Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys M. Z., A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas su 2016 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą, teigdamas, kad jis nepraleido 2016 m. lapkričio 7 d. skundo padavimo termino ir prašydamas antstolės veiksmus dėl sąskaitos, esančios Pravieniškių PN-AK-2, pripažinti neteisėtais, nes išieškojimas buvo nukreiptas ir į pinigines lėšas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), bei panaikinti sąskaitos areštą dalyje, kuri neviršija vienos MMA.

Antstolė Daiva Prunskienė 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. skundo netenkino. Antstolė patvarkyme pareiškėjui išaiškino, kad pareiškėjas antstolės patvarkymą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo netenkinimo gali skųsti teismui kartu pateikdamas ir antstolės netenkintą skundą.

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. skundu (b. l. 9-12) prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Minėtame skunde nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, kadangi skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Nurodo, kad jeigu lėšos buvo nurašytos iš darbo užmokesčio, turi būti laikomasi CPK 736 straipsnyje numatytų išskaitų ribojimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.

Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. skunde (b. l. 1-5) nurodo, kad kreipėsi į antstolę su 2016 m. lapkričio 7 d. skundu, kadangi jo sąskaitai uždėtas areštas apribojo jo teisę įsigyti maisto produktų, būtiniausių higienos reikmenų ir kt. įkalinimo įstaigos vietos parduotuvėje. Nurodo, kad pagal CPK 668 straipsnį draudžiama vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, neviršijančių vienos MMA, tačiau antstolė to nepaisė, ignoravo kasacinio teismo suformuotą praktiką, 2016 m. lapkričio 7 d. skundo netenkino ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas nesutinka su tuo, jog yra praleidęs skundo padavimo terminą, kadangi jis asmeniškai antstolės pranešimo dėl sąskaitos arešto negavo. Pasak pareiškėjo, žmogaus teisių pažeidimai apskritai negali būti ribojami kokiais nors terminais.

Antstolė 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkyme, kuriuo atsisakė atnaujinti 2016 m. lapkričio 7 d. skundo padavimo terminą ir minėto skundo netenkino (c. b. l. 6-8) nurodo, kad patvarkymas, kurį skundžia pareiškėjas, buvo priimtas 2015 m. liepos 16 d. ir išsiųstas pareiškėjui. Pažymi, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. skundą dėl antstolės veiksmų pateikė ne tik kad praleidęs CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų terminą jam paduoti, tačiau ir 90 dienų naikinamąjį terminą, todėl terminas skundui paduoti negali būti atnaujinamas. Pasisakydama dėl skundo esmės, antstolė nurodo, kad vykdydama išieškojimą, ji vadovavosi CPK 688 straipsniu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad iš lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje negalima išieškoti, nepagrįsti. Nurodo, kad pareiškėjo cituojamojoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-154-313/2016 teismas pasisakė dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies ir CPK LI skyriaus straipsnių netinkamo taikymo konkrečioje byloje.

Suinteresuoti asmenys M. Z. ir A. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą (c. b. l. 30-33) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad iš skolininko yra išieškoma teismo nuosprendžiu jiems priteista turtinė ir neturtinė žala, o teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, privalomas ir turi būti vykdomas. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai ir plečiamai aiškina CPK 668 straipsnio, Sprendimų instrukcijos 93.2 ir 93.6 punktų nuostatas. Nurodo, kad antstolė turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Atkreipia dėmesį į tai, kad skolininkas nepateikė duomenų, kad antstolė išieško iš lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nenurodė lėšų kilmės. Teigia, kad išieškoma suma yra reikšminga suinteresuotiems asmenims, o skolininkas nepervedė jokių lėšų, kurios bent iš dalies padengtų jiems padarytą žalą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. sausio 31 d., 10.00 val. (c. b. l. 19-20). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2017 m. sausio 10 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 21) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Civilinė byla nutrauktina.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0068/15/00010 ir Nr. 0068/15/00011 nustatyta, kad antstolė Daiva Prunskienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-118-190/2014 dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojo M. Z. naudai ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-118-190/2014 dėl 1 831,48 Eur (6 323,73 Lt) turtinės ir 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojos A. M. naudai (v. b. Nr. 0068/15/00010 l. 1, 3; v. b. Nr. 0068/15/00011 l. 4, 6). Antstolė 2015 m. liepos 16 d. priėmė du patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais, vadovaudamasi CPK 688 straipsnio 1 dalimi, areštavo 11 908,12 Eur skolą ir 234,75 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 12 142,87 Eur sumą, ir 11 962,30 Eur skolą ir 212,86 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 12 175,16 Eur sumą, priklausančią skolininkui ir esančią Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje (v. b. Nr. 0068/15/00010 l. 15-16; v. b. Nr. 0068/15/00011 l. 21-22).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė antstolei 2016 m. lapkričio 7 d. skundą dėl antstolės veiksmų, o antstolė 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl 2015 m. liepos 16 d. patvarkymo ir minėto pareiškėjo skundo netenkino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui 2016 m. gruodžio 16 d. skundą, teigdamas, kad jis nepraleido 2016 m. lapkričio 7 d. skundo padavimo termino ir prašydamas antstolės veiksmus dėl sąskaitos, esančios Pravieniškių PN-AK-2, pripažinti neteisėtais, nes išieškojimas buvo nukreiptas ir į pinigines lėšas, neviršijančias vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), bei panaikinti sąskaitos areštą dalyje, kuri neviršija vienos MMA.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nors pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. skundu ir neprašo atnaujinti 2016 m. lapkričio 7 d. skundo padavimo termino, tačiau teismas bet kokiu atveju, visų pirma, pasisako dėl termino 2016 m. lapkričio 7 d. skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, kadangi šio klausimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su 2016 m. lapkričio 7 d. skundo (ne)nagrinėjimu iš esmės.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą ypatingos teisenos tvarka gali būti realizuojama, esant įstatymų leidėjo apibrėžtoms sąlygoms. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-86-302/2013). CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 510 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. skundu prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kurioje apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam priklausančios lėšos, arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nors pareiškėjas minėtame reikalavime konkrečiai neįvardijo skundžiamo patvarkymo, tačiau iš vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00010 ir Nr. 0068/15/00011 esančių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas skundė 2015 m. liepos 16 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais buvo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje. Taigi pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. skundu iš esmės siekė panaikinti areštą sąskaitai, esančiai pataisos namuose, kad iš jos nebūtų išieškoma. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2015 m. liepos 16 d. patvarkymų negavo, todėl nemano, kad yra praleidęs skundo padavimo terminą. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutinka.

Antstolė nurodė, kad 2015 m. liepos 16 d. priimti patvarkymai buvo išsiųsti skolininkui į laisvės atėmimo vietos įstaigą, todėl skolininkui turėjo būti žinoma apie minėtus patvarkymus. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje pareiškėjas atlieka bausmę, teismui pateiktų 2017 m. sausio 18 d. rašto Nr. S-1435 ir 2017 m. sausio 24 d. rašto Nr. S-1826 matyti, kad minėta įstaiga 2015 m. liepos 16 d. antstolės patvarkymus gavo 2015 m. liepos 28 d. Papildomai nurodė, kad vykdomųjų patvarkymų kopijos, skirtos nuteistajam į Buhalterinės apskaitos skyrių nepatenka, todėl duomenų apie konkrečią 2015 m. liepos 16 d. patvarkymų įteikimo datą S. P. neturi (c. b. l. 29, 36). AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. sausio 5 d. rašte Nr. 3-327 nurodė, kad neturi galimybės pateikti informaciją apie registruotą korespondencijos siuntą, siųstą 2015 m., kadangi praėjo 6 mėnesiai nuo jos išsiuntimo dienos, o pašto paslaugos teikėjas yra įpareigotas saugoti pašto siuntų pateikimą gavėjui asmeniškai pasirašytinai tik 6 mėnesius nuo pašto siuntos pateikimo dienos.(c. b. l. 24). CPK 125 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos laisvės atėmimo vietos administraciją. Atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai (būtent – 2015 m. liepos 16 d. patvarkymai) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijai įteikti 2015 m. liepos 28 d., konstatuotina, kad skolininkui turėjo būti žinoma apie minėtus patvarkymus bent jau 2016 m. liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūčio mėn. pradžioje. Pažymėtina, skolininko 2016 m. lapkričio 7 d. skundas dėl antstolės veiksmų iš laisvės atėmimo vietos įstaigos išsiųstas 2016 m. lapkričio 7 d., antstolė kontoroje gautas 2016 m. lapkričio 10 d. (v. b. Nr. 0068/15/00010 l. 17), t. y. ne tik kad praleidus įstatyme numatytą bendrą 20 dienų terminą jam paduoti, tačiau ir naikinamąjį 90 dienų terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, t. y. šiuo atveju nuo 2015 m. liepos 16 d.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko skundžiami patvarkymai nelaikytini antstolio tęstiniais veiksmais, dėl kurių su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis neribotą laiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo (teismo) nustatytą terminą, teisė paduoti procesinį dokumentą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad 90 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas net neprašė atnaujinti termino, priešingai, jis teigė jo nepraleidęs, skundo neteikė anksčiau, nurodė tik tai, jog antstolė vykdo išieškojimą nesivadovaudama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2016 m. kovo 23 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. priimtoje nutartyje Nr. 2S-988-254/2016, tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo skųsti antstolės veiksmus suėjus jų apskundimo terminui. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl CPK 512 straipsnyje numatytų terminų praleidimo, konstatuotina, kad pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. skundo padavimo terminas yra praleistas ir jis negali būti atnaujinamas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis), todėl civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nurodo, kad jo teisės yra pažeistos, todėl prašo spręsti klausimą dėl antstolės vykdomo išieškojimo iš jo asmeninės sąskaitos. Teismas atkreipia antstolės dėmesį į pasikeitusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir sprendžiant klausimus dėl CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo vadovautis 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių. Pažymėtina, jog antstolė turi savo darbe vadovautis kasacinio teismo pateiktais aiškinimais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nei skunduose dėl antstolės veiksmų nenurodo, kada antstolė nurašė nuo jo sąskaitos pinigus, taip pat nenurodo ir kokias sumas antstolė nurašė. Pareiškėjui išaiškinama, kad jeigu jis manys, jog antstolės veiksmai nurašant lėšas nuo jo sąskaitos, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų skųsdamas konkretų antstolės patvarkymo pagrindu atliktą lėšų nurašymą, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra praleidęs skundžiamų antstolės 2015 m. liepos 16 d. patvarkymų apskundimo terminą, įstatymas nenumato galimybės teismui vertinti pačių skundžiamų patvarkymų pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 512 straipsnio 5 dalis), todėl teismas dėl 2016 m. lapkričio 7 d. skundo ir 2016 m. gruodžio 16 d., kuris savo esme yra tapatus ir yra 2016 m. lapkričio 7 d. skundo, kuris antstolės 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu buvo grąžintas pareiškėjui, pasekmė, pagrįstumo nepasisako (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2467-450/2016). Pažymėtina, kad tokia pozicija išplaukia iš CPK 512 straipsnio 5 dalies nuostatų, kad tik nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti, t. y. pasisako dėl skundo esmės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys M. Z., A. M., nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei Daivai Prunskienei vykdomąsias bylas Nr. 0068/15/00010 ir Nr. 0068/15/00011.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.