Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas) su 2016 m. gruodžio 16 d. skundu kreipėsi tiesiogiai į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais antstolės veiksmus dėl vykdomo išieškojimo iš įkalinimo įstaigoje esančios sąskaitos, ir panaikinti sąskaitos areštą dalyje, kuri neviršija vienos MMA.

2. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. skunde antstolei nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šiuo atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms.

3. Antstolė D. P. 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu atsisakė atnaujinti praleistą pareiškėjo skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad pareiškėjo skundžiamas patvarkymas buvo priimtas 2015 m. liepos 16 d. ir išsiųstas pareiškėjui. Tačiau pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. skundą dėl antstolės veiksmų pateikė praleidęs CPK 512 str. numatytą 20 d. terminą jam paduoti ir 90 d. naikinamąjį terminą, todėl terminas skundui paduoti negali būti atnaujinamas. Vykdydama išieškojimą antstolė vadovavosi CPK 688 str., o pareiškėjo cituojamojoje kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje Nr. 3K-154-313/2016 teismas pasisakė dėl CPK 668 str. 1 d. ir CPK LI skyriaus straipsnių netinkamo taikymo konkrečioje byloje.

4. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad pagal CPK 668 str. draudžiama vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, neviršijančių vienos MMA, tačiau antstolė to nepaisė, nesivadovavo kasacinio teismo suformuotą praktiką, 2016 m. lapkričio 7 d. skundo netenkino ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas nesutinka, kad praleido 2016 m. lapkričio 7 d. skundo padavimo terminą, kadangi jis asmeniškai antstolės pranešimo dėl sąskaitos arešto negavo, be to, asmens teisių pažeidimai apskritai negali būti ribojami kokiais nors terminais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

6. Teismas nustatė, kad antstolė D. P. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojo M. Z. naudai ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą dėl 1 831,48 Eur (6 323,73 Lt) turtinės ir 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojos A. M. naudai. Antstolė 2015 m. liepos 16 d. priėmė du patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais areštavo 12 142,87 Eur ir 12 175,16 Eur sumas sąskaitoje, priklausančioje skolininkui, esančią Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje.

7. Teismas, pasisakydamas dėl termino 2016 m. lapkričio 7 d. skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, nurodė, kad nors pareiškėjas konkrečiai neįvardijo skundžiamo patvarkymo, tačiau iš vykdomosiose bylose Nr. 0068/15/00010 ir Nr. 0068/15/00011 esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skundė 2015 m. liepos 16 d. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais buvo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje. Taigi pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. skundu siekė panaikinti areštą įkalinimo įstaigoje esančiai sąskaitai, nurodydamas, kad jis 2015 m. liepos 16 d. patvarkymų negavo, todėl nemano, kad praleido skundo padavimo terminą. Teismas su šiais pareiškėjo teiginiais nesutiko, nes iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kurioje pareiškėjas atlieka bausmę, teismui pateiktų 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 24 d. raštų matyti, kad įstaiga 2015 m. liepos 16 d. antstolės patvarkymus gavo 2015 m. liepos 28 d. Papildomai nurodė, kad vykdomųjų patvarkymų kopijos, skirtos nuteistajam į Buhalterinės apskaitos skyrių nepatenka, todėl duomenų apie konkrečią 2015 m. liepos 16 d. patvarkymų įteikimo datą skolininkui įkalinimo įstaiga neturi. AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. sausio 5 d. rašte teismui nurodė, kad neturi galimybės pateikti informaciją apie registruotą korespondencijos siuntą, siųstą 2015 m., kadangi praėjo 6 mėn. nuo jos išsiuntimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 125 str. 2 d. ir kad 2015 m. liepos 16 d. patvarkymai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijai įteikti 2015 m. liepos 28 d., sprendė, kad skolininkui turėjo būti žinoma apie šiuos patvarkymus bent jau 2016 m. liepos mėn. pabaigoje arba rugpjūčio mėn. pradžioje. Pažymėjo, skolininko 2016 m. lapkričio 7 d. skundas dėl antstolės veiksmų iš laisvės atėmimo vietos įstaigos išsiųstas 2016 m. lapkričio 7 d., antstolės kontoroje gautas 2016 m. lapkričio 10 d., t. y. ne tik kad praleidus įstatyme numatytą bendrą 20 d. terminą jam paduoti, tačiau ir naikinamąjį 90 d. terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, t. y. šiuo atveju nuo 2015 m. liepos 16 d.

8. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotas taisykles, kad skolininko skundžiami patvarkymai nelaikytini antstolio tęstiniais veiksmais, dėl kurių su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis neribotą laiką ir, kad 90 d. terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas, nurodė, jog pareiškėjas šiuo atveju net neprašė atnaujinti termino, o tik teigė jo nepraleidęs, tačiau skundo neteikė anksčiau, skundą grįsdamas aplinkybe, kad antstolė vykdo išieškojimą, nesivadovaudama kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje Nr. 2S-988-254/2016. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo skųsti antstolės veiksmus, suėjus jų apskundimo terminui, nes pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų ir tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo, teismas turi bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunduose dėl antstolės veiksmų nenurodė, kada antstolė nurašė nuo jo sąskaitos pinigus, taip pat nenurodo, kokias sumas antstolė nurašė. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jeigu jis manys, jog antstolės veiksmai nurašant lėšas nuo jo sąskaitos, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, skųsdamas konkretų antstolės patvarkymo pagrindu atliktą lėšų nurašymą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjas yra praleidęs skundžiamų antstolės 2015 m. liepos 16 d. patvarkymų apskundimo terminą, įstatymas nenumato galimybės teismui vertinti pačių skundžiamų patvarkymų pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 512 str. 5 d.), todėl teismas nurodė, jog dėl 2016 m. lapkričio 7 d. skundo ir 2016 m. gruodžio 16 d., kuris savo esme yra tapatus ir yra 2016 m. lapkričio 7 d. skundo, kuris antstolės 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu buvo grąžintas pareiškėjui, pasekmė, pagrįstumo nepasisako.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Pareiškėjas (skolininkas) S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

10.1. Dėl antstolės klaidos, jai neteisingai surašius skundžiamus patvarkymus, iš pareiškėjo buvo atimta teisė naudotis pataisos namuose suteiktomis galimybėmis įsigyti produktų ir būtiniausių daiktų pagal sąrašą, kuriuos pareiškėjas nusipirktų, jeigu jo artimieji galėtų pervesti pinigus, nesibaimindami, kad jie bus nurašyti. Pareiškėjas nuteistas ilgiems laisvės atėmimo metams, o dėl antstolės klaidos yra baudžiamas papildomai.

10.2. Pareiškėjas neprašo, kad būtų panaikintas aerštas visai sąskaitai, bet prašo, jog jam būtų leista naudotis MMA pinigine suma, kaip numatyta CPK 668 str. Tačiau teismas skundžiama nutartimi paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu, motyvuodamas naikinamuoju terminu, nors pareiškėjas antstolės patvarkymų nėra gavęs, todėl jis nepraleido jų apskundimo termino. Pirmosios instancijos teismas pats nutartyje nurodė, kad nepavyko nustatyti, ar antstolės patvarkymai pareiškėjui buvo įteikti.

10.3. Nesutinka su teismo motyvu, kad antstolės veiksmai nelaikytini tęstiniais, kadangi šiuo atveju senaties terminas neturi būti taikomas, nes antstolės teisinė klaida pagal esmė ir prasmę yra tęstinė, todėl turi būti ištaisyta. Todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės patvarkyme esančių teisinių pažeidimų.

11. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmetamas.

13. Bylos duomenimis, antstolė D. P. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojo M. Z. naudai ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą dėl 1 831,48 Eur (6 323,73 Lt) turtinės ir 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojos A. M. naudai. Antstolė 2015 m. liepos 16 d. priėmė du patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais areštavo 12 142,87 Eur ir 12 175,16 Eur sumas sąskaitoje, priklausančioje skolininkui, esančią Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje. Pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas pripažinti antstolės veiksmus dėl vykdomo išieškojimo iš įkalinimo įstaigoje esančios sąskaitos neteisėtais, ir panaikinti sąskaitos areštą dalyje, kuri neviršija vienos MMA, kadangi antstolė 2016 m. lapkričio 15 d. patvarkymu atsisakė atnaujinti praleistą pareiškėjo skundo padavimo terminą ir pareiškėjo skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 293 str. 1 p., pasibaigus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam terminui skundui paduoti, po kurio suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų ir tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo, skundžiama 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo pozicija ir padarytomis išvadomis sutinka.

14. Pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį, motyvuodamas, kad antstolės patvarkymų jis nėra gavęs, todėl nepraleido jų apskundimo terminų, be to, šiuo atveju senaties terminas neturi būti taikomas, nes antstolės veiksmai yra tęstinio pobūdžio.

15. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 str. nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 str.) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2007). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). CPK 512 str. nustatytas 90 dienų naikinimasis terminas antstolio veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

16. Pareiškėjas šiuo atveju neigia aplinkybę, kad jis praleido terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, tačiau šie pareiškėjo argumentai yra paneigti civilinėje ir vykdomosiose bylose esančia medžiaga, be to, konstatuotina, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus vykdymo procese, nors apie vykdymo procesą ir jo eigą žinojo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas skundė 2015 m. liepos 16 d. antstolės patvarkymus, kuriems apskųsti yra suėjęs 90 d. naikinamasis terminas, kadangi patvarkymai Pravieniškių pataisos namų-atvirajai kolonijai adresu Pravieniškių g. 5, Pravieniškių II k., Kaišiadorių r. buvo įteikti 2015 m. liepos 28 d., ir AB „Lietuvos paštas“ ir Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai nenurodžius tikslios patvarkymų įteikimo pareiškėjui dienos (c. b. l. 29, 36), pagrįstai laikytina, kad skundžiami antstolės patvarkymai buvo įteikti skolininkui 2015 m. liepos pabaigoje arba 2015 m. rugpjūčio pradžioje, tačiau pareiškėjas šių patvarkymų laiku neskundė. Darytina išvada, kad iš vykdomųjų bylų Nr. 0068/15/00010 ir Nr. 0068/15/00011 duomenų matyti, kad pareiškėjas su antstole nebendradarbiavo siekiant sumokėti skolas, be to, antstolės 2015 m. liepos 16 d. patvarkymus apskundė tik 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. antstolės kontoroje pareiškėjo skundas gautas tik 2016 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus ilgesniam terminui, nei CPK 512 str. nurodytas naikinamasis terminas. Todėl pareiškėjas šiuo atveju, 2016 m. lapkričio 7 d. skundą dėl antstolės veiksmų padavęs praleisdamas devyniasdešimties dienų terminą, kuris suėjo 2015 m. spalio 16 d. ir kuris yra naikinamasis bei kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga (CK 1.117 str. 6 d.), privalo prisiimti neigiamas teisines pasekmes vykdymo procese. Taigi šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas prarado teisę atlikti procesinį veiksmą (t. y. apskųsti antstolės 2015 m. liepos 16 d. patvarkymus), o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Pareiškėjo teiginiai, kad šiuo atveju netaikytinas senaties terminas skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, yra atmestini kaip deklaratyvūs, nes teisės aktai nenumato CPK 512 str. išimčių, kuomet gali būti netaikomas naikinamasis terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti.

17. Kaip pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, pareiškėjas skunduose dėl antstolės veiksmų nenurodė, kada antstolė nurašė nuo jo sąskaitos pinigus, taip pat nenurodė, kokias sumas antstolė nurašė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomųjų bylų duomenimis, iš pareiškėjo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nebuvo išieškota lėšų, todėl šiuo atveju nenustatytina, kad antstolės išieškotos sumos priklausė pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 str., taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas gavo ar gaus kitas darbo užmokesčiui prilygintas lėšas, o pareiškėjas nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t. y. kad antstolės išieškotos sumos pagal skundžiamus antstolės 2015 m. liepos 16 d. patvarkymus priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 str.). Konstatuotina, kad objektyvių duomenų apie antstolės akivaizdžiai atliktus neteisėtus veiksmus šioje byloje nėra, o pirmosios instancijos teismas, pagrįstai vadovaudamasis CPK 293 str. 1 p. ir 512 str., skundžiama 2017 m. sausio 31 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso klausimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.