- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-1144-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01051-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „FT Baltica“
- Ieškovas
- L. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „FT Baltica“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FT Baltica“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „FT Baltica“ priteisti 78 588,37 Eur skolą, 2 887,19 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 81 475,56 Eur ieškinio sumai atsakovei UAB „FT Baltica“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, o šių daiktų nepakankant – trūkstama dalimi areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovės bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą tenkinti. Ieškovo L. P. reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti neviršijant ieškinio 81 475,56 Eur sumos atsakovei UAB „FT Baltica“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, o šių daiktų nepakankant – trūkstama dalimi areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovės bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus.
Šalies argumentai
3. Teismas, susipažinęs su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir prie ieškinio pateiktais įrodymais, nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos už parduotas prekes akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja.
Žemesnės instancijos teismas
4. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nurodė, kad atsižvelgia į keliamo teisinio ginčo esmę. Ieškovas reikalavimą priteisti 78 588,37 Eur skolą grindžia tuo, kad jis 2023 ir 2024 metais pardavė atsakovei šiaudus ir papildomas paslaugas, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdo. Ieškovas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindžia tuo, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, neatsiskaito itin ilgai, taip pat ėmėsi priemonių apsunkinti savo turtą, t. y. po jai išsiųsto oficialaus raginimo atsiskaityti, Sutartine hipoteka įkeitė visą turimą nekilnojamąjį turtą, taip apribodama galimybę ieškovui išieškoti skolą iš šio turto. Teismas padarė išvadą, kad, esant duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, nesiėmus teismo sprendimo užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliantė (atsakovė) UAB „FT Baltica“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
5.1. Atsakovės vadovas pastoviai žodžiu bendravo su ieškovu ir teikė pasiūlymus dėl skolos grąžinimo. Ieškovui buvo nurodyta, kad atsakovė baigia tvarkyti dokumentus dėl papildomo kredito 2025 m. sausio – vasario mėn. gavimo ir galimai visiško atsiskaitymo.
5.2. Atsakovės banko sąskaitų areštas praktiškai sustabdė ne tik bet kokias galimybes mokėti valstybei nustatytus mokesčius, darbo užmokestį, bet ir tęsti bet kokią komercinę veiklą.
5.3. Iš ieškovo teismui pateiktų Nekilnojamojo turto išrašų matyti, kad nekilnojamam turtui hipoteka buvo taikoma nuo 2022-09-08. Kadangi papildomam atsakovės kreditavimui Kredito įstaiga pareikalavo iš esmės atlikti papildomą įkeitimą, todėl jis buvo atliktas. Sutartinė hipoteka buvo siekiama ne apsunkinti ieškovo galimybę atgauti skolą, o būtent refinansuoti seną paskolą ir gavus papildomą finansavimą, didesne dalimi padengti skolą ieškovui.
5.4. Iš preliminaraus balanso nustatyta, kad atsakovė 2024-10-22 turėjo 1 093 918 Eur vertės ilgalaikio turto, iš kurio nekilnojamojo turto vertė sudarė 913 625 Eur. Pagal 2025-01-27 Prekių atsargų ir kt. žiniaraštį atsakovės turimo turto vertė nurodoma 531 018,88 Eur.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priimti ieškovo teikiamus papildomus įrodymus; atsakovės UAB „FT baltica“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Skunde neneigiama, kad skola ieškovui yra ir kad ta skola yra susidariusi nuo 2023 m. rudens, akivaizdu, kad atsakovės vadovo pažadai liko neįvykdyti.
6.2. Skunde taip pat teigiama, neva areštas „praktiškai sustabdė ne tik bet kokias galimybes mokėti valstybės nustatytus mokesčius, darbo užmokestį, bet ir tęsti bet kokią komercinę veiklą“. Tačiau toks atsakovės teiginys yra melagingas, kadangi nepaisant nutartimi taikytų areštų, nuo 2024 metų birželio iki šiol atsakovė neturi jokių skolų VMI prie FM, nuo 2024 metų rugsėjo iki šiol atsakovė neturi jokių skolų Sodrai, po nutarties priėmimo, 2025-01-28 netgi įdarbino vieną papildomą darbuotoją. Taigi nepaisant nutartimi taikytų apribojimų, atsakovė turi pakankamai lėšų savo veiklai vykdyti, mokesčiams ir darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, ir neįrodė jokių esminių nepatogumų savo veiklai dėl taikytų turto apribojimų.
6.3. Apeliantė su skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad turto įkeitimo sandoriai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas ir priėmė nutartį, atitiko normalią verslo praktiką ir buvo nulemti atsakovės veiklos išsaugojimo būtinumo, o ne nesąžiningo siekio išvengti atsiskaitymo su ieškovu.
Šalies argumentai
6.4. Ieškovas su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė konkrečius įrodymus (Nekilnojamojo turto registro išrašus), kad po to, kai ieškovas su advokatės pagalba ėmė reikalauti iš atsakovės skolos priteisimo, t. y. kai ieškovo advokatė 2024-06-13 išsiuntė atsakovei oficialų raginimą atsiskaityti, kuriame be kita ko nurodė, kad neatsiskaičius bus kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, apeliantė ėmėsi priemonių apsunkinti savo turtą, t. y. įkeitė visą savo turimą nekilnojamąjį turtą, net ir tą, kuris 2024-06-13 dar buvo neapsunkintas hipoteka.
6.5. Ieškinyje paaiškinta ir NTR išrašais įrodyta, kad nuo 2023-12-05 buvo neįkeisti ir niekaip kitaip neapsunkinti statiniai, esantys Kėdainių r. sav., Vilainių sen., (duomenys neskelbtini) ir registre Nr. 44/1614648 pažymėti numeriais 2.5, 2.11, 2.12 ir 2.13, tačiau kaip įrodo pateikiamas Nekilnojamojo turto registro išrašas, atsakovė 2024-08-20 Sutartine hipoteka įkeitė visą šį turtą, o anksčiau jau buvusį įkeistą turtą (kiti registre registruoti objektai) įkeitė antrine hipoteka. Šie įrodymai aiškiai patvirtino, kad atsakovė savo aktyviais veiksmais apribojo galimybę ieškovui išieškoti skolą iš vertingo nekilnojamojo turto, taip pat atsakovė gali elgtis ir toliau.
Atsiliepimas
6.6. Atsakovė skunde nurodo, kad hipoteka turtui buvo taikoma nuo 2022-09-08. Tačiau toks argumentas nėra visiškai teisingas, nes nuo 2022-09-08 hipoteka buvo taikoma tik daliai atsakovės nekilnojamojo turto o kaip minėta, statiniai, esantys Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Aristavos k., (duomenys neskelbtini) (registre Nr. 44/1614648 pažymėti numeriais 2.5, 2.11, 2.12 ir 2.13) ir buto dalis (registre Nr. 10/248629) nebuvo apsunkinti hipoteka. Tačiau dėl šio turto įkeitimo priežasčių atsakovė nepasisako visai, nepateikia nei susitarimų dėl hipotekos, nei kitų objektyvių duomenų, kurie įrodytų objektyvų, sąžiningą poreikį įkeisti atsakovės turtą po to, kai ieškovas ėmėsi skolos išieškojimo procedūrų.
6.7. Atsakovė teismui teikia 2024-09-30 preliminarų balansą ir 2025-01-27 prekių, atsargų ir kt. žiniaraštį, nurodo, kad 2024-09-30 turėjo 1 093 918 Eur ilgalaikio turto, o 2025-01-27 turi 531 018,88 Eur turto. Tačiau atsakovė skunde konkrečiai nepaaiškina, ką nori įrodyti teikiamais įrodymais. Jei vertintume, kad atsakovės teikiami įrodymai patvirtina tikrus 2024-09-30, 2025-01-27 buvusius finansinius duomenis, tai iš jų matyti, kad atsakovės turtas nuo 1 513 678 Eur vertės, apskaitytos 2024-09-30 balanse, sumažėjo iki 531 018,88 Eur. Toks reikšmingas turto sumažėjimas papildomai pagrindžia išvadą, kad atsakovė per pastarąjį pusmetį ne tik apsunkino savo turtą, bet ir galimai ir slėpė jį, pardavinėjo ir pan., siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: atsakovės 2025 m. sausio 27 d. prekių ir atsargų žiniaraštį ir atsakovės 2024 m. rugsėjo 30 d. preliminarų balansą. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis iš internetinio puslapio Rekvizitai.lt apie atsakovę.
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
10. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, todėl atsakovė objektyvios galimybės pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui neturėjo. Tačiau susipažinus su atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais matyti, kad atsakovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nėra pasirašyti nei atsakovės vadovo, nei kito asmens, todėl nėra pagrindo jais vadovautis kaip atspindinčiais atsakovės turtinę padėtį. Ieškovė pateikė ištrauką iš internetinio puslapio www.rekvizitai.lt ir nurodo, kad teikia 2025-02-24 duomenis apie atsakovės skolas (jų nebuvimą) mokesčių institucijoms ir 2025-02-24 duomenis apie atsakovės darbuotojų skaičiaus pokytį. Būtinumas pateikti šiuos įrodymus kilo tik susipažinus su atsakovės atskiruoju skundu, siekiant paneigti atsakovės argumentą, neva nutartimi taikyti apribojimai „praktiškai sustabdė ne tik bet kokias galimybes mokėti valstybės nustatytus mokesčius, darbo užmokestį, bet ir tęsti bet kokią komercinę veiklą“ ir šių įrodymų ieškovas anksčiau negalėjo pateikti, nes jie (įrodymai, kad apribojimai nedaro neigiamo poveikio atsakovės veiklai) iki nutarties priėmimo neegzistavo, yra tiesiogiai susiję su nutarties priėmimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikiami ieškovės įrodymai nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui, todėl jie nepriimami.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (atsakovės turto areštą), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus ieškovo reiškiami reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą – laikė įrodyta. Šios sąlygos egzistavimas apeliacine tvarka neginčijamas.
15. Lietuvos apeliacinio teismas yra išaiškinęs, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
16. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
17. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
18. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti bet kokia forma, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė įrodymus apie tai, kad 2024 m. birželį buto dalis buvo neįkeista ir niekaip kitaip neapsunkinta, tačiau praėjus vos mėnesiui po to, kai ieškovas su advokatės pagalba ėmė reikalauti iš atsakovės skolos priteisimo, t. y. kai ieškovo advokatė 2024-06-13 išsiuntė atsakovei oficialų raginimą atsiskaityti, kuriame, be kita ko, nurodė, kad neatsiskaičius bus kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovė 2024-07-30 Sutartine hipoteka įkeitė visą turimą buto dalį, taip apribodama galimybę ieškovui išieškoti skolą iš šio turto. Taip pat nuo 2023-12-05 buvo neįkeisti ir niekaip kitaip neapsunkinti statiniai, esantys Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Aristavos k., (duomenys neskelbtini) ir registre Nr. 44/1614648 pažymėti numeriais 2.5, 2.11, 2.12 ir 2.13, tačiau kaip įrodo pateikiamas Nekilnojamojo turto registro išrašas, atsakovė 2024-08-20 Sutartine hipoteka įkeitė visą šį turtą, o anksčiau jau buvusį įkeistą turtą (kiti registre registruoti objektai) įkeitė antrine hipoteka. Ieškovo nuomone, šie įrodymai aiškiai patvirtina, kad atsakovė savo aktyviais ir nesąžiningais veiksmais apribojo galimybę ieškovui išieškoti skolą iš vertingo nekilnojamojo turto, taip pat atsakovė gali elgtis ir toliau.
20. Ieškovo nurodytos aplinkybės, atsakovei neįrodžius objektyvios būtinybės tai padaryti dėl sąžiningų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti laikoma siekiu apsunkinti galimą būsimą išieškojimą ieškovo naudai. Pažymėtina, kad ieškovas neturi objektyvios galimybės įrodyti neginčijamai nesąžiningų atsakovės ketinimų. Teismų praktikoje šiuo aspektu nurodoma, kad, vertinant galimą grėsmę, nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, jog atsakovas iš tiesų siekia (sieks) perleisti ar suvaržyti savo turtą, taip apsunkindamas ieškovui(-ams) galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pakanka, kad teismui yra pateikiami duomenys, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesąžiningų atsakovo(-ų) veiksmų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-814-933/2023). Kadangi atsakovė, gavusi ieškovo atstovės pretenziją dėl skolos grąžinimo, jau po mėnesio ėmėsi veiksmų savo turtą apsunkinti sutartine hipoteka, spręstina, kad ši aplinkybė pagrindžia tai, kad atsakovė tokiais veiksmais galimai siekė apsunkinti skolos išieškojimą.
21. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sutartinė hipoteka buvo siekiama ne apsunkinti ieškovo galimybę atgauti skolą, o būtent refinansuoti seną paskolą ir gavus papildomą finansavimą, didesne dalimi padengti skolą ieškovui. Tačiau duomenų, kad yra gavusi paskolą pagal jos nurodomą refinansavimo sutartį ir bent dalinai ieškovui yra padengusi įsiskolinimą, kuris susidaręs nuo 2023 metų pabaigos, atsakovė nepateikė. Taigi, kelia abejonių atsakovės nurodyti teiginiai, kad sutartinei hipotekai sudaryti buvo būtinybė tai padaryti dėl sąžiningų priežasčių.
22. Nustatęs, kad egzistuoja abu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
23. Atsakovė nurodo, kad teismo pritaikytas areštas banko sąskaitai praktiškai sustabdė ne tik bet kokias galimybes mokėti valstybei nustatytus mokesčius, darbo užmokestį, bet ir tęsti bet kokią komercinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini.
24. Be to, apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ji turi nekilnojamojo turto, kurio vertė sudaro 913 625 Eur. Iš skundžiamo teismo sprendimo nustatyta, kad teismas nutarė areštuoti neviršijant ieškinio 81 475,56 Eur sumos atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus bei turtines teises, esančius pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, o šių daiktų nepakankant – trūkstama dalimi areštuoti pinigines lėšas, esančias atsakovės bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Taigi, visų pirma, buvo areštuotas atsakovės turtas, o jo esant nepakankamai – piniginės lėšos, todėl teismo taikytas areštas neturėtų būti kliūtis atsakovei mokėti mokesčius valstybei ir darbo užmokesčius iš banko sąskaitos, nes pirmiau buvo areštuotas nekilnojamasis turtas, kurio atsakovė nurodo turinti daugiau nei už 900 000 Eur. Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra pateikta duomenų apie sąskaitoms taikomo arešto mastą, tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio atsakovei bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikiant įrodymus patvirtinančius, kokia būtent suma reikalinga privalomų mokesčių valstybei ir darbo užmokesčių mokėjimui ir prašant leisti iš areštuotų sąskaitų atlikti šiuos atsiskaitymus.
25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiam klausimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės UAB „FT Baltica“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.