- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-685-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00303-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Egidijus Žironas, Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- L. U., P. U., G. U.
- Atsakovas
- R. K., A. K., S. K.
- Trečiasis asmuo
- E. Č.
- Kategorijos
- 2.5.8.4Preliminarioji sutartis
- 2.5.2.4Rankpinigiai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. U., P. U., G. U. ir atsakovų R. K. bei A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-581-253/2015 pagal ieškovų L. U., P. U., G. U. ieškinį atsakovams S. K., R. K., A. K., trečiasis asmuo E. Č., dėl įpareigojimų vykdyti testamentą, pinigų priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai L. U., P. U. ir G. U. patikslintu ieškiniu prašė:
1) priteisti iš atsakovės S. K. ieškovams lygiomis dalimis 267 261,70 Lt be pagrindo įgytų lėšų;
2) 2012-01-09 rankpinigių sutartį Nr. 1, sudarytą tarp B. U. ir R. K., pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento;
3) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis 100 000 Lt, gautų 2012-01-09 sutarties pagrindu;
4) priteisti iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
5) priteisti iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis palūkanas – 14 166 Lt už laikotarpį nuo 2012-01-09 iki 2014-11-10 ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos rankpinigių sumos nuo 2014-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovai nurodė, kad 2013-02-19 mirė jų tėvas B. U.. Ieškovai yra B. U. įpėdiniai pagal 2010-08-20 testamentą. Testamento sudarymo metu B. U. nuosavybės teise valdė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama - butas Vilniuje). Dar iki mirties B. U., pasitaręs su vaikais, nutarė parduoti Butą Vilniuje bei nupirkti namą Palangoje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat vadinama – namas Palangoje) ir jame gyventi su S. K.. Butą Vilniuje B. U. pardavė 2012-01-05 už mažiausiai 600 000 Lt. Šiuos pinigus B. U. laikė SEB banke atidarytoje sąskaitoje. Iki B. U. mirties iš šios sąskaitos R. ir A. K. B. U. sumokėjo 100 000 Lt avansą už perkamą namą Palangoje. Dėl namo Palangoje buvo sudaryta preliminarioji namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Viso sandorio vertė turėjo būti apie 800 000 Lt. B. U. ketino skirti 600 000 Lt, o S. K. – 200 000 Lt.
Mokėjimo kortele B. U. sąskaitai SEB banke iki B. U. mirties naudojosi atsakovė S. K. ir taip išgrynino mažiausiai 267 261,70 Lt. Šiuos pinigus S. K. panaudojo be teisėto pagrindo (ji nebuvo sutuoktinė, nebuvo įregistruota partnerystė, neturėjo rašytinio B. U. įgaliojimo), todėl ieškovams lygiomis dalimis iš S. K. priteistina 267 261,70 Lt.
S. K. bei R. ir A. K. 2011-12-19 sudarė preliminariąją sutartį dėl namo Palangoje pirkimo-pardavimo. Atsakovas R. K. 2012-01-09 su B. U. sudarė rankpinigių sutartį Nr. 1. Joje nurodyta, kad šalys yra sudariusios R. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartį. S. K. ir R. K. 2012-04-15 sudarė rankpinigių papildomą sutartį Nr. 2, kuria patvirtino, kad yra sudarę preliminariąją sutartį dėl namo Palangoje pirkimo-pardavimo. Šios sutarties užtikrinimui S. K. įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt avansą. 2012-04-19 mokėjimo nurodymu Nr. 427 S. K. į A. K. sąskaitą pervedė 50 000 Lt, įmokos paskirtį nurodydama „pagal rankpinigių sutartį Nr. 2 už namą (duomenys neskelbtini)“. Minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovai R. ir A. K., 2011-12-19 būdami sudarę su atsakove S. K. preliminariąją namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartį ir ją vykdę, vykdymo laikotarpiu su B. U. sudarė rankpinigių sutartį pirkimo–pardavimo sutarties užtikrinimui dėl to paties turto – namo Palangoje. B. U., sudarydamas rankpinigių sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad sandoris dėl šio namo bus sudarytas su juo, o R. K. iš anksto žinojo, kad savo sutartinių įsipareigojimų B. U. nevykdys. Todėl rankpinigių sutartis Nr. 1 pripažintina negaliojančia CK 1.80 ir CK 1.91 straipsnių pagrindu.
CK 1.91 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovai prašo priteisti iš R. ir A. K. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu – 5 procentų dydžio palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2012-01-09 iki ieškinio padavimo teismui dienos (14 166 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. atsiliepimu į ieškinį prašė jo netenkinti ir nurodė, kad su mirusiuoju B. U. gyveno šeiminį gyvenimą. B. U. pajamos buvo jo gaunama senatvės pensija ir epizodiškai gaunamos simbolinės lėšos už parduotus paveikslus, todėl bendro gyvenimo pradžioje (iki B. U. pardavė butą Vilniuje) jį ir B. U. vaikus išlaikė, ir rūpinosi juo pačiu. B. U. sąskaitoje buvę lėšos jo paties valia buvo naudojamos tiek B. U., tiek ir S. K., tiek pačių ieškovų kasdieniniams poreikiams tenkinti.
Atsakovai R. ir A. K. pripažino faktą, kad B. U. jiems pervedė 100 000 Lt (po 50 000 Lt kiekvienam), tačiau nurodė, kad preliminarioji namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartis liko neįgyvendinta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės, todėl ieškovai neturi teisės reikalauti grąžinti šių pinigų. 2011-12-19 preliminariąja sutartimi atsakovai įsipareigojo parduoti S. K. namą Palangoje iki 2012-07-02 už 450 000 Lt, iš kurių 100 000 Lt kaip dalį namo kainos pirkėja įsipareigojo sumokėti iki 2012-01-10, o likusius 350 000Lt – iki 2012-07-02. 2012-01-09 B. U. bankiniais pavedimais pervesdamas R. ir A. K. 100 000 Lt įvykdė dalį prievolės pagal preliminariąją sutartį už S. K., žinodamas apie jos sudarytą preliminarią namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartį. Ginčijama 2012-01-09 sutartis su B. U. buvo sudaryta jam siekiant apsidrausti, kad, kilus ginčui, būtų aiški mokėjimo paskirtis.
Trečiasis asmuo E. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu:
priteisė iš atsakovo R. K. ieškovams L. U., P. U., G. U. kiekvienam po 4 827 Eur (16 666,66 Lt) avansinės įmokos, 568,05 Eur (1 961,38Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2014-11-10 ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 5 395, 05 Eur sumą nuo 2014-11-11 iki sprendimo visiško įvykdymo;
priteisė iš atsakovės A. K. ieškovams L. U., P. U., G. U. kiekvienam po 4 827 Eur (16 666,66 Lt) avansinės įmokos, 568,05 Eur (1 961,38 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2014-11-10 ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 5 395, 05 Eur sumą nuo 2014-11-11 iki sprendimo visiško įvykdymo;
priteisė iš atsakovo R. K. ieškovui L. U. 324 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio ir 386 Eur advokato pagalbos išlaidų;
priteisė iš atsakovo R. K. ieškovui G. U. 162 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio;
priteisė iš atsakovės A. K. ieškovui L. U. 324 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio ir 386 Eur advokato pagalbos išlaidų;
priteisė iš atsakovės A. K. ieškovui G. U. 162 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio;
priteisė valstybei iš atsakovų R. K. ir A. K. po 13,82 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
likusią ieškinio dalį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2012-01-09 rankpinigių sutartį (CK 1.80 ir 1.91 str.), tačiau yra pagrindas ieškovams iš R. ir A. K. priteisti B. U. sumokėtą 100 000 Lt avansą (CK 6.237 str.).
2012-01-09 rankpinigių sutartis iš esmės atitinka avansinio mokėjimo pagal preliminarų susitarimą požymius. Šia rankpinigių sutartimi buvo papildoma atsakovės S. K. 2011-12-19 sudaryta preliminarioji namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje buvo numatyta, kad pagrindinė šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2012-07-02. Pagrindinė šio nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta dėl pardavėjo, t. y. atsakovų R. ir A. K., kaltės (neatidalyta žemė, statyba užbaigta tik 2013-01-18), todėl avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjęs asmuo turi teisę reikalauti šią sumą grąžinti, kai galutinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta nustatytu terminu. Aplinkybė, kad B. U. 100 000 Lt sumokėjo už atsakovę S. K., neatleidžia atsakovų R. ir A. K. nuo pareigos šią sumą grąžinti B. U. (jo įpėdiniams) (CK 6.237 str.). Kadangi B. U. mokėjimo pavedimais pervedė R. K. ir A. K. kiekvienam po 50 000 Lt, skolą teismas sprendė priteisti ne solidariai, kaip to prašo ieškovai, o iš kiekvieno atsakovo atskirai.
Galutinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2012-07-02, šiuo momentu atsakovai sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą ir nuo šio momento skaičiuotinos palūkanos už nepagrįstai gautą sumą (CK 6.240 str. 1 d.). Todėl teismas priteisė palūkanas už laikotarpį nuo 2012-07-03 (terminas po datos, kada turėjo būti sudaryta namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartis) iki 2014-11-10 (reikalavimo dėl palūkanų priteisimo pareiškimas teisme). Kadangi suma priteista iš R. K. ir A. K. kiekvieno po 50 000 Lt, todėl ir palūkanas pirmosios instancijos teismas priteisė ne solidariai, o iš kiekvieno atsakovo atskirai, palūkanas skaičiuojant nuo 50 000 Lt (16 666,66 Eur) ir priteisiant po 1 961,38Lt (568,05 Eur).
Reikalavimo priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas netenkino, kadangi teisė į neturtinės žalos atlyginimą kaip turtinė teisė, neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu (CK 5.1 str. 2 ir 3 d.) nepaveldima. Prašomas priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra susijęs tik su B. U. asmeniu.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė S. K. 267 261,70 Lt gavo (naudojo) ne be teisėto pagrindo, todėl neprivalo šios sumos grąžinti B. U. įpėdiniams.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad B. U. nuo 2008–2009 m. gyveno kartu su atsakove S. K., vedė su ja bendrą ūkį. Iš B. U. sąskaitos AB „Swedbank“ pažymos apie pinigų judėjimą teismas nustatė, kad B. U. pajamos laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-08-05 buvo VSDFV 492,94 Lt išmoka, nuo 2011 m. gegužės mėnesio – 460,44 Lt išmoka ir kartais sąskaitą nedidelėmis sumomis (100–250 Lt) papildydavo pats B. U.. Visos į sąskaitą patenkančios lėšos buvo išleidžiamos per 7–14 dienas. Nors liudytojai D. D., E. D., J. K., J. S., L. M., M. Č., N. R., T. K., V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad mirusysis B. U. daug uždirbdavo iš parduodamų paveikslų, patvirtino ir tai, kad pirko tik pavienius paveikslus, kad paveikslams nutapyti reikalingos investicijos. Nurodytų faktinių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sutiko su S. K. argumentais, kuriuos iš dalies patvirtino tiek jau paminėti liudytojai, tiek liudytojai E. B., L. B., V. K., Z. Ž., kad B. U. gaunamų pajamų jam nepakako pragyvenimui, vaikų rėmimui, parodų rengimui, medžiagoms įsigyti ir kad bendro gyvenimo su B. U. metu atsakovė S. K. rėmė B. U. (tą patvirtina byloje esantys mokėjimo pavedimai). Ieškovų prašoma priteisti iš B. U. sąskaitos panaudota 267 261,70 Lt suma buvo naudojama dar B. U. gyvam esant ir pritariant, o kaip įgyto be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.) turto negalima išreikalauti to turto, kurį perdavęs asmuo žinojo, kad neprivalo vykdyti prievolės (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.). Be to teismas pažymėjo, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (CK 5.35 str. 1 d.). Todėl faktinė aplinkybė, kad 2010 m. sudarytame B. U. testamente nurodyta, jog butas Vilniuje paliekamas ieškovams, neduoda pagrindo išvadai, kad ir pinigai, gauti pardavus šį turtą, priklauso įpėdiniams.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovai L. U., P. U. ir G. U. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-13 sprendimą pakeisti – tenkinti ieškinio reikalavimą ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės S. K. priteisti 267 261,70 Lt (77 404,33 Eur), kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. B. U., už 630 000 Lt pardavęs butą Vilniuje (šį butą testamentu buvo palikęs ieškovams), ieškovams žadėjo nupirkti namą Palangoje ir vėliau šį namą pardavęs S. K. pinigus palikti ieškovams. Tokią B. U. valią, kaip ir valią sąskaitoje SEB banke esančius pinigus naudoti išimtinai tik namo Palangoje pirkimui patvirtina su B. U. ir S. K. artimai bendravusi liudytoja E. D.. . B. U. ketinimą pirkti namą Palangoje patvirtino ir liudytoja V. K..
2. Name Palangoje B. U. ir S. K. apsigyveno dar 2012 metų vasarą, tačiau namo pirkimo-pardavimo sutartis liko nesudaryta pardavėjams R. ir A. K. nesutvarkius sandoriui reikalingų dokumentų.
3. Neetiška teismo išvada, kad mirusysis B. U. žinojo tai, kad S. K. naudojo jo sąskaitoje SEB banke esančias lėšas. B. U. pakako turimų lėšų pragyvenimui ir rūpinimuisi sūnumis (tą patvirtina ieškovai ir liudytoja J. U.). B. U. buvo produktyvus dailininkas, sėkmingai parduodavo paveikslus, be to, gaudavo socialinę pensiją, autorinius honorarus, pajamas už parduotus žemės sklypus. Šių faktų nepaneigia įrodymai, kad S. K. 2010-2013 metais už B. U. sumokėjo 6 083,06 Lt mokesčių, kad periodiškai po kelis šimtus litų pervesdavo į B. U. išlaikomo sūnaus P. U. sąskaitą.
4. S. K. negali paaiškinti iki B. U. mirties iš jo sąskaitos kartu su E. Č. išgrynintų 224 856 Lt panaudojimo. Be to, S. K. galėjo pasinaudoti B. U. sąskaitoje buvusiomis lėšomis dėl suklydimo, t.y. klaidingai tikėdamasi, kad B. U. šias lėšas jai paliko testamentu. Byloje nėra įrodymų, kad B. U. būtų leidęs S. K. naudoti sąskaitoje SEB banke esančias lėšas kitam tikslui nei namo pirkimas, todėl kitam tikslui šių lėšų panaudojimas prieštarauja gerai moralei ir S. K. panaudotos lėšos grąžintinos ieškovams, kaip S. K. gautos be teisėto pagrindo. B. U. leidus banko kortele naudotis S. K. tam, kad būtų nupirktas namas Palangoje, tarp jų susiklostė pavedimo teisiniai santykiai ir S. K. privalėjo veikti atstovaujamojo interesais.
6. Teismo sprendimas tinkamai nemotyvuotas, kadangi neaptarti visi byloje esantys įrodymai, ieškovo liudytojų parodymai.
Atsakovai R. K. ir A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-13 sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ginčijamą 2012-01-09 sutartį teismas nepagrįstai kvalifikavo rankpinigių sutartimi. Pagal R. ir A. K. 2011-12-19 su S. K. sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai R. ir A. K. įsipareigojo parduoti, o atsakovė S. K. nupirkti namą Palangoje iki 2012-07-02 už 450 000 Lt, iš kurių 100 000 Lt, kaip namo kainos dalį pirkėja įsipareigojo sumokėti iki 2012-01-10, o likusius 350 000 Lt turėjo sumokėti iki 2012-07-02. 2012-01-09 B. U. bankiniais pavedimais pervedė atsakovams A. ir R. K. 100 000 Lt, kurie ir turėjo būti pervesti iki 2012-01-10. B. U. žinojo apie S. K. sudarytą sutartį (ji kaip priedas pridėta prie ginčijamos paties B. U. 2012-01-09 sutarties) ir sumokėdamas 100 000 Lt, mokėjo ne avansą, o įvykdė dalį S. K. prievolės pagal preliminarią sutartį. Todėl ieškovai reikalauti 100 000 Lt gali iš S. K. (CK 6.50 str.). Jeigu teismas iš S. K. priteis 100 000 Lt, atsakovai, neatsisakę ketinimų parduoti namą Palangoje (jame prieš mirtį gyveno B. U. ir tebegyvena S. K.), šia suma sumažins jos už namą Palangoje mokėtiną kainą.
2. Palūkanos nepriteistinos, pirma, nesant pagrindo ieškovams priteisti 100 000 Lt, antra, pačiam B. U. nereikalavus grąžinti 100 000 Lt, trečia, tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 str.), kadangi name gyveno B. U. ir tebegyvena S. K..
Atsiliepimas
Atsakovai R. K. ir A. K. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad jis nesusijęs su atsakovais R. ir A. K., todėl nuomonės nereiškia.
Atsakovė S. K. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Nors B. U. butą Vilniuje testamentu paliko ieškovams, galėjo juo disponuoti (parduoti). Paveldimas tik tas turtas, kurį palikėjas turėjo mirties dieną. Todėl ieškovai neturi teisės į palikėjo mirties dieną jau panaudotus už buto Vilniuje pardavimą gautus pinigus.
2. Patys ieškovai apeliaciniame skunde jau pripažįsta, kad B. U. atsakovei S. K., su kuria vedė bendrą ūkį, ja pasitikėdamas perdavė naudoti savo banko sąskaitos aptarnavimo kortelę. Byloje neįrodyta, kad pinigus S. K. būtų naudojusi be B. U. žinios ar ne bendriems tikslams.
Ieškovai L. U., P. U. ir G. U. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. 2011-12-19 apeliantų ir S. K. sudarytoje preliminarioje namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartyje nenumatyta sąlyga, jog už S. K. mokės B. U., o 2012-01-09 apeliantų ir B. U. ir R. K. sudarytoje sutartyje nėra užuominų į tai, kad B. U. mokės už S. K..
2. S. K. ir R bei A. K. pastangos nuolaidžiauti vienas kitam B. U. sumokėta 100 000 Lt suma yra neetiškos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl žodinio proceso
Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (pranc. diskretion, teisė spręsti kokį nors klausima savo nuožiūra, Tarptautinių žodžių žodynas, 115 psl.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniams skundams išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, byloje yra apklausti liudytojai, kurių parodymais šalys remiasi apeliaciniame skunde.
Dėl ieškovų apeliacinio skundo
Ieškovai apeliaciniu skundu siekia skundžiamo sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas ieškovams iš S. K. priteisti 267 261,70 Lt, panaikinimo ir šioje dalyje naujo sprendimo priėmimo – reikalavimo patenkinimo. Ginčo sumą – 267 261,70 Lt atsakovė S. K. išgrynino iš B. U. sąskaitos, naudojamasi B. U. banko sąskaitos aptarnavimo kortele. Ieškovai teigia, kad šią sumą atsakovė S. K. įgijo be teisėto pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.) ir panaudojo savo reikmėmis, todėl privalo grąžinti. Ieškovų nuomone, teismas šios sumos nepriteisė dėl to, jog tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, tinkamai neatsižvelgė į liudytojų parodymus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų apeliacinio skundo argumentus ir byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visumą. To nepaneigia teismo sprendimo motyvų lakoniškumas, t.y. detalaus kiekvieno įrodymo, ar visų liudytojų parodymų neaptarimas ir sprendimo grindimas tik esminiais sprendimui priimti esminę reikšmę turėjusiais argumentais bei įrodymais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Atmestini kaip byloje esančiais įrodymais nepagrįsti (CPK 12, 178 str.) ir tik prielaidomis grindžiami bei teisinio pagrindo neturintys ieškovų argumentai (prielaidos), kad prašomą priteisti sumą atsakovė S. K. galėjo panaudoti per klaidą, t.y. manydama, kad B. U. savo pajamas testamentu yra palikęs jai. Kadangi prašomos priteisti sumos iš B. U. sąskaitos banke buvo išgrynintos dar jam esant gyvam, S. K. negalėjo ir neturėjo tam teisinio pagrindo naudotis šiomis lėšomis tuo pagrindu, kad jos jai paliktos (ar žadėtos palikti) testamentu. Palikimas atsiranda tik palikėjo mirties momentu (CK 5.3 str. 1 d.), o iki savo mirties testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (CK 5.35 str. 1 d.). Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (CK 5.53 str. 2 d.). Šios teisės normos patvirtina, kad iki asmens mirties jo sudarytas testamentas nesuteikia teisių numatytam jame įpėdiniui naudotis, valdyti palikėjo turtą, kuri dar tik ateityje testamentu numatoma palikti konkrečiam asmeniui.
Ieškovai akcentuoja, kad byloje nėra įrodymų, jog sąskaitoje esančias lėšas B. U. atsakovei S. K. būtų leidęs naudoti kitam tikslui nei namo Palangoje pirkimui. Šiuos argumentus ieškovai grindžia liudytojų V. K. ir E. D. parodymais, kad B. U. ketino pirkti namą Palangoje. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje apskritai nėra ginčo, kad B. U. ketino pirkti namą Palangoje. Tą patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai – ginčijama 2012-01-01 rankpinigių sutartis, kurioje B. U. nurodytas namo Palangoje pirkėju, šios sutarties vykdymas. Tuo tarpu byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad B. U. būtų ketinęs sąskaitoje esančias lėšas naudoti išimtinai tik namo pirkimui. Pirma, namo Palangoje numatyta kaina (450 000 Lt) yra mažesnė nei kaip teigia ieškovai už butą Vilniuje gauta mažiausiai 600 000 Lt suma, taigi akivaizdu, kad lėšų naudojimas ir kitiems poreikiams nepaneigia tikslo iš jų nusipirkti ir namą Palangoje, juo labiau, kad dalį kainos jau buvo sumokėjusi S. K.. Antra, ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai kaip pašaliniai asmenys negali išsamiai žinoti B. U. ketinimų, ką ir patvirtina parodymų turinys. Ieškovų kaip B. U. labai artima nurodyta E. D., apklausiama 2013-05-16 nurodė, kad namą Palangoje S. K. nusipirko (šie duomenys byloje paneigti), namo kainą nurodo 800 000 Lt (dvigubai didesnė negu numatyta 2011-12-19 preliminarioje sutartyje – 450 000 Lt), o apklausiama jau 2013-07-31 nurodė, kad į S. K. bei B. U. finansinius reikalus nesikišo ir jais nesidomėjo. Ši liudytoja tikrai turėjo S. K. bei B. U. didelį pasitikėjimą. Tą patvirtina jos pagal rankpinigių sutartį dėl namo Palangoje atlikti mokėjimai K.. E. D. 2013-07-31 apklausiama paaiškino, kad didelę 131 200 Lt sumą, gavusi iš S. K., įnešė į savo sąskaitą, vėliau šią sumą pervedė namo Palangoje pardavėjams (byloje yra šios sumos pervedimą patvirtinantys įrodymai), nežinodama ar tai, S. K., ar B. U. lėšos, taigi jos parodymus apie tai, kam B. U. ketino naudoti savo pinigus teismas vertina kritiškai ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma. Teismo vertinimu, ieškovų ir E. D. parodymai nepatvirtina ieškovų teiginių, kad lėšas sąskaitoje SEB banke B. U. ketino naudoti išimtinai namo Palangoje pirkimui. E. D., pagal parodymus, labiau tikėtina, B. U. ketinimų taip pat nežinojusi, o jos paaiškinimus dėl iš S. K. gautos A. ir R. K. mokėtinos sumos paskirties ieškovai nepagrįstai aiškina plečiamai, t.y. kad visas už butą Vilniuje gautas lėšas tėvas B. U. ketino skirti išimtinai namo Palangoje pirkimui. Atmestini kaip kitais byloje esančiais įrodymais paneigti ir ieškovų argumentai, kad už namą Palangoje B. U. ketino sumokėti 600 000 Lt, o S. K. – 200 000 Lt (pagal preliminarią sutartį namą ketinta pirkti iš viso už 450 000 Lt, šios kainos padidinimo įrodymų byloje nėra).
Patys ieškovai L. U., G. U., P. U., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pirmiausia namą Palangoje ketino nusipirkti ir nuosavybės teisę į namą tik savo vardu įforminti tik tėvas B. U. (į bylą pateikti rašytiniai susitarimai, taip pat likusių gyvų sandorio šalių sutampantys paaiškinimai patvirtina, kad pirmiausia preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį sudarė S. K., tik vėliau rankpinigius mokėjo ir ketinimą pirkti namą raštiškai įformino pats B. U.).
Esant tokia ieškovų ir liudytojų parodymų prieštaringumui tiek tarpusavyje tiek su byloje esančiais rašytiniai įrodymais, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013, 2015-05-15 Nr. 3K-3-298-687/2015). Ši taisyklė taip pat reiškia, kad teismas neprivalo detaliai aptarti kiekvieno įrodymo, svarbu, kad teismo motyvais bylos esmė būtų tinkamai atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos.
Byloje nėra ginčo (tą pripažįsta ir patys ieškovai), kad B. U. vedė bendrą ūkį su S. K. (gyveno ne tik Vilniuje vėliau parduotame bute, bet ir name Palangoje, poroje, nebuvo visiško finansinio atskirumo, santykiai buvo grindžiami pasitikėjimu). Bylos duomenys patvirtina, kad didelių sumų mokėjimą (įmokos už abiejų perkamą namą Palangoje) šalys fiksuodavo rašytiniais susitarimais (kaip atsakovai R. ir A. K. nurodė, siekiant apsidrausti). Mažesnes sumas (išlaikymas B. U. sūnui, B. U. kitų prievolių vykdymas) atskirais atvejais be papildomų raštiškų susitarimų už B. U. atskirais atvejais sumokėdavo S. K.. Tai patvirtina, kad B. U. ir S. K., vesdami bendrą ūkį, mažesniuose mokėjimuose pasitikėjo vienas kitu, rėmė vienas kitą ir fiksuodavo tik didesnių sumų mokėjimus (mokėjimai už namą Palangoje). Pasitikėjimą vienas kitu patvirtina ir ieškovų neneigiamas faktas, kad B. U. S. K. davė valdyti ir naudoti savo banko sąskaitą aptarnaujančią kortelę. Jeigu B. U. būtų siekęs, kad lėšos šioje sąskaitoje būtų naudojamos išimtinai namo Palangoje pirkimui, būtų, kaip buvo įprasta B. U., pasirūpinęs mokėjimų už namą Palangoje (didesnio sandorio) rašytiniu fiksavimu. Kadangi tai nebuvo padaryta, teismas labiau tikėtinais ir atitinkančiais bylos faktinių aplinkybių visumą pripažįsta S. K. parodymus, kad jai B. U. valia buvo leista valdyti ir naudoti lėšas, esančias B. U. sąskaitoje. To nepaneigia liudytojų, kaip pašalinių žmonių, negalėjusių žinoti B. U. ir S. K. tarpusavio santykių ypatumų, parodymai. Nesant paneigta, kad B. U. lėšas sąskaitoje banke savo laisva valia leido naudoti S. K., su kuria vedė bendrą ūkį, ir kuri ir patį anksčiau ne kartą vykdė prievoles už B. U., kad B. U. nenustatė raštu S. K. apribojimų naudoti lėšas tik namo pirkimui (tai atitiktų B. U. įprastą elgesį, didesnių sumų (namui pirkti) mokėjimo paskirtį, net ir pasitikint S. K., forminti raštu), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. U., perduodamas kortelę ir pasitikėjimo pagrindu suteikdamas teisę naudotis joje esančiais pinigais, žinojo, kad to daryti neprivalo (CK 6.241 str. 1 d. 3 p.), todėl S. K. panaudotų lėšų nėra pagrindo pripažinti gautomis be teisėto pagrindo (CK 6.237 str. 1 d., 6.241 str. 1 d. 3 p.). Atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškovų apeliacinį skundą.
Šių išvadų pagrįstumui neturi esminės reikšmės liudytojų parodymai, kad B. U. pakako savo gaunamų pajamų pragyvenimui. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių S. K. atskirais atvejais vykdė B. U. prievoles (ar dėl to, kad tą mėnesį B. U. nepakako lėšų, ar dėl kokių kitų jiems žinomų priežasčių buvo nuspręsta abiejų finansinius įsipareigojimus vykdyti būtent taip), akivaizdu, kad B. U. ir S. K. tarpusavio santykių, vesdami bendrą ūkį, negrindė finansiniu atskirumu ir raštu fiksuodavo tik didesnės vertės mokėjimus (mokėjimai už namą Palangoje), o S. K. neturėjo raštiškų nurodymų naudoti B. U. sąskaitoje esančias ir valdyti jai patikėtas lėšas išimtinai tik namo Palangoje pirkimui. Šie motyvai yra pakankami ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl atsakovų R. ir A. K. apeliacinio skundo
Atsakovai R. ir A. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą byloje ginčijamą 2012-01-09 sutartį kvalifikuoti rankpinigių sutartimi. Atsakovai teigia, kad namą Palangoje preliminaria 2011-12-19 sutartimi pirkti buvo įsipareigojusi S. K.. B. U. apie tai žinojo ir 2012-01-09 įvykdė S. K. prievolę pagal minėtą preliminarią namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartį iki 2012-01-10 sumokėti 100 000 Lt sumą. Ginčijamu ir pirmosios instancijos teismo rankpinigių sutartimi kvalifikuoto 2012-01-09 rašytinio dokumento tikslas – fiksuoti B. U. už S. K. atliekamą 100 000 Lt mokėjimą. Teisėjų kolegija šiuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą (CK 6.98 str. 1 d.). Tokia sutartis turi būti rašytinės formos (CK 6.99 str. 1 d.). Tai prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 str. 1 d. ). Ginčijama 2012-01-09 sutartis ne tik vadinasi rankpinigių sutartimi, bet ir atitinka rankpinigių sutarties požymius. Šioje sutartyje šalys nurodė, kad B. U. kaip pirkėjas kartu su atsakovu (pardavėju) R. K. patvirtina, jog yra sudarę pridedamą namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartį ir kad tos sutarties įvykdymui užtikrinti pirkėjas B. U. pardavėjui sumoka 100 000 Lt, pervesdamas po 50 000Lt A. K. ir R. K..
Sutiktina, kad tarpusavio sutartinius santykius dėl namo Palangoje pirkimo-pardavimo šalys, nors ir formino raštu, tačiau fragmentiškai, nenuosekliai, neišsamiai. 2011-12-19 preliminarioje namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėju nurodyta tik S. K., o pardavėjais A. ir R. K.. 2012-01-09 rankpinigių sutartyje pirkėju nurodytas tik B. U. (pardavėju tik R. K., nors pinigai pagal šią sutartį už namą turi būti mokami ir R. K., ir A. K.). Kitoje 2012-01-09 rankpinigių sutartyje pirkėju nurodyta tik S. K., o pardavėju tik R. K..
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.). Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.).
Įvertinus rašytines sutartis kaip visumą (2011-12-19 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, 2012-01-09 B. U. ir R. K. rankpinigių sutartį, 2012-01-09 S. K. ir R. K. rankpinigių papildomą sutartį) ir ryšius tarp sutarčių, šalių elgesį vykdant sutartis (abu pirkėjai atlikdavo mokėjimus, laikėsi preliminarioje sutartyje nustatyto mokėjimo termino), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, esant pagrindą pripažinti buvus pirkėjų (B. U. ir S. K.) ir pardavėjų (A. ir R. K.) preliminarų susitarimą pirkti-parduoti namą Palangoje. Tą patvirtina tiek rašytiniai numatomo sandorio šalių susitarimai, tiek jų vykdymas, tiek byloje neginčijama faktinė aplinkybė, kad būsimi pirkėjai iki B. U. mirties kurį laiką name Palangoje gyveno (S. K. tebegyvena). Šios išvados nepaneigia rašytinių susitarimų neišsamumas ir kiti turinio trūkumai (pavyzdžiui, kad 2012-01-09 rankpinigių sutartyje B. U. ir R. K. šalių susitarimą pirkti namą Palangoje patvirtina 2011-12-19 tik S. K. su R. ir A. K. sudaryta preliminaria namo Palangoje pirkimo - pardavimo sutartimi).
Atsakovų apeliacinio skundo išnagrinėjimui aktualus būtent 2012-01-09 rankpinigių sutarties tarp B. U. ir R. K. kvalifikavimas. Šioje sutartyje B. U. pirmą kartą rašytinėse sutartyse nurodytas kaip namo Palangoje pirkėjas ir šia sutartimi jis prisiima pirkėjo pareigą (mokėti preliminarioje sutartyje nurodytą sumą laikantis preliminarioje sutartyje nustatyto termino – iki 2012 m. sausio 10 d). Sutarties turinys patvirtina, kad pačios sutarties šalys, duodamos nuorodą į ankstesnę pirkimo-pardavimo sutartį, nelaiko 2012-01-09 sutarties preliminaria namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutartimi tarp B. U. ir R. K. (pripažįsta ją esant anksčiau sudarytą, nors 2011-12-19 sutartyje B. U. pirkėju nenurodytas). Darytina išvada, kad ginčijama 2012-01-09 rankpinigių sutartimi šalys iš tiesų ketino įforminti sutarties pavadinimą atitinkančius veiksmus – rankpinigių sumokėjimą.
Preliminarioje sutartyje numatytą datą (2012-07-02) nesudarius namo Palangoje pirkimo-pardavimo sutarties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rankpinigius pripažino pardavėjų be pagrindo gautomis ir todėl grąžintinomis sumomis (CK 6. 237 str.).
Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo
Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta. Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir apgrįstas, keisti jį ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliaciniai skundai netenkinami, apeliantams neatlyginamos jų dėl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidų faktą bei dydį patvirtinantys įrodymai į bylą nepateikti, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.