- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-2467-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23282-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Kategorijos
- 3.2.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. J. (D. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria byla nutraukta, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis I. G., Vilniaus miesto VPK VP EPT, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolio I. G. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, jei pagal patvarkymą buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, atitinamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą joms ta dalimi, kiek apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Skunde nurodė, kad BVK 92 str. 1 d. nuteistiesiems suteikia teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. CPK 668 str. 1 d. nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis, o pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Nagrinėjamu atveju pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje, neatsižvelgiant, ar jos viršija MMA, todėl nelieka lėšų, kurias būtų galima naudoti asmeninėms reikmėms, įsigyti asmeninio naudojimo daiktų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, kaip nenagrinėtiną teisme.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui apie skundžiamus patvarkymus buvo žinoma nuo 2014 m. liepos 14 d. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio I. G. 2014 m. liepos 7 d. patvarkymo Nr. 0008/12/04021 yra nenagrinėtinas teisme, nes paduotas suėjus CPK 512 str. nustatytam naikinamajam terminui. Kadangi tokia aplinkybė paaiškėjo po pareiškėjo skundo priėmimo, teismas bylą nutraukė CPK 293 str. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad naikinamasis terminas negali būti teismo atnaujinamas (CK 1.117 str. 6 d.), tačiau tai neužkerta kelio pareiškėjui vykdymo procese teikti antstoliui naujus prašymus (CPK 643 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) BVK 92 str. 1 d., CPK 668 str. 1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. normos yra skirtos užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų ir kitų būtiniausių kalinimo reikmenų. Toks reguliavimas yra reikšmingas ir taikytinas skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Tokios praktikos laikosi ir LAT 2016 m. kovo 23 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-154-313/2016 bei Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje c. b. Nr. 2S-988-254/2016.
2) Pareiškėjui iki 2016 m. kovo 23 d. bei 2016 m. balandžio 21 d. nutarčių priėmimo nebuvo žinoma apie formuojamą praktiką dėl CPK 668 str. 1 d. aiškinimo, kas sukliudė parengti skundą laiku.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad 2014 m. liepos 7 d. patvarkymu areštuotos lėšos patenka į CPK 739 str. numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti skolos išieškojimo, todėl panaikinti areštą piniginėms lėšoms nėra jokio teisinio pagrindo.
2) CPK 512 str. nustatytas 20 d. terminas yra praleistas, naikinamasis 90 d. terminas yra suėjęs. Skolininkas pateiktame skunde neprašo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, todėl pagrindo atnaujinti tokį terminą nėra.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto VPK VP EPT atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis I. G. 2014 m. liepos 7 d. priėmė patvarkymus, kuriais areštavo skolininkui D. J. priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas pinigines lėšas 5432,89 Lt sumoje bei pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko užmokesčio darbo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Iš vykdomojoje byloje Nr. 8/12/04021 esančių duomenų matyti, kad minėti antstolio patvarkymai 2014 m. liepos 7 d. buvo išsiųsti Marijampolės pataisos namams įteikti bausmę atliekančiam D. J. ir įteikti 2014 m. liepos 10 d. (v. b. l. 36-37).
Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.). Nustatyta, kad pareiškėjas iš esmės skundžia antstolio veiksmus – 2014 m. liepos 7 d. priimtus patvarkymus. Kaip jau minėta, 2014 m. liepos 7 d. patvarkymai apeliantui tinkamai įteikti 2014 m. liepos 10 d., kas reiškia, kad apeliantas, norėdamas pasinaudoti įstatymo suteikta teise teikti skundą dėl antstolio veiksmų, šia teise galėjo pasinaudoti iki 2014 m. spalio 10 d., t. y. iki naikinamojo 90 dienų termino suėjimo antstolio veiksmas apskųsti. Nustatyta, kad apeliantas skundžia 2014 m. liepos 7 d. antstolio priimtus patvarkymus, teikdamas skundą antstoliui 2016 m. birželio 15 d. (skundas antstolio I. G. kontoroje gautas 2016 m. birželio 20 d.), t. y. jau praleidęs CPK 512 straipsnyje nustatytą 20 dienų ir 90 dienų naikinamąjį apskundimo terminą.
Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2014). Svarbu tai, kad šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-557/2007). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliantas neprašė atnaujinti terminą, nenurodė jokių aplinkybių, kodėl skundo neteikė anksčiau, nurodė tik tai, jog antstolis vykdo išieškojimą nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika 2016 m. kovo 23 d. priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. priimtoje nutartyje Nr. 2S-988-254/2016, tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo skųsti antstolio veiksmus suėjus jų apskundimo terminui. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2008 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-143/2008). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 512 str., numatytų terminų praleidimo klausimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teismo vertinimu pagrindų naikinti priimtą nutartį nėra.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jo teisės yra pažeistos, todėl prašo spręsti klausimą dėl antstolio vykdomo išieškojimo iš jo asmeninės sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia antstolio dėmesį į pasikeitusią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ir sprendžiant klausimus dėl CPK 668 str. 1 d. taikymo vadovautis 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 str. 1 d. aiškinimo taisyklių. Pažymėtina, jog antstolis turi savo darbe vadovautis kasacinio teismo pateiktais aiškinimais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde konkrečiai nenurodo, kada antstolis nurašė nuo jo sąskaitos pinigus, taip pat nenurodo ir kokias sumas antstolis nurašė. Apeliantui išaiškinama, kad jeigu jis manys, jog antstolio veiksmai nurašant lėšas nuo jo sąskaitos, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, jis įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turi teisę kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų skųsdamas konkretų, antstolio patvarkymo pagrindu atliktą pinigų nurašymą, tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog apeliantas yra praleidęs skundžiamų antstolio patvarkymų apskundimo terminą, įstatymas nenumato galimybės teismui vertinti skundžiamų patvarkymų pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 513 str.).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas susijusias su CPK 512 str. numatytų terminų skundui paduoti aiškinimu ir taikymu, dėl to nėra pagrindo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.