- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2-581-253/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- L. U., P. U., L., P., G. U.
- Atsakovas
- S. K., R., R. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- E. Č.
- Advokatai
- Gintaras Petukauskas, Alvydas Buta
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovams L. U., P. U., ieškovų L., P. ir G. U. atstovui advokatui Gintarui Petukauskui, atsakovei S. K., jos atstovui advokatui Sergiejui Butai, atsakovų R. ir A. K. atstovui advokatui Alvydui Butai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų L. U., P. U., G. U. ieškinį atsakovams S. K., R. K., A. K., trečiasis asmuo E. Č., dėl įpareigojimų vykdyti testamentą ir grąžinti pinigus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1) priteisti iš atsakovės S. K. ieškovams lygiomis dalimis 267 261,70 Lt be pagrindo įgytų pinigų;
2) 2012-01-09 rankpinigių sutartį Nr. 1, sudarytą tarp B. U. ir R. K., pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento;
3) taikyti restituciją – priteisti iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis 100 000 Lt, gautų 2012-01-09 sutarties pagrindu;
4) priteisti iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
5) priteisti iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis palūkanas – 14 166 Lt už laikotarpį nuo 2012-01-09 iki 2014-11-10 ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos rankpinigių sumos nuo 2014-11-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas. Ieškovai yra įpėdiniai pagal 2010-08-20 B. U. surašytą testamentą. Testamento sudarymo metu B. U. nuosavybės teise valdė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šias patalpas jis nutarė parduoti, o vietoje jų nupirkti namą (duomenys neskelbtini). Prieš tai darydamas B. U. tarėsi su vaikais, paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), ketinamame pirkti name jis gyvens su atsakove S. K.. Patalpas (duomenys neskelbtini) B. U. pardavė 2012-01-05 už mažiausiai 600 000 Lt. Šiuos pinigus B. U. laikė SEB banke, o mokėjimo kortele naudojosi atsakovė S. K.. B. U. iki mirties buvo žinoma, kad iš šios sąskaitos R. ir A. K. buvo sumokėtas 100 000 Lt avansas už perkamą namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jis pasakojo, kad yra sudaryta preliminarioji šio namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Viso sandorio vertė turėjo būti apie 800 000 Lt. Iš tėvo žodžių ieškovams buvo žinoma, kad šio turto pirkimui tėvas ketino skirti 600 000 Lt, o S. K. – 200 000 Lt. Po tėvo mirties sužinota, kad atsakovė S. K. ne kartą naudojosi SEB banko kortele ir iš tėvo sąskaitos išgrynino mažiausiai 267 261,70 Lt. Kadangi šiuos pinigus S. K. panaudojo be teisėto pagrindo (ji nebuvo sutuoktinė, nebuvo įregistruota partnerystė, neturėjo rašytinio B. U. įgaliojimo), prašo iš jos priteisti ieškovams 267 261,70 Lt lygiomis dalimis.
Dėl reikalavimo R. ir A. K. nurodo, kad iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, kad jie 2011-12-19 sudarė su S. K. preliminariąją sutartį dėl namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. 2012-04-15 S. K. ir R. K. sudarė rankpinigių papildomą sutartį Nr. 2, kuria patvirtino, kad yra sudarę preliminariąją sutartį dėl namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, ir šios sutarties užtikrinimui S. K. įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt avansą. 2012-04-19 mokėjimo nurodymu Nr. 427 S. K. į A. K. sąskaitą pervedė 50 000 Lt, įmokos paskirtį nurodydama „pagal rankpinigių sutartį Nr. 2 už namą (duomenys neskelbtini)“. Atsakovas R. K. 2012-01-09 su B. U. sudarė rankpinigių sutartį Nr. 1. Joje nurodyta, kad šalys yra sudariusios R. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal rankpinigių sutarties Nr. 1 5.1 p. sąlygas pati sutartis ir iš jos atsirandančios teisės ir pareigos negalėjo būti perleistos trečiajai šaliai be išankstinio sutarties kitos šalies sutikimo, t. y. abiejų šalių susitarimu. Vadinasi, atsakovai R. ir A. K., 2011-12-19 būdami sudarę su atsakove S. K. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir ją vykdę, vykdymo laikotarpiu su B. U. sudarė rankpinigių sutartį pirkimo–pardavimo sutarties užtikrinimui dėl to paties turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu B. U., sudarydamas rankpinigių sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad sandoris dėl šio namo bus sudarytas su juo, o R. K. iš anksto žinojo, kad savo sutartinių įsipareigojimų B. U. nevykdys. Todėl ieškovai rankpinigių sutartį Nr. 1 prašo pripažinti negaliojančia CK 1.80 ir CK 1.91 straipsnių pagrindu. CK 1.91 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovai prašo priteisti iš R. ir A. K. 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu – 5 procentų dydžio palūkanas, jas skaičiuojant nuo 2012-01-09 iki ieškinio padavimo teismui dienos (14 166 Lt).
Atsiliepimas
Atsakovė S. K. atsiliepime (t. 1, b. l. 38–41) į ieškinį nurodė, kad ji su mirusiuoju B. U. gyveno šeiminį gyvenimą – kartu gyveno jos bute, rūpinosi bendra buitimi, vienas kito sveikata, turto priežiūra ir išlaikymu. B. U. pajamos buvo jo gaunama senatvės pensija ir epizodiškai gaunamos simbolinės lėšos už parduotus paveikslus. Nuo bendro gyvenimo pradžios, iki B. U. pardavė patalpas (duomenys neskelbtini), jį ir B. U. vaikus išlaikė ir rūpinosi atsakovė. Kai B. U. pardavė nurodytas patalpas, jis pareiškė, kad „nuo dabar gyvensime iš manęs“, todėl ir suteikė atsakovei prieigą prie sąskaitos banke. Mano, kad ieškovų nurodomos aplinkybės, jog už parduotas patalpas (duomenys neskelbtini) gautos lėšos yra ypatingos, mirusiojo B. U. skirtos tik vaikams, yra niekuo nepagrįstos. B. U. mirė staiga, jis jokių nurodymų tiesiogiai rūpintis palikimu vaikams nedavė. Išgrynintos lėšos buvo naudojamos tiek B. U. ir S. K., tiek pačių ieškovų kasdieniniams poreikiams tenkinti.
Atsakovai R. ir A. K. pirmame atsiliepime (b. l. 44–46) neneigdami fakto, kad B. U. jiems pervedė 100 000 Lt (po 50 000 Lt kiekvienam), nurodė, kad atsakovas R. K. su B. U. buvo sudaręs namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir šios sutarties užtikrinimui 2012-01-09 B. U. įsipareigojo (ir įvykdė) atsakovams per 1 dieną sumokėti kiekvienam po 50 000 Lt. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, jog jei dėl pirkėjo kaltės nebus sudaryta pagrindinė sutartis, sumokėtos lėšos lieka pardavėjams. Kadangi preliminarioji sutartis liko neįgyvendinta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo kaltės, todėl ieškovai neturi teisės reikalauti grąžinti šių pinigų. Ieškovams patikslinus savo reikalavimus ir prašant 2012-01-09 rankpinigių sutartį Nr. 1, sudarytą tarp B. U. ir R. K., pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovai atsiliepime (t. 1, b. l. 188–191) nurodė, jog 2012-01-09 rankpinigių sutartį būtina aiškinti nustatant tikruosius šalių ketinimus, o ne remtis vien žodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kadangi R. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė 2011-12-19 preliminariąją sutartį, pagal kurią atsakovai, kaip būsimi pardavėjai, su S. K., kaip būsima pirkėja, sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai R. ir A. K. įsipareigojo parduoti, o atsakovė S. K. įsipareigojo nupirkti namą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2012-07-02 už 450 000 Lt, iš kurių 100 000 Lt kaip dalį namo kainos pirkėja įsipareigojo sumokėti iki 2012-01-10, o likusius 350 000 Lt – iki 2012-07-02. 2012-01-09 B. U. bankiniais pavedimais pervedė R. ir A. K. 100 000 Lt, t. y. jis įvykdė dalį prievolės pagal preliminariąją sutartį už S. K.. Tai rodo, kad B. U., nors ir nebuvo sudaręs pats preliminariosios sutarties su pardavėjais, tačiau žinojo apie S. K. sudarytą preliminariąją sutartį. Ši aplinkybė paneigia ir ieškovų argumentus dėl atsakovo R. K. panaudotą apgaulę B. U. atžvilgiu. Ginčijama rankpinigių sutartis buvo sudaryta ir dėl to, kad B. U., nebūdamas preliminariosios sutarties šalimi, pervesdamas dideles pinigų sumas už kitą asmenį, norėjo tik apsidrausti, kad kilus ginčui būtų aiški mokėjimo paskirtis. Kadangi B. U. 100 000 Lt sumokėjo už S. K., mano, jog ieškinys turi būti reiškiamas pastarajai. Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nurodo, jog ši ieškinio dalis atmestina CK 5.1 straipsnio 3 dalies pagrindu. Dėl 14 166 Lt palūkanų priteisimo nurodo, jog nei pats B. U. iki mirties, nei ieškovai, manydami, kad nėra atsiskaityta, niekada nenustatė atsakovams atsiskaitymo termino. Todėl ši ieškinio dalis turėtų būti atmesta CK 6.53 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Trečiasis asmuo E. Č. atsiliepimo į ieškinius neteikė, į posėdį neatvyko. Apie posėdį pranešta tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti, atsakovai – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas B. U.. Ieškovai yra įpėdiniai pagal 2010-08-20 B. U. surašytą testamentą. Testamento sudarymo metu B. U. nuosavybės teise valdė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurias pardavė 2012-01-05. B. U. ir atsakovė S. K. nuo 2009 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2011-12-19 S. K. su atsakovais R. ir A. K. sudarė preliminariąją namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal ją pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2012-07-02. 2012-01-09 B. U. su atsakovu R. K. sudarė rankpinigių sutartį Nr. 2, pagal kurią atsakovams R. ir A. K. 2012-01-09 jis pervedė po 50 000 Lt.
Dėl reikalavimų S. K.
Pagal Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Tačiau tam tikrais atvejais turto gavimą be teisinio pagrindo įstatymų leidėjas pripažįsta pateisinamu arba taip gauto turto išreikalavimą laiko iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams. Civilinio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytos Civilinio kodekso 6.237 straipsnio išimtys, t. y. atvejai, kada gauto turto negalima išreikalauti kaip įgyto be pagrindo. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu negalėjimo išreikalauti turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, sąlyga yra turtą perduodančio asmens suvokimas, kad jis neturi jokios pareigos tą daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs jokios pareigos tą daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo, laikytinas iš esmės pateisinamu.
Ieškovai siekia išreikalauti iš atsakovės kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą – 267 261,70 Lt, tvirtindami, kad atsakovė nebuvo mirusiojo B. U. sutuoktinė ir neturėjo pastarojo nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo bei nebuvo įregistruota partnerystė. Tarp šių asmenų buvo susiklostę tik pavedimo santykiai, tačiau atsakovė peržengė šios sutarties vykdymo taisykles, neperdavė įgaliotojui visa, ką gavo pagal pavedimą. Tačiau jie neneigia, kad SEB banko kortelę atsakovė naudojo su mirusiojo B. U. žinia.
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad visi išgryninti pinigai buvo panaudoti tiek mirusiojo B. U., tiek pačių ieškovų kasdieniniams poreikiams tenkinti, nes su mirusiuoju gyveno šeiminį gyvenimą – jis gyveno atsakovės bute, jie kartu rūpinosi bendra buitimi, vienas kito sveikata, turto priežiūra ir išlaikymu, daug pinigų buvo skiriama mirusiojo kūrybinei veiklai – drobėms, dažams įsigyti, parodoms rengti ir pan.
Nagrinėjant šią bylą įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Teismas sutinka su ieškovų nuoroda, jog kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau teismas nesutinka su ieškovų argumentais, kad atsakovė 267 261,70 Lt gavo be teisėto pagrindo, todėl turi grąžinti jiems.
Byloje nėra ginčo, kad mirusysis B. U. nuo 2008–2009 m. gyveno kartu su atsakove, vedė bendrą ūkį. Iš AB „Swedbank“ pažymos apie pinigų judėjimą B. U. sąskaitoje (t. 1, b. l. 12–135) laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-08-05 matyti, kad iki 2011 m. gegužės mėnesio mirusiojo B. U. nuolatines pajamas, patenkančias į šią sąskaitą, sudarė VSDFV 492,94 Lt išmoka, nuo 2011 m. gegužės mėnesio – 460,44 Lt išmoka. Šią sąskaitą nedidelėmis sumomis (100–250 Lt) atskirais mėnesiais papildydavo pats B. U.. Sąskaitoje taip pat matyti pavienės fizinių asmenų ar institucijų pervestos lėšos. Tačiau visos į šią sąskaitą patenkančios lėšos buvo išleidžiamos per 7–14 d. Nors liudytojai D. D., E. D., J. K., J. S., L. M., M. Č., N. R., T. K., V. K. teismo posėdžio metu tvirtino, kad mirusysis B. U. daug uždirbdavo iš parduodamų paveikslų, tačiau įvertinus tai, kad liudytojai patvirtino pirkę pavienius paveikslus, ir tai, kad paveikslams nutapyti reikalingos investicijos (dažai, drobės, rėmai ir pan.), sutiktina su atsakovės S. K. argumentais, kuriuos iš dalies patvirtino tiek jau paminėti liudytojai, tiek liudytojai E. B., L. B., V. K., Z. Ž., kad B. U. gaunamų pajamų jam nepakako pragyvenimui, vaikų rėmimui, parodų rengimui, medžiagoms įsigyti ir pan. Byloje esantys mokėjimo pavedimai (t. 1, b. l. 80–113, t. 2, b. l. 69–74) patvirtina atsakovės argumentus, kad bendro gyvenimo su B. U. metu ji rėmė tiek ieškovą P. U., tiek mokėjo B. U. skolas. Nors ieškovai nurodė, kad B. U. nemokėjo naudotis internetine bankininkyste, todėl S. K. visus pavedimus darydavo iš savo sąskaitos, o B. U. tuos pinigus vėliau grąžindavo atsakovei, tačiau pinigų grąžinimo įrodymų į bylą neteikė (CPK 178 straipsnis). Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad pinigų suma, kurią iš atsakovės prašoma priteisti, buvo naudojama dar B. U. gyvam esant, dėl šių pinigų tarp B. U. ir S. K. ginčo nebuvo, byloje nepateikta įrodymų, kad palikėjas būtų nurodęs pinigus grąžinti paveldėtojams. Aplinkybė, kad 2010 m. sudarytame B. U. testamente nurodyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), paliekamas ieškovams, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad ir pinigai, gauti pardavus šį turtą, priklauso vaikams, kadangi testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (CK 5.35 straipsnio 1 dalis).
Nors ieškovai tvirtina, kad už parduotas patalpas gauti pinigai buvo ypatingi, skirti tik jiems, todėl buvo specialiai atidaryta sąskaita SEB banke, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-9-00133-13 esanti informacija (l. 9–10) tai paneigia, nes tokia sąskaita B. U. vardu SEB banke buvo atidaryta dar 2008 m. vasario mėnesį.
Byloje nustatytos aplinkybės – bendras gyvenimas nuo 2008–2009 metų, savanoriškas B. U. banko kortelės perdavimas atsakovei, rodo buvusį pasitikėjimą vienas kitu ir bendrų finansinių problemų sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais turtas gali būti išreikalautas net jeigu perduotas savanoriškai, t. y. asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės. Tokiu atveju šis asmuo (šiuo atveju ieškovai) turėjo įrodyti, kad tokį asmens apsisprendimą lėmė turtą gavusio asmens netinkami, nesąžiningi veiksmai. Kadangi ieškovai tokių aplinkybių neįrodinėjo, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl 267 261,70 Lt be pagrindo įgytų pinigų priteisimo iš atsakovės S. K..
Dėl reikalavimų R. ir A. K.
Byloje nustatyta, kad 2012-01-09 B. U. su atsakovu R. K. sudarė rankpinigių sutartį Nr. 1 (t. 1, b. l. 47), pagal kurią B. U. atsakovams R. ir A. K. perdavė 100 000 Lt už perkamą namą (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 137–138). Byloje kilo ginčas dėl šios sutarties teisinio kvalifikavimo. 2014-04-29 ieškiniu ieškovai prašė priteisti iš atsakovų R. K. ir A. K. solidariai ieškovų naudai lygiomis dalimis 100 000 Lt be pagrindo gautų pinigų. Teismo posėdžio metu jie atsisakė reikalavimo, išdėstyto 2014-04-29 ieškinyje, kadangi šią reikalavimo dalį suformulavo kitaip, t. y. ieškovai nurodo, kad ši sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento CK 1.80 ir 1.91 straipsnių pagrindu. Atsakovai R. ir A. K. atsikirsdami nurodo, jog šia rankpinigių sutartimi buvo užtikrintas 2011-12-17 preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su S. K., vykdymas.
Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-457/2011). Tačiau, minėta, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Šioje byloje ieškovų materialinis reikalavimas iš esmės yra atgauti pinigus, kuriuos jų tėvas perdavė atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo, kad B. U. ir S. K. turėjo ketinimų pirkti namą (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovai, tiek atsakovai bei kai kurie liudytojai (E. D.) nurodė, kad buvo svarstomi įvairūs perkamo nekilnojamojo turto įforminimo variantai: pirkti po ½ dalį; pirkti abiejų vardu, dalis nustatant proporcingai mokėtų pinigų sumai ir pan. Ieškovai teismo posėdžio metu nurodė, kad jie buvo name (duomenys neskelbtini), tėtis ten jautėsi kaip šeimininkas.
Nagrinėjamoje byloje pagal CK 6.193 straipsnyje ir teismų praktikoje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles konstatuotina, kad sudaryta 2012-01-09 rankpinigių sutartis (t. 1, b. l. 47) iš esmės atitinka avansinio mokėjimo pagal preliminarų susitarimą požymius. Analizuojant šalių elgesį tiek iki, tiek po 2012-01-09 sutarties sudarymo darytina išvada, jog šia rankpinigių sutartimi buvo papildoma atsakovės S. K. 2011-12-19 sudaryta preliminarioji namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje buvo numatyta, kad pagrindinė šio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta iki 2012 m. liepos 2 d. (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 137–138). Byloje nustatyta, kad pagrindinė šio nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nėra sudaryta (t. 1, b. l. 14–17) dėl pardavėjo, t. y. atsakovų R. ir A. K., kaltės (neatidalyta žemė, statyba užbaigta tik 2013-01-18 (ikiteisminio tyrimo medžiagos l. 136–137). Byloje atsakovai R. ir A. K. nesutikdami grąžinti avansinę įmoką įrodinėja, jog B. U. paveldėtojai privalo 100 000 Lt reikalauti iš atsakovės S. K., kadangi B. U. prievolę įvykdė už pastarąją. Tačiau su tokiais atsakovų argumentais teismas nesutinka. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjęs asmuo turi teisę reikalauti šią sumą grąžinti, kai galutinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta nustatytu terminu. Aplinkybė, kad B. U. 100 000 Lt sumokėjo už atsakovę S. K., neatleidžia atsakovų R. ir A. K. nuo pareigos šią sumą grąžinti B. U. (šiuo atveju – įpėdiniams). Kaip buvo nurodyta anksčiau, civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Nors ieškovai, patikslinę suformulavo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2012-01-09 rankpinigių sutartį Nr. 1 CK 1.80 ir 1.91 straipsnių pagrindu, tačiau faktinis ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis jie grindžia savo reikalavimą atsakovams bei pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, o yra pagrindas iš atsakovų R. ir A. K. jų gautą iš B. U. avansą priteisti paveldėtojams CK 6.237 straipsnio pagrindu. Todėl ieškovų reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovų R. ir A. K. lygiomis dalimis priteistina ieškovams jų tėvo B. U. sumokėta 100 000 Lt suma (po 50 000 Lt iš kiekvieno atsakovo). Kadangi B. U. mokėjimo pavedimais pervedė R. K. ir A. K. kiekvienam po 50 000 Lt, todėl skola priteistina ne solidariai, kaip to prašo ieškovai, o iš kiekvieno atsakovo atskirai.
Netenkintinas ieškovų reikalavimas priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 2 ir 3 dalys). Konstatuotina, kad prašomas priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra susijęs tik su B. U. asmeniu, todėl ieškovai neturi teisinio pagrindo šios žalos atlyginimo reikalauti sau.
Atsakovai R. ir A. K. nesutinka su reikalavimu dėl 14 166 Lt palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-09 iki 2014-11-10, nes nei pats B. U. iki mirties, nei ieškovai, manydami, kad nėra atsiskaityta, niekada nenustatė atsakovams termino grąžinti 100 000 Lt.
CK 6.240 str. 1 d. nustato, jog palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Kadangi galutinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2012-07-02, konstatuotina, kad būtent šiuo momentu atsakovai sužinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą. Ieškovai dėl avanso priteisimo iš atsakovų į teismą kreipėsi 2014-05-02, dėl palūkanų – 2014-11-10. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad ieškovai materialines palūkanas prašė priteisti už laikotarpį nuo 2012-01-09 iki 2014-11-10 (t. 1, b. l. 179–182), sprendžia, jog yra pagrindas ieškovų reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant palūkanas už laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2014-11-10.
Atsižvelgiant į tai, kad B. U. mokėjimo pavedimais pervedė R. K. ir A. K. kiekvienam po 50 000 Lt, todėl palūkanos priteistinos ne solidariai, o iš kiekvieno atsakovo atskirai, palūkanas skaičiuojant nuo 50 000 Lt (16 666,66 Eur). Tokiu būdu iš kiekvieno atsakovo kiekvienam ieškovui priteistina po 1 961,38 Lt (568,05 Eur) palūkanų už laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2014-11-10.
Vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais tenkintinas ieškovų reikalavimas iš atsakovų R. ir A. K. priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo bendros 5 395,05 Eur (skolos ir palūkanų) sumos nuo 2014-11-11 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovai bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidų, susidedančių iš sumokėto žyminio mokesčio ir 2 340 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas L. U. sumokėjo 2 679,34 Eur (9 251,23 Lt), ieškovas G. U. – 384,62 Eur (1 328 Lt) žyminį mokestį (t. 1, b. l. 9, 72, 144, 183). Ieškovas L. U. patyrė 2 340 Eur advokato pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 75–77). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų R. ir A. K. ieškovams, turėjusiems bylinėjimosi išlaidų, jos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsakovai į bylą neteikė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atliktas įrašas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į atsakovams R. ir A. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą – svečių namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini); ir atsakovei S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinį atsakovei S. K. atmetus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus naikintinos. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovų R. ir A. K. atžvilgiu paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 2 ir 3 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 27,64 Eur, į tai, kad ieškinys atsakovei S. K. atmestas, iš atsakovų R. ir A. K. į valstybės biudžetą priteistina po 13,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovams L. U., P. U., G. U. kiekvienam po 4 827 Eur (16 666,66 Lt) avansinės įmokos, 568,05 Eur (1 961,38 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2014-11-10 ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 5 395, 05 Eur sumą nuo 2014-11-11 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės A. K. ieškovams L. U., P. U., G. U. kiekvienam po 4 827 Eur (16 666,66 Lt) avansinės įmokos, 568,05 Eur (1 961,38 Lt) palūkanų už laikotarpį nuo 2012-07-03 iki 2014-11-10 ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 5 395, 05 Eur sumą nuo 2014-11-11 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovui L. U. 324 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio ir 386 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. K. ieškovui G. U. 162 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės A. K. ieškovui L. U. 324 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio ir 386 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. K. ieškovui G. U. 162 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovų R. K. ir A. K. po 13,82 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi atsakovų R. K. ir A. K. atžvilgiu, palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-07 nutartimi atsakovės S. K. atžvilgiu, panaikinti sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.