- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- AN2-40-282/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00082-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Ž. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu 85 Eur bauda nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. vasario 4 d. 17.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas viešoje vietoje, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, sukėlė konfliktą, kurio metu aktyviais veiksmais pradėjo mosikuotis rankomis prieš prekybos centro darbuotojo veidą bei kelis kartus griebė už darbuotojo akinių, dėl ko prekybos centro darbuotojui įbrėžė į veidą. Tokiais agresyviais veiksmais A. Ž. sutrikdė prekybos centro darbuotojų darbą bei pažeidė viešąją tvarką bei visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu A. Ž. pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartimi netenkintas A. Ž. skundas ir paliktas nepakeistas Institucijos nutarimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
4.1. Teigia, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys yra prieštaringi ir neišsamūs, jie nepagrindžia nutarime nustatytų aplinkybių, be to, nutarimas yra neobjektyvus, nes protokolas surašytas vadovaujantis iš esmės vien tik neadekvataus ir tendencingai nusiteikusio policijos pareigūno M. K. pateikta versija, kadangi jokie tyrimo veiksmai, kurie šią versiją patvirtintų arba paneigtų ir leistų laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, neatlikti. Nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos metu, o taip pat ir priimant skundžiamą nutarimą, neišaiškintos priežastys ir sąlygos, padedančios padaryti administracinius nusižengimus konkrečiose nutarime numatytose vietose, netgi nenustatyti pačio D. N. ir S. B. padaryti pakankamai akivaizdūs administraciniai nusižengimai, nesiimta priemonių patraukti D. N. ir S. B. administracinėn atsakomybėn už jų padarytus karantino taisyklių pažeidimus, kuriuos jie patys detaliai apibūdino bylos nagrinėjimo metu, taip pat nesiaiškinta, ar policijos pareigūnai nepadarė tarnybinio nusižengimo, tirdami įvykį keturis kartus prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro statydami tarnybinius automobilius neįgaliųjų parkavimo vietose.
4.2. Teigia, kad priimdamas nutartį, teismas rėmėsi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. K. parodymais, kurių patikimumas kelia abejonių ir suponuoja kritinį jų vertinimą, nes pareigūnė V. K. teisme nesugebėjo paaiškinti, kodėl nei baudžiamojoje byloje, nei administracinėje byloje nebuvo jos darytų nuotraukų, nei jos rašyto tarnybinio pranešimo. Dėl to mano, kad V. K. ilgai slėptos nuotraukos, kuriose matosi ant D. N. veido didelis įbrėžimas, yra klastotė. Taip pat mano, kad jeigu žmogui yra sužalojamas veidas, tai visada lieka randas, tačiau teisme D. N. net nesugebėjo parodyti kokioje vietoje jam buvo padarytas įbrėžimas. Be to, teigia, kad teismas neturėtų suteikti prioriteto policijos pareigūnų parodymams, kadangi visų proceso dalyvių parodymai turi būti vertinami nesuteikiant prioritetų vieniems, o kitus sumenkinant.
4.3. Teigia, kad teismas nekreipė dėmesio į jo pateiktas nuotraukas, kurios buvo darytos iš karto po įvykio, kur ant D. N. veido nesimato jokių įbrėžimų ir D. N. neturi jokių akinių. Taip pat teismas visiškai nepasisakė dėl pateiktų S. B. nuotraukų, kuriose aiškiai matosi, kad ji nedėvėjo veido kaukės.
4.4. Apeliantas skunde teigia, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog D. N. ir S. B. atėjo prie kliento į prekių atsiėmimo vietą, o tai karantino metu daryti buvo griežtai draudžiama, prekyba privalėjo vykti per langelį. Be to, teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad S. B. klientą aptarnavo be apsauginės veido kaukės. Dėl to mano, kad byloje, pirmiausia, buvo būtina nustatyti, kiek pažeidimų ir kokių padarė prekybos centro darbuotojai. Mano, kad teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo šias nurodytas aplinkybes.
4.5. Taip pat apeliantas skunde nesutinka su teismo išvada, kad prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekių atsiėmimo vieta yra vieša vieta, nes į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekių atsiėmimo vietą dėl paskelbto karantino jokie pašaliniai asmenys negalėjo patekti, kadangi buvo įleidžiama tiktai po vieną pirkėją, be to, prekybos salė buvo atskirta laikinąja pertvara ir darbuotojai už pertvaros negalėjo pereiti, o pertvaros durys turėjo būti užrakintos.
4.6. Nurodo, kad tarp jo ir D. N. joks žodinis konfliktas neįvyko, tą patvirtino ir D. N.. Žodinis konfliktas įvyko su S. B., kuri paprašius užsidėti apsauginę kaukę, buvo nemandagi, vartojo keiksmažodžius, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir D. N..
4.7. Teigia, kad teismo nutartyje neteisingai nurodyta, kad protokolas jam dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, buvo surašytas Mažeikių rajono policijos komisariate.
4.8. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta jo skunde, mano, kad administracinio nusižengimo bylos teisena turėjo būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių patikimų duomenų apie jo tariamai padarytą pažeidimą, be to, nesurinkti visi galimi įrodymai, neįvertinti policijos pareigūnės V. K. veiksmų motyvai, nepašalinti prieštaravimai tarp D. N. ir S. B. parodymų.
4.9. Nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas priimtas 2022 m. vasario 9 d., nors buvo paskelbta, kad bus skelbiamas 2022 m. vasario 3 d. Apie skundžiamos nutarties paskelbimo datą jis nebuvo informuotas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į A. Ž. apeliacinį skundą Institucija prašo A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti, nes skundo reikalavimai yra nepagrįsti, teismas nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, teismas A. Ž. skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino A. Ž. skundo bei konstatavo, kad Institucijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kad jo naikinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
8. Apeliantas skunde teigia, kad administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas remiantis vien tik „neadekvataus ir tendencingai nusiteikusio policijos pareigūno M. K. pateikta versija“, nes jokie tyrimo veiksmai, kurie šią versiją patvirtintų arba paneigtų ir leistų laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, neatlikti. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas A. Ž. buvo surašytas remiantis dėl to paties įvykio ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais duomenimis, todėl apelianto argumentas, kad nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai, yra nepagrįstas. Be to, pats apeliantas skunde net neįvardija, kokie tyrimo veiksmai, jo nuomone turėjo būti atlikti tiriant administracinio nusižengimo aplinkybes. Taip pat A. Ž. skunde nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog jam administracinio nusižengimo protokolą surašė šališkas policijos pareigūnas. Tokių duomenų nėra ir administracinio nusižengimo byloje. Visuma šių paminėtų aplinkybių rodo, kad A. Ž. skundo argumentas, jog protokolą jam surašė šališkas policijos pareigūnas neatlikęs tyrimo veiksmų, yra nepagrįstas ir deklaratyvus, paremtas tik subjektyvia, byloje priimtu sprendimu nepatenkinto A. Ž. nuomone.
9. Taip pat nepagrįstas A. Ž. skundo argumentas, kad priimant byloje skundžiamą nutarimą, turėjo būti imtasi priemonių patraukti atsakomybėn D. N. ir S. B. bei į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus už jų padarytus administracinius nusižengimus: D. N. ir S. B. už karantino taisyklių pažeidimą (nedėvėjo apsauginės veido kaukės), o policijos pareigūnus – už tarnybinio automobilio pastatymą neįgaliųjų parkavimo vietoje. Kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas tik A. Ž. kaltės pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį klausimas , D. N., S. B. ar į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų veiksmai šioje byloje neanalizuojami ir nevertinami. Pastebėtina, kad pats apeliantas apylinkės teisme pripažino, kad ir jis pažeidė karantino taisykles, nes įėjo į prekių atsiėmimo vietą, nors negalėjo to padaryti.
10. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nutartyje klaidingai nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolas jam dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo surašytas Mažeikių rajono policijos komisariate. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Iš byloje esančio A. Ž. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad šį procesinį dokumentą surašė ne Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnas, o Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas M. K. (administracinė byla Nr. 21132667474, b. l. 1–2). Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas A. Ž. buvo surašytas būtent Mažeikių rajono policijos komisariate, o tik, kad teisme dalyvavęs Institucijos atstovas nurodė, jog „protokolas byloje buvo surašytas po to, kai iš Mažeikių rajono policijos komisariato gavo medžiagą apie aplinkybes, nustatytas byloje“. Taigi, šie duomenys paneigia apelianto skundo teiginį, kad teismas nutartyje klaidingai nurodė, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas Mažeikių rajono policijos komisariate. Be to, tai, kuriame policijos komisariate buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas neturi įtakos nei skundžiamo Institucijos nutarimo, nei skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
11. Taip pat A. Ž. skunde teigia, kad teismas sprendimą byloje turėjo skelbti 2022 m. vasario 3 d., o paskelbė 2022 m. vasario 9 d., apie tai, kad sprendimas bus skelbiamas kitą dieną, jis nebuvo informuotas. Šis skundo argumentas yra taip pat nepagrįstas, nes iš Liteko duomenų matyti, kad apie pakeistą procesinio sprendimo paskelbimo laiką teismas tinkamai informavo proceso šalis (specialiame interneto tinklalapyje ir teismo skelbimų lentoje (http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/)). Be to, šis skundo argumentas neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apie tai išsamiau apeliacine tvarka nepasisakoma.
12. Apeliantas A. Ž. skunde teigia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Taigi, skunde apeliantas ginčija Institucijos bei teismo padarytą įrodymų vertinimą.
12.1. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) padarytos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
12.3. Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar padarė kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiame straipsnyje įtvirtinta administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo – sudėtis neįvardija padarinių atsiradimo, o tik konkrečius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; 2) įžeidžiamą kibimą prie žmonių; 3) kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pagal teismų praktiką viešoji tvarka – etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos nerašytos asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-670/2002). Be to, teismų praktikoje pripažinta, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai dėl jų viešoje vietoje esantys ar galintys atsirasti asmenys patiria nepatogumų, pasijunta pažeminti ar šokiruoti, yra sutrukdomas jų poilsis, darbas ar kita veikla.
12.4. Apeliantas skunde teigia, kad dėl paskelbto karantino jokie pašaliniai asmenys į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo patekti, buvo įleidžiama tik tai po vieną pirkėją, be to, prekybos salė buvo atskirta laikina pertvara, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog nusižengimas padarytas viešoje vietoje. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes prekybos centras, o ypač prekių atsiėmimo vieta, kurioje ir įvyko tiriamas įvykis, nėra privati teritorija, priešingai, yra vieša prekybos vieta, o tai, kad įvykio metu visoje Lietuvos Respublikoje dėl karantino buvo ribojamas klientų (pirkėjų) patekimas į prekybos centrus, šios vietos nepadarė nevieša. Be to, įvykio metu prekybos centre be apelianto ir nukentėjusiojo D. N., dirbo ir liudytoja S. B., kuri parodė, kad buvo šokiruota kliento A. Ž. įžūlaus elgesio, bijojo dėl savo ir kitų saugumo, todėl ir kvietė policijos pareigūnus. Be to, prie įėjimo į prekybos centrą galėjo būti ir kitų pirkėjų, kurie laukė, kol pateks į prekybos centrą. Tai, kad paties incidento metu prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekių atsiėmimo vietoje pašalinių asmenų (kitų pirkėjų) nebuvo, nėra pagrindas pripažinti, kad tiriamas įvykis įvyko ne viešoje vietoje, nes, kaip minėta, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne, svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad byloje tiriamas incidentas įvyko viešoje vietoje – prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“.
12.5. Skunde A. Ž. teigia, kad jokio konflikto tarp jo ir D. N. nebuvo, kad konfliktas įvyko tarp jo ir kitos pardavėjos S. B., kuri, paprašyta užsidėti apsauginę veido kaukę, buvo nemandagi. Apylinkės teisme duodamas paaiškinimus A. Ž. nurodė, kad konflikto iš viso nebuvo, vėliau pripažino, kad konfliktas buvo, o iš jo nurodytų aplinkybių, matyti, kad konfliktas įvyko dėl įsigyto dujinio šildytuvo. Nors A. Ž. apylinkės teisme teigė, kad jis iš viso su D. N. nebendravo, tačiau tokį apelianto teiginį paneigia paties jo paaiškinimai apylinkės teisme – nurodė, kad D. N. jam liepė pasiimti grąžą ir prekę ir eiti iš parduotuvės, nes baigėsi parduotuvės darbo laikas. Įvertinus tokius apelianto parodymus apylinkės teisme, daroma išvada, kad A. Ž. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, jais besąlygiškai tikėti nėra pagrindo. Be to, juos paneigia byloje surinkti įrodymai. Tiek apylinkės teismo posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu baudžiamosiose bylose, tirtose ir nagrinėtose dėl to paties įvykio A. Ž. ir D. N. atžvilgiais, liudytojai D. N. ir S. B. parodė, kad žodinis konfliktas tarp jų ir A. Ž. įvyko dėl to, kad A. Ž. pradėjo reikšti pretenzijas dėl įsigyto dujinio šildytuvo (klausė, ar komplektacijoje yra reduktorius, dėl to prekė buvo išpakuota ir patikrinta jos komplektacija, reikalavo išrašyti garantinį raštą, kad prekė yra saugi, nes jam netiko pirkimo čekis) (administracinė byla Nr. 21132667474, b. l. 9-11; b. l. 38-42, 48–50). Be to, D. N. ir S. B. parodymus, kad konfliktas įvyko tarp jų ir A. Ž., kad konflikto metu apeliantas bendravo ne tik su S. B., bet ir su D. N., patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad A. Ž. konfliktavo su abiem parduotuvės darbuotojais – S. B. ir D. N. (S. B. jau buvo grįžusi prie kasos už pertvaros, o už pertvaros matyti klientas, kuris kalba su prie atsiėmimo vietos likusiu parduotuvės darbuotoju D. N.). Šios paminėtos aplinkybės paneigia apelianto teiginį, jog tarp jo ir D. N. nebuvo jokio žodinio konflikto.
12.6. Taip pat A. Ž. pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis jokių veiksmų neatliko, rankomis nemosikavo, jokio sužalojimo D. N. nepadarė, o stovėjo ramiai, kad būtent D. N. jį pirmas pastūmė, sudavė smūgius. Tokius apelianto teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. D. N. teisme parodė, kad įvykus konfliktui ir paprašius išeiti iš parduotuvės, A. Ž. pradėjo eiti link jo, ten, kur pašaliniai asmenys negali būti, kad ten tarp jo ir A. Ž. įvyko susistumdymas, kurio metu A. Ž. užkliudė akinius, perbrėžė jam nosį. D. N. pripažino, kad ir jis sudavė A. Ž. smūgius, bet jo pirmas smūgis buvo netikslus (pataikė į duris). D. N. taip pat paaiškino, kad smūgiavo dėl to, kad A. Ž. artinimąsi įvertino kaip grėsmingą, norėjo apsiginti ir apginti parduotuvės inventorių. Iš esmės tokias pačias aplinkybes D. N. nurodė ir tiriant bei teisme nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl to paties įvykio. D. N. nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoja S. B., kuri teisme parodė, kad įvykus konfliktui tarp jų ir A. Ž. dėl įsigyto dujinio šildytuvo, A. Ž. įsiveržė į tą kambariuką, kur ant durų uždėtas užrašas pašaliniams įeiti draudžiama, ir sudavė smūgį jos kolegai D. N. ir su pastaruoju susistumdė, todėl ji kvietė policiją. Tokias pačias aplinkybes S. B. nurodė ir tiriant baudžiamąsias bylas dėl to paties įvykio. Be to, D. N. ir S. B. parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad darbuotojui įėjus į prekių atsiėmimo vietą (vaizdo įrašo 34 sekundė), A. Ž. staigiai pribėga prie parduotuvės darbuotojo D. N., siekia jį pastumti; tuo pat metu, parduotuvės darbuotojas, kai A. Ž. bandė jį stumti, (39 vaizdo įrašo sekundė) užsimoja kumščiu ir bando jam suduoti, bet nepataiko, tada A. Ž. pastarajam bando suduoti kumščiu du smūgius, tačiau vaizdo įraše nesimato, į kokią vietą pataikė suduoti smūgį. Taigi, vaizdo įrašas akivaizdžiai paneigia A. Ž. parodymus, jog jis jokių neleistinų veiksmų D. N. atžvilgiu neatliko, o tik stovėjo ramiai, kai D. N. pirmas jam sudavė smūgį. Nors D. N. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą („prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekių atsiėmimo punkte, įvykus žodiniam konfliktui, ne mažiau penkis kartus kumščiu sudavė smūgius A. Ž. į veidą, taip sukeldamas A. Ž. fizinį skausmą) kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu (BK 38 straipsnis), tačiau kaip iš šio nuosprendžio matyti, D. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už veiksmus, kuriuos jis atliko po to, kai A. Ž. sukėlė konfliktą ir brovėsi pro prekybos centro laikinosios konstrukcijos tarnybinio praėjimo duris, bandė stumti parduotuvės darbuotoją D. N.. Taigi, minėtas teismo sprendimas, priimtas D. N. atžvilgiu baudžiamojoje byloje, nešalina A. Ž. atsakomybės už tai, kad jis viešoje vietoje sukėlė konfliktą, mosikuodamas rankomis prieš D. N. veidą užkliudė akinius ir įbrėžė D. N. veidą.
12.7. A. Ž. parodymus, jog jis D. N. jokių sužalojimų nepadarė, paneigia liudytojų D. N., S. B., V. K. parodymai, byloje esančios fotonuotraukos. Liudytojas D. N. parodė, kad konflikto metu (sustumdymo metu) A. Ž. užkliudė jo akinius, kuriuos jis vėliau nusiėmė ir pasidėjo, bei perbrėžė nosį. Liudytoja S. B. parodė, kad po grumtynių pamatė D. N. veide žymes. Nors kaip liudytoja teisme apklausta į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė V. K. parodė, kad ji konkrečiai nepamena, ką atvykus į įvykio vietą jai nurodė liudytojas, ar jis buvo sužalotas, tačiau liudytoja V. K. teisme nurodė, kad ji tarnybiniu telefonu nufotografavo liudytoją, kuriam pagal pranešimą buvo „trenkta“. V. K. 2022 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-04379-21, užfiksuota, kad D. N. nurodė, jog nepatenkintas ir jam nepažįstamas vyras klientas reiškė pretenzijas jam ir pardavėjai S. B. dėl įsigyto dujinio šildytuvo, kad konflikto metu klientas griebė D. N. už akinių ir įbrėžė į veidą (b. l. 70). Kadangi liudytoja V. K. teisme nurodė, kad ji tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu įvykio vietoje nufotografavo D. N. veide padarytą sužalojimą, šios fotonuotraukos papildomai buvo pateiktos teismui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą (b. l. 62–65). Iš šių fotonuotraukų matyti, kad D. N. ties dešine akimi yra įbrėžimas. Manyti, kad fotonuotraukos yra suklastotos vien dėl to, kad jos buvo pateiktos tik nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kad jų nebuvo baudžiamosiose bylose, nėra pagrindo, nes į administracinio nusižengimo bylą pateiktose trijose nuotraukose yra užfiksuotas D. N., to neginčija ir apeliantas, be to, fotonuotraukas pateikė policijos įstaiga (o tai atitinka liudytojos V. K. parodymus, jog ji tarnybiniu telefonu nufotografavo D. N.), o nuotraukose užfiksuoti duomenys (įbrėžimas ties akimi) sutampa su liudytojų D. N., S. B. parodymais, V. K. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis apie įbrėžimą D. N. veide. Apeliaciniame skunde A. Ž. teigia, kad teismas neįvertino jo pateiktų fotonuotraukų, darytų iš karto po įvykio, ir kuriose nesimato, kad D. N. buvo padarytas sužalojimas. Pažymėtina, kad A. Ž. pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas D. N., padaryta didesniu atstumu ir nuotraukoje užfiksuota kairė, o ne dešinė D. N. pusė, todėl A. Ž. pateiktoje nuotraukoje ir nematyti, ar D. N. padarytas sužalojimas veide, be to, D. N. fotonuotraukoje yra su apsaugine veido kauke. Taigi, A. Ž. pateiktos fotonuotraukos nepaneigia, kad tiriamo įvykio metu D. N. nebuvo sužalotas veidas.
13. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad liudytojų D. N., S. B., V. K. parodymai vieni kitus atitinka, kad juos patvirtina byloje surinkti įrodymai, kad apelianto A. Ž. parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi ir juos paneigia liudytojų parodymai, kiti įrodymai, daroma išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Ž. viešoje vietoje, sukėlė konfliktą, kurio metu aktyviais veiksmais pradėjo mosikuoti rankomis prieš prekybos centro darbuotojo D. N. veidą, bei kelis kartus griebė už darbuotojo akinių, dėl to D. N. įbrėžė veidą. Tokie A. Ž. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, visuomenėje nepriimtini, rodantys nepagarbą, tyčiniai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių duomenų, kurie patvirtina, kad A. Ž. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir jis pagrįstai skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuriuo A. Ž. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, bei apylinkės teismo nutartį, kuria netenkintas apelianto skundas, nėra pagrindo.
14. Už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 30 iki 140 Eur. Skundžiamu Institucijos nutarimu A. Ž. paskirta bauda yra lygi sankcijoje numatytos baudos vidurkiui. Tokio dydžio bauda A. Ž. paskirta atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, taip pat į tai, kad nenustatyta A. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, reikšmingus nuobaudos skyrimui bei atsižvelgęs į duomenis apie A. Ž. ankstesnius baustumus, daro išvadą, kad A. Ž. paskirta bauda už jo padarytą tyčinį administracinį nusižengimą yra tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.
15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, motyvuotai atsakė į A. Ž. skundo argumentus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti A. Ž. skundo ir panaikinti skundžiamą Institucijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą. Dėl to naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2022 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.