos, gal toliau pamokėk man, kaip mokėjai po stalu“. Policijos pareigūnei paklausus, kodėl jis provokuoja, A. P. atsako, kad „jis man mokėjo, toliau pamokėk, nemokėsi?“. Vėliau A. P. sako „V. einam susitaikysim, J. V., einam mes susitaikysim“. J. V. atsako, kad jis eitų į darbo vietą ir dirbtų, tačiau A. P. sako, jog nežino kokios jo pareigos. E. V. nurodo, kad jos yra aprašytos. Prie jo priėjusi J. V. kažka jam sako, po ko E. V. nueina. A. P. klausia „J., kokios jūsų pareigos – direktorės pavaduotoja. J. ateik čia į 109 kabinetą“. Po to A. P. nueina į kabinetą ir grįžta iš jo valgydamas bandelę. J. V. prašo A. P. eiti į darbo vietą. A. P. klausia, ką ten veiks, jis visą dieną valgo. Policijos pareigūnė paaiškina, kad jis yra pavaldus, nes dar dirba įmonėje, o J. V. yra direktoriaus pavaduotoja. A. P. nesutinka, sako, kad jis yra vergas ir ji gali jam nurodyti, kad eitų ten, darytų tai. Pareigūnė klausia, ar jis jau nedirba. A. P. atsako „ką aš dirbsiu“. J. V. vėl prašo jį eiti į darbo vietą, tačiau A. P. atsako „ką aš ten veiksiu, aš valgau, aš esu darbe, čia nėra jokio reglamento“. J. V. aiškina darbo laiko reglamentą, o A. P. atsako „nuleisk toną direktorės pavaduotoja, o kur yra tavo direktorė, L. Š., kuri mane filmavo“. J. V. nurodo parašyti prašymą ir gal vėliau aptars, bet A. P. jai atkiša bandelę ir klausia „norit, nenorit?“ nueidamas, pasiunčia bučinį ir pagrasina „už tai, kaip tu elgiesi, mes susitiksime teisme su visos įmonės darbuotojais“. J. V. atsako „gerai, bet tu nekelk grėsmės kitiems ir netrukdyk“. A. P. klausia „kokią grėsmę, ar tu manęs bijai, jauti grėsmę“. J. V. patvirtina, kad taip ir visi darbuotojai rašys pareiškimą ant jo. A. P. pašaipiai atsako „rašykit“ ir praeinančio vaikino klausia „R., ar tu rašysi pareiškimą ant manęs“. Šis paklausia kokė pareiškimą ir atsako „A., negąsdint ir eik namo“. Po to policijos pareigūnė nusiveda A. P. į kabinetą ir kalbasi apie įvykį (00.13.59). (1 t., b. l. 68a).
Iš pareiškėjo atstovės Astos Jakštienės elektroninio laiško Institucijai matyti, kad ji pateikė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (1 t., b. l. 18-24).
Iš Darbo ginčų komisijos 2024-02-14 sprendimo darbo byloje Nr. APS-108-472/2024 nustatyta, kad iš dalies tenkintas ieškovo A. P. prašymas atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pripažįstant ieškovo 2023-12-07 atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu (1 t., b. l., 25-34).
Iš 2021-12-17 darbo sutarties nustatyta, kad A. P. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku (1 t., b. l. 36-38).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-11-30 A. P. pateikė prašymą paaiškinti, kodėl jis nuo 2023-11-28 iki 2023-11-29 neatvyko į darbą, o 2023-12-01 – kodėl jis nuo 2023-11-30 iki 2023-12-01 neatvyko į darbą (1 t., 42-45).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-12-05 įsakymu A. P. nušalintas nuo darbo pareigų dėl drausmės pažeidimo nuo 2023-12-05 iki 2023-12-06 (1 t., b. l. 46), o 2023-12-06 įsakymu atleistas iš vadybininko pareigų nuo 2023-12-07 (1 t., b. l. 48).
Iš elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad A. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotoja J. V. susirašinėjo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų (1 t., b. l. 53-54).
2024-01-18 nutarimu J. V. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 76).
2023-12-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą A. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį pradėjimo (1 t., b. l. 77-79).
Vyriausiojo patrulio V. V. 2023-12-05 tarnybinis pranešimas patvirtina, jog A. P. ir pareigūnų akivaizdoje elgėsi neadekvačiai, provokavo žodžiais įmonės darbuotojus. Įmonė pareiškimą rašė tam, jog būtų užfiksuotas įvykis dėl jų darbuotojo neadekvataus elgesio (1 t., b. l. 93).
Pareiškime dėl keliamos grėsmės saugumui, nurodoma, kad atvykęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. P. pradėjo elgtis neadekvačiai, žeidinėjo darbuotojus, daužė stalus. Darbuotojai patyrė didelį stresą ir yra nesaugūs, kadangi asmuo grasino panaudoti fizinę jėgą (1 t., b. l. 92).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Dėl procesinių pažeidimų.
Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalį, įprastai administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Kai reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai surašomas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, – per penkiolika kalendorinių dienų nuo šio kodekso 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos.
Šiuo atveju pareiškėjo atstovės 2024-03-12 elektorinis laiškas patvirtina, kad ji Institucijai siuntė prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo el.paštu klaipedosvpk@policija.lt, tačiau duomenų, kad laiškas pasiekė adresatą nėra (1 t., b. l. 18).
Kita vertus kaip patvirtina bylos nagrinėji vaizdo įrašas (1 t., b. l. 124a) bei pats nutarimas (jo dalis „Kitos aplinkybės“) A. P. ir jo atstovė advokatė Asta Jakštienė atvyko į bylos nagrinėjimą bei atstovė dar kartą pateikė bylą nagrinėjančiam pareigūnui siųstus dokumentus, kurių šis nurodė negavęs prieš bylos nagrinėjimą. Be to, nutarime aptarti ir atstovės pateikti įrodymai bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl inkriminuoto nusižengimo. Taigi šie duomenys paneigia nutarime nurodytą aplinkybę, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kita vertus, šios aplinkybės paneigia ir tai, jog tyrėjas nutarimą priėmė neišklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir neįvertinęs pateiktų įrodymų, nes dėl jų nutarime yra pasisakyta.
Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas gali būti ištaisytas teismo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis Nr. 2AT-14-139/2016). Kadangi administracinis procesas yra vieningas, pareigūno padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.
Šiuo atveju, net ir sutinkant su skundo argumentais, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tinkamai negalėjo realizuoti savo teisės būti išklausytam ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu, šią klaidą ištaisė teismas išklausydamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, dalyvaujant jo atstovei, teismo posėdyje, tuo visiškai realizuodamas jo teisę išsakyti savo paaiškinimus, pateikti savo įrodymus, t. y. jis dar kartą pasinaudoti savo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis.
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog A. P. savo teisę būti išklausytam realizavo, todėl konstatuoti procesinio pažeidimo, dėl kurio nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtų, nenustatyta.
Teismas, ištyręs bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, išklausęs pareiškėją ir jo atstovę teismo posėdžio metu daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Dėl atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 481 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis: 1) išsakant necenzūrinius žodžius ar rodant necenzūrinius gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamai kimbant prie žmonių; 3) atliekant kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis, t. y. rimtis ir tvarka nebūtinai nurodytais veiksmais turi būti realiai sutrikdyta. Atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų ir tokių veiksmų tikslą. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką. Be to, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-348/2022).
Vienas iš svarbių veikos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo požymių yra tai, kad dispozicijoje nurodyti veiksmai atliekami viešoje vietoje.
Be to, kad pareiškėjas A. P. neigia savo kaltę ir tvirtina neatlikęs jokių draudžiamų veiksmų, skunde nesutinkama ir su tuo, jog nusižengimas buvo padarytas viešoje vietoje.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-246-919/2023; Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-282/2022). Pažymėtina ir tai, kad viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai, bet ir įmonės, įstaigos ir organizacijos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-658/2024). Taigi, be abejonių, šiuo atveju A. P. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, kuriose be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios, buvo ir daugiau asmenų, t. y. E. V., buhalterė J. R., buvo užėję dar keli darbuotojai. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad konfliktas vyko ne privačioje, o viešoje, vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, nesudarytų jiems nepatogumų, netrukdyti jų darbo, poilsio, įprasto gyvenimo būdo.
Nors A. P. nesutiko, kad jis įžeidinėjo, tyčiojosi iš J. V., grasino, daužė darbo stalą, tačiau pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Vaizdo įraše faile „Priedas Nr. 2“ užfiksuota, kaip A. P. pradeda keiktis ir necenzūriniai žodžiai („Jūs užpisote, nachui, su savo psichologiniu spaudimu“ ir „užpisai ir tu“) akivaizdžiai skirti J. V. ir E. V., nes taip jis atsakė į jau ne vieną E. V. prašymą netrukdyti dirbti ir J. V. prašymą nusiraminti. Taigi, vien šios aplinkybės pakanka veikos pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui.
Be to, vaizdo įrašas patvirtina, jog A. P. ilgą laiką buvo kabinete, kuriame dirbo E. V., gėrė, kaip pats nurodo, kavą, kalbėjo telefonu, uždavinėjo E. V. įvairius klausimus, šaipėsi iš jo tarties, atsakymų, abejoja jo kompetencija, veiklos legalumu, darbo reikšmingumu, visiškai nekreipė dėmesio į nevienkartinį prašymą netrukdyti dirbti, įžūliai klausinėjo į kabinetą užėjusios buhalterės J. R., kas ji tokia, ko atėjo, liepia prisistatyti, klausia ko ji purtosi, kvietė jai greitąją medicinos pagalbą. Net atvykus policijos pareigūnams, A. P. elgėsi nepagarbiai, nekreipė dėmesio į J. V. prašymą eiti dirbti, akivaizdžiai šaipėsi iš to, tvirtindamas, kad neturi ką veikti. Kalbėdamas, nuolat valgo ir net kiša valgomą bandelę J. V.. Toliau tyčiojasi iš E. V., klausdamas ar jis neketina užsakyti nusikaltėlių, kad su juo susidorotų, klausia ar šis jo bijo, ar „kelnės pilnos“. Vienas darbuotojas patvirtina, kad A. P. elgiasi provokuojančiai, nepagarbiai, ypač su moterimis, žmonės jo bijo. Tai patvirtina ir buhalterė J. R.. Dar vienas koridoriumi praeinantis darbuotojas paragina A. P. negąsdinti ir eiti namo. J. V. patvirtino, kad toks A. P. elgesys ją baugino, žemino jos autoritetą, vertė jaustis nepatogiai prieš bendradarbius.
Akivaizdu, kad toks bendravimo būdas, koks nustatytas nagrinėjamoje byloje, su kitais asmenimis, net ir esant konfliktiškiems santykiams, nėra priimtinas visuomenėje, jis prieštarauja moralės principams, yra nepagarbus. Toks A. P. sąmoningai pasirinktas elgesys viešojoje vietoje – įmonės patalpose, esant kitiems asmenis, kalbant pakeltu balso tonu, arogantiška, įžūlia maniera, išsakant įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius, trukdymas dirbti, viešas abejojimas kolegų ir vadovės gebėjimais, kompetencijomis, vertintinas kaip nepriimtinas elgesys, kuriuo buvo siekiama prieš pastatyti save, pademonstruoti niekinamą požiūrį ne tik J. V., bet ir kitus buvusius asmenis. Tuo akivaizdžiai parodyta nepagarba žmogui ir visuomenei, jis prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms. Necenzūrinių žodžių vartojimas viešoje vietoje, kito asmens įžeidinėjimas, agresyvaus pobūdžio veiksmai negali vertinami kaip normalus bendro sugyvenimo tvarką atitinkantis elgesys (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-302-574/2023). Akivaizdu, kad A. P. kėlė konfliktinę situaciją ir sudarė neramią aplinką ir trikdė žmonių darbą ir rimtį.
Skunde taip pat tvirtinama, kad konfliktą tarp A. P. ir J. V. iššaukė pačios įmonės administracijos veiksmai, kuriais buvo siekiama neteisėtai nutraukti A. P. darbo sutartį, nepagrįstai jam žymint pravaikštas, ilgai trunkančios derybos, negebėjimas rasti tinkamo sprendimo ir pareiškėjo neaiškumas dėl jo padėties, dėl ko A. P. pats patyrė psichologinį smurtą, kas ir lėmė A. P. elgesį.
ANK 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtina atsakomybę lengvinanti aplinkybė –administracinio nusižengimo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos.
Pažymėtina, kad, viena vertus, ši aplinkybė yra tik atsakomybę švelninanti, bet jos nešalina, kita vertus, apskritai nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nusižengė dėl psichinės prievartos.
Byloje apklausta J. V. pripažino, kad galimai įmonės administracijos veiksmai, susiję su A. P. darbo sutarties nutraukimu ir jo atleidimu iš darbo, nebuvo visai tinkami ir teisiškai pagrįsti, nes jiems trūko tokios patirties. Vis tik, nežiūrint to, A. P. turėjo visas galimybes savo galimai pažeistas teises ginti teisėtomis priemonėmis, kuo, beje, ir pasinaudojo dėl darbdavio priimtų sprendimų kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, tačiau tai nesuteikė teisės A. P. elgtis neteisėtai, žeminti ir niekinti darbdavio atstovę, kitus darbuotojus, trikdyti įmonės darbą. Kaip patvirtino pats pareiškėjas, jis siekė, kad darbo sutartis būtų nutraukta jo norimu pagrindu – pagal DK 57 straipsnį, tačiau darbdavys dėl to nesutiko, kas ir lėmė A. P. nepasitenkinimą ir jo elgesį. Taigi, pareiškėjas nusižengė ne dėl psichinės prievartos, o tik dėl to, kad darbdavio sprendimai neatitiko jo lūkesčių.
Bendrojo viešo elgesio taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. A. P. turėjo ir galėjo suprasti, kad toks jo elgesys viešoje vietoje ne tik žeidžia ir žemina J. V., bet ir pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra priimtinas bei prieštarauja visuomenėje egzistuojančioms bendrosioms elgesio taisyklėms, yra nepagarbus ir įžeidžiantis kitus asmenis, todėl teismo vertinimu, tokie A. P. veiksmai laikytini tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Pažymėtina, kad kaltės turinys vertinamas ne vien pagal asmens, padariusio konkrečius veiksmus, paaiškinimus, t. y., kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė atitinkamus asmens veiksmus ir kokių padarinių buvo siekiama, bet ir pagal kitų byloje surinktų duomenų visumą, kurie apibūdina asmens padarytus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, situaciją, kurioje tokie veiksmai buvo padaryti ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-302-574/2023). Atsižvelgiant į išdėstytą, skundo argumentai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvo subjektyviojo ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio – tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, taip pat nepagrįsti.
Taigi, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes jis savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį (administracinio nusižengimo sudėtis yra formali), įvertinus išsakytų įžeidžiančių žodžių pobūdį, intensyvumą, kiekį ir pačio pareiškėjo elgesį įvykio vietoje.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato 2024-04-03 nutarimu Nr. 30-ANR N-3799-2024 A. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 85 Eur bauda, kurios dydis lygus sankcijoje nustatytam baudos vidurkiui, individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti minėto nutarimo, nėra pagrindo.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų skundo ir pareiškėjo atstovės argumentų plačiau nepasisako, juo labiau, kad jie susiję ne su šios bylos dalyku – nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu, o su darbo ginču.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovės advokatės Astos Jakštienės skundo netenkinti, Klaipėdos apskrities vyriausiojo komisariato 2024-04-03 nutarimą Nr. 30-ANR N-3799-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.