- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1581-1060/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02605-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Suinteresuotas asmuo
- kreditoriaus akcinė bendrovė SEB banko
- Kreditorius
- akcinė bendrovė SEB banko
- Pareiškėjas
- A. P., V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnės Vyliaudaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens kreditoriaus akcinė bendrovė SEB banko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir V. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo kreditorius akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, įregistruotą 2011 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 925) ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4.5. punkte numatyta, kad pareiškėjai suteikiama teisė neatlygintinai gyventi pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame bute kartu su nepilnamečiais vaikais iki jų abiejų pilnametystės (el. b. t. 1, l. 1 – 2, 36).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo kreditorius AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į prašymą (el. b. t. 1, l. 42 – 43), kuriuo bankas prieštarauja Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimui, nes banko teises pažeidžia Sutarties 4.5 punktas (kartu su iš jo išplaukiančiais 4.6 – 4.8 p.), kuriuo pareiškėjas A. P. asmeninės nuosavybės teise butu, adresu (duomenys neskelbtini), įkeistą bankui, iki pareiškėjų vaikų pilnametystės leidžia naudotis V. P. su pareiškėjų nepilnamečiais vaikais. Butas yra įkeistas Bankui užtikrinant A. P. asmeninių prievolių Bankui pagal 2007-04-17 būsto kredito sutartį Nr. 0450718011921-23 vykdymą. Hipotekos sutartyje (priedas Nr. 1, žr. 8 p.) buvo nustatyta, kad butą draudžiama perduoti panaudai tretiesiems asmenims, kitaip apsunkinti naudojimosi butu teisę be kreditoriaus išankstinio raštiško sutikimo. Šiuo atveju Sutarties 4.5 p. reiškia ne ką kita, kaip panaudos teisinių santykių nustatymą arba uzufrukto butui nustatymą be hipotekos kreditoriaus sutikimo, kas prieštarauja hipotekos sutarčiai ir pažeidžia banko kaip hipotekos kreditoriaus teises, jei iš įkeisto buto būtų vykdomas išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. birželio 19 d. sprendimu prašymą tenkino; santuoką įregistruotą tarp pareiškėjų A. P. ir V. P. 2011 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, Nr. 925, nutraukė bendru sutuoktinių sutikimu; patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodytomis sąlygomis, tarp jų: šalys susitaria, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, V. P. suteikiama teisė neatlygintinai gyventi A. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi T. P. ir dukterimi T. P. iki jų abiejų pilnametystės, o A. P. įsipareigoja tuo metu nurodytame bute negyventi, juo nesinaudoti, nedisponuoti, neperduoti naudotis tretiesiems asmenims ir nekelti kitų kliūčių V. P. naudotis teise neatlygintinai gyventi nurodytame bute (4.5. punktas). Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais:
3.1. Priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų iš dalies apribotos kreditorių teisės, teismai analizuoja, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę.
3.2. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad, išskyrus paminėtą butą, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai neturi kito gyvenamojo būsto (kartu ar atskirai), todėl sprendė, jog pareiškėjai tikslu užtikrinti vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, pagrįstai nutraukus santuoką sudaro sąlygas pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais iki kol vaikai sulauks pilnametystės likti gyventi šeimos būste.
II. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo kreditorius AB SEB bankas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1.1. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad „uzufrukto nustatymas ginčo butui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų jo kaip kreditoriaus interesus, nes turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto (ginčo buto) likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą, o šiuo konkrečiu atveju, nenustačius kitų uzufrukto taikymo sąlygų, uzufrukto nustatymas į atsakovui priklausančią buto dalį, be kita ko, pažeistų ir kreditoriaus interesus, nes būtų apribotos jo galimybės patenkinti reikalavimus realizuojant turtą. Taigi, uzufrukto nustatymas turtui, į kurį Bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeidžia kreditoriaus interesus, nes turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažina turto likvidumą ir vertę, ir tokį turtą yra sunku parduoti iš viešųjų varžytynių, arba jis gali būti parduotas už neadekvačiai mažą kainą.
1.2. Uzufruktas į įkeistą turtą gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra jokių kitų objektyvių galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, sprendimas dėl uzufrukto nustatymo turi būti motyvuotas, teismas turi išsamiai ištirti esančius įrodymus, įvertinti tėvų pajamas, galimybę užtikrinti vaikams būstą ir kitas sąlygas, sprendimą dėl uzufrukto nustatymo išsamiai pagrįsti, įvertinti ar vaikų teisės negali būti užtikrintos kitais būdais nevaržant nuosavybės teisės.
1.3. Teismas, priimdamas sprendimą, netaikė visų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 išvardintų kriterijų, kuriais remiantis turi būti sprendžiama, ar uzufruktas turi būti nustatytas nepaisant hipotekos kreditoriaus prieštaravimų, o apsiribojo tik vienu kriterijumi – nustatė, kad A. P. asmeninės nuosavybės teise turimas butas yra vienintelis abiejų pareiškėjų (kartu ir atskirai) turimas nekilnojamasis turtas, todėl jam turi būti nustatytas uzufruktas. Teismas turėjo papildomai vertinti: ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti; ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (tokios galimybės yra).
1.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad uzufrukto nustatymas į turtą yra ultima ratio priemonė, kadangi, kaip minėta, pareigą užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą turi abu tėvai. Ši tėvų pareiga gali būti vykdoma mokant didesnį išlaikymą, kurio užtektų gyvenamosios vietos nuomai ir kitais būdais nesusijusiais su daiktinių teisių suvaržymais.
1.5. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalies nuostatas, nustatančias, kad nagrinėjantis bylą ypatingąja teisena teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju teismas, gavęs banko prieštaravimą sutarties tvirtinimui, nepareikalavo dalyvaujančių asmenų pateikti papildomus paaiškinimus, neskyrė žodinio teismo posėdžio. Toks sprendimo priėmimo skubotumas ir neįsigilinimas į faktines aplinkybes lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. P. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Šiuo metu pareiškėja V. P. niekur nedirba, t. y. jos nesieja jokie darbiniai santykiai, savo vardu neturi jokio kito registruotino nekilnojamojo turto, kuriame ji galėtų gyventi su savo nepilnamečiais vaikais. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. P., t. y. vaikams yra būtina užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Taip pat yra būtinybė, pareiškėjų vaikams užtikrinti gyvenamosios vietos pastovumą, nes kaip žinia nuolatinės gyvenamosios vietos kaita gali daryti neigiamą įtaką vaikų emocinei savijautai, todėl šiuo atveju, yra kita priežastis, dėl ko pareiškėjo turtui tūrėtų būti taikomas uzufruktas.
2.2. Pareiškėjas sutinka su sprendime išdėstyta pozicija, kad, vykdydamas pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, teismas neprivalo reikalauti hipotekos rašte nustatyto hipotekos kreditoriaus sutikimo dėl nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą suvaržymo, tačiau turi spręsti dėl vaiko interesų užtikrinimo geriausiomis priemonėmis.
2.3. Formuojamoje teismų praktikoje, yra aiškiai pasakyta, kad, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą, kol vaikui sueis pilnametystė, tai yra vaiko teisės į gyvenamąjį būstą sudėtinė dalis.
2.4. Nepilnamečio vaiko teisių apsaugai yra teikiamas prioritetas, todėl tai, kad pareiškėjo turtas yra įkeistas bankui, o nustačius uzufruktą tam tikra apimtimi ribojamos banko teisinės galimybės, susijusios su šiuo turtu, nesudaro pagrindo panaikinti nustatytą uzufruktą, tokiu būdu neužtikrinant nepilnamečiam vaikui teisės į gyvenamąjį būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2010).
2.5. Pažymėtina, kad nuo 2007 m. balandžio 17 d., t. y. nuo tada, kada buvo sudaryta būsto kredito sutartis Nr. 0450718011921-23, pareiškėjas per septyniolika metų nėra pavėlavęs sumokėti suinteresuotam asmeniui, ar tai būtų iš šio asmens sulaukęs kokių tai pastabų dėl Kredito sutarties netinkamo vykdymo, todėl šiuo metu, pareiškėjo įsitikinimu, bankas elgiasi negarbingai bei nesąžiningai, nes iš esmės nėra jokio pagrindo pergyventi dėl to, kad kažkada gali būti jiems apribota teisė minimą turtą realizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių punktas dėl teisės neatlygintinai naudotis kreditoriui hipoteka įkeista gyvenamąja patalpa nepilnamečiams ir jų motinai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą keliami tarpusavyje konkuruojantys klausimas dėl hipotekos kreditoriaus interesų ir vaikų teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimo.
Dėl teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių
9. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). AB SEB bankas ir A. P. 2007 m. balandžio 17 d. sudarė būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis). Prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo užtikrinimui AB SEB bankui yra įkeistas A. P. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sūnaus T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir dukra T. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų A. P. ir V. P. nepilnamečiai vaikai. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pagal kurią nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su pareiškėja V. P.; V. P. suteikta teisė neatlygintinai gyventi A. P. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi T. P. ir dukterimi T. P. iki jų abiejų pilnametystės, o A. P. įsipareigojo tuo metu nurodytame bute negyventi, juo nesinaudoti, nedisponuoti, neperduoti naudotis tretiesiems asmenims ir nekelti kitų kliūčių V. P. naudotis teise neatlygintinai gyventi nurodytame bute.
Dėl ginčo esmės
10. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu (supaprastinto proceso tvarka) galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jo padarinių.
11. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar pažeidžia vaikų, vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, o bylą sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu sutuoktiniai nevykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
12. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turi pareigą ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-381/2023, 22 punktas).
13. Teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, be kitų sąlygų, šalys susitarė, kad iki vaikų pilnametystės nepilnamečiai vaikai ir jų motina turės teisę naudotis pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu. Butas yra įkeistas kreditoriui AB SEB bankui. Hipotekos lakšte šalys susitarė, kad butą draudžiama perduoti panaudai tretiesiems asmenims, kitaip apsunkinti naudojimosi butu teisę be kreditoriaus išankstinio raštiško sutikimo (8 punktas, el. b. t. 1, l. 46 – 48).
14. CK įtvirtintas nepilnamečio vaiko teisės naudotis gyvenamąja patalpa išlikimas, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką (CK 3.71 straipsnis) arba kai dalijamas sugyventinių bendrai naudojamas turtas (CK 3.234 straipsnio 5 dalis). CK 3.71 straipsnyje nustatytos sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir vieno sutuoktinio teisių į gyvenamąją patalpą garantijos nutraukus santuoką. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006).
15. Dėl kreditoriaus interesų apsaugos teismui tvirtinant sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010 yra išaiškinta, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą.
16. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014 taip pat pateikė išaiškinimą, kad spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali atsidurti gatvėje, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių byloje dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, turėjo pareigą įvertinti, ar sutarties sąlygos iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ir kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad išskyrus butą, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai neturi kito gyvenamojo būsto (kartu ar atskirai), todėl sprendė, jog pareiškėjai tikslu užtikrinti vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, pagrįstai nutraukus santuoką sudaro sąlygas pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais iki kol vaikai sulauks pilnametystės likti gyventi šeimos būste.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nebuvo užtikrinta sutarties sąlygų atitiktis CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimams.
19. Faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
20. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjams priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0850 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui – asmeninės nuosavybės teise – ginčo butas. Hipoteka užtikrintos prievolės terminas 2047 m. balandžio 16 d. (Hipotekos lakštas sudarytas 2007 m. birželio 4 d.). Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad per septyniolika metų nėra pavėlavęs sumokėti suinteresuotam asmeniui, ar tai būtų iš minimo asmens sulaukęs kokių tai pastabų dėl Kredito sutarties netinkamo vykdymo.
21. Byloje kitų duomenų apie pareiškėjų gaunamas pajamas, galimybes gauti pajamas, bei kitas aplinkybes, susijusias su materialinėmis galimybėmis gyvenamajai patalpai, kurioje būtų užtikrina nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąją vietą, įsigyti, taip pat duomenų apie kredito sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą, suteikto kredito likutį, įkeisto turto vertę, nėra. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjai teikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu du kartus. Pradiniame prašyme buvo numatyta uzufrukto teisė, tačiau, kreditoriui nesutikus, patikslintame prašyme buvo pakeista lingvistinė formuluotė į teisę neatlygintinai naudotis, kuri savo sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis realiai nepakeitė skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros.
22. Pirmosios instancijos teismas, priimdami sprendimą nustatyti neatlygintiną teisę naudotis įkeistu butu pateikė savo motyvus tik dėl kitos pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas turėjo patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą ir išanalizuoti, ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu: ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, ar suteikiant teisę neatlygintinai naudotis bankui įkeista gyvenamąja patalpa iš tiesų yra pažeidžiamos (jei taip, tai kiek) kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių teisiškai reikšmingų faktų byloje nenustatymas leidžia konstatuoti bylos esmės neatskleidimą bei daryti prielaidą, kad šalių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Pagal būtinas nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios patenka į bylos nagrinėjimo ribas, yra keliami esminiai bylos faktiniai ir teisiniai aspektai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtina tirti visa apimtimi faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų materialinėmis galimybėmis gyvenamajai patalpai įsigyti, bei įvertinti, ar realiai kreditoriaus teises apribojus neatlygintina teise naudotis hipoteka įkeistu butu būtų pažeista skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyra, t. y. padidinta prievolės įvykdymo, realizuojant įkeistą turtą, rizika.
24. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą prašymą tenkinti, neištyrė esminių bylos aplinkybių. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesą būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
26. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus ir priėmus sprendimą perduoti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
27. Nusprendus teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.